Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Turto bankui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad UAB „P.“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dieną (2025 m. rugsėjo 12 d.) liko skolinga valstybės biudžetui 56,05 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, dalyvaujantiems byloje asmenimis apie tai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR, Registras) išrašo nustatyta, kad UAB „P.“ (juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) įsteigta 2021 m. rugsėjo 15 d. Iš JAR išrašo ir VĮ Registrų centro viešai skelbiamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad 2024 m. gegužės 23 d. VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas 2024 m. gegužės 22 d. pranešimas apie numatomą inicijuoti UAB „P.“ likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnį (pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas Registro tvarkytojo sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (paskelbtas 2024 m. rugsėjo 3 d. VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2025 m. rugsėjo 8 d. priimtas Registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį UAB „P.“ CK 2.70 straipsnio pagrindu (paskelbtas 2025 m. rugsėjo 10 d. VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „P.“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2025 m. rugsėjo 12 d.

Nuo 2022 m. liepos 19 d. iki UAB „P.“ likvidavimo Registro tvarkytojo iniciatyva ir išregistravimo iš JAR vienasmeniu valdymo organu – bendrovės vadovu – buvo IES1. Iš byloje pateikto JAR išrašo taip pat matyti, kad ieškovas buvo vienintelis UAB „P.“ akcininkas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas žemės sklypas su statiniais. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės žemės sklype įregistruoti pastatai: administracinis–visuomeninis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–krovinių muitinė kontrolė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai–elektros tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklai–vandentiekio tinklų įvadai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai–fekalinės kanalizacijos tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastatas–krovinių muitinė kontrolė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosavybės teise priklauso UAB „P.“. Kaip matyti iš išrašo ir NŽT pateikto atsiliepimo, pastatas–krovinių muitinė kontrolė (3H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,5235 ha, tačiau vadovaujantis VĮ Registrų centro posistemėje „GeoMatininkas“ esančiu kadastro žemėlapiu ir žemės sklypo planu M 1:500 – pastatas nepatenka į suformuoto žemės sklypo ribas, o yra už jo ribų šiaurinėje dalyje nesuformuotame valstybinės žemės plote. Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemos duomenimis, informacijos nuo 2021 m. gruodžio 9 d. (kai UAB „P.“ įsigijo šį pastatą) apie tai, kad UAB ,,P.“ būtų kreipusis dėl žemės sklypo (jo dalies) nuomos ar įsigijimo, nėra.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima JAR tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva, t. y. taikant CK 2.70 straipsnio nuostatas. CK 2.70 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad juridinį asmenį likviduojant JAR tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo. Šiuo atveju JAR tvarkytojas atlieka šiame straipsnyje ir JAR nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti.

Šiuo metu galiojančiais įstatymais nereglamentuojamas klausimas dėl likviduotos ir išregistruotos supaprastinta tvarka (Registro tvarkytojui inicijavus įmonės likvidavimą) įmonės vardu registruoto turto perėmimo. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl likviduotam ir išregistruotam supaprastinta tvarka juridiniam asmeniui priklausančio turto, pagal įstatymo analogiją būtina vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1816-432/2025).

ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Minėto įstatymo 73 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis, kad jis padengė po bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento (2025 m. rugsėjo 12 d.) likusią 56,05 Eur skolą valstybės biudžetui.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, likvidavus ir išregistravus bendrovę supaprastinta tvarka, likęs įmonės vardu registruotas nekilnojamasis turtas turi būti perduotas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Nagrinėjamu atveju, 2025 m. rugsėjo 12 d. išregistruojant UAB „P.“ iš Juridinių asmenų registro, įmonę likvidavus Registro tvarkytojo iniciatyva, ieškovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, turėjęs 100 proc. akcijų. Akcininko teisė gauti likviduojamai įmonei priklausantį turtą, kaip minėta, įtvirtinta ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į likviduotos ir išregistruotos supaprastinta tvarka UAB „P.“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – pastatą – krovinių muitinė kontrolė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis. Duomenų apie ieškovo patirtas atstovavimo ar kitas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo 2022 m. liepos 19 d. iki pat UAB „P.“ išregistravimo ėjo bendrovės vadovo pareigas, taip pat nuo 2022 m. liepos 22 d. buvo bendrovės vienintelis akcininkas. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; kt.). Taigi, būdamas bendrovės vadovu, ieškovas privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau šiuo atveju to nepadarė, todėl buvo pradėta bendrovės likvidavimo procedūra Registro tvarkytojo iniciatyva. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 2.70 straipsnio 5 dalį inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Šiuo atveju ieškovas, būdamas bendrovės vadovu ir akcininku, minėtų veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, ieškovas turi prisiimti neigiamas pasekmes (patirtas bylinėjimosi išlaidas), kilusias dėl jo neveikimo, nes nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų pažeidusi ieškovo teises, o dėl to, kad pats ieškovas, būdama bedrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, tinkamai neatliko savo pareigų. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (50 Eur žyminio mokesčio) iš atsakovės nepriteisti. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Pripažinti ieškovui IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės „P.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: pastatą – krovinių muitinė kontrolė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.