- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-170-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00255-2024-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas
Byla Nr. 1S-170-530/2026 Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00255-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.21
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria nuteistojo NUT1 skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam NUT1 netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
NUT1 nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Bingeno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafą, 243 paragrafo 1, 2 ir 3 pastraipas, 244a paragrafą, 25 paragrafo 2 straipsnį, 52 paragrafą, 53 paragrafą, 54 paragrafą, 73, 73e or 73d paragrafą ir jam paskirta galutinė 3 metų 1aisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Bingeno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, pakeistas Vokietijos Federacinės Respublikos Mainco žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, ir vykdomas Lietuvos Respublikoje suderinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 4 dalimi (2 veikos), paskiriant galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2025 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2026 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuodama tuo, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė ir mažėjanti, o nuteistasis dalyvauja resocializacijos priemonėse, rodo tam tikrą pažangą (gerėja problemų sprendimo įgūdžiai, suvokia pasekmes, laikosi drausmės, dirba (duomenys neskelbtini) ir neturi įsiskolinimų), šie teigiami pokyčiai nėra pakankami. Esminę reikšmę sprendimui turi neigiami veiksniai: tai jau ketvirtas teistumas, pakartotinai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, susiformavęs nusikalstamo elgesio modelis, ankstesnių švelnesnių bausmių neveiksmingumas. Nors kaltė formaliai pripažįstama, jos suvokimas vertinamas kaip paviršutiniškas. Taip pat nustatyta nepakankama darbo patirtis, motyvacijos stoka legaliai dirbti, išliekančios probleminės asmenybės savybės (paviršutiniška analizė, atsakomybės vengimas, kriminalinės subkultūros nuostatos). Apsauginių veiksnių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis NUT1 pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jį atmetė, pažymėdamas, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pritaikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skunde teigiama, kad sisteminė baudžiamojo proceso normų analizė duoda pagrindą išvadai, jog apylinkės teismas, nagrinėjantis nuteistojo NUT1 skundą privalo patikrinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, bei pateikti motyvuotas išvadas dėl esminių skundo argumentų. Sprendžiant iš skundžiamos nutarties teismas paminėtų nuostatų nesilaikė, praktiškai apsiribojo dėstymu nepalankių nuteistajam teiginių, esančių Socialinio tyrimo išvadoje. Ir toks požiūris į skundo nagrinėjimą nėra teisingas.
Skunde kvestionuojant nuteistojo bausmės pabaigos laiką nurodytą skundžiamoje nutartyje pažymima, kad NUT1 realiai reikia atlikti šiek tiek daugiau nei dvejus metus laisvės atėmimo bausmės. Turint omenyje, jog nuteistajam bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2025 m. gegužės 23 d., į laisvę NUT1 , kaip atlikęs visą jam skirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti paleistas truputį daugiau nei po metų. Net ir Komisijos nutarime bausmės atlikimo pabaiga nurodyta 2027 m. birželio 19 d., o ne 2027 m. liepos 19 d., kaip parašyta apylinkės teismo nutartyje. Taigi, nutarties priėmimo metu nuteistasis buvo atlikęs vos ne pusę jam skirtos bausmės. Todėl šiame kontekste susidaro įspūdis, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į laiką, kurį NUT1 buvo kalinamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl laikė, jog nuteistasis turėtų atlikti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vis tik nuteistojo gynėjas advokatas mano, kad ši aplinkybė svarbi sprendžiant klausimą dėl NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Gynėjo advokato įsitikinimu, nederėtų ignoruoti aplinkybės, kad pagal Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių vertinimo tvarkos aprašo 15.3.3 punktą Socialinio tyrimo išvada rengiama nustačius, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Panašu, kad šiuo atveju kalėjimo administracijos ir Komisijos bei teismo požiūriai į NUT1 daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką išsiskyrė, todėl tiek Komisijos, tiek teismo pažangos vertinimas nagrinėjamu atveju yra ydingi.
Pasak gynėjo advokato, susidaro įspūdis, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik tais Socialinio tyrimo išvados teiginiais, kurie blogino nuteistojo padėtį lygtinio paleidimo prasme ir nesidomėjo aplinkybėmis, galėjusiomis leisti padaryti priešingas išvadas nei tos, kurios padarytos priėmus sprendimą atmesti NUT1 skundą. Net ir informacija apie statinius rizikos veiksnius yra gana paviršutiniška. Tuo tarpu duomenų (informacijos) apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką bei elgesį rinkimas yra vienas iš pagrindinių rizikos vertinimo proceso etapų.
Skunde cituojant Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo nuostatas susijusias su akivaizdžia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nurodoma, kad nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką klausimas buvo iškilęs ir anksčiau. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsakydama į nuteistojo gynėjo skundą 2025 m. spalio 17 d. rašte pabrėžė, kad NUT1 neatitinka akivaizdžios pažangos kriterijaus tik dėl to, jog nuteistojo vykdoma (duomenys neskelbtini) darbinei veiklai prilyginta 2025 m. rugsėjo 12 d. Tuo tarpu akivaizdžiai pažangai nustatyti būtina, kad nuteistasis darbine veikla užsiimtų ne mažiau nei tris mėnesius. Absoliučiai aišku, jog sprendžiant dėl nuteistojo skundo, NUT1 visiškai atitiko 3-ąjį pažangos kriterijų, kadangi jo vykdoma (duomenys neskelbtini) darbinei buvo prilyginta jau nuo 2025 m. rugsėjo 12 d., o tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis darbine veikla užsiėmė daugiau nei pusę metų. Tuo tarpu iš nutarties motyvų nesimato, jog nuo 2025 m. spalio 17 d. NUT1 elgesys būtų pasikeitęs, kad jis atliko kokius nors veiksmus, kurie bylotų, jog jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo lyginant su situacija, buvusia 2025 m. spalio mėn.
Skunde akcentuojama, kad skundžiamoje nutartyje daug dėmesio skiriama praeityje buvusiam nuteistojo elgesiui, nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas bei atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertinimui, tačiau į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant NUT1 bausmę. Kita vertus, praeities faktai, padaryti nusikaltimai yra statiniai veiksniai, kuriems nei nuteistasis, nei kalėjimo administracija negali padaryti jokios įtakos. Visi kiti nutarties argumentai labiau primena formalaus pobūdžio teiginius, kuriais stengiamasi pagrįsti nuteistojo skundo netenkinimą.
Nuteistojo gynėjas advokatas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės pripažįstama, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, stengiasi jas įgyvendinti, dalyvauja elgesio pataisos programose. Ar tos priemonės ir programos yra pakankamai efektyvios, ar jos daro ženklią įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai bei pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra kitas klausimas. Priemonių paveikumas priklauso nuo individualių nuteistojo būdo bruožų ir nuo tų priemonių kokybės. Kaip bebūtų, akivaizdu, jog nuteistasis deda pastangas, kad įrodytų, jog per atliktos bausmės laiką jo požiūris į nusikalstamą elgesį yra pasikeitęs, o tai rodo, kad bausmė iš esmės pasiekė jai keliamus tikslus, jog asmuo laikytųsi teisės normų ir nedarytų naujų nusikaltimų.
Skunde pabrėžiama, kad asmuo elgdamasis taip, kaip iš jo reikalaujama, tikisi, jog ir jo atžvilgiu bus taikomos teisės normose nustatytos priemonės, kitaip tariant turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių patenkinimo principo. Turint omenyje, kad nuteistasis vykdo jam tenkančias pareigas, laikosi nustatytų draudimų, dirba, bausmės atlikimo metu nedaro teisės pažeidimų, nėra baustas, galima teigti, jog tokia bausmės atlikimo eiga liudija, kad asmuo sugeba susidoroti su kriminogeniniais veiksniais ir valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau kaip nebūtų gaila, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2026 m. kovo 25 d. sprendimu NUT1 iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę. Ir tai byloja, kad buvo nustatyta pažanga mažinant vidutinę riziką.
Skunde nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, jog tik nuteistojo laikymas kalėjime gali paveikti asmenį taip, kad jis nedarys naujų nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju NUT1 po metų bus atlikęs visą jam skirtą bausmę ir turės būti paleistas. Todėl iš skundžiamos nutarties neaišku, kokios konkrečios resocializacijai skirtos priemonės būtent kalėjimo sąlygomis turėtų būti taikomos, jog atsirastų pagrindas padaryti išvadą, kad asmuo padaręs sunkų nusikaltimą nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu nusikaltimo sunkumas ir nuteistojo asmenybė buvo įvertinti skiriant jam kriminalinę bausmę, todėl dabartiniu metu yra svarbus tik resocializacijos klausimas. Skundžiamoje nutartyje dėstomos aplinkybės, kad dinaminiai rizikos veiksniai yra valdomi, jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama būtent ir rodo, kad resocializacijos procesas nuteistojo atžvilgiu vyksta gana sėkmingai.
Skundo autoriaus įsitikinimu, Komisijos nutarime išvardytos priemonės vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, koreguoti požiūrį į kriminalinę subkultūrą, ugdyti problemų atpažinimo ir savęs pažinimo įgūdžius, yra daugiau formalaus pobūdžio ir gali būti taikomos ne tik būnant laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje, bet ir vykdant asmens probaciją lygtinio paleidimo atveju. Be to resocializacijos procese yra labai svarbus ir bendravimo su artimaisiais faktorius, kuris lygtinio paleidimo atveju būtų dar intensyvesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teisme 2026 m. gegužės 19 d. gautas nuteistojo gynėjo advokato prašymas su priedais, prijungti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2026 m. gegužės 11 d. sprendimą paskirti nuteistajam NUT1 už nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą skatinimo priemonę.
Atsiliepimų į nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Priimti sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo NUT1 skundas yra tinkami, teismas iš esmės įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, jog pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, o vien aplinkybė, kad klaidingai nurodė nuteistojo NUT1 bausmės pabaigos laiką, nesudaro pagrindo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, kaip to norėtų nuteistasis. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam NUT1 jau kalint beveik vienerius metus ir dalyvaujant ne vienoje elgesį keičiančioje programoje nustatomi dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skundžiamoje nutartyje aptarė apylinkės teismas ir kurių teisėjų kolegija nekartoja, nesuponuoja išvados, kad nuteistasis NUT1 savo elgesį, mąstymą bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Nors nuteistojo gynėjas advokatas ir nesutinka, tačiau būtent šios aplinkybės susijusios su pakankamai dideliu dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekiu (17) nenustatant nei vieno apsauginio veiksnio leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo NUT1 pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra dar tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad pataisos procesas jam galėtų būti tęsiamas probacijos metu.
Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad NUT1 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su šeima (tėvais, broliu). Įkalinimo įstaigoje vykdo (duomenys neskelbtini) susijusią su (duomenys neskelbtini). Nurodo turintis ir darbo pasiūlymą laisvėje. Drausmine tvarka nebaustas, pagal naujausią gynėjo advokato pateiktą informaciją vieną kartą skatintas. Sunkumų dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi – grįžtų gyventi pas tėvus. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis per visą bausmės laiką nėra fiksuotas. NUT1 taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinio darbuotojo apibūdinamas teigiamai, taip pat dalyvauja socialinių įgūdžių ir pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog NUT1 savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam taikoma probacija įgyvendinant Komisijos nutarime nustatytas priemones bus sėkminga.
Būtent byloje esanti informacija susijusi su nuteistojo mąstymu, elgesiu ir nuostatomis teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kad NUT1 paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Kadangi nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo-sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, paviršutiniškas požiūris į įvykdytas nusikalstamas veikas, nepakankamas gebėjimas priimti taikomas poveikio priemones ir tų pačių klaidų kartojimas, nes visi nuteistojo NUT1 teistumai susiję su automobilių vagystėmis. Visos šios aplinkybės net ir vertinant nuteistojo NUT1 pastangas bei pažangą gerinant problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžius bei pasekmių suvokimą, teisėjų kolegijos nuomone rodo, kad nuteistojo NUT1 mąstymo ir elgesio bei nuostatų korekcija vis dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų lygtinio paleidimo taikymui neatitinka, o reikalauja papildomos intervencijos pasitelkiant įkalinimo įstaigoje dirbančius specialistus.
Nuteistojo gynėjas advokatas skunde išskirtinai akcentuoja nuteistojo NUT1 daromą akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau pažymėtina, kad reaguojant į šiuos teigiamus NUT1 elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nuteistasis 2026 m. kovo 25 d. buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Vis tik toks trumpas laiko tarpas mažiau struktūrizuotoje aplinkoje atsižvelgiant į problemines ir reikalaujančias korekcijos sritis galinčias paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti dar nėra pakankamas, kad būtų galima teigti, jog pokyčiai yra akivaizdūs ir įtikinantys, jog NUT1 savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu vien nuteistojo ir jo gynėjo teisėti lūkesčiai ir noras, kad nuteistasis būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįpareigoja teismo ir Komisijos priimti palankų sprendimą ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs nuteistojo praeityje padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės santykį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nors nuteistojo gynėjo advokato teigimu, apylinkės teismas pernelyg rėmėsi neigiamais Socialinio tyrimo išvados aspektais, kurie yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvada rengiama remiantis asmens byla, interviu/pokalbių metu, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu bei kitais duomenimis. Vien aplinkybė, kad nebuvo atsižvelgta į bausmės laiką atliktą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nesuponuoja išvados, kad apylinkės teismas pateiktus duomenis iš esmės vertino neteisėtai, nepagrįstai ar ignoravo nuteistojo pastangas resocializuotis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą arba jo netvirtinti. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, teismas motyvuota nutartimi Komisijos nutarimo netvirtina. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis NUT1 dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nepakankamai stabilūs ir akivaizdūs teigiami pokyčiai, teistumai bei neatlikta bausmės dalis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir neargumentuotai įvertino lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui reikšmingas aplinkybes.
Taigi, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiami sprendimai priimti įvertinus NUT1 asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų. Byloje esančių aplinkybių bei nuteistojo teigiamų pastangų dar nepakanka išvadai, kad NUT1 jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o NUT1 gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.