Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Simsima“ ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ieškovės reikalavimų esmė

Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Simsima“ (toliau – ieškovė, įmonė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Eksmokumas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. T. 198 906,59 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Eksmokumas“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 20 d. Buvęs ieškovės vadovas atsakovas M. T. nemokumo administratorei perdavė įmonės dokumentus, tarp jų 2025 m. lapkričio 30 d. apyvartos žiniaraštį ir 2025 m. lapkričio 20 d. avanso apyskaitą. Iš perduotų dokumentų nemokumo administratorė nustatė atsakovo 198 906,59 Eur skolą įmonei pagal sudarytus sandorius.

2022 m. vasario 23 d. UAB „Simsima“ ir M. T. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią įmonė suteikė atsakovui 91 500,00 Eur beprocentinę ir neterminuotą paskolą. 2023 m. gegužės 2 d. UAB „Simsima“ ir M. T. sudarė kitą paskolos sutartį Nr. 2, pagal kurią įmonė suteikė atsakovui 50 000,00 Eur beprocentinę ir neterminuotą paskolą. Iškėlus įmonei bankroto bylą, visi prievolių vykdymo terminai laikomi suėjusiais, todėl atsakovas privalo nedelsiant įmonei grąžinti pasiskolintus pinigus.

Atsakovo skola įmonei yra ir kaip atskaitingo asmens, nes atsakovui buvo išmokamos įmonės lėšos, skirtos jos reikmėms finansuoti, tačiau iš avansinių apyskaitų matyti, kad atsakovas su įmone už išmokėtas lėšas neatsiskaitė. 2025 m. lapkričio 20 d. avanso apyskaitoje, pasirašytoje paties atsakovo, užfiksuota 57 406,59 Eur skola. Atsakovas nepateikė nė vieno apskaitos dokumento, mokėjimo nurodymo, sąskaitos faktūros ar kito įrodymo, kuris patvirtintų, kad 57 406,59 Eur avanso apyskaitoje nurodytos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.

Tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovas prievolės ieškovei nėra įvykdęs, todėl privalo grąžinti įmonei 198 906,59 Eur, o pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Atsakovo argumentai

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos ir neįrodo atsakovo asmeninės skolos ieškovei. Ieškinyje paminėtos lėšos buvo naudojamos UAB „Simsima“ veiklos vystymui ir plėtrai, įskaitant įmonės veiklos vystymą užsienio rinkose, tarp jų — Rusijos bei kitose rinkose. Investicijos ir jų panaudojimas buvo tiesiogiai susiję su įmonės komerciniais tikslais ir ūkinės veiklos plėtra. Dėl vėliau susiklosčiusios geopolitinės situacijos, tarptautinių ribojimų bei rinkų nestabilumo dalis projektų ir investicijų tapo ekonomiškai neįgyvendinami, buvo sustabdyti arba prarado planuotą vertę. Šios aplinkybės nepriklausė nuo atsakovo valios ir negali būti vertinamos kaip asmeninis atsakovo neteisėtas praturtėjimas ar asmeninė skola bendrovei. Vien aplinkybė, kad įmonė bankrutavo ar kad projektai nepasiekė planuotų rezultatų, savaime nesukuria civilinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1231-1060/2026, ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Eksmokumas“, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 20d. Nuo įmonės įregistravimo 2019 m. birželio 3 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo UAB „Simsima“ vadovu buvo atsakovas M. T..

UAB „Simsima“ ir M. T. 2022 m. vasario 23 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią įmonė atsakovui suteikė 91 500,00 Eur beprocentinę, neterminuotą paskolą. Tos pačios šalys 2023 m. gegužės 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2, pagal kurią įmonė atsakovui suteikė antrąją 50 000,00 Eur dydžio beprocentinę, neterminuotą paskolą (toliau – paskolos sutartys).

Abejų paskolos sutarčių sąlygos vienodos. Sutarčių 2.1 punktuose nurodyta, kad per 10 dienų nuo šios paskolos sutarties pasirašymo dienos paskolos gavėjui paskola išmokama grynaisiais pinigais. Paskolų gavėjas įsipareigojo paskolą grąžinti grynaisiais pinigais arba pavedimu paskolų davėjui dalimis arba visą sumą, jam pateikus rašytinį prašymą per sutartą terminą (paskolos sutarčių 3.1 punktai).

Apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. nurodyta, kad direktoriui suteikta paskola siekia 141 500,00 Eur. Byloje nėra duomenų apie šios paskolos grąžinimą įmonei.

Iš įmonės 2025 m. lapkričio 20 d. avanso apyskaitos, kurią pasirašė pats atsakovas, matyti, kad atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola įmonei yra 57 406,59 Eur. Į bylą nepateikta jokių duomenų (apskaitos dokumento, mokėjimo nurodymo, sąskaitos faktūros ar kito įrodymo), kurie patvirtintų, kad 57 406,59 Eur avanso apyskaitoje nurodytos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.

Nemokumo administratorė 2026 m. sausio 30 d. atsakovui išsiuntė raginimą iki 2026 m. vasario 6 d. sumokėti 198 933,37 Eur skolą į bankrutuojančios UAB „Simsima“ sąskaitą. Duomenų, kad atsakovas grąžino įmonei nurodytą pinigų sumą, taip pat nėra.

Taigi, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Anot nemokumo administratorės, pagal atsakovo su įmone sudarytas paskolos sutartis atsakovo skola įmonei yra 141 500,00 Eur.

Pagal teisinį reguliavimą, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis visais atvejais turi būti rašytinė, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju įmonės paskolos atsakovui neterminuotai suteiktos ir negrąžintos iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad iki bankroto bylos iškėlimo iš atsakovo buvo pareikalauta grąžinti paskolas. Reikalavimą grąžinti paskolintus pinigus išsiuntė nemokumo administratorė, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Simsima“ iškėlimo.

Taigi, šiuo atveju yra pagrindas bankrutuojančios įmonės statusą turinčios ieškovės santykiams su atsakovu taikyti ir specialų – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintą teisinį reguliavimą. JANĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius, be kita ko, sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams (JANĮ 59 straipsnio 3 punktas).

JANĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai: 1) nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys; 2) prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kita prievolės šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol gaus nemokumo administratoriaus pranešimą, kad juridinis asmuo prievolę vykdys.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, kuris neteko galios įsigaliojus JANĮ, įtvirtinto reguliavimo išaiškinta, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės, pagal kurią visos sudarytos sutartys turi būti vykdomos tinkamai, išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad bendrasis principas yra tinkamas sutarties vykdymas, kad kita sutarties šalis turi teisėtą lūkestį, jog įmonės iki bankroto bylos iškėlimo prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi, pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims. Tokiam pranešimui bankroto administratoriui nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011).

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bendroji taisyklė – kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomi suėjusiais. Tik tuo atveju, jei nemokumo administratorius per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys (arba prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos), bankroto bylos iškėlimas prievolių įvykdymo terminui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026, 54 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovės nemokumo administratorė būtų išsiuntusi atsakovui pranešimą, kad toliau vykdys prievoles pagal dvišales paskolos sutartis. Minėta, kad, ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovės nemokumo administratorė 2026 m. sausio 30 d. atsakovui išsiuntė raginimą iki 2026 m. vasario 6 d. grąžinti įmonei pasiskolintas lėšas.

Vadovaujantis šio sprendimo 13–16 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgiant į šio sprendimo 17 punkte nurodytas aplinkybes, laikytina, kad vadovaujantis tiek CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, tiek JANĮ 61 straipsnio 1 dalimi, bet kuriuo iš šių atvejų atsakovo prievolės grąžinti paskolą ieškovei terminai suėję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026).

Nemokumo administratorė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 57 406,59 Eur skolą, kurią atsakovas iš įmonės gavo kaip atskaitingas asmuo įmonės reikmėms įsigyti.

Nors ieškovė remiasi CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tačiau šiuo atveju iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių spręstina, jog reikėtų remtis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026 29 punktą, 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026, 63 punktas).

Nepagrįsto praturtėjimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika – ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje esant įrodytai aplinkybei dėl 57 406,59 Eur perdavimo atsakovui, atsakovas turi pareigą (ir galimybę) įrodinėti savo teiginius, kuriais atsikirtinėjo į ieškovės pareikštą reikalavimą, t. y. įrodinėti pinigų gavimo teisinio pagrindo buvimą ar gautų pinigų panaudojimo faktą įmonės reikmėms. Šiuo atveju atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, nepateikdamas jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų avanso apyskaitoje nurodytą skolos dydį. Darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų savo atsikirtimų teiginiams pagrįsti, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei 57 406,59 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas yra skolingas ieškovei pagal dvi paskolos sutartis 141 500,00 Eur ir nepagrįstai iš įmonės yra gavęs 57 406,59 Eur, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 198 906,59 Eur skolą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėta, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, piniginė prievolė bendrovei neįvykdyta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas laikytinas pagrįstu (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 544,50 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurios susideda iš ieškinio ir dubliko parengimo ir atstovės dalyvavimo teismo posėdyje.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes pagal Rekomendacijas maksimali vien už advokato padėjėjo parengtą ieškinį 2026 m. balandžio mėnesį priteistina suma yra 5 053,60 Eur (2 526,80 Eur (bruto) × 2,5 (8.2 p. × 80 proc. (5 p.), todėl ieškovės prašymas priteisti 544,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų laikytinas pagrįstu (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismo sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 198 906,59 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis valstybei yra 2 467 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), kuris priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Byloje esanti informacinė pažyma patvirtina, kad šioje byloje teismo patirtos išlaidos siekia 23,79 Eur, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Simsima“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Eksmokumas“, juridinio asmens kodas 302323756 (duomenys neskelbtini) M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198 906,59 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešių eurų 59 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (198 906,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 2 467 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį ir 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurie turi būti sumokėti į vieną iš gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.