Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-3176-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06145-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.3; 9.5(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PAR1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PAR1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas PAR1 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 26S173795 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 8 d., kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nedelsdamas prisistatė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnams, nurodė atvykęs prašyti tarptautinės apsaugos ir pateikė nustatytos formos prašymą. Dėl valstybės sienos kirtimo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Per pokalbį su Migracijos departamento pareigūnu pareiškėjas paaiškino gyvenęs (duomenys neskelbtini) okupuotoje (duomenys neskelbtini) srityje, kur separatistinės struktūros ketino jį įtraukti į karinę apskaitą ir mobilizuoti dalyvauti karo veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą jis vyko per (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) pasą. Pareiškėjas nėra atlikęs privalomosios karo tarnybos ir neturi karinių įgūdžių, todėl priverstinis dalyvavimas karo veiksmuose bet kurios kariaujančios šalies pusėje, jo vertinimu, keltų realų pavojų.Migracijos departamentas pripažino, kad beatodairiško smurto lygis pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) srityje yra toks aukštas, jog vien jo buvimas šioje teritorijoje keltų realią rimtą grėsmę jo gyvybei ar sveikatai. Tačiau išvadą, kad pareiškėjas gali saugiai ir teisėtai persikelti į (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas padarė neatlikęs pakankamo individualaus, visapusiško ir aktualiais duomenimis pagrįsto vertinimo. Vien aplinkybės, kad šį regioną kontroliuoja (duomenys neskelbtini) valdžia, jame nevyksta antžeminiai karo veiksmai, o antskrydžiai laikomi mažo intensyvumo, tokios išvados nepagrindžia.Atsakovas neišsamiai nustatė pareiškėjo prašymo suteikti tarptautinę apsaugą motyvus, nepagrįstai susiaurindamas juos iki baimės patirti persekiojimą dėl atsisakymo dalyvauti (duomenys neskelbtini) vykdomoje karinėje veikloje. Pareiškėjas nurodė kelias tarpusavyje susijusias rizikas: priverstinį įtraukimą į (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas karines struktūras, atsisakymo jose tarnauti pasekmes, galimą mobilizaciją (duomenys neskelbtini) valdžios kontroliuojamoje teritorijoje ir pavojų dėl savo kilmės bei ilgamečio gyvenimo okupuotoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje.Migracijos departamentas turėjo nustatyti, kas konkrečiai bandė pareiškėją įtraukti į karinę apskaitą ar mobilizuoti, kokios būtų atsisakymo pasekmės ir ar dėl tokio atsisakymo jam galėtų būti priskiriama politinė nuomonė. Taip pat turėjo būti įvertinta jo teisinė ir faktinė padėtis (duomenys neskelbtini) valdžios kontroliuojamoje teritorijoje bei tai, ar nurodytos aplinkybės, vertinamos atskirai ir kartu, sukeltų persekiojimo arba didelės žalos grėsmę. Sprendime toks vertinimas neatliktas arba nepakankamai atskleistas, įskaitant vertinimą, ar galimos mobilizacijos pasekmės konkrečiu pareiškėjo atveju pasiektų persekiojimo arba didelės žalos slenkstį.Atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti su pareiškėju ir išsamiai įvertinti jo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. Kadangi pareiškėjas atvyko iš okupuotos teritorijos, jo galimybės gauti okupacinės administracijos dokumentus ar kitus tiesioginius įrodymus objektyviai ribotos. Todėl Migracijos departamentas turėjo įvertinti jo pasakojimo nuoseklumą pagrindiniais aspektais, atitiktį patikimai informacijai apie kilmės valstybę ir tai, ar galimus netikslumus paaiškina kelionės aplinkybės, patirta prievarta, stresas ar ribotos galimybės gauti įrodymus.Sprendime neatskleista, kaip pareiškėjo atveju taikytos 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES (toliau – ir Reglamentas (ES) 2024/1347), 4 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl dokumentais ar kitais įrodymais nepatvirtintų pareiškėjo teiginių vertinimo. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintos jo pastangos pagrįsti prašymą, paaiškinimų nuoseklumas ir atitiktis patikimai informacijai bei prašymo pateikimo laikas, sprendžiant, ar neišsklaidytos abejonės gali būti vertinamos jo naudai.Vidaus apsaugos alternatyva (duomenys neskelbtini) regione nustatyta nepakankamai. Net jeigu beatodairiško smurto lygis šiame regione savaime nesiekia Reglamento (ES) 2024/1347 15 straipsnio c punkte numatytos ribos, atsakovas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas gali saugiai ir teisėtai ten nuvykti bei pagrįstai įsikurti. Nagrinėjamu atveju turėjo būti ištirtos jo galimybės gauti būstą, įsidarbinti, registruoti gyvenamąją vietą ir naudotis sveikatos priežiūros, socialinėmis bei kitomis būtinomis paslaugomis, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, profesinę patirtį, turimus dokumentus ir lėšas, šeimos ar socialinius ryšius, kilmę iš okupuotos teritorijos bei karinio amžiaus vyro teisinę padėtį. Sprendime neatskleista, kokios apgyvendinimo ar paramos priemonės pareiškėjui būtų realiai prieinamos. Bendrieji duomenys apie teritorijos kontrolę ir antžeminių mūšių nebuvimą pagrindžia tik dalį Reglamento (ES) 2024/1347 8 straipsnyje nustatytų sąlygų.Karo poveikis neapsiriboja fronto linija, nes tolimojo nuotolio raketų ir bepiločių orlaivių atakos pasiekia ir nuo jos nutolusius regionus. Todėl (duomenys neskelbtini) apibūdinimas kaip „sąlyginai saugios“ teritorijos negali pakeisti konkretaus ir aktualiais duomenimis pagrįsto vertinimo. Atsakovas turėjo nurodyti naudotos informacijos datą, geografinę aprėptį ir reikšmę individualiai pareiškėjo situacijai, atsižvelgdamas į 2025–2026 m. karo veiksmų ir tolimojo nuotolio atakų pokyčius.Remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (toliau – ir UNHCR) duomenimis, (duomenys neskelbtini) šalies viduje perkeltų asmenų. Ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl būsto, darbo, socialinių paslaugų ir paramos prieinamumo asmeniui, neturinčiam šeimos ar socialinių ryšių siūlomame persikėlimo regione. Europos Sąjungos laikinosios apsaugos režimo iš (duomenys neskelbtini) perkeltiems asmenims pratęsimas iki (duomenys neskelbtini) taip pat rodo besitęsiantį plataus masto priverstinį gyventojų perkėlimą. Nors šios aplinkybės savaime nesuteikia teisės į individualią tarptautinę apsaugą, jos svarbios vertinant grąžinimo ir vidaus persikėlimo realumą.Neteisėtas valstybės sienos kirtimas turėjo būti vertinamas kartu su pareiškėjo neatidėliotinu prisistatymu VSAT pareigūnams, prašymo suteikti tarptautinę apsaugą pateikimu, bendradarbiavimu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Pats neteisėto sienos kirtimo faktas nesudaro pagrindo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą ir negali automatiškai pagrįsti dvejų metų draudimo atvykti bei perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS), neįvertinus individualių aplinkybių.Sprendimo dalys dėl pareiškėjo išsiuntimo, dvejų metų draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS yra nepakankamai individualizuotos, nemotyvuotos ir neproporcingos. Jų teisėtumas negali būti grindžiamas vien tarptautinės apsaugos prašymo atmetimu. Kadangi atsakovas pripažino realią didelės žalos grėsmę (duomenys neskelbtini) regione, išsiuntimo teisėtumas priklauso nuo tinkamo vidaus apsaugos alternatyvos nustatymo.Atsakovas nepateikė konkrečių argumentų, kodėl pareiškėjui būtina nustatyti būtent dvejų metų draudimą atvykti ir kodėl tokia trukmė yra proporcinga. Vien nuoroda į bendrą kriterijų ar teisės normą nepakeičia individualaus motyvavimo. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1861), 24 straipsnio taikymas turi būti siejamas su nacionalinio sprendimo teisėtumu ir individualiu proporcingumo vertinimu.Sprendimas neatitinka administracinio sprendimo išsamaus motyvavimo reikalavimų.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Sprendimas priimtas individualiai ir nuosekliai įvertinus pareiškėjo paaiškinimus bei aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realią individualaus persekiojimo riziką pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini), taip pat pagrįstos tikimybės, kad jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nors (duomenys neskelbtini) regione beatodairiško smurto lygis yra toks aukštas, kad vien pareiškėjo buvimas šioje teritorijoje keltų grėsmę jo gyvybei ir saugumui, papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą nesuteikta, nustačius galimybę pasinaudoti vidaus apsaugos alternatyva (duomenys neskelbtini) ar kitame saugiame (duomenys neskelbtini).Pareiškėjo teiginiai, kad jo prašymo motyvai nustatyti neišsamiai ar prieštaringai, yra nepagrįsti. Sprendime įvertinta jo baimė dėl priverstinio įtraukimo į (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas karines struktūras, atsisakymo jose tarnauti pasekmės ir galimos mobilizacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodomas galimas persekiotojas yra (duomenys neskelbtini) ir jos kontroliuojamos struktūros, o duomenų, kad (duomenys neskelbtini) institucijos siektų jį persekioti dėl atsisakymo tarnauti (duomenys neskelbtini) pajėgose, karo prievolės vengimo ar kitų individualių aplinkybių, nepateikta. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) veikia pagalbos mechanizmai asmenims, priverstinai įtrauktiems į (duomenys neskelbtini) pajėgas.Nagrinėjamu atveju atsakovas nepažeidė pareigos bendradarbiauti ir išsamiai įvertinti įrodymus. Pareiškėjo pasakojimas apie praeities įvykius pripažintas pakankamai išsamiu ir nuosekliu, juo remtasi priimant Sprendimą, todėl abejonių aiškinimo pareiškėjo naudai klausimas nekilo. Atsisakymas suteikti pabėgėlio statusą grindžiamas ne jo paaiškinimų nepatikimumu, o nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu, įskaitant galimo persekiojimo subjekto tapatybę.Atsakovas individualiai įvertino pareiškėjo galimybę persikelti į (duomenys neskelbtini) regioną, atsižvelgė į jo amžių, darbingumą, (duomenys neskelbtini) kalbų mokėjimą, logistikos srities išsilavinimą, taip pat darbo užmokesčio ir būsto nuomos duomenis. Per apklausas pareiškėjas nenurodė individualių aplinkybių, trukdančių persikelti. Šalies viduje perkelti asmenys, atitinkantys nustatytas sąlygas, gali gauti būsto nuomos subsidiją, o pareiškėjo asmeninės aplinkybės leidžia jam susirasti darbą ir būstą bei užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Kadangi pareiškėjas nenurodė rimtų sveikatos problemų, atsakovas vertino, kad regione prieinamos medicinos paslaugos atitiktų jo poreikius.Migracijos departamentas vertino ir (duomenys neskelbtini) raketų bei bepiločių orlaivių atakas visoje (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, kad vakariniuose regionuose nevyksta antžeminiai karo veiksmai, juos kontroliuoja (duomenys neskelbtini) valdžia, svarbi infrastruktūra nepažeista, o antskrydžių intensyvumas mažas. Sprendime remtasi duomenimis, kad (duomenys neskelbtini) regione per dvylika mėnesių užfiksuoti 29 saugumo incidentai ir nė vienos civilių aukos. Naujausia prieinama informacija ir pareiškėjo individualios aplinkybės pagrindžia išvadą, kad šiame regione jam negrėstų persekiojimas ar didelė žala.Atsižvelgus į individualias pareiškėjo aplinkybes, t. y., neteisėtą pareiškėjo sienos kirtimą, jo sulaikymą ir reikšmingų šeimos, socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuva nebuvimą, pareiškėjo pačio nurodytą siekį nuvykti pas brolį ir seserį į (duomenys neskelbtini) ir ten prašyti tarptautinės apsaugos, į tai, kad dvejų metų draudimo atvykti trukmė nustatyta pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 44.3.1 papunktį, atsižvelgus į prašymo nagrinėjimą skubos tvarka, laikytina, kad nustatyta minimali draudimo trukmė atspindi proporcingumo vertinimą.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo PAR1 skundą atmetė. Teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nusprendė palikti galioti 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kilęs iš (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2026 m. rugpjūčio 8 d., neteisėtai kirtęs valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), o 2026 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašymas nagrinėtas iš esmės skubos tvarka, taikant pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348. Pareiškėjas prašymą grindė baime, kad (duomenys neskelbtini) okupuotoje (duomenys neskelbtini) srityje bus priverstinai įtrauktas į (duomenys neskelbtini) karines pajėgas ir siunčiamas kariauti prieš (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad 2022 m. separatistai jį buvo sulaikę ir ketino išsiųsti į karą, tačiau jis pateko į (duomenys neskelbtini), o vėliau daugiau į karinį komisariatą nebuvo kviečiamas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai, turi profesinę (duomenys neskelbtini), o jo kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini), kur gyvena brolis ir sesuo.Spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo, teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, reglamentuojančiais pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.Remdamasis Reglamento (ES) 2024/1347 4 straipsnio 5 dalimi, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jo pasakojimo patikimumas įvertintas netinkamai. Teismas nustatė, jog Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą laikė pakankamai išsamiu, nuosekliu ir neprieštaraujančiu kilmės valstybės informacijai, o jo pilietybę, gyvenimą okupuotoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir bandymą įtraukti į (duomenys neskelbtini) karines pajėgas pripažino nustatytais esminiais faktais. Anot teismo, nebuvo nustatyta, kad Migracijos departamentas šias aplinkybes būtų vertinęs pareiškėjo nenaudai ar reikalavęs jas papildomai pagrįsti dokumentais.Teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad apklausose pareiškėjo išreikšta baimė buvo susijusi su (duomenys neskelbtini) ir jos kontroliuojamų struktūrų veiksmais, o ne su (duomenys neskelbtini) institucijų persekiojimu ar mobilizacija į (duomenys neskelbtini) kariuomenę. Kadangi (duomenys neskelbtini) kontroliuojamose teritorijose (duomenys neskelbtini) institucijos neturi galimybės vykdyti (duomenys neskelbtini) piliečių verbavimo į savo karines pajėgas, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta grėsmė nekyla jam grįžus į tokią teritoriją. Taip pat nenustatyta individualių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad (duomenys neskelbtini) institucijos jį persekiotų dėl ankstesnio gyvenimo okupuotoje teritorijoje ar atsisakymo dalyvauti (duomenys neskelbtini) karinėje veikloje.Vertindamas papildomos apsaugos poreikį, teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) regione, kuriame pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas, beatodairiško smurto lygis yra toks aukštas, jog vien buvimas jame kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Tačiau, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2024/1347 8 straipsnio 1, 3–5 dalimis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui galima taikyti vidaus persikėlimo alternatyvą. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) regionas yra kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) valdžios, jame nevyksta antžeminiai kariniai veiksmai, o Migracijos departamento naudotais ACLED duomenimis, nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. šiame regione užfiksuoti (duomenys neskelbtini).Spręsdamas dėl galimybės įsikurti (duomenys neskelbtini), teismas rėmėsi (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamento surinkta informacija apie praktiškai teikiamą paramą šalies viduje perkeltiems asmenims. Atsižvelgęs į pareiškėjo amžių, sveikatos būklę, išsilavinimą, mokamas kalbas, gyvenimo (duomenys neskelbtini) trukmę, būsto ir darbo rinkos padėtį bei medicinos paslaugų prieinamumą, teismas sprendė, kad jis galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, susirasti darbą ir gyvenamąją vietą bei naudotis valstybės teikiama pagalba. Todėl vidaus persikėlimo alternatyvą teismas pripažino realia, prieinama ir saugia, pašalinančia būtinybę suteikti papildomą apsaugą.Pareiškėjo baimę būti mobilizuotam į (duomenys neskelbtini) kariuomenę teismas vertino kaip pagrįstą subjektyviomis prielaidomis ir bendra karo situacija. Teismas pažymėjo, kad teisėtai ir nediskriminuojant taikoma karinė prievolė savaime nelaikoma persekiojimu, o duomenų apie pareiškėjui galinčias būti taikomas išskirtines ar diskriminacines priemones byloje nėra. Taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) institucijos, spręsdamos dėl mobilizacijos, neatsižvelgtų į jo nurodytus sveikatos sutrikimus ir neįvertintų individualios padėties.Vadovaudamasis 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2024/1351) 16 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio 8 punktu, teismas atmetė argumentą, kad prašymo nagrinėjimas turėjo būti perduotas (duomenys neskelbtini)i. Teismas nurodė, kad už prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuva, kurios sieną pareiškėjas neteisėtai kirto iš trečiosios šalies, o pilnamečiai broliai ir seserys nepatenka į šiame reglamente įtvirtintą šeimos narių sąvoką.Spręsdamas dėl išsiuntimo, teismas vadovavosi Reglamento (ES) 2024/1348 37 straipsniu, Reglamento (ES) 2024/1349 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalimi bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl individualaus pasislėpimo pavojaus vertinimo. Teismas atsižvelgė į neteisėto atvykimo aplinkybes, pareiškėjo tikslą vykti į (duomenys neskelbtini), šeimos, nuolatinės gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio ir reikšmingų socialinių bei ekonominių ryšių Lietuvoje nebuvimą. Šių aplinkybių visumą teismas laikė pagrindžiančia realią pasislėpimo tikimybę ir išsiuntimo teisėtumą. Ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto sienos kirtimo nutraukimas, konstatavus pareiškėjo siekį pasinaudoti prieglobsčio teise, teismo vertinimu, nepaneigė paties neteisėto sienos kirtimo fakto.Dvejų metų draudimą atvykti teismas pripažino pagrįstu ir proporcingu, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, 44.3 ir 44.3.1 papunkčiais. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo prašymas nagrinėtas skubos tvarka, jo atvykimo aplinkybes ir ryšių su Lietuva nebuvimą, taip pat nenustatė reikšmingų aplinkybių, pateisinančių trumpesnį draudimo laikotarpį. Remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies b punktu, teismas pritarė perspėjimo įtraukimui į SIS, atsižvelgęs į priimtus sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti bei jo galimą siekį pasilikti kitose Šengeno valstybėse.Įvertinęs Migracijos departamento sprendimą pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį, teismas konstatavo, kad jame nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija, pareiškėjo pateikti duomenys ir apklausose nurodytos aplinkybės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą ar įpareigoti Migracijos departamentą prašymą nagrinėti iš naujo.III.Pareiškėjas PAR1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Pirmosios instancijos teismas neatsakė į skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų ir neįvertino aplinkybės, jog jo brolis teisėtai gyvena (duomenys neskelbtini) ir nori jį priimti. Migracijos departamentas turėjo patikrinti šią informaciją, nustatyti už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę ir, nustatęs (duomenys neskelbtini) atsakomybę, kreiptis į ją su oficialiu prašymu perimti pareiškėją, o gavęs sutikimą – priimti sprendimą dėl jo perdavimo. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka Lietuvoje yra esminis procedūros pažeidimas. Prašymo pateikimas pirmojo atvykimo į Europos Sąjungą valstybėje savaime nenulemia šios valstybės atsakomybės, ir pareiškėjas turi teisę likti Lietuvoje, kol bus nustatyta atsakinga valstybė ir įvykdyta perdavimo procedūra.Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu, Migracijos departamentas privalėjo įvertinti jo šeimos ryšius (duomenys neskelbtini) ir tai, ar šeimos išskyrimas nebūtų neproporcingas teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimas. Sesers įsipareigojimo deklaracija patvirtina, kad pareiškėjas yra laukiamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), nes dėl humanitarinių priežasčių nenori dalyvauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kare. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės, o jo giminaičiai gyvena abiejose fronto pusėse, todėl, jo vertinimu, vertimas besąlygiškai ginti (duomenys neskelbtini) neatitiktų Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakto nuostatų bei žmogaus teisių.Migracijos departamentas, vykdydamas procesines pareigas pagal Konvencijos 3 straipsnį, turėjo įvertinti valstybės, į kurią jis būtų grąžintas, saugumą, atsižvelgdamas į jo nurodytas humanitarines priežastis, ir galimybę joje pasinaudoti tinkama prieglobsčio procedūra.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), dvejiems metams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo individualias aplinkybes ir informaciją apie kilmės valstybę bei pagrįstai nesuteikė prieglobsčio, nes pareiškėjas gali saugiai persikelti į (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų kontroliuojamą teritoriją ir joje patenkinti būtiniausius poreikius. Teismas taip pat nenustatė prašymo nagrinėjimo procedūros pažeidimų ar pagrindo perduoti jo nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) dėl ten gyvenančių pareiškėjo brolio ir sesers. Įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes, pasislėpimo riziką ir ryšių su Lietuva nebuvimą, teismas pripažino išsiuntimą, dvejų metų draudimą atvykti ir perspėjimo įtraukimą į SIS pagrįstais, o Sprendimą – tinkamai motyvuotu.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, teigdamas, kad teismas neįvertino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros pažeidimų, būtinybės perduoti prašymo nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) dėl joje gyvenančių artimųjų ir humanitarinių priežasčių, dėl kurių jis negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024 ir kt.). Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė dokumentą, kurį įvardijo kaip sesers įsipareigojimo jį priimti deklaraciją ((duomenys neskelbtini)). Šis dokumentas sudarytas 2026 m. rugsėjo 28 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija nutaria prijungti šį pareiškėjo pateiktą dokumentą prie bylos medžiagos bei vertinti jį su kitais įrodymais, nes pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės jo pateikti Migracijos departamentui ar pirmosios instancijos teismui.Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylos medžiagą ir taikytiną teisinį reguliavimą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pagrindo suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą nebuvimo. Nekartodama šių išvadų, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir papildo bei patikslina pirmosios instancijos teismo motyvus.Nagrinėjamai bylai aktualus 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba asmenims, galintiems gauti papildomą apsaugą, ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES, 42 straipsnis, be kita ko, nustatyta, kad šis reglamentas taikomas nuo 2026 m. birželio 12 d., reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis.Reglamento (ES) 2024/1348 79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jis taikomas tarptautinės apsaugos suteikimo procedūrai, susijusiai su prašymais, pateiktais nuo 2026 m. birželio 12 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prašymą suteikti tarptautinę apsaugą pateikė 2026 m. liepos 3 d., todėl pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymui nagrinėti turėjo būti taikomas ir šis reglamentas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Migracijos departamentas padarė procedūrinį pažeidimą, nepagrįstai išnagrinėjęs jo tarptautinės apsaugos prašymą skubos tvarka, o pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo nepagrįstai nenustatė ir dėl jo nepasisakėIš bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas 2026 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu nusprendė taikyti pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 ir pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėti skubos tvarka, vadovaudamasis šio reglamento 42 straipsnio 1 dalies a punktu. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad, nedarant poveikio reglamento 21 straipsnio 2 daliai ir laikantis II skyriuje nustatytų pagrindinių principų bei garantijų, prašymo nagrinėjimas iš esmės paspartinamas, jeigu prašytojas, pateikdamas prašymą ir nurodydamas faktus, iškėlė tik klausimus, kurie nėra svarbūs nagrinėjant, ar jis priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Reglamentą (ES) 2024/1347.Įvertinusi pareiškėjo prašymo suteikti tarptautinę apsaugą motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas iškėlė tik jo apsaugos poreikiui nereikšmingus klausimus. Pareiškėjas prašymą grindė baime būti priverstinai įtrauktas į karinius veiksmus (duomenys neskelbtini) kare prieš (duomenys neskelbtini) ir siekiu apsigyventi pas giminaičius (duomenys neskelbtini). Jei antroji aplinkybė yra aiškiai nesvarbi, nagrinėjant pareiškėjo tarptautinės apsaugos klausimą, tai pirmoji aplinkybė yra reikšminga vertinant tarptautinės apsaugos poreikį, todėl konstatuotina, jog atsakovui nebuvo pakankamo pagrindo paspartinti prašymo nagrinėjimą pagal Reglamento (ES) 2024/1348 42 straipsnio 1 dalies a punktą. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas savaime sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą. Įvertinusi Sprendimo turinį, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju šis pažeidimas būtų sutrukdęs objektyviai, individualiai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ar suvaržęs jo procesines teises taip, kad tai galėjo turėti įtakos Sprendimo pagrįstumui. Pareiškėjas taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių tokį poveikį. Todėl nustatytas procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą argumentą, kad Migracijos departamentas netinkamai nustatė valstybę, atsakingą už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, prašymas turėjo būti nagrinėjamas (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena jo sesuo ir brolis, o šeimos išskyrimas neproporcingai pažeistų jo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Sesers įsipareigojimo deklaracija ((duomenys neskelbtini)), anot pareiškėjo, patvirtina, kad jis yra laukiamas (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Reglamento (ES) 2024/1351 nuostatas, konstatavo, kad už pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, kaip pirmoji Europos Sąjungos valstybė narė, kurios sieną jis neteisėtai kirto iš (duomenys neskelbtini) ir kurios pareigūnams jis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys pilnamečiai pareiškėjo brolis ir sesuo nepatenka į šio reglamento 2 straipsnio 8 punkte apibrėžtą šeimos nario sąvoką, todėl jų gyvenimas (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo pageidavimas su jais susijungti nesudaro pagrindo taikyti Reglamento (ES) 2024/1351 26 straipsnį. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Pareiškėjas per 2026 m. rugpjūčio 17 d. apklausą prašė leisti susijungti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais broliu ir seserimi, nurodė, kad seniai su jais nesimatė, be kita ko, savo gyvenamojoje vietoje neturi darbo ir būsto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nesikreipė į (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo perėmimo ir taip padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Pareiškėjas nenurodė konkrečių humanitarinių priežasčių, kurios, atsižvelgiant į jo šeiminius, socialinius ar kultūrinius ryšius, pagrįstų būtinybę pasinaudoti Reglamento (ES) 2024/1351 35 straipsnio 2 dalyje numatyta diskrecine išlyga. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktas dokumentas, kurį jis įvardija kaip sesers įsipareigojimo jį priimti deklaraciją ((duomenys neskelbtini)), sudarytas 2026 m. rugsėjo 28 d., t. y. po ginčijamo 2026 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimo priėmimo, todėl Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, negalėjo ir neturėjo juo vadovautis. Be to, minėta diskrecine išlyga galima pasinaudoti tik iki pirmojo sprendimo dėl prašymo esmės priėmimo. Todėl tiek, kiek pateiktu dokumentu patvirtinamas tik po Sprendimo priėmimo atsiradęs sesers įsipareigojimas, šis dokumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, nepagrįstai nepasinaudojo šia išlyga.Taip pat teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, kad nesikreipus į (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo perėmimo būtų pažeista Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Imigracijos bylose pilnamečių brolių ir seserų ryšiams šio straipsnio apsauga taikoma, kai nustatomi papildomi priklausomumo elementai, peržengiantys įprastus emocinius ryšius. Pilnamečio pareiškėjo nurodytas noras susitikti su seniai nematytais broliu ir seserimi, darbo ir būsto neturėjimas savaime tokio priklausomumo nepatvirtina. Nesant kitų konkrečių duomenų apie tarpusavio priklausomumą, jo nepatvirtina ir vėliau pateikta sesers įsipareigojimo deklaracija. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą šiuo aspektu.Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas, vykdydamas procesines pareigas pagal Konvencijos 3 straipsnį, turėjo įvertinti valstybės, į kurią jis būtų grąžintas, saugumą, atsižvelgdamas į jo nurodytas humanitarines priežastis, ir galimybę joje pasinaudoti tinkama prieglobsčio procedūra.Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas pakankamai išsamiai ir individualiai aptarė saugumo situaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) okupuotoje (duomenys neskelbtini) srityje – ir (duomenys neskelbtini) dalyje, į kurią jis galėtų saugiai persikelti, – (duomenys neskelbtini) regione. Taip pat įvertintos pareiškėjo grąžinimo per (duomenys neskelbtini) galimybės, būsto susiradimo, įsidarbinimo, socialinės paramos ir sveikatos priežiūros prieinamumo sąlygos bei (duomenys neskelbtini) taikomos pagalbos šalies viduje perkeltiems asmenims programos. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šiais duomenimis ar spręsti, kad pareiškėjui pasinaudojus Reglamento (ES) 2024/1347 8 straipsnio 1 dalyje numatyta apsaugos kilmės šalyje alternatyva kiltų realus pavojus patirti Konvencijos 3 straipsnyje draudžiamą elgesį. Pareiškėjo šiuo aspektu pateikti bendro pobūdžio argumentai nepaneigia Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė argumentų, kuriais nesutinka su atsakovo ar pirmosios instancijos teismo sprendimų dalimis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įvedimo į SIS, o tik nurodė, kad šios Sprendimo dalys naikintinos atsižvelgus į tai, jog atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuo aspektu aktualias aplinkybes, pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovo nustatytas draudimas pareiškėjui dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimas įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo į SIS. Todėl šios Sprendimo dalys taip pat paliekamos nepakeistos (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1780-602/2026, 2026 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2624-575/2026 ir kt.).Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjos PAR1 apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė