Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Be more“, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 10 d. sutikimo panaikinimo, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „PALANGOS VANDENYS“ ir A. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės NŽT statytojui UAB „Be more“ 2022 m. gegužės 10 d. išduotą sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“; 2) panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Be more“ 2023 m. gegužės 24 d. išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę UAB „Be more“ savo, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir NŽT lėšomis pašalinti neteisėtai išduoto 2023 m. gegužės 24 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus ir sutvarkyti statybvietę, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei UAB „Be more“ per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovei juos atlikti atsakovės UAB „Be more“, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir NŽT lėšomis. Atsakovė UAB „Be more“ pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, prašydama sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11586-639/2026, kurioje ji yra pareiškusi reikalavimą jai ir UAB sveikatos centras „Energetikas“ išnuomotame valstybiniame žemės sklype nustatyti servitutą nuotekų šalinimo tinklams, kurie yra šios civilinės bylos ginčo dalyku, o taip pat alternatyvų ieškinio reikalavimą – pripažinti jai teisę be UAB sveikatos centras „Energetikas“ sutikimo kreiptis į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl tokio servituto nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės UAB „Be more“ prašymą dėl bylos sustabdymo, konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11586-639/2026 sprendžiamas servituto nustatymo klausimas gali turėti reikšmės vertinant šalių teisių ir pareigų apimtį bei ginčo inžinerinių tinklų teisėtumą / neteisėtumą šioje byloje, dėl ko, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, skundžiama nutartimi nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta nurodyta civilinė byla. Ieškovė (apeliantė) UAB sveikatos centras „Energetikas“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, teigdama, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiamas servituto nustatymo klausimas neturi tokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kuri pagrįstų būtinybę ją sustabdyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, proceso šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo pritarti ieškovės atskirojo skundo argumentams, dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas).

CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, siekdamas išvengti prieštaringų teismų procesinių sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės išnagrinėti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11586-639/2026, todėl, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, šios bylos nagrinėjimą sustabdė. Taigi šiuo atveju turi būti įvertinta, ar pirmosios instancijos teismo nustatytas bylų tarpusavio ryšys yra pakankamas konstatuoti, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai objektyviai kliudo išnagrinėti nagrinėjamą civilinę bylą ir dėl to egzistuoja būtinybė sustabdyti jos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“, prašydama panaikinti atsakovės NŽT statytojui UAB „Be more“ 2022 m. gegužės 10 d. išduotą sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Be more“ 2023 m. gegužės 24 d. išduotą leidimą statyti naują statinį, įrodinėja, kad atsakovė NŽT neturėjo teisinio pagrindo išduoti sutikimą vykdyti statybos darbus suformuotame žemės sklype, o tokio sutikimo išdavimas prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir paties atsakovės NŽT viešai teikiamų konsultacijų turiniui. Dėl to, nesant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte privalomos teisės aktų reikalavimus atitinkančios sutarties, sutikimo ar susitarimo su žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti statybos darbus, su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku ar valdytoju, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Ieškovė, be kita ko, prašo, patenkinus ieškinį ir panaikinus statybos leidimą, taikyti teisinius padarinius pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. įpareigoti atsakovę UAB „Be more“ pašalinti neteisėtai išduoto statybos leidimo pagrindu ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus ir sutvarkyti statybvietę.

Kaip pagrindžia Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-11586-639/2026, pagal ieškovės UAB „Be more“ ieškinį, yra sprendžiamas servituto nustatymo ginčo inžineriniams tinklams, kurių pašalinimo, kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės ieškovė reikalauja nagrinėjamoje byloje, klausimas. Ieškovė UAB „Be more“ nuodytoje byloje prašo ginčo žemės sklype (tarnaujantis daiktas) nustatyti servitutą inžineriniams tinklams (viešpataujantis daiktas) – nuotekų šalinimo tinklams, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; arba pripažinti UAB „Be more“ teisę be UAB sveikatos centras „Energetikas“ sutikimo kreiptis į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl ginčo servituto nustatymo. Šiuos reikalavimus UAB „Be more“ iš esmės grindžia tuo, kad ginčo servitutas ginčo inžineriniams tinklams yra objektyviai būtinas jai priklausančiam pastatui tinkamai naudoti pagal paskirtį, o UAB sveikatos centras „Energetikas“ nepagrįstai nesutinka su servituto nustatymu. Taigi šioje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą, suteikiantį UAB „Be more“ teisę naudotis ginčo žemės sklypo dalimi ginčo inžineriniams tinklams eksploatuoti ir aptarnauti.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikianti teisę naudotis tuo svetimu daiktu arba apribojanti jo savininko teisę juo naudotis. Nors sutiktina su ieškove, kad kitoje byloje servituto nustatymas savaime nepakeistų ginčijamo statybą leidžiančio dokumento teisėtumo vertinimo jo išdavimo metu ir neįteisintų jo pagrindu atliktos statybos, tačiau servituto nustatymas suteiktų UAB „Be more“ daiktinę teisę naudotis atitinkama ginčo žemės sklypo dalimi ginčo inžineriniams tinklams eksploatuoti ir aptarnauti, o ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl tokios statybos teisinių padarinių.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkai pastatytų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024, 60 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (statinio griovimas) gali būti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 71 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti kriterijai, sprendžiant dėl ieškovės prašomo ginčo inžinerinių tinklų pašalinimo, kaip kraštutinės neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės, yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-11586-639/2026 yra sprendžiamas servituto nustatymo ginčo inžineriniams tinklams, kurių pašalinimo ieškovė reikalauja nagrinėjamoje byloje, klausimas, nėra pagrindo atmesti, kad nurodytos bylos baigtis gali turėti reikšmės vertinant ieškovės nagrinėjamoje byloje reikalaujamo neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo proporcingumą. Vadinasi, pirmiau neišsprendus servituto nustatymo klausimo, nebūtų galimybės visapusiškai įvertinti visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos ginčo nagrinėjamoje byloje galutiniam išsprendimui. Taigi nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai nusprendė, jog nustatytas abiejų bylų tarpusavio ryšys pagrindžia būtinybę sustabdyti nagrinėjamą bylą CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo institutą, taip pat teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės UAB sveikatos centras „Energetikas“ atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.