Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-905-464/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
e2-905-464/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00860-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
UAB Kvaga
Ieškovas
A. G., V. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-905-464/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00860-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.11(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvaga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Kvaga“ ir antstolei Daivai Milevičienei dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. G. ir I. K.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. G. ir V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti atsakovės antstolės Daivos Milevičienės 2026 m. liepos 9 d. turto perdavimo atsakovei (išieškotojai) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kvaga“ aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją – 16 700 vnt. UAB „Libra“ vardinių paprastųjų akcijų grąžinant ieškovams ir trečiajam asmeniui K. G., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai ir trečiasis asmuo K. G. yra jų (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo įpėdiniai pagal įstatymą, kurie, be kita ko, paveldėjo po 1/3 dalis UAB ,,Libra“ akcijų, t. y. kiekvienas po 5 566 vnt. Atsakovė antstolė D. Milevičienė nuo 2020 m. lapkričio 25 d. vykdo išieškojimo veiksmus iš paveldėto turto atsakovės (išieškotojos) UAB ,,Kvaga“ naudai. Antstolė vykdė visų 16 700 vnt. UAB ,,Libra“ akcijų pardavimo iš varžytynių procesą. Akcijas buvo siekiama parduoti už pradinę 288 800 Eur kainą, tačiau varžytynės neįvyko. Atsakovė UAB ,,Kvaga“ pateikė prašymą perleisti jai skolininkės turtą, t. y. ginčo akcijas. Atsakovė antstolė D. Milevičienė 2026 m. liepos 9 d. surašė turto perdavimo atsakovei UAB ,,Kvaga“ aktą. Ieškovų teigimu, turtas buvo perduotas už mažesnę, nei turėjo būti nustatyta, kainą. Atliekant akcijų vertės nustatymo ekspertizę nebuvo įvertinta tokia aplinkybė, kad UAB ,,Libra“ turi 384 154,70 Eur dydžio reikalavimą atsakovei UAB ,,Kvaga“ pagal 2023 m. kovo 6 d. trišalį susitarimą. Pažymėjo, kad UAB ,,Libra“ vadovė I. K. yra susijusi su UAB ,,Kvaga“ valdymo organais ir veikia kartu su jais.

Pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Kvaga“ perleisti nuosavybės teisę į 16 700 vnt. UAB „Libra“ akcijų tretiesiems asmenims, taip pat uždrausti inicijuoti sprendimus dėl UAB „Libra“ likvidavimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo, nemokumo proceso pradėjimo iki tol, kol nagrinėjamoje byloje bus priimtas ir įvykdytas teismo sprendimas. Teigė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas – nurodyti ieškinio reikalavimas ir argumentai, kuriais jis grindžiamas, pateikti rašytiniai įrodymai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB ,,Kvaga“ gali perleisti UAB „Libra“ ginčo akcijas (16 700 vnt.) tretiesiems asmenims, todėl ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas, taikant restituciją, taptų neįmanomas arba pasunkėtų. Esant UAB ,,Libra“ vadovės I. K. ir atsakovės UAB ,,Kvaga“ valdymo organų narių sąsajoms, neatmestina, kad gali būti inicijuojamas UAB ,,Libra“ likvidavimo procesas tam, kad UAB „Kvaga“ galėtų nevykdyti savo įsipareigojimų pagal trišalį susitarimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovų A. G. ir V. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – uždraudė atsakovei UAB „Kvaga“ perleisti nuosavybės teisę į 16 700 vnt. UAB „Libra“ akcijų tretiesiems asmenims ir inicijuoti sprendimų dėl UAB „Libra“ likvidavimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo, nemokumo proceso priėmimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teismas pripažino, kad egzistuoja ir yra įrodytos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Konstatuodamas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – įvertinti, paties ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje aplinkybių, teikiančių pagrindą vertinti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą, teismas nenustatė.

Pripažindamas įrodytą ir grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas pažymėjo, kad šiuo ieškiniu siekiama atkurti ieškovų ir trečiojo asmens K. G. nuosavybės teises į konkretų turtą (akcijas), taigi, ginčo objektas yra individualizuotas turtas, kurio teisinės padėties išsaugojimas iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės sudarytų galimybę įvykdyti galimai ieškovams palankų teismo sprendimą. Ir priešingai, nepritaikius draudimo disponuoti akcijomis, realiai egzistuoja rizika, kad atsakovė UAB „Kvaga“ bylos nagrinėjimo metu šias akcijas perleis tretiesiems asmenims, atitinkamai, ieškinio patenkinimo atveju restitucijos taikymas ir nuosavybės teisių atkūrimas galėtų tapti apsunkintas arba iš esmės neįmanomas, nes ginčo akcijos nebepriklausytų atsakovei. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, t. y. draudimas perleisti akcijas, yra tiesiogiai susijusi su ieškinio dalyku ir proporcinga siekiamam tikslui – užtikrinti galimo teismo sprendimo realų įvykdymą bei išsaugoti nepakitusią ginčo objekto teisinę padėtį iki galutinio ginčo išsprendimo.

Teismo vertinimu, kita ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas inicijuoti sprendimus dėl UAB „Libra“ likvidavimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar nemokumo proceso – savo pobūdžiu taip pat laikytina prevencine laikinąja apsaugos priemone, kurios tikslas – išsaugoti esamą ginčo teisinių santykių padėtį ir užkirsti kelią pokyčiams, kurie bylos nagrinėjimo metu galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomą galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nors laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos iš anksto išspręsti ginčą iš esmės, jos taikomos tam, kad bylos nagrinėjimo metu nebūtų sukurta nauja faktinė ar teisinė situacija, dėl kurios būsimas teismo sprendimas taptų neveiksmingas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Libra“ galimas likvidavimo, reorganizavimo, restruktūrizavimo ar nemokumo proceso inicijavimas iš esmės pakeistų bendrovės teisinį statusą ir galėtų turėti reikšmingos įtakos ginčo teisinių santykių eigai bei galimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl ir šią ieškovų prašymo dalį pripažino pagrįsta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB ,,Kvaga“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, susijusios su ginčo turto kainos nustatymu, jau buvo įvertintos teismo ir atmestos kaip nepagrįstos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9895-989/2025 ieškovų skundą dėl antstolės D. Milevičienės veiksmų atmetė, konstatavęs, kad akcijų kaina buvo nustatyta teisingai, atsižvelgiant į visas turto kainos nustatymui aktualias aplinkybes. Teismui pripažinus ieškinio, kurio faktinis pagrindas jau yra pripažintas nepagrįstu ir neįrodytu, preliminarų pagrįstumą, yra paneigiamas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės.

Ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo konkrečių atsakovės UAB ,,Kvaga“ veiksmų, nukreiptų prieš ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovai neįvykdė jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos – nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas nenurodė ir nenustatė atsakovės nesąžiningo veikimo, o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vien dėl deklaratyvių ieškovų samprotavimų apie išimtinai teorines galimybes pakenkti teismo sprendimo įvykdymui.

Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovų nuosavybės teisių gynimu. Tikrasis ieškovų tikslas yra ne atkurti (apginti) neva pažeistą nuosavybės teisę (atgauti akcijas), o įgyti UAB „Libra“ akcininkų statusą ir susikurti teisinį pagrindą inicijuoti nepagrįstus teisminius procesus, papildomai užvilkinant jau ir taip beveik 6 metus trunkantį priverstinį skolos išieškojimo procesą.

Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip potencialiai keistųsi jų turtinė padėtis, jeigu jų reikalavimai būtų patenkinti. Atsakovės vertinimu, net ir patenkinus ieškinį ieškovų turtinė padėtis faktiškai nepasikeistų, nes UAB „Libra“ akcijos vis tiek būtų priverstinai realizuojamos vykdymo procese. Taigi, jokio materialaus poveikio šioje byloje pareikšti reikalavimai bei jų užtikrinimas ieškovams negali turėti.

Ieškovai A. G. ir V. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti naują rašytinį įrodymą. Nurodo tokius argumentus:

Teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, yra teisinga. Nagrinėjamos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-9895-989/2025 dalykas yra skirtingas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo vertinamas antstolės 2025 m. sausio 10 d. patvarkymo Nr. S-25-12-990, kuriuo paskelbtos varžytynės, teisėtumas. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro 2026 m. liepos 9 d. turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumas ir pagrįstumas. Vien tai, kad šalių skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

Jeigu ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus itin apsunkintas arba taps neįmanomas. Ginčo akcijos, nepritaikius ribojimų, gali būti perleistos tretiesiems asmenims.

Tai, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, patvirtina su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) išrašo duomenys. Iš tų duomenų matyti, kad 2026 m. liepos 24 d. buvo parengtos UAB ,,Libra“ reorganizavimo sąlygos, kurios 2026 m. liepos 29 d., t. y. ieškinio pateikimo dieną, pateiktos Juridinių asmenų registrui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susiklostyti tokia situacija, kad UAB ,,Libra“ bus reorganizuota ir bendrovės neliks, todėl jos akcijų grąžinimas nebus įmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nagrinėjamoje byloje priimtino teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Jos yra susijusios su nagrinėjama byla ir nėra niekaip susijusios su kitais šalių ginčais.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo

Ieškovai A. G. ir V. G. su atsiliepimu į apeliantės UAB ,,Kvaga“ atskirąjį skundą pateikė rašytinį įrodymą – duomenis iš Juridinių asmenų registro apie UAB ,,Libra“ reorganizavimo sąlygų 2026 m. liepos 29 d. pateikimą. Ieškovai prašo naują įrodymą priimti, teigdami, kad reorganizavimo sąlygos Juridinių asmenų registrui buvo pateiktos tą pačią dieną kaip ir ieškinys teismui, todėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pateiktas įrodymas patvirtina grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimą, t. y. kad UAB ,,Libra“ akcininkė ėmėsi priemonių pertvarkyti bendrovę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį (CPK 338 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas ir gali būti taikomas tik labai išskirtinais atvejais, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybės (sąsajumo principas) (CPK 180 straipsnis).

Viena vertus, sutiktina su ieškovų prašymo argumentais, kad aplinkybės, susijusios su UAB ,,Libra“ reorganizavimo sąlygų priėmimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, nebuvo ir negalėjo būti žinomos teikiant ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, naujas įrodymas, kurį prašo priimti ieškovai, nėra tiesiogiai susijęs su jų nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, dėl kurių preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš sąlygų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą, ir bus sprendžiama, t. y. ieškovai nėra pareiškę prevencinio ieškinio dėl uždraudimo atsakovams atlikti atitinkamus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pakanka tam, kad būtų patikrintas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, juolab kad teismai ir patys turi galimybę remtis jiems prieinamų informacinių sistemų bei registrų, be kita ko, ir Juridinių asmenų registro, duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovų su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas naujas įrodymas nepriimamas.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį viena iš kumuliacinių sąlygų, kurios nenustačius nėra ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra ieškinio preliminarus pagrįstumas. Kadangi apeliantės atskirajame skunde yra keliamas šios sąlygos netinkamo identifikavimo klausimas, siejant tokią savo poziciją su pirmiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9895-989/2025, visų pirma pasisakytina šiuo aspektu.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, yra akcentuojama, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-633-934/2022; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-26-912/2025). Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, yra patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau tokia patikra negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ar dėl jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2025 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-407/2025; 2026 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-561-553/2026).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pasisakyta ir dėl to, kad teismas galėtų atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-464/2024; 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18-790/2025).

Kaip minėta, apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovų pareikšto ieškinio, kuriuo jie prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės antstolės D. Milevičienės 2026 m. liepos 9 d. surašytą ginčo turto, t. y. 16 700 vnt. UAB ,,Libra“ akcijų, perdavimo išieškotojai (apeliantei) aktą ir pritaikyti restituciją, grąžinant ieškovams nuosavybės teises į tas akcijas, preliminaraus pagrįstumo, tvirtina, kad šio ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, susijusios su ginčo turto kainos nustatymu, jau buvo įvertintos ir atmestos kaip nepagrįstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9895-989/2025. Tačiau tokių apeliantės argumentų nepakanka ginčijamai pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo paneigti. Ieškovai ieškinyje nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes, susijusias su jų paveldėto turto išieškojimo veiksmais, turto kainos nustatymo procesu, suformulavo ieškinio dalyką, pateikė įrodymus, kurie, jų teigimu, patvirtina ieškinio faktinį pagrindą. Taigi, ieškinio dalykas yra grindžiamas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 15 punktą). Ar ieškovų pareikštas reikalavimas gali būti patenkintas, ar, priešingai, turi būti atmestas, be kita ko, ir dėl galbūt kitoje byloje jau nustatytų ieškovams nepalankių prejudicinių faktų, pirmosios instancijos teismas galėtų nuspręsti tik išnagrinėjęs šį ginčą iš esmės ir pagal įrodymų vertinimo taisyklės įvertinęs visus bylos duomenis, taip pat patikrinęs, ar egzistuoja proceso įstatyme (CPK 182 straipsnio 2 punkte) įtvirtintos sąlygos kitoje byloje nustatytus faktus pripažinti prejudiciniais. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tokių išvadų padaryti negalėjo.

Ir nors, kaip matyti iš Lietuvos informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, atskirojo skundo nagrinėjimo metu bylos procesinė situacija yra pasikeitusi – Vilniaus apygardos teismas 2026 m. spalio 20 d. nutartimi nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (dėl ieškinių tapatumo), t. y. dėl įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9895-989/2025, konstatavęs įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvimą, nurodytas bylos proceso pokytis šiuo konkrečiu atveju neteikia pagrindo kitaip įvertinti ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei skundžiamoje nutartyje buvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs tokiu aspektu, kad preliminarų ieškinio nepagrįstumą galima konstatuoti atvejais, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2018; 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13-236/2020). Kita vertus, plėtodamas šią praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas atvejis visgi turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindus, konkretaus ginčo esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023; 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1100-790/2025).

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 20 d. nutartis, kuria byla buvo nutraukta, nėra įsiteisėjusi, ieškovai 2026 m. spalio 28 d. dėl jos pateikė atskirąjį skundą ir šis atskirasis skundas bylą nagrinėjančios teisėjos 2026 m. lapkričio 4 d. rezoliucija yra priimtas. Taigi, apeliacine tvarka bus patikrinta, ar pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinių (nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-9895-989/2025 išnagrinėto skundo dėl antstolės veiksmų) tapatumo yra teisėta ir pagrįsta. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos nutraukimo dar neįsiteisėjusia teismo nutartimi aplinkybę pripažinti paneigiančia pirmiau konstatuotą preliminarų ieškinio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neįžvelgia. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, atskirojo skundo argumentai nepaneigia.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir prašomų taikyti ribojimų sąsajumo

Apeliantės atskirajame skunde taip pat keliamas neteisingai identifikuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesąsajumo su ginču klausimai. Apeliacinės instancijos teismas su dalimi atskirojo skundo argumentų sutinka.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių, o nebaigtinis jų sąrašas yra išvardintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Šios priemonės pagal jų taikymo tikslą gali būti skirstomos į: 1) konservacinės paskirties priemones, t. y. užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, arba kitaip – status quo (esamos situacijos, dabartinės padėties) išsaugojimą (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančias priemones, t. y. sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencines priemones, užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas gali taikyti ir kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, šiuo konkrečiu atveju egzistavo. Kaip minėta, vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, kai ieškiniu yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (arba) pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 straipsnio 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamoje byloje ir yra pareikštas būtent toks reikalavimas, t. y. reikalavimas per restituciją grąžinti ieškovams nuosavybės teises į akcijas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis uždrausta ginčo dalyką, t. y. akcijas, perleisti tretiesiems asmenims, yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovams. Todėl vien šių aplinkybių, nevertinant kiekvieno iš atsakovų elgesio sąžiningumo aspektu (kartu ar atskirai), savaime pakako grėsmei, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, konstatuoti. Kilus šalių ginčui dėl nuosavybės teisių į akcijas perleidimo tvarkos ir jos teisėtumo, t. y. ieškovams įrodinėjant, kad aktas, kuriuo turtas perduotas išieškotojai, yra neteisėtas, objektyviai kyla poreikis eliminuoti ginčo objektu tapusio turto pakartotinio perleidimo tretiesiems asmenims, iki teismas tokį jų ginčą išspręs iš esmės, tikimybę, nes ieškinio patenkinimo atveju galėtų atsirasti prielaidos restitucijos taikymui.

Atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktikoje šiuo aspektu jau pateiktus išaiškinimus, kad kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, jog be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2022). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).

Taigi, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuoto poreikio taikyti konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones (draudimą perleisti UAB ,,Libra“ akcijas) teisėtumo ir pagrįstumo. Pritaikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Kadangi pareikštu ieškiniu siekiama nuosavybės teisės į 16 700 vnt. UAB ,,Libra“ akcijų ieškovams grąžinimo, o laikinosios apsaugos priemonės (draudimas perleisti kitiems asmenims ginčo objektu tapusį finansinį turtą) buvo taikytos užtikrinant esamą padėtį (lot. status quo), iki kol neįsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 20 d. nutartis dėl nagrinėjamos civilinės bylos nutraukimo, poreikis išsaugoti esamą padėtį išlieka toks pats, koks egzistavo taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo argumentai dėl sąsajumo principo pažeidimo, pirmosios instancijos teismui taikant ir tokią laikinąją apsaugos priemonę, kaip draudimas inicijuoti sprendimus dėl UAB ,,Libra“ likvidavimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar nemokumo proceso, pripažintini pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovų inicijuotu ginču ir yra perteklinės, faktinio ar teisinio pagrindo jų taikymui nebuvo.

Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti bylos šalis turi pasirinkti tokios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtį – eliminuoti būtent toje byloje dėl ieškinio dalyko priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu tokią riziką galima įžvelgti. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė reikalavimą dėl padėties, buvusios iki jų teisės pažeidimo, atkūrimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad ieškovai nepareiškė byloje prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama užkirsti kelią jų teises pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Todėl ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. priimti sprendimus dėl UAB „Libra“ likvidavimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo, nemokumo proceso, nebuvo. Ieškovų prašyme nurodytas tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslas yra pernelyg nutolęs nuo jų inicijuoto ginčo dėl antstolės D. Milevičienės 2026 m. liepos 9 d. surašyto turto perdavimo išieškotojai (apeliantei) UAB „Kvaga“ akto teisėtumo įvertinimo ir galbūt kilsiančių padarinių – poreikio taikyti restituciją, jeigu pagrindinis reikalavimas būtų patenkintas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje pagal joje pareikštą ieškinį, vykdymo kliūčių eliminavimas (CPK 144 straipsnis), o ne bylos šalies apsaugojimas nuo bet kokių jam galinčių atsirasti neigiamų padarinių arba nuo ateityje galinčių kilti naujų teisminių ginčų.

Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, panaikinant pirmosios instancijos teismo nenurodytam asmeniui ar asmenims nustatytus draudimus priimti sprendimus dėl UAB „Libra“ likvidavimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo, pertvarkymo, nemokumo proceso (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškovų A. G. ir V. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies – uždrausti atsakovei UAB „Kvaga“, juridinio asmens kodas 305707025, perleisti nuosavybės teisę į 16 700 vnt. UAB „Libra“, juridinio asmens kodas 120378325, akcijų tretiesiems asmenims iki sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

Kitą prašymo dalį atmesti.“Teisėja Dalia Kačinskienė