Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-535-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07760-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 17.7 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 7 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. birželio 26 d. rašto Nr. 2D-11249 dalį, nesusijusią su anksčiau teiktų dokumentų pakartotiniu pateikimu ir jų perpasakojimu (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundo klausimus: pateikti visus su savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teritorija) šalinimu susijusius dokumentus (kurie nėra atsakymai į ankstesnius pareiškėjo kreipimusis į atsakovą); paaiškinti po 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjo informavimo atliktus veiksmus ir nenormaliai ilgus terminus tarp veiksmų ir juos pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis; 3) pripažinti atsakovą vilkinus su pareiškėjo skundu ir atsakovo atsakymu susijusių griovimo darbų organizavimą; 4) įpareigoti atsakovą informuoti pareiškėją apie tarnybinės atsakomybės rezultatus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė:Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2023 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1007-819/2023 skyrė savavališkos statybos kaltininkui, nevykdančiam teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, baudą, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 4 d. Taigi, atsakovas mažiausiai nuo šios datos buvo atsakingas už savavališkų statinių griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų organizavimą, statytojui nevykdant teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas vilkina griovimo darbų organizavimą, tai patvirtina skundžiamas Raštas ir jo priedai, reikšmingus veiksmus atlieka tik po pareiškėjo skundų, tarp veiksmų yra ilgi ir net pareiškėjui prašant nepaaiškinami tarpai, o griovimo darbų organizavimas trunka nepagrįstai ilgai. Kaip matyti iš Inspekcijos Rašto, Inspekcija nuo ankstesnio pareiškėjo informavimo 2022 m. birželio 21 d. iki pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundo per maždaug metus laiko atliko tik šiuos veiksmus: 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengė paraišką-užduotį Nr. VP-166 dėl ginčo statinių griovimo darbų pirkimo (kuri iš esmės yra ankščiau rengta paraiška su atnaujintomis darbų kainomis), viešai paskelbė šią paraišką (po daugelio mėnesių nuo parengimo) ir niekam neatsiliepus į skelbimą, apklausė 5 rangovus ir 2023 m. vasario 14 d. „užfiksavo“, kad rangovai nepateikė informacijos, 2023 m. balandžio 17 d. pakartojo „rinkos tyrimą“ su 10 rangovų. Tik po pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundo atsakovas apklausė 19 rangovų, iš kurių vienas atsiliepė. Iki pareiškėjo skundo atsakovui, jos darbuotojai negalėjo nurodyti, kokia yra esama padėtis, jokie darbai akivaizdžiai nebuvo vykdomi du mėnesius, nes naujas atsakingas žmogus neturėjo supratimo apie jam skirtas užduotis, kaip paaiškinta pareiškėjo skunde atsakovui. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Rašto dalis stokoja aiškumo ir argumentavimo, nes nėra aiški darbų organizavimo eiga, atlikti konkretūs veiksmai bei jų atlikimo terminai. Atsakovas, neatsakydamas į pareiškėjo prašymus pagrįsti ilgus tarpus tarp veiksmų, sąmatos kainų pagrįstumą, vos 10 įmonių apklausą ir užsitęsusį papildomų įmonių apklausos procesą, pateikia faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstą išvadą. Pažymėjo, kad atsakovo darbuotojai, žinodami apie vilkinamą griovimo darbų organizavimą, atsisako teikti informaciją žodžiu ir nurodo kreiptis raštu, tačiau net ir raštu kreipiantis, iš Rašto, nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus atsakovas yra atlikęs, o pateikta informacija nesusieta su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovas taip pat nepagrindžia, kodėl pareiškėjo prašymas periodiškai teikti informaciją esą nėra tinkamai pagrįstas, ir neaiškiai nurodo, kad toks reikalavimas nebus tenkinamas visa apimtimi, todėl lieka neaišku, kokia jo dalis faktiškai yra tenkinama. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą pateikti visus dokumentus, susijusius su atsakovo veiksmais dėl konkrečios savavališkos statybos šalinimo nurodytu laikotarpiu, nurodo, kad dvi teismų nutartys pareiškėjui „taip pat turėjo būti teiktos“. Toks atsakymas nelaikytinas nei prašytos informacijos pateikimu, nei motyvuotu atsisakymu ją pateikti. Iš atsakovo Rašto matyti, kad jis atliko rinkos tyrimus (apklausas), todėl turi su šiais veiksmais susijusius dokumentus, galinčius patvirtinti vilkinimą, tačiau jų nepateikia, dėl to pareiškėjas neturi galimybės tinkamai rinkti atsakovo neveikimo įrodymų, reikalauti atsakovo pavestų funkcijų atlikimo kitaip, negu kreipiantis į administracinį teismą, prašydamas aktyviai tirti ir konstatuoti atsakovo pažeidimus. Teismas turi pareigą ištirti atsakovo veiksmus, susijusius su daug metų be rezultatų trunkančiu griovimo darbų organizavimu, ir konstatuoti nustatytus pažeidimus, o teismui konstatavus pažeidimus, atsakovas pagal įstatymą turės atlikti tarnybinius patikrinimus ir, atsakydamas į skundo 4 prašymą, informuoti pareiškėją apie jų rezultatus. Nurodė, kad pareiškėjo skundas atsakovui ir teismui yra iš esmės dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Atsakovo atmestinis atsakymas yra ne daugiau negu skundo dėl pačios institucijos neveikimo išnagrinėjimo imitacija, kuria trukdoma pareiškėjui ginti savo interesus, kai susijęs savavališkas statinys, kurio griovimą turėtų organizuoti atsakovas, daro jam žalą. Pareiškėjo kreipimosi į atsakovą ir teismą galutinis siekis yra nutraukti sąmoningą atsakovo vilkinimą, biurokratinį darbo vaizdavimą iš esmės siekiant statinius ne nugriauti, bet laukti, tikintis, kad teismo sprendimo nevykdantis pažeidėjas pats tai padarys. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti jį. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais: Nurodė, jog Inspekcija į pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundą atsakė 2023 m. birželio 26 d. Raštu, kuriuo be kita ko pareiškėją informavo, kad „<...> ankstesniuose nurodytuose Inspekcijos raštuose nurodytą informaciją jau teikėme. Papildomai šiuo raštu nurodome, kad 2022-08-10 buvo parengta pirkimo paraiška-užduotis Nr. VP-166 dėl ginčo statinių griovimo darbų pirkimo. Pažymėtina, jog kaip buvo nurodęs atsakingas asmuo – „konkursas buvo viešas ir pasiūlymus galėjo pateikti bet kas“. Vėliau, atlikus rinkos tyrimą, 2023 m. vasario 14 d. Inspekcijoje užfiksuota, kad apklausus 5 rangovus, jie nepateikė informacijos, todėl nėra galimybės įvertinti, kokia Inspekcijai reikalingų griovimo paslaugų pirkimo vidutinė rinkos kaina ir pasiūla. Pakartotinai atlikus rinkos tyrimą, taip pat buvo pateikta Inspekcijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. informacija, kad atlikus rinkos tyrimą (10 rangovų) statinių griovimo galimos kainos nebuvo gautos, todėl nebuvo galimybės įvertinti, kokia yra Inspekcijai reikalingų griovimo paslaugų pirkimo vidutinė rinkos kaina ir pasiūla. Remiantis dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos (toliau – ir DBSIS) duomenimis, šiuo metu Inspekcijoje užfiksuota, kad apklausus 19 rangovų, informaciją dėl griovimo kainos pateikė 1 rangovas, dėl to Inspekcijoje suformuotos ir vykdomos užduotys organizuoti griovimo procedūras Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45 (toliau – ir Griovimo aprašas), nustatyta tvarka. Paaiškino, kad atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundą, atsakovas pateikė pareiškėjui Raštą. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Raštas nėra motyvuotas ir nurodė, kad Inspekcija veikia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymo) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų sąlygų ribose, laikydamasis viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatas pažymėjo, kad pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsiranda nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimai, kuriais Sodininkų bendrijai „Vilnelė“ (toliau – ir Bendrija) yra nustatytas įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytus statinius, bei kuriuose numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės, yra įsiteisėję, todėl jai privalomi bei turi būti vykdomi. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde teismui teigia, kad Inspekcija nuo 2020 m. iš esmės nevykdo griovimo darbų organizavimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 Inspekcijai suteikė ne pareigą, o teisę įvykdyti teismo sprendimą skolininkės Bendrijos lėšomis, t. y. pareiga įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti ginčo objektą priklauso Bendrijai. Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalies ir Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininkus atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkams nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą. Akcentavo, kad Bendrija, kuri turi ne teisę, o pareigą įvykdyti teismo sprendimą, 2020– 2022 m. iniciavo teisminius ginčus Inspekcijos atžvilgiu, kad nebūtų organizuojami ginčo objekto griovimo darbai, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos vilkinimo nuo 2020 m. atlikti veiksmus yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Inspekcija pareiškėjui skundžiamame Rašte išsamiai paaiškino, kad Inspekcija nuo 2022 m. tiek atliko ginčo objektų griovimo darbų organizavimo veiksmus, tiek Inspekcijos iniciatyva vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00633 antstolis I. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkei Bendrijai už teismo sprendimo nevykdymą. Nors pareiškėjas skunde teismui teigė, kad Inspekcija nemotyvavo, kokiu pagrindu organizuojamos griovimo procedūros, tačiau skundžiamame Rašte paaiškinta, kad „Inspekcijos 2022-06-21 rašte Nr. 2D-11393 (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. Raštas), be kita ko, nurodė: „Nurodome, kad pirkimo procedūras užbaigus rangovui laimint konkursą, su šiuo rangovu sudaryta griovimo darbų sutartis bus pateikta antstoliui ir bus nustatyta darbų vykdymo data <...>“, o griovimo procedūros Inspekcijoje organizuojamos Griovimo aprašo nustatyta tvarka. Inspekcija Raštu pagrįstai pareiškėją informavo, kad „atlikus rinkos tyrimą, 2023 m. vasario 14 d. Inspekcijoje užfiksuota, kad apklausus 5 rangovus, jie nepateikė informacijos, todėl nėra galimybės įvertinti, kokia Inspekcijai reikalingų griovimo paslaugų pirkimo vidutinė rinkos kaina ir pasiūla. Pakartotinai atlikus rinkos tyrimą, taip pat buvo pateikta Inspekcijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. informacija, kad atlikus rinkos tyrimą (10 rangovų) statinių griovimo galimos kainos nebuvo gautos, todėl nebuvo galimybės įvertinti, kokia yra Inspekcijai reikalingų griovimo paslaugų pirkimo vidutinė rinkos kaina ir pasiūla. Remiantis DBSIS duomenimis, šiuo metu Inspekcijoje užfiksuota, kad apklausus 19 rangovų, informaciją dėl griovimo kainos pateikė 1 rangovas“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nebuvo pagrindo naikinti teisėto ir motyvuoto skundžiamo Inspekcijos Rašto. Dėl pareiškėjo teiginio, jog nėra aišku dėl VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkto nurodymo Rašte paaiškina, kad Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skunde nurodytas aplinkybes, vykdomosios bylos dokumentus, Inspekcijos dokumentus, Rašte pareiškėjui išsamiai nurodė, kad pareiškėjui aktuali informacija buvo teikta Inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. Raštu, todėl „nekartodami visos Jums jau pateiktos informacijos, teikiame paskesniąją aktualią informaciją pagal 2023 m. gegužės 29 d. skunde nurodytą poreikį“, taip pat skundžiamame Rašte nurodė ir tai, kad „vadovaudamiesi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų / neveikimo, (ne)vykdytų daugiau nei prieš 6 mėnesius, šiame rašte plačiau pasisakoma taip pat nebus“ – kad pareiškėjui būtų žinoma, jog dėl laikotarpio, už kurį jam jau buvo teikta informacija (informacija, kuri pareiškėjui buvo žinoma / paaiškėjusi, nes teikta oficialiu institucijos sprendimu), ji ne tik nebus kartojama, tačiau taip pat nebus vertinami Inspekcijos darbuotojų veiksmai / neveikimas ta apimtimi. Taip pat pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad Inspekcijos darbuotojų atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimų procedūros / darbo pareigų pažeidimų tyrimų procedūros nepradedamos – tai yra vertinimas (ir padarytos išvados) dėl skundžiamame Rašte nurodytų naujų, pareiškėjui anksčiau neteiktų aplinkybių, dėl kurių ir buvo pasisakoma rašte išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skunde nurodytas aplinkybes.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Teismas nustatė, kad pareiškėjas Inspekcijos veiksmų vilkinimą įvardija kaip veiksmus, atliekamus vykdant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras Teritorijoje. Teismas pažymėjo, jog tokie veiksmai yra priskirtini vykdymo procesui, kuris yra reglamentuojamas CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tačiau iš pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundo Inspekcijai matyti, kad pareiškėjas siekė gauti informaciją, susijusią su Inspekcijos veiksmais vykdant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, t. y. išsamiai paaiškinti nurodytą Inspekcijos neveikimą 2020–2023 m.; pateikti išsamią informaciją apie Inspekcijos atliktus veiksmus 2020–2023 m., susijusius su nurodytos savavališkos statybos Teritorijoje šalinimu; pateikti visus su jais susijusius dokumentus, veiksmus paaiškinti ir pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis; išsamiai paaiškinti nepagrįstai ilgus terminus tarp atliekamų veiksmų, paaiškinti nepagrįstų kainų naudojimą sudarant sąmatą, vos 10 įmonių apklausą ir trečią mėnesį trunkantį laukimą, kol bus apklausta daugiau įmonių. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti atsakomybę Inspekcijos biurokratams, sąmoningai vilkinusiems veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, ir apie tarnybinio patikrinimo rezultatus išsamiai informuoti pareiškėją.Teismas nurodė, jog Inspekcija Raštu pareiškėjui detaliai įvardijo ir pateikė paaiškinimus dėl vykdytų veiksmų, t. y. nurodė faktines aplinkybes, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu, pateikė informaciją dėl ginčo statinių griovimo darbų pirkimo ir vykdytas rangovų apklausas, nurodė, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes Inspekcijos darbuotojų neveikimas nenustatytas ir informavo pareiškėją, kad Inspekcijos darbuotojų atžvilgių tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros nebus pradėtos, be to, Inspekcija Rašte rėmėsi Griovimo aprašu, kuriuo vadovaujamasi statinių griovimo procedūroje. Kartu su Raštu pateikė pareiškėjui Inspekcijos 2021 m. spalio 8 d. rašto Nr. 2D-16997, 2022 m. kovo 28 d. rašto Nr. 2D-5594, Inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. Rašto kopijas bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-935-1187/2023 nuasmenintą kopiją. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad nėra nurodomos teisės aktų nuostatos, laikė nepagrįstais.Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skunde suformuluotus prašymus bei skundžiamame Rašte išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją, sprendė, kad į pareiškėjo kreipimąsi buvo atsakyta tinkamai. Pareiškėjas skunde teismui akcentavo, kad atsakovas Inspekcijos darbuotojų neveikimo neištyrė ir neatliko, todėl teismas turi konstatuoti nustatytus pažeidimus, o atsakovas pagal įstatymą turės pareigą atlikti tarnybinius patikrinimus ir apie rezultatus informuoti pareiškėją atsakant į skundo 4 prašymą. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo), diskrecijai. Tik įstaiga sprendžia, ar pradėti tarnybinį patikrinimą ir ar skirti tarnybinę nuobaudą. Asmenys turi teisę pateikti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir inicijuoti patikrinimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Teismas, nurodė, kad Inspekcija Raštu informavo pareiškėją, kad Inspekcijos darbuotojų atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros nebus pradėtos, todėl pareiškėjui buvo pateikta informacija dėl jo nurodytų tarnautojų veiksmų įvertinimo.Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo prašymas iki kiekvieno mėnesio 1 ir 15 d. teikti išsamią informaciją, apie Inspekcijos atliktus veiksmus, nėra pagrįstas ir nepagrįstai apsunkintų Inspekcijos darbą. Teisės aktai suteikia pareiškėjui teisę gauti informaciją, tačiau neįpareigoja institucijos ją teikti reguliariai ir savalaikiai, be to, tokios informacijos teikimas, kas mėnesį, nepagrįstai apsunkintų institucijos darbą bei pareikalautų didelių žmogiškųjų išteklių.Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui pažymėjo, jog Inspekcija Rašte rėmėsi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, tačiau šios normos nepaaiškino. Teismas pažymėjo, kad normos paaiškinimas pateiktas Rašto išnašoje, kurioje nurodyta, jog prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, taigi, Rašte buvo nurodyta, kad jokie Inspekcijos veiksmai, kurie buvo vykdyti ar nevykdyti po Inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. Rašto, nebus tiriami. Teismas priėjo išvados, jog Inspekcijos Rašte buvo aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, konkretūs veiksmai ir jų pagrindu pareiškėjui pateikta informacija. Inspekcija, priimdama Raštą, veikė pagal teisės aktais jai priskirtas funkcijas ir kompetenciją, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jų neviršijo, todėl skundžiama Rašto dalis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nėra pagrindo jos naikinti. Teismas, atitinkamai neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2023 m. gegužės 29 d. skundo klausimus, t. y. pripažinti atsakovą vilkinus su pareiškėjo skundu ir atsakovo atsakymu susijusių griovimo darbų organizavimą bei įpareigoti atsakovą informuoti pareiškėją apie tarnybinės atsakomybės rezultatus.III. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais: pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti kaip dėl vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau nebuvo prašoma susimokėti žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 str. 1 d. 1 p.); pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė Inspekcijos vilkinimo atlikti veiksmus ir nekonstatavo atsakovo neveikimo; savavališka statyba, susijusi su pareiškėjo kreipimusi į atsakovą, daro žalą pareiškėjo žemės sklypui, kaip konstatuota teismų, todėl pareiškėjas, suinteresuotas savavališkų statinių nugriovimu, turi teisę gauti su tuo susijusią informaciją, ypač kai pati Inspekcija nurodo vykdanti griovimo procedūrų organizavimo užduotis. Statybos pažeidėjai nevykdant teismo sprendimų, atsakovas, pareiškėjo vertinimu, tik imituoja griovimo organizavimą, o jo teikiamos informacijos nepakanka, kad galima būtų konkrečiais faktais pagrįsti nesavalaikį, nustatytą tvarką pažeidžiantį vilkinimą atlikti veiksmus; nei Inspekcija Rašte, nei pirmosios instancijos teismas savo sprendime tokios analizės neatliko, t. y. Inspekcijos veiksmų chronologijos, siejant atliktus veiksmus su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, neištyrė ar Inspekcijos darbuotojai laikėsi Griovimo aprašo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nepaisė fakto, kad Inspekcijos Raštas nėra išsamus bei atsisakė išreikalauti dokumentus, galinčius įrodyti atsakovo neveikimą, nekonstatavo (ir net nebandė tirti) atsakovo neveikimo – nepagrįstai ilgo ir išsamiai savavališkų statinių griovimo darbų organizavimo; Inspekcijos Raštas buvo neišsamus ir nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų bei tvarkos aprašo nuostatomis, kuriomis ji turėjo vadovautis organizuodama statinių griovimą. Atsakovas nepriėmė aiškaus ir konkretaus sprendimo dėl pareiškėjo prašymo periodiškai teikti informaciją apie atliktus veiksmus, nurodydama tik tai, kad reikalavimas, jo tinkamai nepagrindus, visa apimtimi nebus tenkinamas, tačiau neaišku, kokia apimtimi prašymas buvo patenkintas ir kokiais teisės aktais vadovaujantis jis galėjo būti tinkamai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pareigos motyvuoti sprendimą pagal VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimus ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų. Be to, per daugiau kaip 17 mėnesių nuo Inspekcijos 2023 m. birželio 26 d. atsakymo, pareiškėjas negavo jokio kito rašto dėl jo 2023 m. gegužės 29 d. prašymo, kuris, atsakovo teigimu, buvo tenkintas nepilna apimtimi; pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti skundą iš esmės dėl vilkinimo atlikti veiksmus, turėjo nenukrypti nuo skundo esmės ir aiškiai konstatuoti: kad pareiškėjas, kurio sklypui daroma žala, turi teisę gauti išsamią informaciją apie nepagrįstai ilgą savavališkų statinių griovimo organizavimą, kad atsakovas turėjo pradėti administracinę procedūrą – ištirti, išsamiai paaiškinti ir pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis savo išvadas, atsakovui to nepadarius, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad bylos medžiaga įrodo, jog esama Inspekcijos neveikimo požymių, ir turėjo panaikinti Inspekcijos Raštą kaip neišsamų ir nepagrįstą, arba pats teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo reikalauti iš atsakovo paaiškinimų, pripažinti juos įrodymais arba motyvuotai juos atmesti ir konstatuoti atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus; pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nurodyti motyvus, kuriais remdamasis atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus, grindžiamus jo paaiškinimais ir pateiktais dokumentais. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Inspekcijos Raštas skundžiamoje dalyje nėra tinkamai motyvuotas, nepaaiškinta ir nesuprantama griovimo darbų organizavimo tvarka, kokius konkrečius veiksmus Inspekcija atliko siekdama įgyvendinti jai suteiktą ginčo objekto griovimo teisę, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija veikia Priežiūros įstatymo, Statybos įstatymo ir VAĮ nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai; atmestini pareiškėjo argumentai, kad Inspekcija nuo 2020 m. iš esmės nevykdė griovimo darbų organizavimo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/2015 Inspekcijai suteikė ne pareigą, o teisę įvykdyti teismo sprendimą skolininkės Bendrijos lėšomis, t. y. pareiga įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti ginčo objektą priklauso Bendrijai, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas, leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtai pastatyta statinį, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalies ir Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininkus atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkams nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, kurio 42 punktas išieškotojo teisės už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę, įgyvendinimą sieja su išieškotojo galimybėmis ir noru pasinaudoti šia teise; akcentuoja, kad Bendrija, kuri turi ne teisę, o pareigą įvykdyti teismo sprendimą, 2020-2022 m. iniciavo teisminius ginčus Inspekcijos atžvilgiu, kad nebūtų organizuojami ginčo objekto griovimo darbai, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos vilkinimo nuo 2020 m. atlikti veiksmus yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas; Inspekcija Rašte išsamiai paaiškino, kad Inspekcija nuo 2022 m. tiek atliko ginčo objektų griovimo darbų organizavimo veiksmus, tiek Inspekcijos iniciatyva vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00633 antstolis I. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkei Bendrijai už teismo sprendimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1007-819/2023 nutarė skirti skolininkei Bendrijai už teismo sprendimo nevykdymą 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-935-1187/2023 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą; sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Inspekcija pareiškėjui detaliai įvardijo ir pateikė paaiškinimus dėl vykdytų veiksmų, t. y. nurodė faktines aplinkybes, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu, pateikė informaciją dėl ginčo statinių griovimo darbų pirkimo ir vykdytas rangovų apklausas, nurodė, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes Inspekcijos darbuotojų neveikimas nenustatytas ir informavo pareiškėją, kad Inspekcijos darbuotojų atžvilgių tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros nebus pradėtos; nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Inspekcija nepagrindė kokiais teisės aktais turėjo vadovautis organizuodama statinių griovimą ir nepriėmė konkrečių sprendimų pareiškėjo keliamais klausimais, pvz.: dėl prašymo periodiškai teikti informaciją apie atliktus veiksmus, kadangi Inspekcija Rašte nurodė, jog toks prašymas yra nepagrįstas ir sukeliantis nepagrįstai didelę naštą Inspekcijai, be to, pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nepagrindė prašymo gauti informaciją periodiškai iš Inspekcijos ir katu nepaneigė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių, kad jokie teisė aktai neįpareigoja Inspekcijos periodiškai teikti informaciją; nesutinka su pareiškėjo pozicija, nes Inspekcija, įvertinusi jo 2023 m. gegužės 29 d. skunde nurodytas aplinkybes ir dokumentus, skundžiamame Rašte nurodė, kad ankstesnė informacija jam jau buvo suteikta Inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. Raštu, todėl ji nekartojama, o dėl daugiau nei prieš 6 mėnesius atliktų veiksmų / neveikimo VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu plačiau nepasisakoma. Kartu Inspekcija įvertino naujas, anksčiau pareiškėjui neteiktas aplinkybes ir padarė išvadą, kad darbuotojų neveikimas bei sąmoningas veiksmų vilkinimas nelaikytini pagrįstais, tačiau tarnybinių nusižengimų ar darbo pareigų pažeidimų tyrimų procedūros nepradedamos,Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto dalies pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundo klausimus, t. y. pripažinti atsakovą vilkinus su pareiškėjo skundu ir atsakovo atsakymu susijusių griovimo darbų organizavimą bei įpareigoti atsakovą informuoti pareiškėją apie tarnybinės atsakomybės rezultatus. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą (žr. nutarties 4 p.), todėl buvo paduotas apeliacinis skundas (žr. nutarties 11 – 12.7 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pirmuoju skundo reikalavimu (žr. nutarties 1 p.) nėra tiksliai įvardijama, kuri Rašto dalis turi būti naikinama. Spręstina, jog tai sietina su nepateikimu visų su savavališkos statybos šalinimu susijusių dokumentų (antrasis skundo reikalavimas; žr. nutarties 1 p.), tačiau ir šis skundo (antrasis) reikalavimas nėra pakankamai konkretus, kadangi nebuvo įvardinti, kokie konkretūs dokumentai pareiškėjui (apeliantui) yra reikalingi (nepateikti) bei kaip jie galėtų (gavus tuos dokumentus) padėti apginti galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus. Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių Rašte yra atsakoma: „Atsižvelgiant į Jūsų prašymą „pateikti visus su jais susijusius dokumentus“ bei teikiant aktualią informaciją, be kita ko, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, Inspekcijos duomenimis, šiame rašte nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-1007-819/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2023-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-935-1187/2023 Jums taip pat turėjo būti teiktos“. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodoma, ar pastarajam nėra žinomi šie teismo procesiniai dokumentai (sprendžiant iš bylos medžiagos žinomi), ar jam buvo reikalingi kiti dokumentai, jei taip, tai kokie ir, kodėl vis dėlto ši Rašto dalis turėtų būti naikinama. Skundo dalykas yra pareiškėjo reikalavimas, kurį jis suformuluoja teismui (ko konkretus asmuo prašo). Tai yra svarbu, kadangi, kaip ne kartą jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tinkamas skundo dalyko ir pagrindo suformulavimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas negali peržengti skundo ribų (išskyrus įstatyme numatytas išimtis), o aiškios formuluotės bei konkretus siekis pasitelkiant teisminę gynybą leidžia apginti galimai pažeistas besikreipusio į teismą asmens teises. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, bylą tikrinančios teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pirmojo ir antrojo skundo reikalavimų, taip pat ir antrojo skundo reikalavimo antrosios dalies – paaiškinti po 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjo informavimo atliktus veiksmus ir nenormaliai ilgus terminus tarp veiksmų ir juos pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis (žr. nutarties 1 p.). Tokio pobūdžio reikalavimas nėra susijęs su asmens galimai pažeistų teisių apgynimu. Kreipimasis į teismą turi sukelti realias teisines pasekmes, t. y. apginti pažeistą subjektinę teisę. Jeigu pareiškėjas suformuluoja abstraktų, deklaratyvų ar bendro pobūdžio reikalavimą, kuris teismo sprendimo priėmimo atveju niekaip nepakeistų pareiškėjo teisinio statuso ir neapgintų jo teisių, toks reikalavimas apskritai neturėtų būti priimamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad administracinių teismų paskirtis – ginti asmens teises nuo konkrečių viešojo administravimo subjektų aktų ar veiksmų, kurie tiesiogiai sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundo reikalavimas yra deklaratyvus ar bendrinio pobūdžio, teismas tokio skundo nenagrinėja, nes sprendimas pats savaime galimai pažeistų asmens teisių neapgintų. Trečiasis skundo reikalavimas buvo nukreiptas į galimą vilkinimą organizuojant griovimo darbus, tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti atsakovo nesilaikymą nustatytos pareigos būtina aiškiai identifikuoti pirma, pastarosios pareigos buvimą, antra, konkrečius terminus ginčo darbams atlikti, trečia, tų terminų nesilaikymą, ketvirta, terminų nesilaikymą būtent dėl atsakovo kaltės. Šiuo atveju, kaip matyti iš pateikiamo Rašto turinio bei turimos bylos medžiagos, pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius teko Bendrijai ir tik teismui leidus savavališkos statybos padarinių šalinimas suteiktas atsakovui. Rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad Inspekcija ėmėsi veiksmų savavališkos statybos padarinių šalinimui. Rašte nurodoma: „Inspekcijoje suformuotos ir vykdomos užduotys organizuoti griovimo procedūras Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2023-04-21 įsakymu Nr. 1V-45, nustatyta tvarka“ pagrindu. Vadinasi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra galimybės vienareikšmiškai patvirtinti teiginį dėl atsakovo atsisakymo bei vilkinimo atlikti konkrečius veiksmus. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad administravimo subjektas atsisakė atlikti skundą padavusio asmens prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023; kt.). Ketvirtasis skundo reikalavimas nesusijęs su pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu (siekiu pašalinti savavališkos statybos padarinius), o duomenys apie kito asmens, vykdančio valdžios suteiktus įgaliojimus, t. y. patraukimą tarnybinėn atsakomybėn yra ir su privačiu asmeniu susijusi informacija, kuri teisinio reguliavimo pagrindu ribojama, todėl, sutiktina, kad atsakovas neprivalėjo teikti daugiau informacijos nei nurodyta Rašte. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (redakcija, galiojusi Rašto pateikimo metu; toliau – ir TGIDPNĮ) 1 straipsnyje buvo pasisakyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. TGIDPNĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, jog institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama ir nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui. Išdėstyto reguliavimo pagrindu galima daryti išvada, kad pareiškėjui aktuali informacija, su nustatytais įstatymų leidėjo ribojimais, yra pasiekiama viešojoje virtualioje erdvėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptariamu klausimu jau ir pirmiau yra pažymėjęs, jog duomenys apie kito asmens karjerą (darbo stažą), padarytus tarnybinius nusižengimus, patraukimą tarnybinėn atsakomybėn yra privati informacija (žr., pvz., 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-333/2014) – 4 skundo reikalavimas atmestas visiškai pagrįstai. Bylą tikrinanti teisėjų kolegija pažymi, jog VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 9 punkte – objektyvumo principas, reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Taigi administracinis aktas turi atitikti VAĮ reikalavimus, o kilus ginčui dėl tokio administracinio akto / sprendimo teisme, turi būti patikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas atsižvelgiant į pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, tačiau ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamo viešojo administravimo subjekto sprendimo (bendrine prasme) motyvais, savaime nėra pagrindas jį pripažinti neteisėtu, pažeidžiančiu asmens teises. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino ginčijamo Rašto atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 ir 9 punkte įtvirtintiems reikalavimams. Raštas yra pakankamai motyvuotas, išsamus ir objektyviai pagrįstas. Motyvų pakankamumas administraciniame akte suprantamas kaip nurodymas tų objektyvių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, kurie leistų asmeniui suprasti, kodėl priimtas konkretus sprendimas ir kokį poveikį jis turi asmens teisėms ir pareigoms. Raštu atsakyta į pareiškėjo pateiktus paklausimus ir iš dokumento turinio aišku, kaip vyksta savavališkos statybos padarinių šalinimas – apeliacija dėl VAĮ 3 ir 10 straipsnių nepaisymo atmestina (žr. nutarties 12. 5 p.). Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius