Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-2662-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04775-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2026 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. A27-1384 (3.1.E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (KAD. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 2 punktą.Pareiškėjas 2026 m. liepos 6 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti Įsakymą; 2) įpareigoti Administracijos direktorių vykdyti Pardavimo ir nuomos taisykles. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą ir patikslintą skundą.Teismas nustatė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 2.6 papunkčiu, 19, 77 punktais. Taisyklių, kurios patvirtintos vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalimi, 77 punktas nustato, kad organizatoriaus (t. y. savivaldybės administracijos – Taisyklių 7 p., Žemės įstatymo 40 str. 2 d.) sprendimai atsisakyti organizuoti projekto rengimą per 20 darbo dienų nuo jų paskelbimo ŽPDRIS dienos skundžiami per ŽPDRIS Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo pateikia motyvuotą atsakymą. Šis atsakymas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.Teismas pažymėjo, jog NŽT įstatymu yra suteikta valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, veiklos valstybinės kontrolės vykdymo funkcija (Žemės įstatymo 361 str. 1 d.).Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų pasinaudojęs Taisyklių 77 punkte nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, dėl Įsakymo panaikinimo su skundu iš karto kreipėsi į teismą, negavęs NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, atsakymo į skundą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ginčo sprendimo ne teismo būdu tvarkos. Nors skundžiamame Įsakyme išdėstant apskundimo tvarką nurodyta, jog Įsakymas gali būti skundžiamas tiesiogiai Regionų administraciniam teismui, teismo vertinimu, viešojo administravimo subjekto išaiškinimai teismo nesaisto. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.III.Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pridėtą įrodymą – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-10370-394/2025 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Administracijai dėl Administracijos direktoriaus 2025 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-27-494 (3.1.E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir minėtas įsakymas panaikintas. 2026 m. gegužės 5 d., vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir atsižvelgdamas į pareiškėjo 2026 m. kovo 3 d. prašymus, Administracijos direktorius priėmė šioje byloje skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjo manymu, Įsakymu nepagrįstai atsisakyta organizuoti 0,0798 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes Žemės sklypas atitinka visus formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui keliamus reikalavimus, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes valstybinis žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijus (Pardavimo ir nuomos taisyklių 2 p.). Įsakymas nepagrįstas, nes Vilniaus rajono savivaldybė nenagrinėjo UAB „Greita Geodezija“ parengto eskizo, iš kurio matyti, kad Žemės sklypas atitinka Pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jis pasinaudojo Taisyklių 77 punkte nustatyta apskundimo tvarka prieš kreipdamasis į teismą pirmąjį kartą.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs Taisyklių 77 punkte nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. Administracijos direktoriaus 2026 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. A27-1384 (3.1.E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (KAD. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ neskundė NŽT struktūriniam padaliniui. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko, įskaitant) laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-822-492/2018; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-520/2019).Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Tačiau ši ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-319-261/2019).Taisyklių, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, 77 punkte įtvirtinta, kad: „Organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, pateikti reikalavimus, pratęsti reikalavimų galiojimo terminą, Taisyklių 23 punkte nurodytų patikėtinių ir subjektų sprendimai atsisakyti pateikti reikalavimus, pratęsti jų galiojimo terminą, organizatoriaus sprendimai, nurodyti Taisyklių 67 punkte, organizatoriaus ir Taisyklių 68.1–68.10 papunkčiuose nurodytų institucijų bei subjektų sprendimai atsisakyti derinti Projektą per 20 darbo dienų nuo jų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami per ŽPDRIS Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. <...> Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo ŽPDRIS dienos pateikia motyvuotą atsakymą, šis atsakymas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Administracijos direktoriaus 2026 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. A27-1384 (3.1.E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (KAD. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakyta organizuoti 0,0798 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi pateikta schema, kurioje planuojamas laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norima sujungti su žemės sklypu, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų, todėl negali būti laikomas šlaitu bei įsiterpusiu žemės plotu. Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taisyklėse įtvirtinta tik asmens teisė su skundu kreiptis į NŽT struktūrinį padalinį, bet ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ar Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išankstinę bylos dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Taisyklės yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, negalintis nustatyti privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė L.Ž. už atskirąjį skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, tačiau proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 1 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už juo neapmokestinamą procesinį dokumentą, sumokėtas žyminis mokestis (23 Eur) grąžinamas pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo PRS1 skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Grąžinti pareiškėjo PRS1 atstovei advokatei L. Ž. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas Dirvonas Arūnas Sutkevičius Milda Vainienė