- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-241-383/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00174-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinį skundą dėl Alytaus aplinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 27 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 19 d. nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. lapkričio 1 d. apie 14.53 val. Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė) Raseinių rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), 170,530 km., vairavo automobilį ,,Volkswagen Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 110 km/h greitį viršijo 27 km/h, t. y. važiavo 137 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus Už šių administracinių nusižengimų padarymą APA1 paskirta galutinė 340 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. sausio 19 d. nutarimu, APA1 pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus jos terminas arba neskirti administracinio poveikio priemonės. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi APA1 skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Institucijos 2026 m. sausio 19 d. nutarimas, paskiriant ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą – 6 mėnesius.
Apeliaciniu skundu APA1 prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 27 d. nutartį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus jos terminas arba neskirti administracinio poveikio priemonės.
Skunde nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepakankamai motyvuota, nes teismas netinkamai aiškino bei taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepakankamai įvertino konkretaus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, nepagrįstai sureikšmino su nagrinėjamu pažeidimu tiesiogiai nesusijusius ankstesnius administracinius nusižengimus. Padarytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra iš esmės formalus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tikslo ignoruoti teisės aktų reikalavimų ar sąmoningai vairuoti transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti. Byloje nustatyta, kad jis buvo tinkamai įvykdęs ankstesniu administraciniu nurodymu paskirtas pareigas – sumokėjo baudą bei išlaukė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidimas atsirado išimtinai dėl to, kad nežinojo apie papildomą pareigą išklausyti papildomus vairuotojų mokymus bei kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti grąžinimo. Todėl nagrinėjamas pažeidimas savo pavojingumu akivaizdžiai skiriasi nuo tipinių ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, suvokdamas tokio elgesio neteisėtumą ir sąmoningai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju apeliantas objektyviai manė, kad jo teisė vairuoti yra atsinaujinusi pasibaigus paskirtam terminui.
Skunde pažymi, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių. Eismo įvykis neįvyko, jokia žala nebuvo padaryta, kitų asmenų teisėti interesai nenukentėjo. Nors teismas formaliai įvertino apelianto šeimines, darbines bei socialines aplinkybes, tačiau faktiškai šioms aplinkybėms nesuteikė jokios realios reikšmės sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės. Apeliantas yra dirbantis asmuo, UAB „C“ vadovas, kurio darbinė veikla tiesiogiai susijusi su nuolatiniu transporto priemonės naudojimu. Taip pat jis augina mažametį vaiką ir užtikrina šeimos kasdienių poreikių tenkinimą. Ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukelia itin reikšmingas neigiamas pasekmes ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir jo šeimai.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ankstesni administraciniai nusižengimai nėra analogiški nagrinėjamam pažeidimui. Asmuo anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, už teisės vairuoti atėmimo nepaisymą ar kitus panašaus pobūdžio pažeidimus. Ankstesni administraciniai nusižengimai, susiję su greičio viršijimu, stovėjimo tvarkos pažeidimais ar naudojimusi mobiliuoju telefonu vairuojant, negali būti vertinami kaip patvirtinantys sąmoningą ar sistemingą teisės vairuoti neturėjimo ignoravimą. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ankstesnę administracinio poveikio priemonę buvo įvykdęs tinkamai – baudą sumokėjo, teisės vairuoti atėmimo terminą išlaukė, o naujas pažeidimas buvo padarytas tik praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po ankstesnės nuobaudos paskyrimo. Tai paneigia teismo išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai ignoravo paskirtas nuobaudas ar demonstravo akivaizdų nepagarbą teisės aktų reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į APA1 apeliacinį skundą, Institucijos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą.
Institucijos atsiliepime akcentuojama, kad APA1 administracine tvarka baustas daugybę kartų, anksčiau daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus. Administracinio registro išrašą apie APA1 nusižengimus per paskutinius penkerius metus, sudaro net 50 lapų. Akivaizdu, kad APA1 nėra pavyzdingas vairuotojas ir jo daromos priešingos teisei veikos nėra atsitiktinio pobūdžio. Į tai būtina atsižvelgti individualizuojant APA1 tiek administracinę nuobaudą, tiek administracinio poveikio priemonę.
Atsiliepime pažymima, kad transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. APA1 be jokios abejonės žinojo apie jam ankstesniu sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę, todėl prieš sėsdamas vairuoti turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) pareigas, bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-305-957/2023).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju APA1 apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta bei nuspręsta sutrumpinti Institucijos nutarimu APA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Naujų argumentų ar aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų dar labiau sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, nenurodoma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dar labiau švelninti APA1 teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar neskiriant administracinio poveikio priemonės, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliaciniame skunde kartojamos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas apelianto atžvilgiu.
Apeliaciniame skunde siekiama sumenkinti padaryto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, teigiant, kad nusižengimas iš esmės yra formalus, kadangi APA1 sumokėjo baudą už padarytą ankstesnį nusižengimą, išlaukė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tiesiog manė, kad teisė vairuoti yra atsinaujinusi pasibaigus paskirtam terminui. Vis dėlto, atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įgyvendinant šią konstitucinę nuostatą, taip pat ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, APA1 prieš vairuodamas automobilį, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka, bet ir specialiame teisės akte, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytą teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą. Be to, KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Taigi, apeliantas privalėjo ir galėjo žinoti šių teisės aktų nuostatas, taip pat ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones, kurią jis buvo praradęs dėl padarytų KET pažeidimų, jis vėl gali pradėti naudotis tik įvykdęs atitinkamas pareigas, susijusias su teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimu. Žinių stoka neatleidžia asmens nuo pareigos rūpintis savo teisėmis ir neatleidžia nuo atsakomybės už padarytus pažeidimus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad APA1 yra UAB „C“ vadovas, darbinė veikla tiesiogiai susijusi su nuolatiniu transporto priemonės naudojimu. Be to, apeliantas augina mažametį vaiką ir užtikrina šeimos kasdienių poreikių tenkinimą, todėl ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukelia itin reikšmingas neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir šeimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali sukelti nepatogumų apeliantui, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės APA1 apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Tuo tarpu šeimos poreikių tenkinimas gali būti užtikrinamas padedant sutuoktinei, juo labiau, kad pirmosios instancijos teisme APA1 nurodė, kad sutuoktinė turi įgijusi teisę vairuoti transporto priemones ir automobiliu naudojasi. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kad tik jis vienas rūpinasi mažamečiu vaiku ir niekas kitas be jo negalėtų sūnaus nuvežti į mokymosi įstaigą ar lankomus užsiėmimus.
Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad APA1 praeityje nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, už teisės vairuoti atėmimo nepaisymą ar kitus panašaus pobūdžio pažeidimus, todėl ankstesni nusižengimai negali būti vertinami kaip patvirtinantys sąmoningą ar sistemingą teisės vairuoti neturėjimo ignoravimą. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors praeityje APA1 išties nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, tačiau 2026 m. vasario 13 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis jis daugybę kartų baustas administracine tvarka (išrašą sudaro 50 puslapių), daugiausiai už KET pažeidimus. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad apeliantas nepaisant jam skiriamų baudų, teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja KET. Nepaisant to, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, APA1 tuo pačiu nesilaikė ir kitų KET taisyklių – viršijo nustatytą greitį. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, APA1 padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, padarytų pažeidimų skaičius ir jų pobūdis rodo jo neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti APA1 paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK 424 straipsnio 7 dalis ar apskritai neskyrus šios administracinio poveikio priemonės. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti APA1 apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.