Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 26S72993 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Migracijos departamentas Sprendimu: 1) nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu ji išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 4) įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.Pareiškėja pagrindinės apklausos metu nurodė, jog gimė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo vaikystės gyveno kartu su tėvu, nes (duomenys neskelbtini), o pareiškėja turi tik (duomenys neskelbtini) pilietybę ir šios valstybės išduotus asmens dokumentus. Pareiškėjos tėvas prisijungė prie ginkluotos sukilėlių grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Grupuotė), kovojančios prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, o po prisijungimo išvyko iš namų. Maždaug po metų nuo tėvo išvykimo jų gyvenamojoje vietoje pradėjo lankytis asmenys, kurie kartais vilkėdavo policijos ar kariuomenės uniformas, o kartais būdavo su civiliniais drabužiais, jie teigdavo esantys vyriausybės atstovai, reikalavo atskleisti tėvo buvimo vietą, tvirtindami, kad šeima turi žinoti, kur jis yra. Šie asmenys tardydavo pareiškėją, sekdavo ir lankydavosi tiek prie namų, tiek prie mokyklos, kur ji mokėsi. Pareiškėjai buvo daug kartų grasinta, kad, jeigu neatskleis tėvo buvimo vietos, ji gali būti areštuota arba nužudyta. Grasinimai dažniausiai būdavo išsakomi žodžiu, tačiau kartais buvo paliekami ir ranka rašyti pranešimai. Dėl šių grasinimų ji buvo priversta palikti savo namus ir kartu su (duomenys neskelbtini) persikelti gyventi į kitą miestą, tačiau pareiškėją persekioję asmenys vis tiek sugebėdavo ją rasti ir toliau grasindavo. Šie grasinimai tęsėsi apie ketverius metus iki jos išvykimo iš šalies, o per tą laiką ji nuolat gyveno baimėje, negalėjo normaliai lankyti mokyklos ir galiausiai jos nebaigė. Pagalbos į policiją nesikreipė, nes ją persekioję asmenys patys buvo susiję su valdžios institucijomis, o kaimynai ir pažįstami taip pat bijojo padėti, nenorėdami konfliktuoti su valdžios atstovais. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatų dėl prieglobsčio suteikimo.Migracijos departamentas nepagrįstai vadovavosi šiam atvejui neaktualiomis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bylomis Nr. C-148/13–C-150/13 ir Nr. C-151/22.Pareiškėja citavo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) leidinį „Beyond Proof, Credibility Assessment in EU Asylum Systems“ (toliau – ir Leidinys), kuriame nurodoma, kad vien tai, jog prašymas nebuvo pateiktas nedelsiant, nerodo jo nepatikimumo, nes turi būti vertinamos aplinkybės, kodėl taip galėjo nutikti. Pareiškėjai atvykus į Lietuvą ji bent tris kartus bandė teikti prieglobsčio prašymą, bet jis nebuvo priimamas teigiant, kad yra sprendžiamas klausimas, ar ji bus perduota Latvijai (nes ji atvyko į Lietuvą iš Latvijos), ir tik 2025 m. spalio 16 d. buvo priimtas jos prieglobsčio prašymas. Pareiškėja nedelsė pateikti prieglobsčio prašymo, tačiau, būdama sulaikyta, nesulaukė valstybės institucijų atitinkamos reakcijos. Pareiškėjos paaiškinimas, kad ji vyko į Norvegiją, taip pat negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas, nes prieš atvykdama ji žinojo vienintelę Europos valstybę – Norvegiją, todėl ir nurodė, kad ten vyksta. Pareiškėjos tikslas – tarptautinė apsauga, o ne konkreti valstybė, todėl jai nesvarbu, kurioje saugioje valstybėje likti, o tai, kad ji nežinojo kitų Europos valstybių, negali būti vertinama kaip jos nepatikimumas.Pareiškėja nesutiko su atsakovo argumentais, kad ji Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnams sulaikymo metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tapatybę, nes nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėjos teigimu, ji neklaidino pareigūnų ir neteikė melagingos informacijos, nes yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl laiko save (duomenys neskelbtini) piliete, ir tik pareigūnams paklausus, kur buvo paskutinė jos gyvenamoji vieta, nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini).Migracijos departamentas nustatė neesminius pareiškėjos prieglobsčio prašymo pasakojimo trūkumus, tačiau nesiekė, kad ji paaiškintų ir (ar) patikslintų šiuos netikslumus.Pareiškėjai kylanti susidorojimo grėsmė yra pakankamai rimta ir ji atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.Atsakovas nerinko jokios pareiškėjos kilmės valstybės informacijos, todėl nebuvo užtikrintas individualus, objektyvus bei nešališkas prieglobsčio prašymo tyrimas, taip pat baimės patirti persekiojimo veiksmus realumo vertinimas. Dėl to buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas.Jeigu teismas konstatuotų, kad atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos nesuteikimo.Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo, todėl kitos Sprendimo dalys (dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos bei draudimo atvykti) yra neteisėtos ir naikintinos, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė jai galimybės savanoriškai išvykti į kilmės valstybę.Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) negali būti ištaisyti teisme, todėl Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o atsakovas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti prieglobsčio prašymą ir byloje esančius įrodymus, o esant poreikiui – atlikti papildomus procedūrinius veiksmus. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjos pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, detalumo stoka ir bendro pobūdžio teiginiais, dalis pateiktų paaiškinimų buvo abstraktūs, stokojo konkrečių faktinių aplinkybių, o kai kurie atsakymai apklausos metu sudarė įspūdį, kad buvo pateikiami spontaniškai. Pareiškėja negalėjo nurodyti tikslių datų, aplinkybių ar konkrečių situacijų, kurios leistų objektyviau įvertinti tariamų grasinimų realumą.Vadovaujantis ESTT išaiškinimais, tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojo pareiškimų tam tikri aspektai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, nustatytos kumuliacinės sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad šių aspektų nereikėtų patvirtinti, tarp šių sąlygų yra prašytojo pareiškimų nuoseklumas ir tvirtumas, taip pat bendras jo patikimumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad prieglobsčio prašytojas ir imigracijos institucijos dalijasi pareiga išsiaiškinti ir įvertinti visus svarbius faktus prieglobsčio byloje; įrodinėjimo našta iš principo tenka prašytojui, kuris privalo kaip įmanoma anksčiau pateikti visus įrodymus, susijusius su jo individualiomis aplinkybėmis, reikalingus tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti.Abejonės privilegija pareiškėjai netaikyta ne dėl to, kad ji nedelsdama nesikreipė dėl prieglobsčio, o dėl to, kad ji savo veiksmais ar neveikimu klaidino tyrimą, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo gimimo datą, kilmės valstybę, darbą, be to, jos pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, detalumo stoka ir bendro pobūdžio teiginiais. Apklausos metu pareiškėja pati nurodė, kad jos galutinis kelionės tikslas buvo pasiekti Norvegiją (planavo per Lietuvą vykti į Vokietiją, o iš ten – į Norvegiją), tačiau ji buvo sulaikyta Lietuvoje. Atsižvelgiant į pareiškėjos kelionės maršrutą, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos išvykimas iš kilmės valstybės nebuvo nukreiptas vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio.Dėl pareiškėjos teiginio, kad nurodydama, jog yra iš (duomenys neskelbtini), ji neklaidino tyrimo, nes yra gimusi (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pasakojimas nenuoseklus, nes keitėsi ne tik jos pateikiama informacija apie pilietybę, gimimo datą, bet ir darbinę veiklą, kitas aplinkybes. Pareiškėjos skundo teiginį, kad ji laiko, jog yra ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pilietė, atsakovas vertino kaip jos gynybinę poziciją, nes duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ji siekė suklaidinti valstybės institucijas dėl savo tikrųjų asmens duomenų.Atsakovas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos jos teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pareiškėja. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.Pareiškėja tyrimo metu nepateikė jokių aktualių rašytinių dokumentų, objektyviai patvirtinančių jos nurodytus prieglobsčio prašymo motyvus ir jai kilmės valstybėje tariamai kylančią grėsmę patirti individualizuotą persekiojimą, todėl tyrimo metu jos žodžiu nurodytos esminės aplinkybės nelaikomos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog dėl pareiškėjos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. ji nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jos deklaruojama subjektyvi baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje vyksta beatodairiškas smurtas. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir jai nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.Atsakovas prieštaravo pareiškėjos skundo teiginiui, kad jai nepagrįstai nebuvo suteikta galimybė savanoriškai išvykti į kilmės valstybę. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėja neteisėtai atvyko į Šengeno erdvę, kirsdama Latvijos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos; neteisėtai kirtusi Latvijos Respublikos sieną nepateikė prieglobsčio prašymo Latvijoje; neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, atvykdama iš Latvijos Respublikos; kirtusi Lietuvos Respublikos sieną iš karto nepateikė prieglobsčio prašymo ir buvo sulaikyta tranzitu vykstanti Lenkijos Respublikos kryptimi, taip neteisėtai mėgindama išvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes; VSAT pareigūnams sulaikymo metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tapatybę, Lietuvos Respublikoje neturi šeimos narių, nuolatinės gyvenamosios vietos, pragyvenimo lėšų ar šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jos nurodytas galutinis kelionės tikslas buvo pasiekti Norvegijos Karalystę. Todėl atsakovas sprendė, kad termino savanoriškai išvykti suteikimas galėtų pakenkti grąžinimo procedūros tikslams, nes buvo pagrindas manyti, jog pareiškėja gali pasislėpti.