Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. AS-2950-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-04849-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.9.3(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Koordinacinei tarybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Regionų administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2026 m. birželio 5 d. sprendimus Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-00041, Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-00043 ir Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-00044 (toliau visi kartu – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, pareiškėjo faktiškai gaunamas pajamas bei vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. N13/2025; 3) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba Europos Žmogaus Teisių Teismą, Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitetą dėl konkrečių išaiškinimų, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 11, 15–20 punktai, 10 dalis taip, kaip naudojama Tarnybos vedėjos S. Š., tam, kad esant akivaizdžiam interesų konfliktui, tyčia nesuteikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylose prieš valstybės institucijas, kurios įvardinamos atsakovais, neatima pareiškėjui teisės į nešališką teismo procesą, teisę nebūti persekiojamam už kritiką, nebūti diskriminuojamam dėl tautybės, pilietinių pažiūrų, lyties, turtinės padėties ir neįgalumo. Tai yra, ar atsakovų galimai koordinuoti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30, 31 straipsnių nuostatas, ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17, 18 straipsnių nuostatas, ar atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 2, 4, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 23, 29, 31, 33 straipsnių nuostatas. Regionų administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, 2026 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundo dalyką ir pagrindą bei proceso šalis; pateikti patikslintą skundą su priedais tiek egzempliorių, kiek byloje yra šalių, ir papildomą egzempliorių teismui; pateikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus; sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2026 m. liepos 24 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo iš esmės tuos pačius reikalavimus kaip ir pradiniame skunde. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.Teismas nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį, nors jo prašymas atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo 2026 m. liepos 10 d. nutartimi jau buvo iš dalies išspręstas. Pareiškėjui pakartotinai pateikus analogišką prašymą, teismas nenustatė pagrindo iš naujo spręsti atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą. Be to, teismas pažymėjo, kad, vadovaudamasis ABTĮ 36 straipsnio 4 dalimi, 2026 m. liepos 10 d. nutartimi buvo pareikalavęs pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgdamas į galimą piktnaudžiavimą teismine gynyba.Teismas vertino, jog pareiškėjas tinkamai nepatikslino skundo dalyko ir pagrindo, nes nenurodė konkrečių Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos administracinių aktų, veiksmų ar neveikimo, kuriuos ginčija, arba nepašalino šių institucijų iš atsakovų sąrašo. Nepaisydamas teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo pateikto išaiškinimo dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies taikymo, pareiškėjas patikslintame skunde ir toliau atsakovais nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Lietuvos Respublikos Seimą. Teismas padarė išvadą, kad patikslinto skundo turinys iš esmės liko toks pat kaip pirminio skundo, t. y. pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių skundžiami Sprendimai turi būti panaikinti. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė naujų ar papildomų įrodymų, leidžiančių teismui preliminariai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad esminiai skundo trūkumai nebuvo pašalinti. Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė patikslintą skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu. III.Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją; 3) kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos institucijas dėl teisėjų nešališkumo, galimos diskriminacijos, persekiojimo už kritiką ir kitų pareiškėjo nurodomų teisių pažeidimų vertinimo; 4) pateikti išvadą dėl ABTĮ 152 straipsnio ir 153 straipsnio 3 dalies taikymo.Atskirajame skunde pareiškėjas abejoja ginčijamą nutartį priėmusio Regionų administracinio teismo teisėjo ir kitų teisėjų nešališkumu, nurodo galimą interesų konfliktą, netinkamą ABTĮ nuostatų taikymą ir galimą savo procesinių teisių pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgia į jo prašymus sujungti tarpusavyje susijusias bylas arba panaudoti jų medžiagą, pernelyg formaliai vertina jo procesinius dokumentus ir neužtikrina veiksmingos teisminės gynybos.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl procesinių prašymų Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą ir atskirąjį skundą, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas būtų būtinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas, o atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją bylai nagrinėti.ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai.Bylos perdavimo nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai galimybė siejama su bylos sudėtingumu, kurį pirmiausia lemia sprendžiamų teisinių klausimų pobūdis ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo turinį ir jame keliamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, kurie sudarytų pagrindą perduoti atskirąjį skundą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Todėl pareiškėjo prašymas sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją netenkinamas.Pareiškėjas, be kita ko, prašo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos institucijas, kad jos įvertintų teisėjų nešališkumą, galimą diskriminaciją, persekiojimą už kritiką ir kitus pareiškėjo atskirajame skunde nurodomus pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pareiškėjo abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar bendro pobūdžio teiginiai apie galimus jo teisių pažeidimus, nepagrįsti objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų buvimą ar kreiptis į prašomas institucijas dėl jų tyrimo. Atsižvelgiant į tai, ir šis pareiškėjo prašymas netenkinamas. Dėl pareiškėjo prašymo pateikti išvadą dėl ABTĮ 152 straipsnio ir 153 straipsnio 3 dalies taikymo, pažymėtina, kad šiose teisės normose reglamentuojami atskirųjų skundų padavimo ir nagrinėjimo klausimai. Jų taikymas konkrečioje byloje priklauso nuo sprendžiamo procesinio klausimo pobūdžio, reikšmingų faktinių aplinkybių ir įstatyme nustatytų sąlygų. Abstrakti išvada dėl nurodytų teisės normų taikymo, neįvardijant konkrečios jų aiškinimo ar taikymo problemos ir nenurodant su ja susijusių reikšmingų faktinių aplinkybių, negali pakeisti įstatymų nustatyta tvarka atliekamo procesinio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas pateikti tokią išvadą netenkinamas.Dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino esminių Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.).ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti šiame straipsnyje įtvirtintus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindą), ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1058-502/2025 ir kt.).Jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Termino skundo trūkumams pašalinti nustatymas yra pareiškėjui palanki aplinkybė, nes teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pradiniame skunde suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos sprendimus ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, faktiškai gaunamas pajamas, kurios yra mažesnės už oficialią skurdo ribą, ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl prarasto pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis bei sužlugdytų teisėtų lūkesčių, susijusių su sąžiningu valstybės tarnautojų ir jų vadovybės elgesiu. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo jį pašalinti skundo trūkumus: patikslinti skundo dalyką ir pagrindą bei proceso šalis; pateikti patikslintą skundą su priedais tiek egzempliorių, kiek byloje yra šalių, ir papildomą egzempliorių teismui; pateikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus; sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame iš esmės pakartojo pradiniame skunde suformuluotus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pakartotinai prašė atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį, pažymi, kad pareiškėjas aiškiai neįvardijo neteisėtų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, su kuriais sieja 5 000 Eur neturtinės žalos atsiradimą, taip pat nenurodė, kokių konkrečių neigiamų pasekmių, galinčių būti vertinamų kaip neturtinė žala, jis patyrė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų, susijusių su reikalavimu priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką, jo pagrindą ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šią skundo dalį laikyti nepaduota ir grąžinti ją pareiškėjui.Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos sprendimus ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo teisinės pagalbos prašymą nepatenka į ABTĮ nustatytą atleidžiamų nuo žyminio mokesčio kategorijų sąrašą, todėl už šį reikalavimą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi pagrįstai iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo jį sumokėti pusę mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 15 Eur.Pareiškėjas kartu su skundu ir patikslintu skundu nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinybę visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi pareiškėjas nesumokėjo nustatytos žyminio mokesčio dalies ir nepateikė tai patvirtinančio dokumento, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino 2026 m. liepos 10 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo – nesumokėjo dalies žyminio mokesčio. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos sprendimus ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos prašymą negalėjo būti priimtas nagrinėti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė ir šią skundo (patikslinto skundo) dalį laikyti nepaduota.Vertindama atskirojo skundo argumentus dėl teismo ir teisėjų šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, pasireiškianti procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, savaime negali būti laikoma teismo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Regionų administracinio teismo teisėjas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas, patyrė teismo vadovybės ar kitų subjektų įtaką arba siekė persekioti pareiškėją už jo kritiką ir pan., todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.Teisėjai Beata Martišienė Ernestas Spruogis Virginija Volskienė