Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-195-361/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-29
Bylos Nr.: AN2-195-361/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00274-2022-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Dalius Jocys (pirm.)
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-195-361/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00274-2022-2

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 14.14; 21.3.3; 21.11.10; 21.11.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo panaikintas policijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-4728-2022, kuriuo J. S. E. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį skirta 150 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teisena J. S. E. M. nutraukta, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2022 m. balandžio 11 d. policijos nutarimu J. S. E. M. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį skirta 150 Eur bauda dėl to, kad 2022 m, vasario 27 d. 10.05 val. jam priklausantis šuo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nusitraukęs nuo pavadėlio išbėgo iš namo kiemo bei užpuolė kitą šunį, jį sužalodamas. Tokiais veiksmais J. S. E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o R. Š. – P. patyrė 192,40 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. liepos 5 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybė patraukto J. S. E. M. skundą ir panaikino policijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. E. M. nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Policija apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir policijos nutarimą palikti galioti. Mano, kad teismas netinkamai įvertino tuoj po įvykio J. S. E. M. duotus parodymus. 2022 m. vasario 27 d. 10.51 val., rašydamas pareiškimą, J. S. E. M. nurodė, kad ,,kaimynų šuo pradėjo loti ir eiti link vartelių, jam priėjus prie vartelių mano šuo išlindo ir jie susikibo. Aš išbėgau prie jų ir ėmiau juos skirti.“ Po pareiškimu jis parašė, kad viskas surašyta teisingai, pasirašė. Tai užfiksuota ir pareigūnų, o įvykio vietoje, padarytas vaizdo įrašas (4 įrašo 10.55 val.). Tą patį S. S. E. M. patvirtino ir pareigūnui G. Š., atvykusiam tirti įvykio. J. S. E. M. žmonos D. M. parodymai teisme yra šališki. J. S. E. M., jo žmonos bei atstovės advokatės teiginiai, kad šunys susipjovė tvoroje (gyvatvorėje), nėra teisingi, kadangi toje vietoje yra praėjimas (varteliai). Tai, kad E. P. gim. (duomenys neskelbtini), vedžiojamas didelis Belgų aviganių veislės šuo įlindo į pro kažkokį tarpą ir išsitempė jų mažą (medžioklinį) šuniuką, yra nelogiška. Tokia gynybinė pozicija atsirado tik teismui pateiktame skunde. Taigi tai tik įrodo, kad J. S. E. M. neužtikrino, jog jo šuo neišeitų iš jam priklausančios žemės valdos. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą ir nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Atsiliepimas

4. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta J. S. E. M. atstovė advokatė I. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo pripažinti, kad J. S. E. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos atstovės advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme yra proceso išlaidos, ir jas priteisti iš valstybės J. S. E. M.. Taip pat prašo priteisti J. S. E. M. analogiškas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, jei pirmosios instancijos teismas šio klausimo iki bylos išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą, nebus išsprendęs. Paaiškina, kad prašymą išspręsti šį klausimą buvo pateikę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2022-05-31 per EPP), tačiau skundžiamame nutarime dėl jo nepasisakyta. Todėl J. S. E. M. 2022-07-12 prašė teismo priimti papildomą sprendimą.

4.1. Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. S. E. M. visada nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, t. y., kad jo šuo įvykio metu buvo su pavadėliu, kurį laikė jo sutuoktinė D. M.. Šuo niekada nebuvo nusitraukęs nuo pavadėlio. Tuo tarpu, šalia jo sklypo, gatve, nepilnamečio kaimyno E. P. vedžiojamas šuo – didelis Belgų aviganis, buvo be pavadžio ir todėl nevaldomas užpuolė jo šunį gyvatvorėje, priklausančioje jam ir skiriančioje jo sklypą nuo gatvės. Joje tarp šakų buvo tarpas, kuriame šunys susikibo ir J. S. E. M. šuo didesnio kaimynų šuns buvo ištrauktas į gatvę, kur šunys toliau pjovėsi. Taigi, šunys susikibo tik todėl, kad kaimynų šuo buvo nevaldomas, nes buvo vedžiojamas be pavadžio. Aplinkybės, kad šuo buvo vedžiojamas be pavadžio, neneigė net pati šuns šeimininkė – E. P. motina – R. Š. – P.. Šios aplinkybės nekvestionavo ir bylą tyrę pareigūnai. Be to, šunys susikibo J. S. E. M. privačioje teritorijoje – gyvatvorėje, skylėje prie vartelių. Gyvatvorė, kaip matyti iš teismui pateiktų nuotraukų, yra plati ir, skirtingai nei skunde samprotauja policija, kaimynų šuo galėjo per tarpą tarp apatinių šakų įkišti galvą ir ten kibti į J. S. E. M. teritoriją gynusį šunį.

4.2. Teismas nutarime pagrįstai nurodė, kad J. S. E. M. parodymus patvirtino ir jo sutuoktinė D. M., kuri visą įvykį matė betarpiškai ir patvirtino, kad būtent be pavadžio vedžiojamas kaimynės R. Š. – P. šuo brovėsi pro jų gyvatvorę ir pačiupęs jų šunį išsitempė jį į gatvę. Ten šunys toliau pjovėsi. Tokiomis liudytojos nurodytomis aplinkybėmis abejoti pagrindo nėra, nes jos, kaip teisingai pažymėjo teismas, detaliai sutampa su J. S. E. M. nurodytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad įvykį tyrusi policija net nebuvo apklaususi D. M. ir jos parodymų neanalizavo, nors ji dalyvavo šiame įvykyje – ji už pavadžio laikė šunį, kai jį užpuolė kaimynės R. Š. – P. šuo. Priešingai, policija rėmėsi J. S. E. M. nubaudimu dėl įsisenėjusių konfliktinių santykių suinteresuotos R. Š. – P., kuri net nedalyvavo įvykyje ir jo nematė, parodymais.

4.3. Skunde nepagrįstai teigiama, jog D. M. parodymai vertintini kaip šališki, nes ji yra traukiamo atsakomybėn asmens sutuoktinė. Paradoksalu, tačiau R. Š. – P., kurios šuo, vedžiojamas nepilnamečio sūnaus be pavadžio ir, kaip išaiškėjo vėliau, neskiepytas pagal privalomą skiepų nuo pasiutligės programą, užpuolė J. S. E. M. šunį, parodymai, anot policijos, yra nešališki ir jais galima vadovautis. Policija galimai šališkai ištyrė bylos aplinkybes, nes persiuntė teismui ne visą tyrimo medžiagą: iš jos pašalintas tyrimą kompromitavęs 2022 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. 31-ANR TP-443-2022, kuriame pareigūnas G. Š. nurodė, kad tikslindamas įvykio aplinkybes jis bendravo su (duomenys neskelbtini), Klaipėda gyventoju, kuris prisistatyti nenorėjo. J. S. E. M. skunde buvo pažymėjęs, kad tokio adreso – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš viso nėra. Vadinasi, policija nubaudė asmenį net nepatikrinusi surinktų duomenų. Akivaizdu, kad toks neišsamus ir neaiškiais kriterijais vadovaujantis atliktas bylos aplinkybių ištyrimas neatitiko ANK 567 straipsnyje įtvirtintų tyrimo visapusiškumo ir objektyvumo standartų, todėl teismas visiškai pagrįstai panaikino kaip nepagrįstą policijos nutarimą ir šią teiseną nutraukė.

4.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad iš policijos pareigūnų įvykio dienos vaizdo ir garso įrašo, daryto „Body“ kamera, matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai užfiksavo J. S. E. M. parodymus, kad būtent jo gyvatvorės skylėje jų šunį užpuolė pro šalį be pavadėlio vedamas kaimyno šuo. Tokie parodymai iš esmės neprieštarauja ir patiems J. S. E. M. teismui duotiems parodymams ir atitinka jo nurodytas faktines aplinkybes. Pareigūnės G. J. 2022 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad J. S. E. M. parodė, kad jam su šuniu ir žmona išėjus į lauką lesinti paukščių, jų šunį užpuolė pro šalį ėjęs kaimynų šuo. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareigūnai neišsiaiškino kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje vietoje prasidėjo šunų pjautynės. Tokių neginčytinų duomenų byloje nėra. Remiantis šiomis aplinkybėmis, skundo teiginys, kad neva teismas vertino skunde bei bylos nagrinėjimo metu pateiktus parodymus, tačiau nekreipė dėmesio į įvykio vietoje paties J. S. E. M. duotus parodymus, kurie yra pavirtinti vaizdo įrašais, yra neteisingas ir nepagrįstas.

4.5. Be to, skunde nepagrįstai nurodoma, kad J. S. E. M., jo atstovės advokatės I. B. ir jo sutuoktinės D. M. teiginiai, kad šunys susipjovė gyvatvorėje, nėra teisingi, kadangi toje vietoje yra praėjimas (varteliai). Taip teigdamas, apeliantas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą, šalių ir liudytojų parodymus, įvykio vietos vaizdo įrašus bei į bylą pateiktas gyvatvorės nuotraukas ir pagrįstai šių įrodymų pagrindu sprendė, kad šunys susipjovė gyvatvorės skylėje. Teismas visiškai pagrįstai kartu su aukščiau aprašytomis aplinkybėmis įvertino ir aplinkybę, kad dėl to paties įvykio, tik ne pagal R. Š. – P., o pagal J. S. E. M. pareiškimą, policijos 2022 m. kovo 22 d. nutarimu buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena, nes tikslinant aplinkybes nustatyta, kad to paties įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie namo kiemo, kai E. P. vedžiojamas šuo, paleistas nuo pavadėlio užpuolė J. S. E. M. šunį, E. P. buvo iki 16 metų, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu negalima. Kaip teisingai nutarime pastebėjo teismas, šios aplinkybės tiriant tą patį įvykį, tačiau jau ne pagal J. S. E. M., o pagal R. P. – Š. pareiškimą, liko nepatikrintos ir nebuvo paneigtos. Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei iš jos išplaukiančio in dubia pro reo principu, teismas pagrįstai sprendė, kad dėl įrodymų, galinčių pagrįsti J. S. E. M. inkriminuotą administracinį nusižengimą, stokos, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Pagrindo naikinti šį teisėtą bei pagrįstą nutarimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamo nutarimo priėmimo motyvais ir išvadomis, bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. S. E. M. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Policijos surinkti ir apylinkės teismo posėdyje patikrinti bei ištirti įrodymai yra nepakankami tam, kad įsitikinti tuo, jog J. S. E. M. nevykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos gyvūno laikytojo pareigos – užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir dėl to padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

10. Apygardos teismas pažymi, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją, be kita ko, vykdo ir savivaldybių administracijos, kurios vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 10 dalies 2 punktas). Šiuo atveju, nei administracinio nusižengimo protokole, nei policijos nutarime nėra nurodyta, kokią (-ias) konkrečiai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-18 įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo nuostatą (-as) pažeidė J. S. E. M. (TAR, 2019-06-18, Nr. 2019-09805; akto redakcija, galiojanti nuo 2021-10-29 iki dabar). Toks, formalus nurodymas protokole ir nutarime vien tik į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, yra nepakankamas formuluojant kaltinimą blanketine dispozicija aprašytoje ANK veikoje. Tai objektyviai apsunkino įvykio tyrimo sėkmę, o kartu J. S. E. M. teisę į tinkamą gynybą nuo pareikšto jam kaltinimo.

11. Kita vertus, išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams ir išvadoms, atskleidžia tokią aktualios situacijos eigą: nepilnametis J. S. E. M. kaimynas E. P. vedžiojo gatve Belgų aviganį be pavadėlio, jis ėjo su šunimi šalia J. S. E. M. sklypo ir šunį paleido, negalėjo kontroliuoti šuns elgesio nei balsu, nei kitokiu veiksmu, kai pastarasis nubėgo prie J. S. E. M. šuns, kuris buvo prie sklypo tvoros (gyvatvorės), išsitraukė jį į gatvę ir toliau šunys pjovėsi jau gatvėje. Taigi iš vaiko valdymo ištrūkęs, be pavadėlio vedžiojamas didelis šuo, puolė prie J. S. E. M. šuns, išsitempė jį į gatvę iš sklypo ribų, o ne atvirkščiai. Tokio vertinimo užtenka pagrįstai teigti, kad gyvūno laikytojo J. S. E. M. veiksmuose nėra neteisėtos veikos ir kaltės (tyčios ar neatsargumo) požymių ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicijos prasme. Jei minėtasis, beje, policijos tyrimo metu taip ir likęs neapklaustas, E. P., šunį būtų galėjęs patikimai kontroliuoti ir neprileidęs prie J. S. E. M. šuns, šunys apskritai nebūtų susiėję ir susipjovę, todėl nebūtų kilusi turtinė žala – nebūtų sukandžiotas Belgų aviganis, už kurio apžiūrą, gydymą mokėjo šio šuns laikytoja R. P. – Š.

12. Todėl apelianto skundo teiginiai, jog teismas netinkamai įvertino J. S. E. M. parodymus, neįvertino aplinkybės, kad šunys susikibo prie vartelių, o ne gyvatvorėje, jog J. S. E. M. žmonos D. M. parodymai yra šališki ir visa tai įrodo, kad J. S. E. M. neužtikrino, jog jo šuo neišeitų iš jam priklausančios žemės valdos, yra nepagrįsti ir nepakankami daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų ir ištirtų posėdyje faktinių duomenų. Administracinio nusižengimo teisena J. S. E. M. teisėtai ir pagrįstai nutraukta teismo nutarimu vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkte reglamentuotu pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

13. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta J. S. E. M. atstovė advokatė I. B. prašo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose J. S. E. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proceso išlaidos, ir jas priteisti J. S. E. M. iš valstybės.

14. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis).

15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) (TAR, 2022-04-29, Nr. 2022-08998, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01). Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (12.6 papunktis); už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (12.7 papunktis).

16. Iš byloje advokatės I. B. pateiktų: 2022-05-30 PVM sąskaitos faktūros IB Nr. 2022-073 ir Pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. S. E. M. apylinkės teisme patyrė 484 Eur išlaidų advokatės I. B. pagalbai (už bylos medžiagos analizę, pasirengimą atstovauti teisme ir atstovavimą apylinkės teisme 2022-05-31 posėdyje) apmokėti. Kaip pagrįstai teigiama atsiliepime, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neišsprendė šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors prašymas priteisti šias išlaidas teismui buvo pateiktas laiku – per EPP 2022-05-31 (b. l. 98-99). Advokatė I. B. apygardos teismui pateikė: 2022-07-22 PVM sąskaitą faktūrą IB Nr. 2022-099 ir 2022-07-25 išrašą iš (duomenys neskelbtini) banko, kurie patvirtina, kad J. S. E. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė 193,60 Eur išlaidų advokatės I. B. pagalbai (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (b. l. 157, 158).

17. Remdamasis Rekomendacijų nuostatomis ir kartu įvertinęs byloje pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų turinį bei atsižvelgdamas į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo, apygardos teismas konstatuoja, jog advokatės prašomos priteisti atstovaujamajam bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ne per didelės. Atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, advokatės skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, apygardos teismas daro išvadą, kad advokatės prašymas priteisti, iš viso – 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (484 + 193,60) atlyginimo, yra pagrįstas ir tenkinamas.

18. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės (kasacinė nutartis Nr. 2AT-7-5-303/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-07-05 nutarimą J. S. E. M. administracinio nusižengimo byloje nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti J. S. E. M. iš valstybės 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 centų) patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys