Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-335-999/2026Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00030-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.1.; 21.11.10.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 28 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas netenkintas ir 2026 m. balandžio 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.Teismasn u s t a t ė :Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje (toliau – Institucija) APA1 2026 m. balandžio 8 d. surašytas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2026 m. kovo 8 d. 09 val. 55 min., magistraliniame kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, Druskininkų sav., Viečiūnų sen., 120,000 km., vairavo transporto priemonę ir lenkė kitą automobilį, pagrindiniame kelyje, sankryžoje, pažymėtoje šalutiniu keliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimą, jam paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesius.Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, APA1 pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2026 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 Kauno apygardos teismui pateikė skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; netenkinus šio reikalavimo prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo; iš Institucijos išieškoti visas apelianto patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Apeliantas nurodo, jog nesutinka su skundžiama nutartimi, ji nėra pagrįsta, yra priimta formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, nevertinus fakto, kad dalį administracinio nusižengimo sudėties sudaranti informacija Institucijos buvo sunaikinta, o nesunaikinta dalimi teismas grindė nusižengimo įrodytinumą. Be to, nors teismas ir nesutiko sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino (ar šios administracinio poveikio priemonės visai neskirti), tačiau tokio sprendimo motyvacija nėra išsami, nėra individualizuota ir pritaikyta prie nagrinėtos teisme situacijos, kadangi tie argumentai, kuriais teismas šioje dalyje skundo netenkino, iš esmės yra standartiniai, o ne pritaikyti konkrečiam administraciniam nusižengimui bei apelianto asmenybei.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad jo atliktas lenkimo manevras buvo pradėtas toje vietoje, kurioje lenkimas yra leidžiamas. Kaip pats nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose bei duodamas paaiškinimus teisme, APA1 matė, kad policijos pareigūnų automobilis, kuris ir buvo lenkiamas, lėtino greitį ir, tikėtina, būtų apsisukęs ir grįžęs link Druskininkų. Todėl aiškiai matant, kad iš priekio neatvažiuoja nei viena transporto priemonė, o matomumas tuo metu buvo itin geras (tai matoma ir iš teisenoje esančio priekinės policijos pareigūnų automobilio vaizdo kameros įrašo, tai patvirtino ir byloje apklausti policijos pareigūnai), buvo pradėtas lenkimo manevras prie kelio ženklinimo, kuris atvaizduotas ir matomas KET 3 priedo 1.8 punkte. Atliekamo lenkimo metu kelio ženklinimas pasikeitė į KET 3 priedo 1.6 punkto ženklinimą, tačiau vis tiek šią liniją buvo / yra galima kirsti iš abiejų pusių. Policijos pareigūnų tarnybinį automobilį taip pat nėra draudimo lenkti. Šias aplinkybes APA1 akcentavo nuo pat šios teisenos pradžios, tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad ANK 420 str. 1 d. nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Nėra ginčo, kad minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tačiau viso šios bylos konteksto prasme, taip pat ir to, kad skundu APA1 prašė neskirti administracinio poveikio priemonės - šie paminėti argumentai apie patį lenkimą (jo pradžią, patį lenkimą ir jo pabaigą) turėjo būti įvertinti.Apeliantas nurodo, kad matydamas, kad artėjama prie šalutinio kelio ir nei iš vienos to kelio pusės nėra transporto priemonių, matydamas, kad priešpriešinėje eismo juostoje taip pat nėra jokių kliūčių ir matomumas yra geras, buvo užbaigtas lenkimo manevras, kurio pačioje pabaigoje buvo kirsta siaura trumpa ištisinė linija. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas itin formalizavo šias aplinkybes ir nurodė, kad visos kitos aukščiau paminėtos aplinkybės yra nesvarbios ir yra tik gynybinė APA1 versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas teisingu ir išsamiu visų bylos aplinkybių atskleidimu; ypač kai nemaža jų dalis yra tiesiogiai susiję su vienu iš APA1 pareikštų reikalavimų.Taip pat teigiama, kad prieš APA1 pradedant lenkti policijos pareigūnų automobilį policijos pareigūnai rodė posūkį į dešinę ir planavo, kaip jau minėta, apsisukti ir, tikėtina, grįžti link Druskininkų. Siekiant patvirtinti šias aplinkybes buvo prašoma dar tyrimo metu iš policijos sistemos ištraukti ir išsaugoti duomenis, kurie patvirtintų šio policijos pareigūnų automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , judėjimo duomenis (2026 m. kovo 8 d. laikotarpio nuo 09:58 val. iki 10:00 val.) (greitis, jo kitimas, posūkio rodymas ir pan.). Tai ir buvo padaryta bei iš to paaiškėjo, kad prieš pat lenkimą policijos pareigūnai buvo sumažinę greitį iki maždaug 40 km/h (kai toje vietoje leidžiamas greitis yra 90 km/h), rodė posūkį į dešinę ir planavo apsisukti / nusukti į šalutinį kelią. Tai patvirtino ir teisme apklaustas policijos automobilį vairavęs pareigūnas LUD2. Būtent prie šios faktinės situacijos APA1, kaip vairuotojas, ir turėjo prisitaikyti ir tą jis padarė - pradėjo lenkimo manevrą toje vietoje, kurioje tai buvo galima atlikti, o ne stipriai stabdė.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad policijos pareigūnai pamatė dideliu greičiu atlekiantį automobilį ir tokį greičio „įvertinimą“ atliko iš pareigūnų žodžių „o žiūrėk kaip parvaro“. Teisme nei vienas iš policijos pareigūnų negalėjo nurodyti, koks tas greitis buvo, nors viską suvedė į tai, kad APA1 automobilis išvažiavo iš keliuko, pro kurį važiuoja tie, anot pareigūnų, kurie linkę viršyti greitį. Savaime suprantama, kad toks „įrodinėjimo šaltinis“ neatitinka įrodymų sąvokos taip pat ir dėl to, kad policijos pareigūnai patys patvirtino, jog jie irgi važiavo tuo keliuku kelios minutės / akimirkos iki lenkimo manevro pradžios. Dar daugiau, policijos pareigūnė teisme išsigalvojo aplinkybę, kad neva tai jie po APA1 nubaudimo pamatė kolegą, kuris buvo pastatęs trikojį ir pastarasis neva tai įvardino, kad APA1 itin stipriai viršijo greitį. Tokie duomenys neegzistuoja ir tiesiogiai patvirtina, kad ypač policijos pareigūnė dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo itin nepatenkinta APA1, be jokio pagrindo mėgino teismui padaryti pavojingesniu APA1 elgesį. Dėl to pirmosios instancijos teismas nėra teisus suabsoliutindamas kaip nekvestionuotinus policijos pareigūnų parodymus, o APA1 parodymus laikydamas tik kaip gynybinę versiją ir juos atmesdamas.Nurodoma, kad paminėtų aplinkybių kontekste vertinant visą lenkimo pradžios, paties lenkimo ir jo pabaigos manevrą, kad saugiai grįžti už policijos pareigūnų automobilio įpusėjus manevrą, APA1 būtų reikėję staigiai stabdyti, kas niekada nėra suderinama su saugiu vairavimu ir elgesiu kelyje plačiąja prasme. Dėl to tokio varianto APA1 ir nesvarstė bei jo neatliko, nors tai, tikėtina, būtų leidę jam išvengti administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Ši realiai buvusi situacija patvirtina, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, APA1 aiškiai įvertino susidariusią situaciją ir jokios grėsmės niekam nesukėlė. Atliktas lenkimo manevras buvo daromas kelio ženklo Nr. 108 galiojimo teritorijoje. Kaip yra žinoma, šiuo kelio ženklu žymima pavojinga kelio vieta ne gyvenvietėje prasideda už 150-300 metrų nuo šio kelio ženklo pastatymo (KET 1 priedo 2 dalis). Iš administracinio nusižengimo teisenoje esančio policijos pareigūnų automobilio priekinės kameros vaizdo įrašo matyti, kad kelio ženklas Nr. 108 stovi apie 150 metrų atstumu iki sankryžos su šalutiniu keliu (šį atstumą skaičiuojant pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintas Automobilių kelių signalinių stulpelių techninių reikalavimų aprašas ir įrengimo taisykles TRAT SST 14, pagal kurias šiame magistraliniame kelyje tarp baltų stulpelių yra / turi būti 50 m. atstumas). Kitaip tariant, APA1 lenkimo manevrą baigė iš esmės kelio ženklu Nr. 108 žymimos pavojingos kelio vietos pačioje pradžioje (baigdamas teisėtai pradėtą lenkimo manevrą). Taip pat, pradėjus lenkimo manevrą ir prieš akis matant kelio ženklinimą (leidžiantį pradėti atlikti lenkimo manevrą ir jį atlikti / tęsti), APA1 galėjo objektyviai nepastebėti pareigūnų automobiliu uždengto kelio ženklo Nr. 108. Šie duomenys pirmosios instancijos teismo taip pat buvo ignoruoti, nors ir tai būtų tiesiogiai susiję bent jau su ta skundo dalimi, kuria buvo prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės. Be to, šiame kontekste ir Institucija, suprasdama, kad ir šie duomenys gali patvirtinti APA1 versiją, kad lenkiant pareigūnų automobilį pastarasis padidino greitį ir APA1 nespėjo suplanuotoje vietoje pabaigti lenkimo manevro, sunaikino policijos pareigūnų automobilio galinės kameros įrašą (kuris būtų patvirtinęs ne tik versiją apie policijos pareigūnų didintą greitį lenkimo metu, bet ir minėto kelio ženklo matymą). Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad tuo keliu APA1 važiuoja dažnai nereiškia, kad nėra reikalo sekti kelio ženklus - jeigu jo objektyviai nematai, tai objektyviai ir negali žinoti, kad tas kelio ženklas ten yra.Skunde teigiama, kad Institucija sąmoningai nepateikė į bylą galinio vaizdo kameros įrašo iš pareigūnų automobilio, suprasdama šio įrašo nepalankumą jos pozicijai (nes jame matytųsi automobilių padėtis lenkimo metu, kai policijos pareigūnai sąmoningai padidino greitį, kad lenkimas būtų baigtas atlikti toje vietoje, kurioje ir buvo atliktas). Toks institucijos elgesys nesuderinamas su jokiais viešojo administravimo principais ir patvirtina, kad šio įrašo nepateikimas privalo sukelti pačias nepalankiausias pasekmes institucijai. APA1 įrodinėjo, kad policijos pareigūnai rodė posūkį į dešinę ir siekė įvažiuoti į šalia esantį kelią bei, kas svarbiausia, važiavo žymiai lėčiau nei leistina, tačiau pamatę, kad APA1 prie jų artėja ir atlieka lenkimo manevrą ir žinodami, kad priekyje yra vieta, kurioje draudžiama lenkti, pasielgė kaip „tikri“ pareigūnai - padidino greitį, kad APA1 jų nespėtų aplenkti ir lenkimo manevrą užbaigtų neleistinoje vietoje ir būtų galima jį už tai galiausiai nubausti. Būtent tai būtų akivaizdžiai matoma iš galinio vaizdo kameros įrašo (kai APA1 automobilis artėja prie pareigūnų automobilio, tada šiek tiek tas artėjimo intensyvumas sumažėja (nes pareigūnai sąmoningai padidina greitį), kas galiausiai ir sąlygojo lenkimo manevro užbaigimą ten, kur jis matosi iš priekinio vaizdo kameros įrašo). Juo labiau, kad ir institucija pateikė duomenis apie pareigūnų automobilio greičio kitimą. Galiausiai policijos pareigūnas LUD2 teisme patvirtino, kad tas įrašas buvo, bet, anot jo turimų duomenų, neįsirašė. Tokie jo parodymai taip pat tiesiogiai prieštarauja pačios institucijos raštu duotam atsakymui. Tai dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad institucija šioje byloje mėgino atlikti visus veiksmus, kad nebūtų nustatyti tikrieji duomenys. Vien jau šioms aplinkybėms egzistuojant teisena APA1 atžvilgiu turėjo būti nutraukta, kadangi bet kokioms valstybės institucijų taikomoms sankcijoms egzistuoja absoliutaus nešališkumo ir objektyvumo principai, kurie akivaizdžiai nėra išlaikomi tai pačiai institucijai naikinant įrodymus. Šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo ignoruoti, tačiau jie yra esminiai, nes administracinio nusižengimo teisena ir administracinė atsakomybė negali būti grindžiama neišsamiais, piktybiškai sunaikintais duomenimis.Teigiama, kad esant puikiam matomumui bei nekeliant niekam net potencialios grėsmės, teisėtai buvo pradėtas ir tęsiamas lenkimo manevras ir, įvertinus tuo metu buvusią situaciją, lenkimo manevras baigtas kertant ištisinę liniją pačioje saugaus ir teisėto lenkimo pabaigoje. Vien dėl šios priežasties galimas formalus KET ir ANK reikalavimų taikymas neatitiktų tikrosios KET paskirties, kuri tikrai nėra skirta visais įmanomais būdais ir atvejais nubausti eismo dalyvį. Kitaip tariant, įvykio metu nebuvo nei APA1 kaltės (tyčinės ar neatsargios), nei objekto, kuris turėtų būti saugomas, ar juo labiau - pažeistas.Apelianto skunde nurodoma, kad nagrinėjamo atvejo metu nei žmonės, nei automobiliai, nei kiti eismo dalyviai, nei policijos pareigūnai nenukentėjo, jokia žala niekam nebuvo padaryta, nėra sunkinančių aplinkybių, APA1 yra dirbantis, neteistas, turintis 30 metų vairavimo stažą, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, už jokius kitus šiurkščius KET pažeidimus nėra niekada baustas, po 2026 m. kovo 8 d. kitų KET pažeidimų nepadarė taip pat. Šios realiai egzistavusios faktinės aplinkybės yra akivaizdžios ir nekvestionuotinos ir negalėjo nieko nereikšti pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kokią nuobaudą asmeniui paskirti. Būtent tam ir yra ANK 34 straipsnis. Negali likti nevertinti ir byloje esantys faktai, patvirtinantys, kad APA1 turi teisę vairuoti iš esmės visas egzistuojančias kelių transporto priemones (išskyrus troleibusą); taip pat turi teisę vairuoti ir kitas mašinas. Bylos nagrinėjimo metu APA1 šiais duomenimis grindė tiek savo gebėjimus tinkamai ir adekvačiai įvertinti eismo situaciją, lenkimo situaciją bei saugumą; tuo pačiu šie duomenys, neabejotinai, papildomai teigiamai charakterizuoja APA1 kaip eismo dalyvį ir jam mėginamos pritaikyti administracinio poveikio priemonės visišką neadekvatumą ir nereikalingumą. Tuo pačiu šie duomenys paneigia ir policijos pareigūnės parodymus apie tai, kad iš esmės APA1 yra pats didžiausias pažeidėjas bei išgalvotus parodymus, kad jis kelios akimirkos iki lenkimo važiavo itin dideliu greičiu ir jai tą pasakė jos kolega, sutiktas grįžtant po tiriamo įvykio atgal į Druskininkus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir APA1 atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, APA1 nedėjo pastangų pamatyti kelio ženklo ir tai tik patvirtina, kad APA1 nebuvo atidus ir rūpestingas, privalėjo pastebėti ne tik kelio ženklą, įspėjantį, kad jis artėja prie sankryžos su šalutiniu keliu, bet ir matyti kelio ženklinimo linijas ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, įvertinti kelio ženklus ir kelio ženklinimo linijas, o jei eismo sąlygos trukdė įsitikinti kelio ženklų buvimu ar nebuvimu, nepradėti pavojingo manevro. Be to, APA1 posėdžio metu patvirtino, kad šiuo keliu važinėja nuolatos, todėl sutiktina su teismo vertinimu, kad kelio ženklinimas turėjo būti jam žinomas.Institucija nurodo, kad nors apeliantas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad policijos pareigūnai pamatė dideliu greičiu atlekiantį automobilį ir tokį greičio įvertinimą atliko iš pareigūnų žodžių „o žiūrėk kaip parvaro“, tačiau policijos pareigūnė teisme tikrai neišsigalvojo minėtos aplinkybės, kad neva tai jie po APA1 nubaudimo pamatė kolegą, kuris buvo pastatęs trikojį ir pastarasis neva tai įvardino, kad APA1 itin stipriai viršijo greitį. Šiuos duomenis patvirtina administracinių nusižengimų registre fiksuoti duomenys apie tai, kad APA1 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio nuorašą Instituciją pridėjo kaip priedą prie atsiliepimo.Institucija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas nepateikė jokių išskirtinių (išimtinių) aplinkybių. Tai, kad jis turi didelį vairavimo stažą, teisę vairuoti transporto priemones darbinėje veikloje, nėra jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą šias nuostatas taikyti. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, paskirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas specialios teisės atėmimo terminas, poveikio priemonė adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.Kartu su atsiliepimu Institucija pateikė 2026 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris surašytas tuo pagrindu, jog APA1 , 2026 m. kovo 8 d. 09.55 val. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 51 km/val., važiavo 141 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Teismask o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinis skundas atmetamasApygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.Pagal turimus bylos duomenis, APA1 2026 m. balandžio 8 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2026 m. kovo 8 d. 09 val. 55 min., magistraliniame kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, Druskininkų sav., Viečiūnų sen., 120,000 km., vairavo transporto priemonę ir lenkė kitą automobilį, pagrindiniame kelyje, sankryžoje, pažymėtoje šalutiniu keliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimą, jam paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesius.Nutarimas ir skundžiama nutartis priimti remiantis byloje esančiais pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančios vaizdo kameros duomenimis, taip pat liudytojų LUD1 ir LUD2 parodymais. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutartyje, nagrinėjamas pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo įraše, kuris objektyviai leidžia įvertinti aptariamų įvykių eigą ir patvirtina būtent tai, kad lenkimo manevras užbaigtas priešpriešine eismo juosta pravažiuojant sankryžą. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio nusižengimo kilti nėra būtinas pavojingų padarinių atsiradimas, taigi vien ta aplinkybė, kad manevras niekam nesukėlė pavojaus bei buvo pradėtas leistinoje vietoje, nepaneigia administracinio nusižengimo fakto. Esant tokiai situacijai, eismo dalyvis, norėdamas saugiai atlikti lenkimo manevrą, turėtų ne tik žymiai sulėtinti automobilio greitį, bet ir užtikrinti aplink esančių eismo dalyvių saugumą.Nepritartina apelianto skundo argumentui, jog policijos pareigūnė, kuri buvo liudytoja nagrinėjamoje byloje, be jokio pagrindo mėgino teismui padaryti pavojingesniu apelianto elgesį, todėl pirmosios instancijos teismas suabsoliutino kaip nekvestionuojamus pareigūnų parodymus, o apelianto parodymus laikė gynybine versija ir juos atmetė. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie buvo neprieštaringi tarpusavyje, buvo nuoseklūs ir patvirtino apelianto padaryto administracinio nusižengimo faktą. Kaip matyti iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto 2026 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo, APA1 2026 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, jog jis, 2026 m. kovo 8 d. 09.55 val. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 51 km/val., važiavo 141 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Minėto protokolo pagrindu 2026 m. rugsėjo 24 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo APA1 paskirta 530 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams. Nors šis nutarimas nėra įsiteisėjęs, tačiau šie duomenys patvirtina liudytojos LUD1 parodymus, todėl apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų, kurie nori pabloginti jo situaciją, parodymais. Apeliantas teigia, kad vertinant visą lenkimo pradžios, paties lenkimo ir jo pabaigos manevrą, kad saugiai grįžti už policijos pareigūnų automobilio įpusėjus manevrą, APA1 būtų reikėję staigiai stabdyti, kas niekada nėra suderinama su saugiu vairavimu ir elgesiu kelyje plačiąja prasme, kas lėmė, jog lenkimo manevrą jis baigė neleistinoje kelio atkarpoje. Tačiau ir pats apeliantas skunde nurodė, kad matomumas įvykio dieną buvo itin geras, taigi teismo vertinimu, kelio ženklas Nr. 108 APA1 turėjo būti matomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, jog planuojamą manevrą jis atliks saugiai, o ne sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108. Važiuodamas už policijos automobilio, apeliantas neįvertino aplinkybės, jog tokia transporto priemonė objektyviai gali sudaryti kliūtį jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojui pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje. Todėl, neįsitikinęs apie savo atliekamo lenkimo manevro saugumą bei atitikimą KET reikalavimams, apeliantas buvo išties neatidus, neatsargus ir pasirinko rizikingą elgesį – lenkė minėtų transporto priemonių koloną, neįsitikinęs, jog lenkimą atliks nepažeisdamas KET taisyklių.KET 5 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, apeliantas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdamas lenkimą, jį įvertinti, o ne aklai tikėtis, jog pradėjęs lenkimą leistoje kelio atkarpoje, jį užbaigs taip pat nepažeisdamas KET reikalavimų. Nors apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotus KET pažeidimus padarė aiškiai įvertinęs situaciją ir jokios grėsmės niekam nesukėlė, tačiau pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį nusižengimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, dauguma KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma.Apeliantas taip pat skunde atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nebuvo gautas galinės vaizdo kameros įrašas. Anot apelianto, tai dar vienas įrodymas, kad Institucija šioje byloje mėgino atlikti visus veiksmus, kad nebūtų nustatyti tikrieji duomenys. Apeliantas mano, kad vien jau šioms aplinkybėms egzistuojant, teisena apelianto atžvilgiu turėjo būti nutraukta, kadangi minėtas vaizdo įrašas turėtų padėti įrodyti, kad lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje atliko neva išprovokuotas policijos pareigūnų automobilio, kuris padidino greitį. Nagrinėjamu atveju, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog net ir neturint minėto vaizdo įrašo, tai neturi reikšmės nustatyto pažeidimo vertinimui, kadangi duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021).‏‏‎ Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino įrodymus, negu tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo abejoti tokiomis teismo išvadomis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtimi, bylą nagrinėjusio teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės. Juolab, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybės, kurios nėra užfiksuotos vaizdo įrašais, yra patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais – pareigūnų paaiškinimais, priekinės kameros vaizdo įrašo duomenimis. Liudytojas LUD2 pirmosios instancijos teismui parodė, kad pastebėjęs iš keliuko išsukantį automobilį, greitai artėjantį iš galo tarnybiniam automobiliui, iš toli pradėjo rodyti posūkį, kad suks į dešinę pusę. Tas automobilis atvažiavo tokiu dideliu greičiu, kad net nemažindamas greičio juos pralenkė toje sankryžoje. Liudytojas parodė, kad tarnybiniu automobiliu važiavo negreitai, gal apie 70-80 km/h, mažino greitį, nes turėjo nusukti į dešinę pusę. Parodė posūkį, kad vairuotojas suprastų, jog tarnybinis automobilis suka, kad nelenktų sankryžoje. Vairuotojas manevrą atliko sankryžoje. Taigi, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su aptartais pirmosios instancijos teismo motyvais. Šioje byloje administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį APA1 kilo atlikus vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų – jam atlikus lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, surinkti įrodymai yra pakankami, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisme liudytojams buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu nusprendė, kad byloje esami įrodymai yra pakankami. Bylos duomenimis, pagrindžiančiais apelianto kaltę abejoti teismas neturi jokio pagrindo, apylinkės teismas visapusiškai įvertino apelianto, Institucijos pateiktus duomenis ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, aukštesniojo teismo vertinimu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė APA1 paskirta tinkamai bei laikytina proporcinga padarytam pažeidimui. Kaip galima matyti, APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė yra minimalaus įstatyme nustatyto termino – 3 mėnesių trukmės, taip pat ir administracinė nuobauda yra paskirta minimalaus įstatyme numatyto dydžio – 170 Eur. Be to, pagal byloje esančius duomenis, APA1 ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir kitus administracinius pažeidimus, taigi atsižvelgiant į šiuos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo, įvertino tai, kad APA1 padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skiriant nuobaudą APA1 buvo įvertinta, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad APA1 nepateikė jokių išskirtinių (išimtinių) aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. Apeliaciniu skundu APA1 alternatyviu reikalavimu prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024). Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus APA1 paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, APA1 asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai netenkino skundo dėl APA1 paskirtos bausmės švelninimo.Skunde apeliantas teigia, jog nagrinėjamo atvejo metu nei žmonės, nei automobiliai, nei kiti eismo dalyviai, nei policijos pareigūnai nenukentėjo, jokia žala niekam nebuvo padaryta, nėra sunkinančių aplinkybių. Apeliantas yra dirbantis, neteistas, turintis 30 metų vairavimo stažą, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, akcentuoja, jog už jokius šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas, po nagrinėjamo įvykio kitų KET pažeidimų nepadarė, taip pat turi teisę vairuoti ir kitas mašinas. Visgi, teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės savaime negali būti laikomos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Tai yra asmeninio pobūdžio aplinkybės, kurios egzistavo dar iki padarant administracinį nusižengimą ir nebuvo nulemtos sankcijos taikymo. APA1 , suvokdamas, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga, turėjo būti ypač atsakingas vertindamas savo galimybę atlikti lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje.Apygardos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju APA1 paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išieškoti visas apelianto patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad APA1 apeliacinis skundas atmetamas, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, todėl tenkinti prašymą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a :Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinio skundo netenkinti.Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.Teisėja Daina Dyburienė