- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eTA-118-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00364-2025-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- ATS1
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Gargždų švara“, Gargždų švara
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui ATS1 dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ATS1 361,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos steigimo“ buvo įsteigta VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytiems Nuostatų 1 priede. Atsakovui ATS1 vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jam nuosavybės teise priklausantį kitos (fermų) 376,97 kv. m paskirties nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – nekilnojamojo turto objekto ploto kvadratinis metras. Pagal Nuostatų 25 punktą mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinoma adresą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. T11-402 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų, Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistais Nuostatais nuo 2021 m. vasario 1 d. už kitos (fermų) paskirties objekto vieną kv. m nustatyta metinė vietinė rinkliava yra 0,48 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 3 d. atsakovui buvo priskaičiuota vietinės rinkliavos sumą 180,95 Eur. Už šį laikotarpį suformuotas vietinės rinkliavos už komunalinių ATS1 atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis neturi jokių sutartinių santykių su VšĮ „Gargždų švara“, į objektą nebuvo pristatyti konteineriai, iš objekto niekada nebuvo išvežtos jokios atliekos, objektas yra nenaudojamas ir nėra galimybės, jog dėl jo susidarytų atliekos.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkino ir priteisė VšĮ „Gargždų švara“ iš atsakovo ATS1 361,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas nustatė, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą. Už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudarė 361,90 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai. Nors pareiškėjas teigė, kad jam vietinė rinkliava paskaičiuota be teisinio pagrindo, nes jis neturi sutartinių santykių su VšĮ „Gargždų švara“, į objektą niekada nebuvo pristatyti konteineriai ir niekada nebuvo išvežtos jokios atliekos, o pats pastatas yra visiškai nenaudojamas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad VšĮ „Gargždų švara“ reikalavimas priteisti iš atsakovo per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
Atsakovas ATS1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas nurodo, kad jis nėra sudaręs jokių sutarčių su VšĮ „Gargždų švara“, paslaugos (atliekų išvežimas) nebuvo teikiamos – į objektą nebuvo pristatyti konteineriai, o atliekos nebuvo išvežtos. Objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. iki 2025 m. yra nenaudojamas, jame nėra elektros, vandens ar nuotekų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad objekte nesusidaro atliekos, todėl nėra pagrindo mokėti vietinę rinkliavą. Nors ir nustatyta teisės aktais, vietinė rinkliava turi būti taikoma proporcingai ir tik tais atvejais, kai paslaugos iš tikrųjų teikiamos Priešingu atveju tai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas teigia, jog, vadovaujantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytiems Nuostatų 1 priede. Atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Atsakovui vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jam nuosavybės teise priklausantį kitos (fermų) paskirties nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pagal Nuostatų 22.3 punktą naujai įtrauktas vietinės rinkliavos mokėtojas gali kreiptis į administratorių su prašymu išduoti arba pakeisti individualių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių skaičių ir dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojas informuoja administratorių apie poreikį objektui pristatyti individualius atliekų surinkimo konteinerius, jų skaičių. Vietinės rinkliavos mokėtojai, nesinaudojantys individualiais atliekų surinkimo konteineriais, gali naudotis bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais, esančiais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas nepageidavo, kad jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui būtų pristatyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris, šiam objektui individualių atliekų surinkimo konteineris išduotas nebuvo. Nuostatų 22 punkte nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo, kai objektas nenaudojamas, atsakovui yra žinoma, nes jis už šį objektą pagal Nuostatų 22 punktą teikė dokumentus už 2021 ir 2022 metus. Be to, Nuostatų 22 punkte nurodytus dokumentus atsakovas turi pateikti pareiškėjui, o ne teismui. Atsakovas už ginčo laikotarpį nepateikė pareiškėjui Nuostatų 22 punkte nustatytų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymo priteisti iš atsakovo ATS1 361,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo prašomą vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015; kt.).
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis neigia pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo nekilnojamąjį turtą, pažymi, kad vietinės rinkliavos yra nustatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas). Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.
Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.
Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymėjo, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; kt.).
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024; eTA-192-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025; 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-13-629/2026; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą – kitos (fermų) paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą. Taigi atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; kt.). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-168-525/2025; kt.). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame objekte ginčo laikotarpiu nesusidarė, ar kad atsakovas Nuostatų 22 punkte nustatyta tvarka būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (pagal Nuostatų 22 punktą, nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.).
Įvertinusi tai, kad pareiškėjas siųstuose atsakovui mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, o atsakovas nagrinėjamoje byloje rinkliavos apskaičiavimo teisingumo neginčijo (ginčijo tik pareigą mokėti vietinę rinkliavą), kad rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, turinčiu pareigą mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo buvo pagrįstai tenkintas.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.