Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. A. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą teismo procesinį sprendimą ir sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį. Dėl BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalių, apylinkės teismas nurodė, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo pakeista tik BK 178 straipsnio 2 dalis, todėl pakeitimas D. A. teisinės padėties nelengvina. Dėl BK 25 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio, apylinkės teismas nurodė, kad šios BK dalies nuostatos yra riboto taikymo atgal nuostatos, tai yra šios lengvinančios nuostatos taikomos tik nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, todėl sprendžiant nuteistojo D. A. prašymą pagal BPK 362¹ straipsnį šios nuostatos netaikomos. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, D. A. atžvilgiu byla išnagrinėta tiek pirmąja instancija, tiek ir peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo anksčiau nurodytų nuostatų taikymui. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 190 straipsnis nebuvo keičiamas, todėl ir šiuo pagrindu nėra pagrindo peržiūrėti nuteistojo D. A. atžvilgiu priimtos nutarties ir ja paskirtų bausmių peržiūrėjimui ir švelninimui.

2. Nuteistasis D. A. skunde apygardos teismui prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir paprašyti, kad pastarasis išaiškintų, ar Lietuvos Respublikos 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV- 3033 pakeista 2024 04 25 įstatymo Nr. XIV-2573 50 str. 2 d. ir po pakeitimo 50 str. 3 d. atsiradęs teiginys, jog įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 str. nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose, neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir taikyti šiuo metu galiojančius ir D. A. teisinę padėtį lengvinančius baudžiamuosius įstatymus: BK 25 str. 4 d., 54 str. 3 d., 75 str., 190 str. 1 d., jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 3 d., o paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams bausmės vykdymą atidėti.

3. Skunde D. A. teigia negalintis nesutikti su tuo, jog 2024 10 15 įstatyme Nr. XIV-3033 yra parašyta ne tik, kad 2024 04 25 Įstatymas Nr. XIV-2573 įsigalioja 2025 02 01, tačiau ir tai, jog jame išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 str. nuostatas, išskyrus to straipsnio 3 d. nustatytą taisyklę. Kita vertus, šiame įstatyme, t. y. 50 str. 3 d., yra rašoma, kad 2024 04 25 įstatymo Nr. XIV-2573 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 str. nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Jo prašyme minėti BK 25 str. 4 d. 54 str. 3 d., 75 str. yra būtent toje įstatymų leidėjo nurodytoje išlygoje, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą patenkino ir Vokietijos FR Bingeno apylinkės teismo 2021 09 21 nuosprendį, pakeistą Vokietijos FR Mainco žemės teismo 2022 02 17 nuosprendžiu, pripažino bei jame nurodytas aplinkybes suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir nustatė, kad jo Vokietijos FR įvykdyti nusikalstami veiksmai atitinka BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., bei nutarė jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam paskirta laisvės atėmimo trejiems metams, t. y. 1095 dienoms, bausmė. Aukštesnysis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi jo gynėjo skundą atmetė. Taigi formaliai D. A. byla buvo išnagrinėta pirmosios ir aukštesnės instancijų teismuose iki naujų baudžiamųjų įstatymų redakcijų įsigaliojimo.

4. Nuteistojo teigimu, teismo sprendimas netaikyti jo padėtį lengvinančių įstatymų yra ydingas. BK 3 str. 2 d. įtvirtintas principas, pagal kurį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Akivaizdu, kad šis principas atsiranda iš Konstitucijoje esančių teisingumo, humanizmo ir pan. principų. Konstitucijos 6 str. akcentuojama, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Pagrindinio įstatymo 11 skirsnyje „Žmogus ir valstybė“ esančiame 18 str. pabrėžiama, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.

5. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. yra nustatyta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tas pats teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 str. 1 d., ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (1999 12 21, 2006 12 09, 2022 02 10 nutarimai). Pasak šio teismo, iš Konstitucijos 109 str. 1 d. teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia, 2011 01 31, 2017 12 01, 2022 02 10 nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, kaip rašoma Konstitucinio Teismo nutarimuose, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, o, svarbiausiai, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2007 10 24, 2012 09 25. 2022 02 10 nutarimai). D. A. manymu, paminėti Konstitucinio Teismo teiginiai leidžia abejoti 2024 10 15 įstatymo Nr. XIV-3033 teiginio, jog tos 2024 04 25 įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose, konstitucingumu.

6. Proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Prašymų, nušalinimų, atsiliepimų dėl skundo negauta.

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

7. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo patenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimas ir Vokietijos Federacinės Respublikos Bingeno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, pakeistas Vokietijos Federacinės Respublikos Mainco žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, D. A. atžvilgiu pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje. D. A., nuteistam Vokietijos Federacinės Respublikos Bingeno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vokietijos Federacinės Respublikos Mainco žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirtą 3 metų, tai yra 1095 dienų, laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsnio 4 dalimi (2 veikos), ir palikta šiuo nuosprendžiu paskirta 3 metų, tai yra 1095 dienų, laisvės atėmimo bausmė.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria buvo atmestas nuteistojo prašymas perkvalifikuoti jo veiką ir sušvelninti paskirtą bausmę, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas atsižvelgė į reikšmingas skundui išspręsti aplinkybes ir tinkamai išaiškino nuteistojo minimus baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

10. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

11. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo buvo pakeisto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai ir Kodeksas papildytas 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais.

12. 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnis, jo 3 dalyje nurodant, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi, nuteistojo D. A. prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 25, 54, 75 straipsnių nuostatas, kaip jo teisinę padėtį švelninantį įstatymą, jau dėl šios priežasties negali būti tenkinamas, kadangi teisminis procesas yra baigtas.

13. Nuteistasis skunde nurodo, kad minėto 2024 m. spalio 15 d. Nr. XIV-3033 įstatymo 50 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti ribojimą atgal taikyti naujai įsigaliojusius BK bendrosios dalies pakeitimus, lengvinančius nuteistųjų teisinę padėtį, pažeidžia konstitucinius teisingumo bei lygiateisiškumo principus, dėl ko yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

14. Atsakant į šį skundo teiginį, aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai privalo turėti neribotą atgalinį veikimą. Įstatymo taikymas atgal gali būti ribojamas, jeigu tam yra pateisinamos priežastys, tokios kaip teisinis apibrėžtumas, protinga proceso trukmė ar taisyklė, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2A-7-1/2014; Nr. 2K-7-386-746/2015; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-1020/2023, 1S-85-1076/2025).

15. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (Lietuvos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas), tačiau įstatymų leidėjas turi diskreciją nuspręsti, kokį konkretų reglamentavimą pasirinkti, įgyvendinant šią taisyklę. Kaip matyti, įstatymų leidėjas 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 apribojo jame numatytų BK nuostatų taikymą atgal tam tikrais atvejais, tačiau minėtame įstatyme yra aiškiai nurodyti konkretūs BK straipsniai, kuriems taikoma ribota grįžtamoji galia, be to, absoliuti dauguma šių BK straipsnių yra susiję su bausmės skyrimo taisyklėmis bei atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. su tais baudžiamosios teisės aspektais, kurie yra aktualūs ir taikomi būtent bylų nagrinėjimo instancine tvarka metu. Įvertinus aptartą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas, teisėkūros procedūroje atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką (2024 m. spalio 8 d. aiškinamasis raštas Nr. XIVP-4203), pasirinko neaiškų, nenumatomą ar atsitiktiniais motyvais paremtą reguliavimą.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylą nagrinėjančio teismo kreipimasis į Konstitucinį teismą pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, yra privalomas tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti, stabdyti bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų ar kitų teisės aktų atitiktimi Konstitucijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, Nr. 2K-51-507/2017). Kuomet nėra paties teismo įsitikinimo dėl galimo teisės aktų prieštaravimo Konstitucijos nuostatoms nėra, vien proceso dalyvio išsakyti prašymai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nėra pakankama priežastis stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17. Aukštesnysis teismas šiuo atveju nenustatė galimo aptarto teisės akto prieštaravimo Konstitucijai, todėl, remiantis aptartu, daro išvadą, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagal nuteistojo D. A. prašymą, nėra.

18. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti D. A. prašymo ir dėl BK 190 straipsnio taikymo ir jo veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 178 str. 3 d., kadangi kaip savo skunde nurodė pats D. A., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą ir Vokietijos FR Bingeno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, pakeistą Vokietijos FR Mainco žemės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, pripažino bei jame nurodytas aplinkybes suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir nustatė, kad jo Vokietijos FR įvykdyti nusikalstami veiksmai atitinka BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nuteistojo advokato skundas dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo buvo atmestas, taigi, 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis pripažinta pagrįsta ir teisėta, yra įsiteisėjusi ir nekvestionuojama.

19. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniai ir priedas (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas). Šiuo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu buvo pakeista tik BK 178 straipsnio 2 dalis, o jo 1 ir 3 dalys (nei dispozicijos, nei sankcijos) nebuvo keičiamos. Taigi, nusikalstamos veikos, numatytos šiose BK normose, už kurių padarymą, suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, D. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nebuvo dekriminalizuotos, taip pat nešvelnėjo už jas skiriamos bausmės, todėl nuteistojo teisinės padėties šis įstatymas neįtakojo.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti nuteistojo D. A. skundą ir naikinti skundžiamą nutartį ar kreiptis į Konstitucinį Teismą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.