Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

APA1 2026 m. balandžio 2 d. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Institucija) specialistės V. S. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 700 eurų bauda už tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis būdamas UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir įmonė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. APA1 nesutikdamas su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi APA1 skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad APA1 veiksmuose yra visi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.Apeliaciniame skunde APA1 prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Arba skundžiamus procesinius sprendimus pakeisti ir paskirti jam mažesnę nei minimali baudą arba švelnesnę poveikio priemonę.Skunde APA1 nurodo, kad pagal ANK 2 straipsnį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą. Tuo tarpu Įmonės 2024 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Tačiau visą šį laikotarpį – nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. lapkričio pabaigos (t. y. vienus metus ir kelias dienas) – jis buvo suimtas (duomenys neskelbtini). Ir šį suėmimo faktą bei laikotarpį patvirtina teismui pateikti dokumentai. Be to 2024 m. lapkričio 26 d., atliktų kratų metu buvo paimti visi Įmonės buhalteriniai ir kiti dokumentai. Jie iki šiol yra (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų žinioje. O Įmonės buhalterė S. V.buvo vienintelis asmuo turėjęs įgaliojimus ir faktinę galimybę rengti bei teikti Įmonės ataskaitas tuo pačiu metu buvo sulaikyta. Ir jam pačiam teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su S. V.. Todėl bet koks bandymas susisiekti su ja, taip pat ir per trečiuosius asmenis, būtų laikomas kardomosios priemonės pažeidimu. Įmonė neturėjo būstinės (veikė virtualaus ofiso pagrindu), todėl dokumentų kopijų kitoje vietoje nebuvo. O suėmimo metu jis pats neturėjo prieigos prie elektroninio pašto, dokumentų ir elektroninių sistemų (įskaitant Lietuvos valstybines sistemas). Prieigą prie savo elektroninio pašto atgavo tik 2026 m. pradžioje. Tačiau Lietuvos Respublikos kvalifikuoto elektroninio parašo jis neturi, todėl negali prisijungti prie Lietuvos valstybinių sistemų ir pasirašyti deklaracijų. Be to po paleidimo iš suėmimo jam toliau yra taikoma kardomoji priemonė – draudimas išvykti iš (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymas nustatytu terminu jam buvo objektyviai neįmanomas dėl valstybės institucijų pritaikytų procesinių prievartos priemonių ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Taigi, objektyviai negalint įvykdyti pareigos, jo veikoje nėra kaltės jokia forma (nei tyčios, nei neatsargumo), todėl administracinė atsakomybė negalima ir teisena turi būti nutraukta.Skunde APA1 teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo nurodytas aplinkybes atmetė iš esmės vien tuo pagrindu, kad byloje nepateikta jas patvirtinančių duomenų. Tačiau pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Suėmimo faktas ir laikotarpis, kratos ir dokumentų paėmimas bei paskirtos kardomosios priemonės yra oficialiais valstybės institucijų dokumentais patvirtinamos aplinkybės, kurias buvo galima nesunkiai patikrinti. Pačioje apylinkės teismo nutartyje cituojama teismų praktika patvirtina pareigą užtikrinti, kad byloje būtų surinkta pakankamai duomenų visapusiškam ir objektyviam aplinkybių ištyrimui. Tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta. Todėl šie duomenys teikiami apygardos teismui prašant juo įvertinti.Skunde APA1 nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, kad jis būdamas suimtas privalėjo užtikrinti pareigos įvykdymą per kitus įgaliotus asmenis, akcentuoja, jog tai neatitinka realių teisinių ir faktinių galimybių, kadangi vienintelis įgaliojimus turėjęs asmuo (Įmonės buhalterė) buvo sulaikyta, o vėliau jam buvo draudžiama su ja bendrauti. Visi Įmonės dokumentai buvo paimti teisėsaugos institucijų. Tuo tarpu naujo įgalioto asmens paskyrimui iš suėmimo vietos užsienio valstybėje nebuvo nei faktinių galimybių (neturėjo prieigos prie dokumentų, ryšio priemonių, negalėjo atlikti notarinių veiksmų), nei teisinių prielaidų. O vadovo pareigos standartas negali reikalauti to, kas konkrečiomis aplinkybėmis yra objektyviai neįmanoma.Skunde APA1 pažymi, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) laikomas 2025 m. sausio 13 d. nutarimas dėl Įmonės 2023 m. ataskaitų nepateikimo. Tačiau šis nutarimas priimtas jam būnant suimtam ir dėl tų pačių objektyvių kliūčių, todėl jis negali būti vertinamas kaip jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė ar patvirtinti veikos „ne atsitiktinį pobūdį“.Skunde APA1 nurodo, jog jeigu vis dėlto būtų padaryta išvada, kad administracinė atsakomybė šiuo atveju galima, jis paršo atsižvelgti į išdėstytas išimtines aplinkybes (ilgalaikis suėmimas, dokumentų paėmimas, draudimai, objektyvus negalėjimas veikti) ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti jam mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę.Institucija atsiliepimu prašo Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant kaltės klausimą. Jos neatleidžia nuo prievolės laiku teikti metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir nepaneigia jam inkriminuoto pažeidimo padarymo fakto. Kadangi juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai. Be to tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų įstatymuose bei kituose teisės aktuose. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Ir ši prievolė turi būti užtikrinama nepriklausomai nuo vadovo ligos, nedarbingumo, šeimyninių aplinkybių, komandiruočių, arešto, ar kitų aplinkybių, t. y. vadovas privalo užtikrinti, kad jam negalint, tai atliktų kiti jo įgalioti asmenys. Taigi, apeliantui turėjo būti žinomos pirmiau aptartų įstatymų nuostatos ir jų išaiškinimai. Jis, būdamas vienasmeniu Įmonės valdymo organu – vadovu, privalėjo užtikrinti, kad Įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Tuo tarpu jį pavaduojančio asmens nepaskyrimas suėmimo laikotarpiu tik patvirtina apelianto nerūpestingumą vykdant įstatymo reikalavimus. Atsiliepime pažymima, kad Įmonės 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui buvo pateiktas tik 2026 m. rugsėjo 3 d. Tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl Įmonės dokumentų kopijų gavimo, todėl tai tik patvirtina, kad apeliantas itin neapdairiai vykdo savo kaip Įmonės vadovo pareigas. Atsiliepime cituojant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotas suimtųjų teises nurodoma, jog apeliantas būdamas suimtas, nepasirūpino paskirti jį pavaduojantį asmenį, tinkamu laiku nesuteikė niekam įgaliojimų atlikti Įmonės vadovo pareigas. Tokiu būdu elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, todėl dabar turi prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes. Atsiliepime nurodant teismų praktiką panašiose bylose (Nr. eAN2-368-898/2025, eAN2-176-888/2026) akcentuojama, jog Įmonės 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d., todėl apeliantas, būdamas vadovu, privalėjo užtikrinti, kad Įmonės finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Todėl laikytina, kad APA1 yra kaltas, ką teisingai nustatė ir apylinkės teismas. Atsiliepime pabrėžiama, kad apelianto pateikti dokumentai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Todėl apelianto prašymas dar kartą juos vertinti apeliacinėje instancijoje yra nepagrįstas ir neatitinka jokios teisės normos. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad APA1 už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kas neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia vertinti šį nusižengimą kaip ne atsitiktinio pobūdžio teisei priešingą veiksmą. Be to jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu paskirta artima minimaliam sankcijos dydžiui 700 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Pažymint, kad APA1 pirmosios instancijos teisme jam paskirtos baudos dydžio neginčijo, todėl apylinkės teismas priėjo teisingos išvados, jog APA1 paskirta bauda nėra per griežta, jos dydis nedaug viršija numatytą minimumą.Teismask o n s t a t u o j a : APA1 apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde APA1 iš esmės neginčija aplinkybės, kad jis būdamas UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ vadovu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2024 metų Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tačiau tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba paskirti švelnesnę nuobaudą.Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų),vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, skundžiama nutartimi ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentais, sutinka tiek su Institucijos, tiek su apylinkės teismo išvadomis dėl APA1 kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad buvo priimtas kitoks sprendimas nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną APA1 nutraukti.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ 2024 metų metinis finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Pats APA1 skunde nurodo, jog jis nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. lapkričio pabaigos buvo suimtas (duomenys neskelbtini), jam buvo uždrausta bendrauti su Įmonės buhaltere, buvo paimti visi Įmonės buhalteriniai dokumentai ir jis prisijungimus prie elektroninio pašto atgavo tik 2026 m. pradžioje. Tačiau apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad protokolas administracinio nusižengimo byloje APA1 buvo surašytas 2026 m. vasario 11 d., o Institucijos nutarimas priimtas 2026 m. balandžio 2 d., t. y. kai jau APA1 buvo laisvėje. Ir šie procesiniai dokumentai jam buvo siųsti elektroniniu paštu, kuriuo jis tuo metu jau galėjo naudotis. Vis tik, APA1 būdamas Įmonės vadovu rūpestingas nebuvo ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, į Instituciją nesikreipė bei duomenų tvarkytoją apie negalėjimą laiku įgyvendinti jo atžvilgiu taikomų įstatymų reikalavimų neinformavo. Įmonės 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinį Registro tvarkytojui pateikė tik 2026 m. rugsėjo 3 d.Tuo tarpu APA1 būdamas UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ vadovu nuo 2023 m. gegužės 22 d., yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog APA1 būdamas suimtas beveik metus laiko ir suprasdamas, kad negalės tinkamai įvykti savo, kaip vadovo pareigų, turėjo imtis priemonių ir nesant kitų galimybių per savo įgaliotą advokatą paskirti kitus asmenis, kurie būtų atsakingi už Įmonės valdymą, o to nepadaręs, turi prisiimti visas iš to išplaukiančias pasekmes. Kadangi Įmonės vadovas privalo dirbti taip, kad veikla būtų organizuojama tinkamai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.Pažymėtina, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog APA1 jau yra baustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis būdamas UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš to seka, kad 2023 metų Įmonės finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 birželio 1 d., kuomet APA1 turėjo objektyvias galimybes įvykdyti teisės normų reikalavimus, kadangi tuomet jis dar nebuvo suimtas ir Įmonės buhalteriniai dokumentai teisėsaugos institucijų nebuvo paimti. Taigi, APA1 dar iki suėmimo turėjo būti žinoma ši pareiga. Tuo tarpu ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Todėl šiuo atveju pareigos nevykdymas laiku ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmimas tiek informuojant Instituciją, tiek užtikrinant sklandžią Įmonės veiklą laikantis teisės normų reikalavimų nėra pateisinamas kardomųjų priemonių taikymu bei susiklosčiusia situacija ir rodo kaltės buvimą APA1 veiksmuose. Taigi, apygardos teismas įvertinęs visa tai konstatuoja, kad UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ vadovo APA1 veiksmai, o šiuo atveju – neveikimas pasireiškęs metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pagrįstai buvo įvertintas kaip atitinkantis ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti, kadangi būtent Įmonės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog jo valdomos Įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų.Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Akcentuotina, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje įsakmiai ir nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1450 eurų.Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu skirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio nesiekianti, tačiau šiek tiek didesnė nei minimali, bauda – 700 Eur. APA1 apeliaciniu skundo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiant į ilgalaikį suėmimą, dokumentų paėmimą, taikomus draudimus, objektyvų negalėjimą veikti, taip pat nepagrįstai nustatytą sunkinančią aplinkybę – administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.Apygardos teismas spręsdamas, ar šioje byloje nustatytos ir apelianto nurodomos aplinkybės gali būti laikytinos išimtinėmis, atsižvelgia ir į tai, kad APA1 nei priimant Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimą, nei apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį pareigos pateikti Įmonės 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinį nebuvo įvykdęs ir tai padarė tik 2026 m. rugsėjo 3 d., t. y. jau po apeliacinio skundo pateikimo, praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams kuomet buvo paleistas iš suėmimo. O tai rodo visišką pažeidėjo abejingumą, kurį patvirtina ir tai, kad APA1 jau būdamas laisvėje ir galėdamas naudotis elektroniniu paštu net nebandė susiekti su Institucija ir informuoti ją apie susiklosčiusią situaciją. Be to, kaip jau minėta, 2023 metų Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį APA1 turėjo pateikti dar iki apeliaciniame skunde nurodytų įvykių, todėl pagrįstai buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Tuo tarpu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Visos šios aplinkybės aukštesniojo teismo vertinimu negali būti laikomos kaip išskirtinai mažesnį pažeidėjo asmenybės ir padaryto nusižengimo pavojingumą rodančios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą svarstyti švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą APA1 . Nei įspėjimas, nei mažesnės baudos paskyrimas šiuo atveju negali būti laikomas tinkamai įgyvendinančiu administracinės teisenos paskirtį. Būtent sankcijoje numatytos rūšies bausmė ir Institucijos nustatytas jos dydis padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, dėl to APA1 prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę netenkinamas.Esant išdėstytų duomenų visumai, apygardos teismas skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palieka galioti, o APA1 skundo jame išdėstytais motyvais neturi objektyvaus pagrindo tenkinti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,