Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Blue Bridge MSP“, uždarosios akcinės bendrovės, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EIT Sprendimai“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė (perkančioji organizacija) UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2026 m. balandžio 17 d. paskelbė supaprastinto atviro viešojo pirkimo konkurso „Debesijos nuomos paslaugos“, skelbimą (pirkimo ID 7454395). 2026 m. gegužės 15 d. ieškovei (tiekėjai) „Blue Bridge MSP“, UAB, CVP IS priemonėmis pateiktas perkančiosios organizacijos pranešimas dėl sudarytos pasiūlymo eilės ir nustatyto laimėtojo, kuriame nurodyta, jog pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas. 2026 m. gegužės 19 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl šio sprendimo, kurioje nurodė, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų bei pirkimo sąlygų 4 priede „Kvalifikacijos reikalavimai“ 1.3. bei 1.5. papunkčiuose aptartų reikalavimų. 2026 m. gegužės 21 d. ieškovei CVP IS priemonėmis pateiktas perkančiosios organizacijos pranešimas, kuriuo atsakovės komisija informavo ieškovę, kad jos pateiktą pretenziją nuspręsta tenkinti iš dalies, taip pat 2026 m. gegužės 21 d. ieškovei CVP IS priemonėmis pateiktas sprendimas, kuriame paaiškinti prieš tai aptarto sprendimo dalies panaikinimą lėmę motyvai. 2026 m. birželio 2 d. ieškovei CVP IS priemonėmis pateiktas perkančiosios organizacijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą. Ieškovė 2026 m. birželio 11 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo panaikinti sprendimą. Išnagrinėjusi ieškovės pateiktą pretenziją perkančioji organizacija 2026 m. birželio 19 d. sprendimu pretenziją atmetė.

Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 4 priedo 1.5. papunktyje buvo apibrėžti reikalavimai specialistui, kuris laimėjimo atveju bus skiriamas Linux administratoriumi. Jame yra numatyti du kvalifikaciniai reikalavimai: turi mokėti lietuvių kalbą ne žemesniu kaip C1 lygiu arba tiekėjas turi užtikrinti vertimo paslaugas bei turi turėti ne mažesnę kaip 3 m. patirtį administruojant Linux operacines sistemas. Antrajame sąlygų priedo 1.5. papunkčio stulpelyje buvo pateikti atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai, kuriuos pirkime siekiantis dalyvauti tiekėjas privalėjo pateikti. Reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 m. patirtį administruojant Linux operacines sistemas turėjo būti pagrįstas bent vienu iš Red Hat Certified Engineer (RHCE) ar CompTIA Linux+ arba kitu, tačiau šiems visuotinai pripažintiems sertifikatams lygiaverčiu sertifikatu. Taigi, teismo vertinimu, pirkimo specialiųjų sąlygų tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų 1.5. papunktis nustatė reikalavimą tiekėjui: turėti bent vieną specialistą, kuris turi turėti ne mažesnę kaip 3 m. patirtį administruojant Linux operacines sistemas bei tiekėjo specialistas, kuris laimėjimo atveju bus skiriamas Linux administratoriumi, turimą ne mažesnę kaip 3 m. patirtį administruojant Linux operacines sistemas, privalo pagrįsti Linux sertifikatu kaip kvalifikacinį reikalavimą patvirtinančiu dokumentu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad tiekėjo kvalifikacija – tai objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Tuo tarpu tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai lemia kvalifikacijos turėjimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą svarbus tiek, kiek jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013).

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 21 punkte nustatyta, kad reikalavimai tiekėjo personalo išsilavinimui, profesinei kvalifikacijai nustatomi, kai pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai numato pareigą turėti tam tikro išsilavinimo ir (ar) profesinės kvalifikacijos personalą, kitais atvejais – pagal poreikį. Šis kvalifikacijos reikalavimas yra nustatomas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas (įskaitant paslaugas, susijusias su prekių tiekimu), ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Tiekėjo personalo profesinė kvalifikacija gali būti apibūdinama kaip įgyta patirtis, o pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjo personalas. Metodikoje taip pat pateikiamas pavyzdys, kaip nustatomas tiekėjo personalo ar jo vadovaujančio personalo išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos apibūdinimas: gyvenimo aprašymas ar pirkimo vykdytojo nustatytos formos pažyma (nurodant konkrečius vykdytus projektus, pastatytus ir (ar) rekonstruotus statinius, darbų įvykdymo terminus, dalyvavimo atitinkamame projekte trukmę, projektų užsakovus ir jų kontaktinę informaciją); išsilavinimą liudijančių diplomų kopijos; kvalifikaciją liudijančių galiojančių sertifikatų ar atestatų kopijos, jeigu teisė teikti atitinkamą paslaugą yra tiesiogiai susijusi su reikalavimu turėti atitinkamą kvalifikacijos sertifikatą ar atestatą nurodytas konkrečiam specialistui (reikalaujant kvalifikacijos atestato, nėra reikalinga prašyti išsilavinimą liudijančių diplomų kopijų); kiti dokumentai, įrodantys specialisto patirtį teikiant kvalifikacijos reikalavimuose nurodytas paslaugas per nurodytą laikotarpį (paslaugų pavadinimas, aprašymas, paslaugų teikimo laikotarpis ir kiti patirtį bei žinias pagrindžiantys dokumentai) ar įrodantys specialisto patirtį reikalavimuose nurodytuose projektuose (projekto pavadinimas, aprašymas, įgyvendinimo laikotarpis, specialisto rolė projekte, dalyvavimo projekte laikotarpis (mėnesio tikslumu), ir kiti patirtį bei žinias pagrindžiantys dokumentai. Darbo patirties aprašyme turi būti nurodyta tiek ir tokio pobūdžio projektų, kad pagal juose dirbtą laiką bei atliktas funkcijas, siūlomas specialistas turėtų konkurso sąlygose reikalaujamą patirtį.

Pagal VPĮ 35 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Tuo tarpu VPĮ 55 straipsnio 1 dalis yra sistemiškai aiškinama kartu su 35 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisinis reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015). Pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas; kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., VPT teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatydama kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui turėti bent vieną specialistą, kuris turi turėti ne mažesnę kaip 3 m. patirtį administruojant Linux operacines sistemas, nustatė, kad kvalifikacinio reikalavimo atitiktį patvirtina Red Hat Certified Engineer (RHCE) ar CompTIA Linux+ arba kitas, tačiau šiems visuotinai pripažintiems sertifikatams lygiavertis sertifikatas. Šių pirkimo sąlygų 4 priedo 1.5. papunkčio pasirinkimas rodo, kad perkančiajai organizacijai yra svarbi tiekėjo specialisto patirtis, tačiau iš aptartų pirkimo sąlygų turinio matyti, kad skirtingas kvalifikacinio reikalavimo atitiktį patvirtinančio dokumento aiškinimas sukėlė ginčą tarp šalių. Teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos pasirinktas kvalifikacinį reikalavimą pagrindžiantis dokumentas-sertifikatas, nepatvirtina ar asmuo turi ar įgijęs tam tikros srities patirties administruojant Linux operacines sistemas.

Teismas sprendžia, kad pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra dviprasmiški ir klaidinantys tiekėjus. Byloje nustatyta, kad trečiais asmuo, kartu su pasiūlymu 2026 m. gegužės 5 d. pateikė siūlomų specialistų sąrašą, kuriame įvardintas Linux administratoriaus pozicijai siūlomas specialistas, turintis kvalifikaciją LPIC 3, raštu patvirtinta, kad specialistas moka lietuvių kalbą ne žemesniu nei (C1) lygiu, visos siūlomos paslaugos bus teikiamos lietuvių kalba ir turi ne trumpesnę kaip 3 m. patirtį vykdant darbus pagal siūlomą kvalifikaciją. Kartu su pasiūlymu pateiktas Linux Profesional Instituto 2019 m. rugpjūčio 26 d. specialistui išduotas LPIC-3 kvalifikaciją patvirtinantis sertifikatas, 2026 m. balandžio 29 d. VšĮ Kauno kolegijos pažyma apie sutarties vykdymą, 2026 m. gegužės 4 d. UAB „Palangos šilumos tinklai“ pažyma apie sutarties įvykdymą, specialistui Linux Profesional Instituto išduotas 2019 m. rugpjūčio 26 d. LPIC-3 sertifikatas bei 2026 m. gegužės 5 d. Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas, kuriame nurodyta, jog dėl visų atrankos kriterijų ekonominės veiklos vykdytojas pareiškia, kad jis atitinka visus reikalaujamus atrankos kriterijus bei, kad pareikalavus ekonominės veiklos vykdytojas gali nedelsdamas pateikti nurotus sertifikatus ir kitų formų įrodomuosius dokumentus. Akivaizdu, jog jokių papildomų duomenų apie tiekėjo specialisto patirtį kartu su pirminiu pasiūlymu nebuvo teikiama.

Aplinkybę, jog ir pačiai perkančiajai organizacijai kilo abejonės dėl jos nustatytų pirkimo sąlygų taikymo, teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovės 2026 m. gegužės 21 d. viešojo pirkimo komisijos posėdyje (protokolas Nr.11), išnagrinėjus ieškovės pretenziją dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, priimtas sprendimas, kuriuo komisija konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 1.3. ir 1.5. papunkčio yra pagrįsti iš dalies ir nutarta atnaujinant UAB „EIT Sprendimai“ kvalifikacijos vertinimą dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 1.3. ir 1.5. papunkčio atitikimo prašyti UAB„EIT Sprendimai“ ne vėliau kaip iki 2026 m. gegužės 27 d. 10 val. papildomai pagrįsti, paaiškinti šių kvalifikacijos papunkčių atitikimą pagal pridedamą parengtą kreipimosi dalyvį dokumentą. Be to, 2026 m. gegužės 21 d. atsakovė ieškovei parengė pranešimą „Dėl pretenzijos viešajame pirkime“, kuriame iškėlė UAB „EIT Sprendimai“ pateikto LPIC-3 sertifikato aktualumo klausimą. Atsakovė, konstatavusi, kad pateiktame LPIC-3 dokumente nurodyta, jog sertifikatas išduotas 2019 m. rugpjūčio 26 d., taip pat nurodžius, jog pačiame dokumente pažymėta, kad sertifikatas nėra sertifikacijos įrodymas be patikros per LPI sistemą bei, kad pretenzijoje pateiktoje LPI patikros ekrano kopijoje nurodyta „Inactive Date“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendė, kad pateikta informacija nėra pakankama galutinei išvadai dėl atitikties 1.5. papunkčio reikalavimui. Šiame pranešime (sprendime) komisija konstatavo būtinybę papildomai kreiptis į UAB „EIT Sprendimai“ dėl LPIC-3 sertifikato aktualumo, galiojimo ir / arba lygiavertės Linux 10 administravimo kompetencijos pagrindimo pasiūlymo pateikimo termino dienai bei tiekėjui nurodė pateikti oficialius LPI sistemos duomenis, galiojantį sertifikacijos statusą patvirtinančius dokumentus arba kitus objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad specialistas būtent pasiūlymo pateikimo metu atitiko pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 1.5. papunkčio reikalavimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju perkamos Debesijos nuomos paslaugos, o perkančioji organizacija pirkimo sąlygose aiškiai nurodė tiekėjo galimybę teikti paslaugas pasitelkus specialistą, kuris, privalo turėti ne mažesnę kaip 3 m. patirtį administruojant Linux operacines sistemas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiekėjams grįsti kvalifikaciją pirkimo sąlygose įvardintais Red Hat Certified Engineer (RHCE) ar CompTIA Linux+ arba kitais, tačiau šiems visuotinai pripažintiems sertifikatams lygiaverčiais sertifikatais iš esmės yra neįmanoma. Tokia išvada, kaip jau minėta, darytina įvertinus tai, kad sertifikato (išsilavinimo ir pan.) turėjimas nepagrindžia asmens turimos patirties, t. y. sertifikatas žymi (parodo) patį faktą, t. y. kad asmuo turi tam tikrą kvalifikaciją, yra išlaikęs egzaminą, tačiau nepatvirtina, kad asmuo yra įgijęs ir prašomą patirtį.

Nors atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tiekėjo deklaracija dėl vertinamo eksperto, kurioje nurodyta, kad siūlomi ekspertai turi kvalifikaciniame reikalavime reikalaujamos patirties ir kompetencijos nurodytose srityse atitinka atitiktį reikalavimui įrodantį dokumentą, tačiau tokius atsakovės teiginius paneigia aptarta pirkimo sąlygų turinio analizė bei pačios atsakovės priimti sprendimai, kuriais skirtingai pati perkančioji organizacija traktavo ir taikė pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Perkančiosios organizacijos argumentai dėl ginčo pirkimo sąlygos nustatymo ir jos paaiškinimo tikslų laikytini neaktualiais, jeigu nėra tinkamai išviešinti pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).

Teismų iniciatyvos teisė viešųjų pirkimų bylose spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio (liet. pagal pareigas) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti dėl pirkimo SP 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų“ 1 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1.5. papunkčio kvalifikacijos reikalavimų akivaizdaus neteisėtumo. Ieškovės pateikti duomenys, atsakovės pirkime priimti sprendimai akivaizdžia patvirtina, kad tiek tiekėjai, tiek ir perkančioji organizacija pirkimo vykdymo metu skirtingai aiškino pirkimo sąlygas. Nustačius, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra dviprasmiški ir klaidinantys tiekėjus, yra pagrindas peržengti šio ginčo ribas, bei konstatuoti pirkimo sąlygų 1.5. papunkčio neteisėtumą.

Pripažinus, kad kvalifikacijos 1.5. papunkčio reikalavimas riboja tiekėjų konkurenciją bei esant pagrindui jį pripažinti neteisėtu ir naikintinu, darytina išvada, kad atsakovė ginčo sprendimu nepagrįstai pripažino, kad dalyvio UAB „EIT Sprendimai‘ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3. ir 1.5. papunkčiuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir tai lėmė, kad atsakovė pirkimo laimėtoju nepagrįstai pasirinko trečiąjį asmenį, nes trečiojo asmens pateikti duomenys nebuvo pakankami nustatyti tiekėjo kvalifikaciją.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė, vertindama ieškovės pateiktą pasiūlymą, pažeidė viešąjį pirkimą reglamentuojančias teisės normas ir principus, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą iš esmės yra pagrįstas ir dėl to darytina išvada, kad ieškinys yra patenkinamas.

Nustačius, kad, pirma, teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytos pirkimo procedūros, o atsakovė įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, antra, CVP IS nėra duomenų apie tai, jog iki procesinio sprendimo viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių ginčo pirkimui.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011 konstatuota, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, šiuo procesiniu sprendimu taip pat nutraukiamos ginčo pirkimo procedūros.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijo pirkimo sąlygų teisėtumą. Pripažinus supaprastinto viešojo pirkimo konkurso „Debesijos nuomos paslaugos“, pirkimo ID 7454395, specialiųjų sąlygų 4 priedo 1.5. papunktį neteisėtu, bei esant pagrindui panaikinti 2026 m. birželio 2 d. sprendimą pirkime, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė bei nuspręsta tiekėjo UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas ieškovės naudai, todėl jai priteistinos byloje patirtos išlaidos: 2 450 Eur sumokės žyminis mokestis bei 7 399,76 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (reg. Nr. DOK-82507), iš viso 9 849,76 Eur. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu (pašto) susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu, 423⁹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės „Blue Bridge MSP“, uždarosios akcinės bendrovės, ieškinį patenkinti.

Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2026 m. birželio 2 d. sprendimą supaprastintame viešajame pirkime „Debesijos nuomos paslaugos“, pirkimo ID 7454395, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė bei nuspręsta tiekėjos uždarosios akcinės bendrovės „EIT Sprendimai“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ supaprastinto viešojo pirkimo konkurso „Debesijos nuomos paslaugos“, pirkimo ID 7454395, specialiųjų sąlygų 4 priedo 1.5. papunktį neteisėtu.

Nutraukti supaprastinto viešojo pirkimo konkurso „Debesijos nuomos paslaugos“, pirkimo ID 7454395, procedūras.

Nutraukti civilinės bylos dalį, pagal ieškovės Blue Bridge MSP“, uždarosios akcinės bendrovės, reikalavimą panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2026 m. birželio 19 d. sprendimą supaprastintame viešajame pirkime „Debesijos nuomos paslaugos“, pirkimo ID 7454395, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija dėl skundžiamo 2026 m. birželio 2 d. atsakovės 2026 m. birželio 2 d. sprendimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Blue Bridge MSP“, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 9 849,76 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.