Alytaus apylinkės teismo nutartis

2026-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-318-1208/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-28
Bylos Nr.
eII-318-1208/2026
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-16524-2026-9
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Agneta Bulakė
Pažeidėjas
T. C.
Nukentėjusysis
A. P.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-318-1208/2026Teisminio proceso Nr. 4-13-3-16524-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 14.25; 21.10.1; 21.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. C.,nukentėjusiajam A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau – ir pareiškėja) T. C. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) T. C. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 225 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad 2026 m. gegužės 31 d., 09 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), T. C. priklausantis šuo be antsnukio vedamas už pavadėlio gatve užpuolė A. P. naminį katiną „V.“. Pribėgęs šuo užpuolė, draskė A. P. katiną, po įvykio katinui buvo nustatytas pilvaplėvės pažeidimas ir apie 15 cm. plyšimas, katinui atlikta operacija. T. C. šuo sužalodamas A. P. katiną jam padarė 179 Eur turtinę žalą. T. C. neužtikrino, kad jo šuo nesukeltų grėsmės kito asmens augintiniui (katinui), dėl ko atsirado žalos asmens turtui. Tokiais veiksmais T. C. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pareiškėja T. C., nesutikdamas su Institucijos 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad Institucijos nutarimas iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros įrašu, paties nukentėjusiojo ir liudytojos A. J. paaiškinimais. Tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad būtent jo šuo buvo užpultas didelio katino, kuris įsikibo nagais į šuns snukį, jį draskė ir kandžiojo. Šuo negalėjo išsilaisvinti. Pareiškėjas, ištiktas šoko, iš pradžių bandė katiną nuvyti, tačiau to padaryti nepavyko. Tik po kurio laiko katinas pats paleido šuns galvą ir nubėgo į namo kiemą. Šuniui buvo padaryti daugybiniai įkandimai ir įdrėskimai. Šie pareiškėjo paaiškinimai, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo paneigti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės mero įsakymu patvirtintose Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 44 punktas nustato, kad pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų, tik tuo atveju, kai vedžiojant šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų. Teisės aktai nenustato absoliučios, nuo suvokimo galimybės nepriklausančios pareigos visada ir visur laikyti šunį trumpiausiu įmanomu pavadėliu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas iki kontakto matė ar galėjo pamatyti katiną. T. C. šunį vedėsi laukymės pakraščiu, t. y. vietovėje, kurioje auga aukšta žolė ir kita augmenija, natūraliai ribojanti matomumą. Būtent ši aplinkybė – aukšta augmeniją laukymėje – objektyviai atėmė iš pareiškėjo galimybę iš anksto pastebėti katiną ir atitinkamai sutrumpinti pavadėlį. Katinas taip pat nebuvo ir negalėjo būti pastebėtas dėl to, kad jis buvo be jokios savininko priežiūros, nutolęs nuo namų, klajojo aukšta žole apaugusioje teritorijoje. Nesant duomenų, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo pastebėti katiną iki kontakto, negalima konstatuoti, kad jis pažeidė pareigą sutrumpinti pavadėlį. Be to, katino nagai ir letenos buvo stipriai apkabinę šuns galvą, šuo negalėjo pats išsilaisvinti, pareiškėjas, bandęs katiną nuvyti, to nesugebėjo padaryti. Gyvūnų fizinis atskyrimas yra sunkiai įmanomas, realiai pavojingas pačiam įsikišančiam asmeniui, gali padidinti pačių gyvūnų sužalojimų mastą. Protingas ir apdairus asmuo pirmiausia bando gyvūnus išgąsdinti ar atbaidyti, kaip ir darė pareiškėjas. Tokiu būdu nutarime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų šuniui atitraukti, prieštarauja jo paties nurodytoms aplinkybėms.

Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo katinas buvo neprižiūrimas gyvūnas. Pats nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad katino namuose nematė nuo šeštadienio vakaro iki antradienio, kas patvirtina, jog katinas nebuvo kontroliuojamas ir galėjo laisvai klajoti be jokios priežiūros. Toks gyvūno laikymo būdas savaime reiškia, kad būtent nukentėjusysis nevykdė jam pačiam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pareigos. Katinui, paliktam be priežiūros laisvai judėti per svetimas teritorijas, kyla objektyviai didesnė ir sunkiau valdoma rizika tiek jam pačiam, tiek kitiems gyvūnams, su kuriais jis gali susidurti.

Nors administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad šuo buvo vedamas be antsnukio, tačiau joks byloje esantis dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėjo šuo priklauso pavojingų ar kovinių šunų veislei ar jų mišrūnams. Pagal Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 44 punktą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 39 punktą tik pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai privalo būti vedami su antsnukiu. Kadangi šuns veislė ir jos priskyrimas pavojingai kategorijai liko teisiškai nenustatyti, aplinkybė, kad šuo buvo be antsnukio, savaime nėra teisės akto pažeidimas.

Be to, skunde akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išraše nurodyta, kad nuo tariamo įvykio iki katino pristatymo veterinarijos gydytojui apžiūrai praėjo ne mažiau kaip dvi paros. Šiuo laikotarpiu katinas buvo dingęs, jo buvimo vieta ir tai, kas su juo per šį laikotarpį vyko, niekam nebuvo žinoma. Per šį nekontroliuojamą laikotarpį katinas galėjo patirti pilvaplėvės pažeidimą dėl bet kokios kitos priežasties, nesusijusios su pareiškėjo šunimi. Nesant jokio objektyvaus įrodymo tiesiogiai siejančio katinui nustatytą sužalojimą su kontaktu su pareiškėjo šunimi, priežastinis ryšys tarp šio konkretaus įvykio ir katino sužalojimų nėra ir negali būti laikomas neabejotinai įrodytu. Byloje taip pat nėra jokios vaizdinės medžiagos, kuri objektyviai atspindėtų realų katino sužalojimo pobūdį, mastą ar sunkumo laipsnį, taip pat nėra jokių objektyvių diagnostikos duomenų. Vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kai šalia šuns esantis gyvūnas ramiai juda šalia šuns, po to energingai pasišalina iš kameros matymo lauko. Toks vaizdo įraše užfiksuotas gyvūno judėjimo pobūdis objektyviai nedera su nutarime konstatuotu sužalojimu.

Skunde taip pat nurodoma, kad byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant, nors jis buvo pateikęs prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime. Toks proceso organizavimas iš esmės paneigia pareiškėjo galimybę pačiam duoti parodymus. Be to, pateiktame skunde pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos nuobaudos – baudos dydžiu.

Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Institucija taip pat nurodė, kad kvalifikuojat T. C. padarytą administracinį nusižengimą buvo suklysta nurodant straipsnio dalį, todėl prašoma perkvalifikuoti administracinį nusižengimą į ANK 346 straipsnio 5 dalį.

Nukentėjusiojo A. P. atstovas advokatas Vitalijus Vasilionokas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad pajautė, kad šuo bando bėgti. Pagalvojo, kad pamatė paukštį. Pajautė, kad kažkas žolėse guli. Nematė, koks ten gyvūnas. Girdėjo urzgimą. Sukilo dulkių kamuolys, tai taip pat apsunkino matomumą. Nesiorientavo, ką toliau daryti. Vėliau suprato, kad katinas, jis buvo didelis, buvo apglėbęs šuns galvą. Šuo bandė muistytis, bet tikrai nematė, kad būtų katiną sukandęs. Bandė rėkti, tačiau katinas nepaleido šuns. Tada traukė pavadėlį, nežinojo kaip juos išskirti. Du kartus patraukus pavadėlį, katinas pabėgo. Pavadėlio ilgis tuo metu buvo ne ilgesnis nei 2 metrai, viso pavadėlis 6 metrai. Matė, kad katinas guviai nubėgo. Namuose pamatė, kad šuns snukis kruvinas. Po to kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl jo šuns sužalojimo. Nežino tikslios šuns veislės, jam sakė, kad tai Kanarų dogo ir Labradoro retriverių mišrūnas. Šuo nėra čipuotas.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad sekmadienį mama pastebėjo, kad nėra katino. Antradienį sugalvojo peržiūrėti namų kameras. Pastebėjo, kad katinas išsigandęs prabėgo pro kameras. Peržiūrėjo įvažiavimo kameras ir ten matė, kaip šuo susipešė su katinu. Matėsi, kaip katinas bando šokti nuo šuns. Katino purtymas truko apie 12 sekundžių. Apie įvykį pranešė policijai. Vakare grįžo katinas. Pilvo srityje užčiuopė sužalojimą, nuvežė pas veterinarą, darė operaciją. Veterinarė papasakojo, kad panašus įvykis buvo pas kaimynę. Kaimynė A. J. papasakojo, kad palaidas šuo buvo užpuolęs jos šunį. A. J. atpažino, kad tai tas pats kaimynas. Katinas yra naminis, bet jį išleidžia į lauką. Veterinarė sakė, kad yra skylė, kad kažkoks gyvūnas turėjo jį užpulti. Katinas yra kastruotas, nėra agresyvus.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkinamas iš dalies, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Nagrinėju atveju skundu dėl institucijos nutarimo ginčijama T. C. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Analizuojamu atveju aplinkybių tyrimas buvo pradėtas gavus A. P. pranešimą apie tai, kad galimai kovinės veislės šuo be antsnukio užpuolė katiną, o žmogus nesiėmė jokių veiksmų kad išgelbėtų katiną. Nei aplinkybių tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą šuns veislė nebuvo nustatinėjama. Bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie jo laikomo šuns veislę. T. C. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šuo nėra grynaveislis, įsigytas Lenkijos Respublikoje iš privataus asmens, neturi implantuotos mikroschemos. Skundžiamų nutarimu T. C. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad T. C. priklausantis šuo be antsnukio vedamas už pavadėlio gatve užpuolė A. P. naminį katiną „V.“. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad tokiais veiksmais T. C. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Vertindamas, ar nagrinėjamo įvykio metu T. C. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pareigą, dėl ko kilo ANK 346 straipsnio 4 dalyje nurodytos pasekmės, teismas pažymi, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta pareiga yra bendrojo pobūdžio, nedetalizuojanti būdų bei priemonių, kurių turi imtis gyvūnų laikytojai, siekdami įgyvendinti šią pareigą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką asmens pripažinimas kaltu, sprendimą grindžiant vien tik bendrojo pobūdžio pareigos pažeidimu, nenurodant specialiųjų reikalavimų, yra ydingas: pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-50/2007 nurodė, kad nuoroda į Kelių eismo taisyklių 53 punkto nuostatą, pagal kurią kaltinamasis privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nėra konkretus kaltinimas nuteistajam, nes nurodyta nuostata apibrėžia kiekvieno transporto priemonę vairuojančio asmens elgesį ir atsakomybę, visuotinai pripažintas bendrąsias eismo saugumo reikalavimų taisykles. Nors minėti argumentai buvo išdėstyti nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad iš esmės analogiški argumentai yra dėstomi ir nagrinėjant bylas dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų: pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-361/2022 konstatavo, kad formalus nurodymas nutarime vien tik į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, nenurodant konkrečios savivaldybės administracijos patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių, kurias patvirtinti savivaldybės administracijos yra įpareigotos to paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, teisės normos, yra nepakankamas formuluojant kaltinimą blanketine dispozicija aprašytoje ANK veikoje. Kita vertus, iš bylų, kuriose gyvūnų laikytojai buvo traukiami teisinėn atsakomybėn dėl jų augintinių padarytos žalos, matyti, kad jie buvo kaltinami pažeidę savivaldybės administracijos patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių konkrečią teisės normą, įtvirtinančią specialią pareigą gyvūnų laikytojams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-8-648/2023).

Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime suformuluoto kaltinimo nėra aišku, už kokį konkretų neteisėtą elgesį T. C. taikoma administracinė atsakomybė. Kaltinime nurodyta, kad jam priklausantis šuo buvo vedamas gatve už pavadėlio, tačiau be antsnukio užpuolė A. P. naminį katiną „V.“. Taigi, viena vertus, konstatuojama, kad šuo buvo vedamas už pavadėlio, kita vertus, neatskleidžiama, kokiu konkrečiu veiksmu ar neveikimu T. C. pažeidė jam teisės aktais nustatytą pareigą. Nėra aišku, ar atsakomybė jam inkriminuojama dėl šuns vedžiojimo be antsnukio, nors nenustatyta, ar šiam šuniui toks reikalavimas apskritai taikytinas, ar dėl netinkamos šuns kontrolės, t. y. nesutrumpinto pavadėlio, nors tokia aplinkybė kaltinime nenurodyta. Vien faktas, kad už pavadėlio vedamas šuo užpuolė kitą gyvūną, neleidžia savaime spręsti apie konkrečios šuns laikytojo pareigos pažeidimą. Todėl toks kaltinimas neatskleidžia inkriminuojamos veikos esmės ir neleidžia T. C. aiškiai suprasti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu jis kaltinamas bei nuo kokio kaltinimo turi gintis.

Institucija administracinį kaltinimą, esą T. C. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, iš esmės grindžia vien kilusiomis pasekmėmis, t. y. remiasi tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo sukelta žala. Tačiau institucija nenurodo, kokia konkreti savivaldybės mero patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių nuostata T. C. nagrinėjamoje situacijoje įpareigojo elgtis tam tikru būdu, kokio konkretaus elgesio iš jo buvo reikalaujama ir kokiais veiksmais ar neveikimu jis šį reikalavimą pažeidė. Taigi institucija, konstatuodama T. C. atsakomybę, iš esmės apsiriboja kilusių pasekmių vertinimu, neatskleisdama konkretaus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėto elgesio. Toks kaltinimo pagrindimas yra ydingas, nes vien neigiamų pasekmių kilimo faktas savaime nepatvirtina, kad asmuo pažeidė jam teisės aktais nustatytą pareigą. Vien kilusių pasekmių konstatavimas, nenustačius, kokio konkretaus teisės aktų reikalaujamo elgesio T. C. privalėjo laikytis ir kaip jis šios pareigos nevykdė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jo veiksmų neteisėtumą ir taikyti administracinę atsakomybę, nes atsakomybė negali būti grindžiama vien neigiamų pasekmių atsiradimo faktu.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nėra detalizuotos priemonės, kurių vedžiodamas gyvūną viešoje erdvėje privalo laikytis gyvūno laikytojas, kad jo augintinis nekeltų grėsmės aplinkiniams ar svetimam turtui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 39 punkte įtvirtinta rekomendacija šunis vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose; pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu; kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo; jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 40 punkte.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei T. C. vedžioto šuns veislė, nei tai, ar šis šuo priskirtinas pavojingų ar kovinių šunų kategorijai arba kovinių ar pavojingų šunų mišrūnams. Šios aplinkybės turi tiesioginę reikšmę vertinant inkriminuotos veikos pagrįstumą, kadangi nutarime T. C. inkriminuota tai, kad jis viešojoje vietoje vedžiojo šunį be antsnukio. Aprašo 39 punkte nustatytas privalomas antsnukio naudojimo reikalavimas pavojingiems ir koviniams šunims bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnams, tuo tarpu kitų šunų vedžiojimas viešosiose vietose su antsnukiu nėra privalomas. Taigi, siekiant konstatuoti, kad T. C. pažeidė jam taikytiną pareigą, būtina ne tik nustatyti šuns veislę, bet ir įvertinti, ar jis pagal teisės aktų nuostatas priskirtinas kategorijai šunų, kuriems antsnukio naudojimas yra privalomas. Šių aplinkybių nenustačius, nėra galimybės spręsti, ar T. C. inkriminuotas elgesys – šuns vedžiojimas be antsnukio – apskritai neatitiko konkretaus teisės aktų reikalaujamo elgesio modelio.

Nurodytų trūkumų negali pašalinti skundą nagrinėjantis teismas, kadangi jų pašalinimas reikalautų atlikti išsamų papildomą administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, nustatyti ir įvertinti naujas, administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime neatskleistas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti T. C. vedžioto šuns veislę, o nustačius veislę – įvertinti, ar šis šuo pagal teisės aktų nuostatas priskirtinas pavojingų ar kovinių šunų kategorijai arba kovinių ar pavojingų šunų mišrūnams, kuriems taikomas privalomas antsnukio naudojimo reikalavimas. Taip pat būtina nustatyti, kokios konkrečios savivaldybės mero patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių nuostatos buvo taikytinos nagrinėjamoje situacijoje, kokių konkrečių reikalavimų T. C. privalėjo laikytis ir kokiais veiksmais ar neveikimu jis šiuos reikalavimus pažeidė. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, institucija turėtų tinkamai konkretizuoti inkriminuojamą veiką, nurodydama ne tik bendrojo pobūdžio pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bet ir konkrečias specialiąsias teisės normas, kurių pažeidimas sudaro inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmę. Šių aplinkybių nustatymas, įrodymų surinkimas ir kaltinimo konkretizavimas yra institucijos, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o ne teismo prerogatyva. Šioje nutartyje nurodyti trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais visapusiškai, objektyviai ir teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad institucijai įstatymų leidėjo pavesta ne tik nustatyti administracinio nusižengimo požymius, bet ir surinkti juos pagrindžiančius įrodymus, todėl ši pareiga negali būti perkeliama teismui. Teismui savarankiškai renkant įrodymus, nustatinėjant šuns veislę ir jo priskyrimą atitinkamai kategorijai, parenkant bei inkriminuojant konkrečias specialiąsias teisės normas ir tikslinant kaltinimą, būtų perimama institucijai deleguota funkcija, taip pat pažeidžiama asmens teisė į gynybą, nes būtų apribota galimybė ginčyti institucijos atlikto tyrimo rezultatus ir priimtą sprendimą instancine tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

T. C. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti iš naujo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė