Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria teismas netenkino nuteistojo NUT1 skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. LK-N-518 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu NUT1 nuleistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 22 d., pabaiga – 2028 m. sausio 1 d.

Nuteistasis NUT1, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismo vertinimu, NUT1 neatlikta bausmės dalis, įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Savo iniciatyva baigė keturių valandų mokymus apie narkotikų ir alkoholio žalą, dvylikos žingsnių AN/AA programą bei „Elgesys–Pokalbis– Pasikeitimas“ programą. Nuo 2026 m. rugpjūčio 5 d. kiekvieną trečiadienį per „Zoom“ jungiuosi į AN/AA programos „Pagrindinis tikslas“ susirinkimus. Tai daro siekdamas geriau suprasti narkotinių medžiagų žalą.

Akcentuoja, kas teismas nurodo, jog jo kaltės pripažinimas nėra pakankamas, tačiau tame pačiame punkte pripažįsta, kad jis geba analizuoti savo nusikalstamą elgesį, jo motyvus ir pasekmes. Nesumenkina savo padarytų nusikalstamų veikų ir supranta jų sunkumą. Tačiau jų pobūdis jau buvo įvertintas skiriant bausmę. Lygtinio paleidimo klausime turi būti vertinama ir tai, kaip pasikeitė jo elgesys po dalies bausmės atlikimo. Neatliktos bausmės dalis negali būti vertinama atsietai nuo dabartinės rizikos ir resocializacijos rezultatų.

2024 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių antrajame kalėjime susituokė su žmona L. M. Su žmona veda bendrą ūkį, nuomojasi butą. Trumpalaikių išvykų metu grįžta į šį būstą kiekvieną savaitgalį. Kiekvieną mėnesį prisideda prie nuomos mokesčio. Turi sūnų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) su savo mama A. N. ir mokosi privačioje mokykloje. Prisideda prie sūnaus išlaikymo ir jo mokymosi išlaidų. Šiuo metu gaunu minimalų darbo užmokestį, nuo kurio Bausmių vykdymo sistemos įstaiga išskaičiuoja 10 procentų. Nepaisant ribotų pajamų, prisideda prie nuomos, žmonos ir sūnaus išlaikymo bei jo mokymosi išlaidų. Išėjęs į laisvę, turėtų galimybę dirbti už didesnį atlyginimą.

Šis teistumas jam yra pirmasis. Prašo šią aplinkybę įvertinti individualizuojant jo asmenybę ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-274-876/2024 buvo akcentuota, kad lygtinio paleidimo klausime vertinami formalusis ir materialusis pagrindai, įskaitant nusikalstamo elgesio riziką ir akivaizdžią pažangą ją mažinant. Jo situacija nuo šioje byloje nagrinėtos situacijos skiriasi tuo, kad jo rizika jau objektyviai sumažėjo iš vidutinės į žemą. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyva – žema rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Tai reiškia, kad vertinant jo situaciją turi būti atsižvelgiama į realų rizikos pokytį, o ne vien į tai, kad kai kurie kriminogeniniai veiksniai dar nėra visiškai pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad kitoje lygtinio paleidimo byloje, T-16-448/2025, teismas vertino nuteistojo dalyvavimą resocializacijos priemonėse, programas, darbo ir profesinės integracijos perspektyvas bei socialinius ryšius. Jo atveju šias aplinkybes papildomai sustiprina objektyvus rizikos sumažėjimas, atviro tipo sąlygos, kasmetinės atostogos be elektroninio stebėjimo ir nuolatinės savaitgalio išvykos be pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Iš 2026 m. birželio mėn. Socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad taikant OASys metodiką NUT1 buvo iš vidutinės buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, aukštesnysis teismas neabejoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos.

Visgi pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo NUT1 atžvilgiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakankama neabejotinai išvadai, jog išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals.

Skundui nagrinėti pateikta medžiaga patvirtina nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, kad egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Nuteistasis NUT1 bausmės atlikimo metu vykdė priemones, numatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Darbinės veiklos srityje nuteistasis siekė įgyti ir palaikyti legalaus darbo patirtį, dalyvavo profesinio mokymo procese, vykdė individualią veiklą, nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)”. Pozityvaus užimtumo srityje nuteistasis aktyviai dalyvavo edukaciniuose, sporto, meniniuose, pilietiniuose užsiėmimuose. Mąstymo ir elgesio srityje nuteistasis dalyvavo “Elgesio keitimo terapijoje”, kurios metu buvo lavinami savianalizės, elgesio pasekmių suvokimo, konfliktų valdymo ir sprendimų priėmimo įgūdžiai. Dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose, kurių metu buvo aptariama, kokią įtaką elgesiui daro psichotropinių medžiagų vartojimas. Baigė programą “Elgesys–pokalbis–pasikeitimas”. Bausmės atlikimo metu jis nėra baustas drausmine ar administracine tvarka, bendrauja mandagiai ir pagarbiai. Tai, be abejonės, buvo įvertinta – NUT1 bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau aukštesnis teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes, kaip matyti, suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarbu įvertinti ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, kuri apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamos veikos aplinkybes bei neturi būti ignoruojami bausmei keliami tikslai ar visuomenės interesas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nors nuteistojo atžvilgiu 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. gruodžio 4 d., 2024 m. gruodžio 2 d., 2025 m. birželio 8 d. , 2025 m. gruodžio 11 d. nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, 2026 m. birželio 19 d. jo atžvilgiu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, visgi bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo, atliekančio bausmę nuo 2023 m. kovo 22 d., resocializacijos ir elgesio korekcijos procesas nebuvo tolygus pozityvumo prasme. Kaip minėta, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas drausmine ar administracine tvarka, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis taip pat per netrumpą jau atliktos bausmės laikotarpį taip pat nei karto nebuvo skatintas. Taikant OASys metodiką NUT1nuo bausmės pradžios buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o žema iš vidutinės nustatyta tik pakankamai neseniai – 2026 m. birželio 19 d. Todėl teigiamo nuteistojo elgesio stabilumas kol kas yra vertintinas atsargiai.

Pažymėtina ir tai, kad nors NUT1 iš vidutinės nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausybė kriminogeninių veiksnių. Du statiniai – ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas ir būdingas teisės pažeidimų modelis. Tuo tarpu dinaminių kriminogeninių veiksnių, net vienuolika: turi mažą darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės (valdymas); ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais (valdomas); būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas (iš dalies valdomas); tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka (valdomas); būdingas impulsyvus elgesys (valdomas); negeba atpažinti problemų (valdomas); stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (valdomas); negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (valdomas); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas (valdomas); nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų (iš dalies valdomas). Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi būtent konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Aukštesnio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmens nepakankamą nusikalstamo elgesio pokytį bei nepakankamą tokio elgesio analizę ir vertinimą, kad būtų galima iš nuteistojo asmens ateityje, o ir lygtinio paleidimo atveju, tikėtis elgesio, kuris būtų paremtas išimtinai įstatymų laikymusi. Neabejotina, kad minėti kriminogeniniai veiksniai dar gali būti koreguojami, nuteistajam akyviau įsitraukiant į resocializacijos procesą ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju pirmiau nustatytos aukštesnio teismo aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad NUT1 pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai (patvirtina darbinė veikla ir visapusis artimųjų palaikymas) savo esme gausybės kriminogeninių veiksnių nagrinėjamu atveju nepadengia.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NUT1 lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesumenkina savo padarytų nusikalstamų veikų ir supranta jų sunkumą, tačiau jų pobūdis jau buvo įvertintas skiriant bausmę. Akcentuoja, kad jis nuteistas pirmą kartą.

Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad NUT1 bausmę atlieka už apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, iš esmės abi veikos susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, viena nusikalstama veika yra psichotropinių medžiagų platinimas. Šios aplinkybės neabejotinai rodo nors ir pirmą kartą nuteisto asmens pavojingumą visuomenei, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje. Juolab, kad nuteistasis yra linkęs sumenkinti kaltę ir pateisinti save, kaltę pripažįsta tik formaliai. Nors NUT1 ir geba analizuoti savo nusikalstamą elgesį, įvardinti motyvus, tačiau jo elgesio ir mąstymo korekcija dar nėra baigta. Ta aplinkybė, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam yra paskirta bausmė, tai savaime jokių apribojimų nesukelia ir priešingo teisei nuteistojo elgesio korekcijai neturi. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant paveikti asmenį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju išankstinis lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam gali sukelti ne tik nebaudžiamumo jausmą, tačiau ir riziką ateityje pakartotinai nusikalsti.

Atsižvelgiant į kitus nuteistojo skundo argumentus, aukštesnis teismas taip pat neabejoja, kad nuteistasis daro pažangą koreguojant savo elgesį teigiam linkme, visgi skunde nurodytas nuteistajam palankias aplinkybes įvertinus pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste, šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertina, kad NUT1 neatliktos bausmės dalies, ją įvertinus tiek žemesnio, tiek aukštesnio teismo aptartų duomenų visumoje, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų.

Dėl skunde minimos nuteistajam palankios teisminės praktikos teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra vertinamas individuliai bendrame teismo nustatytų aplinkybių kontekste, o taip pat egzistuoja ir daugybė teisminės praktikos pavydžių, kai lygtinis paleidimas nėra taikomas, todėl skunde minima nuteistajam palankia teismine praktika aukštesnis teismas nagrinėjamu atveju nesivadovauja.

Taigi, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo, kaip prašoma nuteistojo skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.