Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėjas Mindaugas Vegys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei E. S., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždaroji akcinė bendrovė ,,Jonavos paslaugos“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracija ieškinį atsakovei D. F. dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių reikalavimai, argumentai ir atsikirtimai, nurodyti procesiniuose dokumentuose; išvadą teikiančios institucijos išvada.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

Bylos duomenimis nustatyta: (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto išnuomojimo“, atsakovei D. F. skirtas trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), sudarant nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui; Butas nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei; atsakovė ir ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija sudarė (duomenys neskelbtini) Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei ir jos nepilnamečiais vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) išnuomotas Butas, o atsakovė įsipareigojo mokėti 54,73 Eur nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas; per laikotarpį nuo 2025-09-01 iki 2026-03-01 už buto nuomą ir komunalines paslaugas susidarė 1376,72 Eur skola, t. y. 298,38 Eur už buto nuomą, 1066,80 Eur už komunalines paslaugas ir 11,54 Eur delspinigiai; šiuo metu atsakovės nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu A. B., adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. F. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo; šiuo ieškiniu prašoma: pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą taip: 2. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo: 2.1. nepilnamečių vaikų: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų tėvu A. B.; 2.6. D. F. su vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį turi teisę dalyvaujant vaikų tėvui A. B. arba socialiniam darbuotojui su vaikais praleisti 2 valandas laikotarpyje nuo 12 iki 14 valandos, vaikų gyvenamosios vietos patalpoje; 2.7. D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinio materialinio periodinio išlaikymo užtikrinimui skiria po 300 Eur išmokas, mokamas kiekvienam iš vaikų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2.8. vaikų išlaikymui skirtas kasmėnesines lėšas D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 (dvidešimt aštuntos) dienos; 2.9. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko A. B.. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarta: iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto nuostatas, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir materialinio išlaikymo jiems mokėjimu: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą; 2) priteisti iš atsakovės D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2026 m. gegužės 25 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos; pavesti priteisto laikino materialinio išlaikymo lėšomis disponuoti ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išvadą teikiančios institucijos duomenimis nustatyta: Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė kaltinama savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas; (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. nutarimu atsakovės atžvilgiu nustatytos šios kardomosios priemonės: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir Lietuvos Respublikos, nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su mažamečiais nukentėjusiaisiais A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio dalyje atsisakymo.

Dėl įsiskolinimo priteisimo.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). Nuomininko pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius nustato CK 6.583 straipsnis.

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje C. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje M.prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ć. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. ir W. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje P. ir W. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Sutarties 17 punkte nustatyta, kad sutartis nutraukiama šiais atvejais: šalių susitarimu arba vienašališkai (Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais; jeigu nuomininkas 3 ir daugiau mėnesių nemoka už socialinio būsto nuomą ir jam teikiamas paslaugas; nuomininkui pažeidus bent vieną iš Sutarties 4 punkte nustatytų prievolių; kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nurodytais atvejais).

Įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančiame socialinio būsto nuomos sutarties sudarymą, keitimą ir nutraukimą, 5 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jeigu: 1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius: a) daugiau kaip 35 procentais arba b) daugiau kaip 50 procentų, jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų, ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jeigu asmuo yra neįgalusis, ar jeigu šeimoje yra neįgaliųjų; 3) asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme; 4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų gegužės 1 dienos arba dėl svarbių priežasčių (ligos, jeigu asmuo ar šeima gydomi stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka; 5) nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo; 6) socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį; 7) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju vertinant sutarties nutraukimo ir iškeldinimo reikalavimus proporcingumo aspektu nustatyta:

pirma, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė per laikotarpį nuo pilnametystės iki šio sprendimo priėmimo dirbo vieną kartą – nuo 2026 m. birželio 22 d. iki 2026 m. birželio 30 d. ir gavo 400 Eur atlyginimą; kitais laikotarpiais atsakovė turėjo asmens, auginančio vaiką, statusą ir jos pajamas sudarė bei šiuo metu sudaro socialinės išmokos;

antra, atsakovė neturi registruotino turto (t.y. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių);

trečia, Antstolių informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai, kurių bendra suma yra 1 809,39 Eur;

ketvirta, (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės keturiems jos nepilnamečiams vaikams yra priteistas laikinas, kas mėnesį kiekvienam vaikui mokėtinas 200 Eur išlaikymas; iki minėtos (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo, keturių atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove;

penkta, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dar neišnagrinėta; tai reiškia, kad šiuo metu neaišku ar sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bus pakeista, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, ar liks nepakeista ir vaikų gyvenamoji vieta liks nustatyta su atsakove;

šešta, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė kaltinama savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas; (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. nutarimu atsakovės atžvilgiu nustatytos šios kardomosios priemonės: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir Lietuvos Respublikos, nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su mažamečiais nukentėjusiaisiais A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini);

septinta, atsakovei ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos adresuotas (duomenys neskelbtini) Įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nebuvo išsiųstas t.y. interneto puslapyje https://www.post.lt/lt/siuntu-sekimas pagal ieškovės pateiktą siuntos (duomenys neskelbtini) lipduką nustatyta, kad siunta buvo priimta, bet neišsiusta;

aštunta, šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą teikiančios institucijos duomenimis atsakovei iki šiol teikiamos socialinės paslaugos; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė yra atsisakiusi šių paslaugų;

devinta, atsakovė yra jauno amžiaus (26 m.) asmuo;

dešimta, nuo sutarties sudarymo nepraėjo vieneri metai;

vienuolikta, viešai prieinamais duomenimis, 2026 m. birželio 29 d. į Jonavos rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, buvo įrašyti 403 asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti (https://www.jonava.lt/veiklos-sritys/parama-apsirupinant-bustu/socialinio-busto-nuoma/735).

Įvertinus sprendimo 26 punkte nurodytas aplinkybes darytinos šios išvados:

pirma, atsakovės socialinė ir turtinė padėtis nuo pat jos pilnametystės buvo ir šiuo metu yra sudėtinga (mažos pajamos; vaikų išlaikymo prievolė; turto neturėjimas; darbinės patirties nebuvimas; ankstyva daugiavaikė motinystė; skyrybos su vaiko tėvu; dalyvavimas vienu metu trijuose teisminiuose procesuose; priverstinis skolų išieškojimas);

antra, atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie ieškovės valią nutraukti sutartį, nes pranešimas apie tai nebuvo išsiųstas atsakovei; darytina išvada, kad atsakovė apie ieškovės valią nutraukti sutartį tinkamai sužinojo tik po to, kai ieškovės kreipėsi į teismą ir atsakovei asmeniškai buvo įteikti procesiniai dokumentai;

trečia, atsakovė iš dalies dėl objektyvių priežasčių (keturių nepilnamečių vaikų priežiūros) labai tikėtina dar neturėjo pakankamai laiko įsitvirtinti darbo rinkoje ir gauti pastovias bei savarankiškam gyvenimui pakankamas pajamas;

ketvirta, priėmus sprendimą atsakovę iškeldinti, atsakovė atsidurtų žymiai nepalankesnėje padėtyje nei vaikų tėvas, su kuriuo ji bylinėjasi dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; taip atsirastų prielaidos tėvų lygiateisiškumo principo (CK 3.156 straipsnis) pažeidimui; be to, tai, kad šiuo metu atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų tėvu, o atsakovė įpareigota nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su savo nepilnamečiais vaikais, nereiškia, kad atsakovės kaip motinos teisių ir pareigų turinys sumažėja tiek, kad būtų pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovės ir jos vaikų šeimai nebėra reikšminga, kad atsakovė netenka teisės gyventi bute, nes tiek laikinosios apsaugos priemonės, tiek kardomosios priemonės yra laikini procesiniai sprendimai, kurie neišvengiamai baigs galioti, kai bus priimti galutiniai teismų sprendimai, kurie gali sukelti įvairius materialinius teisinius padarinius (pavyzdžiui, teismo sprendimu bus nustatyta atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka, kurios tinkamam įgyvendinimui reikės užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą tuo laikotarpiu, kai vaikai laikinai gyvens su atsakove ir pan.);

penkta, nuo sutarties sudarymo praėjo 11 mėnesių t.y. atsižvelgiant į atsakovės jauną amžių bei sudėtingą socialinę ir turtinę padėtį, tai per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima konstatuoti, kad atsakovės situacija nepasikeis ir taikyti pačią griežčiausią nuomininko atsakomybės rūšį; šešta, atsakovei likus be gyvenamosios vietos, labai tikėtina, kad būtų apsunkintas socialinių paslaugų teikimas arba išaugtų šių paslaugų poreikis, nes būsto praradimas vertintinas kaip viena iš didžiųjų asmens gyvenimo krizių, kuriai išgyventi yra reikalingas ilgesnis laikotarpis ir didesnės fizinės bei psichologinės pastangos; be to, šiuo metu atsakovė išgyvena ne vieną sudėtingą situaciją ir be šioje byloje susiklosčiusios: jos atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi bylos; jai uždrausta bendrauti su savo vaikais;

septinta, ieškinyje nurodyta, kad ieškovė vykdė atsakovės, kaip pradelsusios mokėjimus nuomininkės, patikrinimą, tačiau patikrinimo metu atsakovė nebuvo rasta namuose; šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų apžiūros ir būklės įvertinimo aktas; ieškinyje taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu siekiama išsiaiškinti pradelstų mokėjimų priežastis ir nuomininkams siūlomos socialinės paslaugos; darytina išvada, kad šios aplinkybės neįrodo, kad atsakovė atsisakė socialinių paslaugų, ir kad ji nebendradarbiauja su ieškove, nes tai buvo vienkartinis atvejis, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė sąmoningai išvengė tokio patikrinimo; galiausiai, šiuo atveju asmens nebuvimas namuose negali lemti teisinių pasekmių, nes atsakovė neturi pareigos nuolatos būti bute ir nėra duomenų, kad atsakovė žinojo apie tokį patikrinimą t.y. galėjo būti bute ir įsileisti į jį tikrintojus; be to, išvadą teikiančios institucijos duomenimis, atsakovei iki šio yra teikiamos socialinės paslaugos;

aštunta, savivaldybei priklausančio būsto pasiūla yra gerokai mažesnė negu tokio būsto paklausa t. y. asmenys, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, privalo laukti eilėje būstui išsinuomoti; todėl viena vertus, galima teigti, kad atsakovės iškeldinimas galėtų pasitarnauti viešajam interesui; kita vertus, sprendimas socialinio būsto poreikio ir stokos problemą sureikšminti tiek, kad pripažinti, kad atsakovė turi būti iškeldinta, būtų pernelyg formalus ir neteisingas, nes apibendrinant šiame sprendimo punkte padarytas išvadas apie atsakovės situaciją, konstatuotina, kad labai tikėtina, kad nutraukus sutartį ir iškeldinus atsakovę iš buto, ji liktų be gyvenamosios vietos, nes pagal duomenis apie atsakovės socialinę ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovė yra labai pažeidžiamas asmuo, kurio galimybės įgyti kitą gyvenamąją vietą įprastinėmis nuomos rinkos sąlygomis ar kitais būdais, yra labai ribotos; taigi, sprendimas iškeldinti atsakovę neatitiktų viešojo intereso; sprendimas palikti atsakovei teisę toliau gyventi bute taip pat gali turėti neatitikimo viešajam interesui požymių; tačiau darytina išvada, kad šiuo metu sprendimas iškeldinti atsakovę labiau prieštarautų viešajam interesui, nei sprendimas palikti atsakovei teisę toliau gyventi bute.

Padarius išvadas taikant labai tikėtina kriterijų pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad reikalavimai nutraukti sutartį ir iškeldinti atsakovę iš Buto yra neproporcingi; todėl šie reikalavimai atmestini.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Teismo posėdyje teismo iniciatyva buvo iškeltas ir išnagrinėtas klausimas (reikalavimas) dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo dalyje dėl iškeldinimo reikalavimo. Atmetus reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, atmestinas ir reikalavimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priimti ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsisakymą ieškinio dalyje dėl nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, ir bylą šioje dalyje nutraukti. Priteisti iš atsakovės D. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“, į.k. 156916523 naudai 1 376,72 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 376,72 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,00 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.