Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1160-520/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00185-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 53.8 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 12 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – asmenys M. Š. ir R. Š.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas N. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2025 m. gruodžio 5 d. raštą (toliau – ir Raštas); įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. lapkričio 3 d. bei 2025 m. lapkričio 7 d. prašymus. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas praleido Rašto apskundimo terminą, kadangi 2025 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu skundžiamas Raštas pareiškėjui buvo išsiųstas pakartotinai, o pirmą kartą su šiuo Raštu pareiškėjas susipažino 2025 m. gruodžio 12 d., kuomet Raštas jam buvo įteiktas registruota pašto siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus paaiškinimus ir turimus juos pagrindžiančius įrodymus dėl atsakovo pateiktos informacijos apie Rašto įteikimą.Pareiškėjas 2026 m. balandžio 21 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šias aplinkybes: pareiškėjo adresu gaunamas didelis kiekis nereikšmingos korespondencijos, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad siunta galėjo būti formaliai atsiimta, tačiau faktiškai neperduota pareiškėjui; neidentifikuota ir neišpakuota; sunaikinta (įskaitant galimą netyčinį pašalinimą buityje, pvz., kartu su kitomis atliekomis); pareiškėjo šeimoje yra nepilnametis vaikas, (duomenys neskelbtini), todėl objektyviai egzistuoja padidinta tikimybė, kad pašto siunta galėjo būti netyčia pašalinta ar sunaikinta; pareiškėjas kreipėsi į pašto operatorių ir jam buvo nurodyta, kad informacija apie konkretų siuntos atsiėmimą yra mokama paslauga, todėl nebuvo realios galimybės patikrinti faktinį įteikimą; visa komunikacija tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės visais kitais klausimais nuosekliai vykdoma elektroniniu paštu ir visi atsakymai pareiškėjui buvo teikiami būtent šiuo būdu; vienkartinis registruoto laiško siuntimas, nukrypstant nuo nusistovėjusios komunikacijos praktikos, negali būti laikomas pakankamu ir sąžiningu informavimo būdu bei negali sukelti pareiškėjui neigiamų teisinių pasekmių.Atsakovas 2026 m. balandžio 22 d. teismo rezoliucija buvo įpareigotas pateikti informaciją, kodėl 2025 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui pakartotinai buvo nusiųstas Raštas (bei pridėti tai pagrindžiančius įrodymus).Atsakovas 2026 m. balandžio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šias aplinkybes: 2025 m. gruodžio 5 d. Raštas registruotu paštu, per kurjerių tarnybą, teikiančią korespondencijos ir siuntų pristatymo paslaugas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Samus“, 2025 m. gruodžio 5 d. buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteikta 2025 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas atsiųsti atsakymą elektroniniu paštu; pareiškėjui Raštas pakartotinai buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui apie Raštą ir jo turinį tapo žinoma 2025 m. gruodžio 12 d., kai jam buvo įteikta registruota siunta, pareiškėjas 2025 m. gruodžio 16 d. Raštą gavo pakartotinai. Tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas prašyme konkrečiai įvardijo Rašto datą ir registracijos numerį. Terminas skųsti Raštą turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. gruodžio 12 d., o ne 2025 m. gruodžio 16 d.; pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neišpakavo siuntos ir sunaikino su kitomis atliekomis, yra paneigiamos paties pareiškėjo vėlesniais veiksmais, kadangi kreipdamasis į Administraciją 2025 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu, jis konkrečiai įvardijo Rašto numerį ir datą, prašydamas Raštą atsiųsti elektroniniu paštu. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Administracijai dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas atsiųsti atsakymą elektroniniu paštu, nurodydamas prašomo atsiųsti Rašto datą – 2025 m. gruodžio 5 d. ir numerį – (33.205 Mr) R-4361. Teismas vertino, kad pareiškėjas su Raštu ir jo turiniu susipažino 2025 m. gruodžio 12 d., kada jam buvo įteikta registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2025 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas turėjo teisę skundą dėl Rašto panaikinimo paduoti iki 2025 m. sausio 12 d. Pareiškėjas dėl šio Rašto panaikinimo į teismą kreipėsi 2026 m. sausio 16 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.Teismas nurodė, kad paaiškėjus, jog pareiškėjo skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjui nepateikus prašymo atnaujinti termino ir nenurodžius svarbių objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas, nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, administracinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 8 p.). III.Pareiškėjas N. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuotų, kad terminas buvo praleistas, grąžinti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas paaiškina, kad jis realiai nebuvo susipažinęs su Rašto turiniu iki jo gavimo elektroniniu paštu; šeimoje auga nepilnametis vaikas, turintis (duomenys neskelbtini) negalią, todėl objektyviai egzistuoja padidinta rizika netyčiniam korespondencijos sunaikinimui ar pašalinimui; gaunamas didelis kiekis nereikšmingos korespondencijos; pašto siuntos ne kartą nebuvo pristatytos ar dingusios; visa ankstesnė komunikacija su Administracija nuosekliai vyko elektroniniu paštu. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepasisakė, kodėl jos negali būti laikomos svarbiomis bei objektyviomis. Pareiškėjas apie tariamai registruotu paštu išsiųstą Raštą sužinojo tik savo iniciatyva telefonu susisiekęs su Administracija, nes iki tol jokio atsakymo nebuvo gavęs, ir pagrįstai manė, kad atsakovas delsia pateikti atsakymą į jo kreipimąsi. Pareiškėjas nurodo, kad jis, turėdamas ankstesnę patirtį dėl Administracijos veiksmų ir terminų vilkinimo klausimais, susijusiais su įvažiavimu bei praėjimo taku, buvo apskaičiavęs terminą, per kurį turėjo būti pateiktas atsakymas į jo prašymus. Negavęs atsakymo įprastu būdu elektroniniu paštu, pareiškėjas pats kreipėsi telefonu, siekdamas išsiaiškinti situaciją. Būtent telefoninio pokalbio metu pareiškėjas pirmą kartą buvo informuotas, kad neva jam jau buvo išsiųstas Raštas registruotu paštu, ir tik tada jam buvo pasakyta šio Rašto data bei numeris. Pareiškėjas iki tol nebuvo susipažinęs nei su Rašto turiniu, nei su pačiu dokumentu. Todėl pareiškėjas 2025 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą prašydamas pakartotinai atsiųsti Raštą elektroniniu paštu. Šis prašymas buvo pateiktas ne todėl, kad pareiškėjas jau būtų susipažinęs su dokumento turiniu, bet priešingai – todėl, kad jis realiai dokumento nebuvo gavęs arba su juo nebuvo susipažinęs. Aplinkybė, kad pareiškėjas elektroniniame laiške nurodė jam telefonu padiktuotą Rašto datą ir numerį, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su pačiu Rašto turiniu. Tokia teismo išvada grindžiama prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.Pareiškėjas akcentuoja, kad skundas teismui buvo pateiktas tik keliomis dienomis vėliau, nei mano teismas; pareiškėjas veikė aktyviai ir sąžiningai; iš karto po faktinio susipažinimo su Raštu kreipėsi į teismą; nebuvo siekiama vilkinti proceso ar piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų konstatavęs termino praleidimą, egzistavo pakankamas pagrindas terminą atnaujinti. Visa iki tol vykusi komunikacija tarp pareiškėjo ir Administracijos buvo vykdoma elektroniniu paštu. Nepaisant nusistovėjusios praktikos, būtent šiuo atveju atsakovas pasirinko siųsti dokumentą registruotu paštu. Tokie veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl proceso sąžiningumo. Bylos nutraukimas tokio pobūdžio ginče, susijusiame su pareiškėjo galimomis nuosavybės teisėmis ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimu, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir proceso koncentracijos principų.Pareiškėjas nurodo, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuotų, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, tai jis (pareiškėjas) prašo jį atnaujinti.Pareiškėjo vertinimu, terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių: pareiškėjas realiai nebuvo susipažinęs su dokumento turiniu; egzistavo objektyvios aplinkybės dėl galimo korespondencijos praradimo ar sunaikinimo; šeimoje auga nepilnametis vaikas, turintis (duomenys neskelbtini) negalią; visa ankstesnė komunikacija su savivaldybe buvo vykdoma elektroniniu paštu; pareiškėjas iš karto po faktinio susipažinimo su dokumentu aktyviai gynė savo teises. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir siekė tinkamai bei laiku apginti savo teises.Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2025 m. lapkričio 3 d. (reg. Nr. 70-5-331 ir Nr. 70-5-332) bei 2025 m. lapkričio 7 d. (reg. Nr. R13-3480) atsakovui pateikė prieštaravimus, reikalaudamas nepritarti M. Š. ir R. Š. (besiribojančių sklypų savininkų) prašymui pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nustatyti ginčo sklypo faktinę paskirtį – kaip įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą teritoriją ir nustatyti servitutą bei sustabdyti bet kokias formavimo ir pertvarkymo procedūras, kol nebus atliktas vietinis patikrinimas. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2025 m. lapkričio 3 d. bei 2025 m. lapkričio 7 d. pateiktus prašymus ir prieštaravimus, 2025 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui parengė atsakymą Nr. (33.205 Mr) R-4361 (Raštas), kuris registruotu paštu, 2025 m. gruodžio 5 d., buvo išsiųstas pareiškėjo prašymuose nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), per kurjerių tarnybą (registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), teikiančią korespondencijos ir siuntų pristatymo paslaugas – UAB ,,Samus“. Tai, kad Raštas pareiškėjui buvo įteiktas, patvirtina ir UAB ,,Samus“ interneto svetainėje pateikti registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (siuntos kodas (duomenys neskelbtini).Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2025 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas turėjo teisę skundą dėl Rašto panaikinimo paduoti iki 2025 m. sausio 12 d. Tačiau Pareiškėjas dėl Rašto panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2026 m. sausio 16 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Teismui nustačius, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti termino bei nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą grindžia nauja aplinkybe, kad, negavęs atsakymo įprastu būdu elektroniniu paštu, pats kreipėsi telefonu siekdamas išsiaiškinti situaciją. Pareiškėjo teiginiams prieštarauja paties pareiškėjo 2026 m. balandžio 21 d. administracinėje byloje pateiktame aplinkybių patikslinime nurodyti teiginiai. Pareiškėjas į atsakovą dėl Rašto pateikimo elektroniniu paštu kreipėsi 2025 m. gruodžio 16 d. Raštas pareiškėjui jo nurodytu pakartotinai buvo išsiųstas 2025 m. gruodžio 16 d. 15 val. 22 min., ką patvirtiną į administracinę bylą pateiktas Išrašas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo sistemos bazės. Tačiau pareiškėjo skundas Regionų administraciniam teismui pasirašytas elektroniniu parašu 2025 m. gruodžio 16 d. 14 val. 30 min. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apie Raštą ir jo turinį turėjo žinoti iki 2025 m. gruodžio 16 d., t. y. rengdamas skundą teismui. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria nutraukta administracinė byla, nustačius, kad pareiškėjo N. J. skundas buvo priimtas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, o pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su Raštu ir jo turiniu susipažino 2025 m. gruodžio 12 d., kada jam buvo įteikta registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis turėjo teisę skundą dėl Rašto panaikinimo paduoti iki 2025 m. sausio 12 d., tačiau dėl Rašto panaikinimo į teismą kreipėsi 2026 m. sausio 16 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paaiškėjus, jog pareiškėjo skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjui nepateikus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nenurodžius svarbių objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas, nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, administracinė byla nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis nebuvo susipažinęs su Rašto turiniu iki jo gavimo elektroniniu paštu 2025 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas nurodo, kad jo šeimoje auga nepilnametis vaikas, turintis (duomenys neskelbtini) negalią, todėl objektyviai egzistuoja padidinta rizika netyčiniam korespondencijos sunaikinimui ar pašalinimui; iki tol vykusi komunikacija tarp pareiškėjo ir Administracijos buvo vykdoma elektroniniu paštu, todėl pareiškėjas negavęs atsakymo įprastu būdu elektroniniu paštu, pats kreipėsi telefonu į Administraciją, siekdamas išsiaiškinti situaciją; telefoninio pokalbio metu jis pirmą kartą buvo informuotas, kad neva jam jau buvo išsiųstas Raštas registruotu paštu, ir tik tada jam buvo pasakyta šio Rašto data bei numeris. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl praleisto termino paduoti skundą ir bylos nutraukimo ir prašo atmesti atskirąjį skundą.Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.). Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).Klausimą, ar nėra praleistas ABTĮ nustatytas procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti, teismas sprendžia dar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje, ir tuo atveju, jeigu nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako jį priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą), ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-585-1188/2025; kt.). Vėliau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, sudaro pagrindą nutraukti jau iškeltą bylą (ABTĮ 103 str. 8 p.). Tokie teisiniai padariniai praleidus terminą administraciniam aktui ginčyti gali būti paaiškinti tuo, kad skundo dėl administracinio akto padavimas per įstatyme nustatytą terminą yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-417-552/2017; kt.), todėl, įstatyme nustatytam terminui pasibaigus, konstatuojama, kad ši teisės kreiptis į teismą prielaida nebeegzistuoja ir asmuo praranda teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas praleisto ABTĮ nustatyto procesinio termino administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo klausimo nesprendžia savo iniciatyva – pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas gali atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti asmens prašymu, kuriame yra nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 66 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo alternatyvų prašymą – atnaujinti terminą skundui paduoti, primintina, kad prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą turi būti paduotas pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjui skundžiamas Raštas buvo įteiktas 2025 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu ir ši data ir turi būti laikoma Rašto įteikimo data, nustatė, kad UAB ,,Samus“ interneto svetainėje pateikti registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog Raštas pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas į atsakovą dėl Rašto pateikimo elektroniniu paštu kreipėsi 2025 m. gruodžio 16 d. Raštas pareiškėjui jo nurodytu elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2025 m. gruodžio 16 d., o skundas teismui paduotas 2025 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas atsiųsti atsakymą elektroniniu paštu, nurodydamas prašomo atsiųsti Rašto datą – 2025 m. gruodžio 5 d. ir numerį – (33.205 Mr) R-4361, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui Rašto turinys buvo žinomas anksčiau, nei 2025 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo naują aplinkybę, kad negavęs Administracijos atsakymo (Rašto) įprastu būdu (elektroniniu paštu), pats kreipėsi į Administraciją telefonu, siekdamas išsiaiškinti situaciją. Pareiškėjas teigia, kad būtent telefoninio pokalbio metu jis pirmą kartą buvo informuotas, jog neva jam jau buvo išsiųstas Raštas registruotu paštu, ir tik tada jam buvo pasakyti Rašto data bei numeris. Tačiau šiuos argumentus pareiškėjas nurodė tik apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl minėtų argumentų nenurodė 2026 m. balandžio 21 d. pirmosios instancijos teismui teikdamas paaiškinimus. Būtent 2026 m. balandžio 21 d. paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad jo adresu gaunamas didelis kiekis nereikšmingos korespondencijos, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad siunta galėjo būti formaliai atsiimta, tačiau faktiškai neperduota pareiškėjui; neidentifikuota ir neišpakuota; sunaikinta (įskaitant galimą netyčinį pašalinimą buityje, pvz., kartu su kitomis atliekomis); pareiškėjo šeimoje yra nepilnametis vaikas, turintis (duomenys neskelbtini) sutrikimą, todėl objektyviai egzistuoja padidinta tikimybė, kad pašto siunta galėjo būti netyčia pašalinta ar sunaikinta. Taigi iš esmės buvo remtasi visai kitomis registruotos siuntos negavimo aplinkybėmis. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių skundui paduoti terminas turi būti skaičiuojamas nuo Rašto gavimo elektroniniu paštu dienos, buvo subjektyvaus pobūdžio, nebuvo pagrįstos objektyviais duomenimis, kurie pirmosios instancijos teismui būtų leidę pareiškėjo praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti savo iniciatyva, nepaisant to, kad pareiškėjas nesuformulavo atskiro prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas yra išimtinai pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas. Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teismui prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą neteikė ir šis teismas termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nevertino, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėja.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, kuri lėmė administracinės bylos procesinę baigtį – šios bylos nutraukimą.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo N. J. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjos Iveta Pelienė Milda VainienėDalia Višinskienė