Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-620-940/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
2S-620-940/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03469-2026-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-620-940/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03469-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;(S)3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.5.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. N. pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti: (1) 2026 m. kovo 2 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini); (2) 2026 m. kovo 10 d. patvarkymą dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų, informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini); (3) 2026 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad antstolio A. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimas iš pareiškėjo turto. Pareiškėjui buvo pateikti antstolio procesiniai dokumentai: 2026 m. kovo 10 d. patvarkymas dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų, informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. kovo 10 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. kovo 23 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių pareiškėjui tapo žinoma, kad antstolis 2026 m. kovo 2 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) su dalimis antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelių, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Antstolis nekilnojamojo turto vertę nustatyti pavedė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lituka“ ir Ko, o kilnojamojo turto – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pajūrio autorika“.

Teigė, jog antstolio vykdomojoje byloje buvo areštuota daugiau turto nei jo reikia pareiškėjo skoloms padengti. Pažymėjo, jog antstolis yra areštavęs ir pareiškėjo nekilnojamąjį turtą (9 turtinius vienetus), ir kilnojamąjį turtą (3 turtinius vienetus), tačiau vien pareiškėjo nekilnojamojo turto arešto skoloms vykdomojoje byloje padengti pakanka, todėl antstolio sprendimas areštuoti dar ir kilnojamąjį pareiškėjo turtą yra perteklinis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė iš pareiškėjo A. N. suinteresuotam asmeniui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; paliko nenagrinėtu bylinėjimosi išlaidų atlygimo klausimą dėl atskirojo skundo parengimo; netenkino suinteresuoto asmens prašymo paskirti pareiškėjui baudą.

Nustatęs, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), A. M. g. (duomenys neskelbtini), bei 57/389 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A. M. (duomenys neskelbtini) įkeisti hipoteka, o antstolio kontoroje 2026 m. kovo 13 d. yra gautas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grūdainė“ raštas, kuriuo antstolis informuojamas, jog kreditorė nesutinka, kad būtų vykdomas išieškojimas iš kreditorės naudai įkeisto turto, vadovaudamasis CPK 747 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, jog iš paminėto turto išieškojimas nevykdomas, o jo vertė nėra įskaičiuojama į bendrą areštuoto turto masę.

Teismas atsižvelgė į tai, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, kad vien nekilnojamojo turto arešto skoloms vykdomojoje byloje padengti visiškai pakanka, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia yra kiekvieno areštuoto turto objekto ar (ir) viso areštuoto turto vertė. Teismas vertino tai, jog suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal viešai skelbiamus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis pareiškėjui kartu su sutuoktine J. N. priklausančio nekilnojamojo turto, nurodyto nutarties 8 punkte (devyni vienetai) rinkos vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, o išieškojimas vykdomas daugiau nei dėl (duomenys neskelbtini)Eur (turto arešto mastas – (duomenys neskelbtini)Eur). Teismas darė išvadą, jog antstolis pagrįstai nurodė, kad, kol nėra objektyvios informacijos iš turto vertintojų apie realią areštuoto turto rinkos vertę, nėra pagrindo teigti, jog yra areštuota turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog 2026 m. kovo 2 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo naikinti.

Teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje antstolis pareiškėjo skundą priėmė ir jį išnagrinėjo, vadinasi vertino, kad termino skundui paduoti pareiškėjas nepraleido.

Atsižvelgęs į tai, kad antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausantį kilnojamąjį turtą, teismas sprendė, jog antstolis teisėtai 2026 m. kovo 10 d. patvarkymu dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų ir informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo pareiškėją pateikti areštuotas transporto priemones apžiūrai arba nurodyti jų saugojimo vietą bei pateikti 2026 m. kovo 2 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)areštuoto turto dokumentus. Teismas iš vykdomosios bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjas pateikė antstoliui prašomus dokumentus.

Konstatavęs, jog antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, teismas sprendė, jog antstolis, siekdamas nustatyti tikrąją kilnojamojo turto rinkos vertę, pagrįstai ir teisėtai priėmė 2026 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naikinti šio patvarkymo nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-10122-884/2026 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai, vadovaudamasis vien išieškotojo pateiktais VĮ Registrų centro viešais duomenimis apie pareiškėjo nekilnojamojo turto vertę, nusprendė, jog antstolio taikytas turto arešto mastas yra tinkamas. Apelianto vertinimu, tokia teismo išvada padaryta ne tik netinkamai įvertinus pareiškėjo turto vienetų skaičių, bet ir buvo vadovautasi nepatikimais šaltiniais. Pažymi, jog antstolis areštavo dvylika pareiškėjo turto vienetų, o teismas išvadas apie viso pareiškėjo areštuoto turto rinkos vertę padarė įvertinęs vos devynių turto vienetų vertę. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi išieškotojo pateiktais VĮ Registrų centro viešais duomenimis, kadangi, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e2A-323-516/2025, jie nėra laikomi tinkamu įrodymu, siekiant įrodyti turto rinkos vertę.

Apelianto teigimu, buvo pažeistas CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi teismas neskyrė teismo ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti.

Atsiliepimu į pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus poziciją, antstolis išieškojimo iš pareiškėjui priklausančio hipoteka apsunkinto turto nevykdo, o jo vertė nėra ir negali būti skaičiuojama į bendrą areštuoto turto masę. Antstolis, siekdamas nustatyti areštuoto turto vertę, ir yra paskyręs turto vertintojus, kuriems atlikus turto rinkos vertės nustatymą, antstolis panaikintų apribojimus turtui, kurio galimai buvo areštuota per daug. Antstolio teigimu, skolininko turto areštas ir areštuoto turto įkainojimas atliktas vadovaujantis CPK XLVIII skyriaus teisės normomis. Antstolio manymu, šis pareiškėjo skundas pateiktas su tikslu vilkinti išieškojimo procesą.

Atsiliepimu į pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ (toliau – ir Fondas) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT -10122 -884/2026 palikti nepakeistą.

Nurodo, jog 2026 m. kovo 26 d. skundas dėl 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas pavėluotai ir neprašant atnaujinti praleisto termino, kas sudaro savarankišką pagrindą skundą šioje dalyje (dėl 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo) atmesti. Be to, pareiškėjas nepagrįstai prašo naikinti visą turto arešto aktą, kuriuo areštuotas tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas, nes pats skunde nurodo, kad sutinka, jog antstolis turi teisę areštuoti ir realizuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismas turėjo savarankiškai įvertinti aplinkybę apie praleistą turto arešto akto apskundimo terminą kaip teisinį pagrindą skundą atmesti.

Pažymi, jog pareiškėjo skola Fondui yra beveik (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas privalėjo pateikti antstoliui ir pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų, kad vien jo nekilnojamojo turto vertės, kaip kad jis teigia, turi pakakti šiai skolai padengti. Tačiau, tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, o ir negali pateikti, nes jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė nepadengs net penktadalio minėtos skolos. Pareiškėjui kartu su sutuoktine J. N. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vadovaujantis viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis, sudaro vos (duomenys neskelbtini)Eur sumą. Be to, pareiškėjui su sutuoktine priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis A. M. g. (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka UAB „Grūdainė“, kuri neduoda sutikimo išieškoti skolą iš šio turto.

Suinteresuoto asmens vertinimu, netgi areštavus ir realizavus visą pareiškėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pareiškėjo skola Fondui vis tiek dar nebus pilnai padengta, nes nekilnojamojo turto vertei nesiekiant net 200 000 Eur, likusių trijų kilnojamųjų turto objektų vertė neabejotinai nesieks (duomenys neskelbtini) vertės.

Pažymi, jog tik įvertinus pareiškėjui priklausantį turtą, ką ir siekia padaryti antstolis vykdomojoje byloje, bus įmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kiek turto objektų pakaks realizuoti, kad būtų padengta skola Fondui. Pareiškėjas vykdomojoje byloje dar turės visas CPK numatytas teises apginti savo poziciją dėl antstolio nustatytos (ne)kilnojamojo turto vertės. Po turto įvertinimo paaiškėjus, jog areštuota daugiau turto, nei reikia skolai padengti (kas yra visiškai hipotetinė ir nereali prielaida), antstolis nedelsiant sumažintų pritaikyto turto arešto mastą.

Nurodo, jog pareiškėjo argumentai, kad VĮ Registrų centro skelbiamos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės yra netinkamos vertinant tikrąją (individualią) kiekvieno objekto rinkos vertę, deklaratyvūs ir atmestinis kaip nepagrįsti. Šios vertės nuo 2026 m. yra itin priartėjusios prie realių rinkos verčių, be to, pats pareiškėjas ir kliudo antstoliui įvertinti jo turtą individualiai.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo A. N. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) skolos, palūkanų, (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. N. išieškotojo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ naudai. Vykdant išieškojimą 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui priklausantis turtas: (duomenys neskelbtini); kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) dalimi antžeminės ir 1/25 dalimi požeminės automobilių stovėjimo aikštelių, esantys (duomenys neskelbtini).

Antstolio 2026 m. kovo 10 d. Patvarkymu dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų, informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas įpareigotas pristatyti antstoliui apžiūrai areštuotą kilnojamąjį turtą arba nurodyti areštuoto turto saugojimo vietą bei pateikti areštuoto kilnojamojo turto registracijos liudijimų kopijas, išorės ir vidaus fotonuotraukas bei dokumentus, patvirtinančius turto vertę šiai dienai. Antstolio 2026 m. kovo 10 d. Patvarkymu dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Lituka“ ir Ko paskirta atlikti skolininkui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini) dalimi (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą. Antstolio 2026 m. kovo 23 d. Patvarkymu dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Pajūrio autorika“ paskirta atlikti skolininkui priklausančio areštuoto kilnojamojo turto, t. y. (duomenys neskelbtini), vertinimą.

Pareiškėjas nesutiko su antstolio 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 10 d. Patvarkymu dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų, informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. kovo 23 d. Patvarkymu dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), argumentuodamas tuo, jog antstolis areštavo turto daugiau nei jo reikia pareiškėjo skoloms padengti. Antstolis 2026 m. kovo 27 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie areštuoto turto vertę, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus VĮ Registrų centro duomenis apie nekilnojamojo turto, nurodyto nutarties 8 punkte (devynių vienetų), rinkos vertę, išieškomos skolos dydį, sprendė, jog naikinti 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat 2026 m. kovo 10 d. Patvarkymą dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų ir informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. kovo 23 d. Patvarkymą dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas netinkamai įvertino areštuoto pareiškėjo turto vienetų skaičių; teismo išvada apie viso areštuoto turto rinkos vertę padaryta įvertinus tik devynių turto vienetų vertę; (2) teismas nepagrįstai vadovavosi išieškotojo pateiktais VĮ Registrų centro viešais duomenimis; (3) teismas neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Taigi, sprendžiant dėl turto arešto teisėtumo, vertintina ne tik areštuoto turto vertės ir išieškojimo sumos santykis, bet ir tai, ar pasirinkta vykdymo priemonė yra būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, negali būti aiškinama taip, kad kiekvienu atveju antstolis privalėtų areštuoti tik tiksliai išieškomą sumą atitinkančios vertės turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procese objektyviai nėra įmanoma visuomet tiksliai nustatyti ir areštuoti tokios vertės turtą, kuris visiškai atitiktų išieškotiną sumą, todėl vien faktas, jog areštuoto turto vertė gali viršyti išieškojimo dydį, savaime nereiškia vykdymo proceso teisės normų pažeidimo. Vertinant turto arešto teisėtumą, būtina nustatyti, ar turtas areštuotas iš esmės perteklinės apimties, t. y. ar taikomi apribojimai nėra nebūtini ir neproporcingi išieškotojo interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41-42 punktai).

CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Įtvirtinta nuostata, jog jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, jei areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo didesnės nei 1 800 000 Eur skolos išieškojimą iš apelianto išieškotojo naudai. Ginčijamu 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo apeliantui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nurodytą nutarties 24 punkte. Ginčijamame Turto arešto akte antstolis nurodė turto arešto mastą – (duomenys neskelbtini). Areštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nurodyto nutarties 25 punkte, vertei nustatyti antstolio 2026 m. kovo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Patvarkymais paskirti turto vertintojai.

Nors apeliantas iš esmės nurodo, kad 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)areštuotas turtas viršija poreikį garantuoti išieškomą sumą pagal vykdomąją bylą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apelianto teiginiai vertintini tik kaip deklaratyvūs. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar areštuoto turto, nuosavybės teise priklausančio apeliantui, vertė yra ir bus pakankama skoliniams įsipareigojimams padengti.

Nors iš dalies sutiktina su apeliantu, jog vieši VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto rinkos vertės duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją, todėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės, tačiau, pažymėtina, jog apeliantas nenurodė, kokia reali areštuoto jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė ir neteikė jokių jo vertę pagrindžiančių įrodymų. Be to, antstolis vykdomojoje byloje būtent tuo tikslu, t. y. nustatyti realią areštuoto tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertę, yra paskyręs atlikti individualų areštuoto turto vertinimą. Kaip minėta, nustačius areštuoto turto vertę, galimas turto arešto akto koregavimas, jei areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šioje vykdomojoje byloje padengti (nutarties 31 punktas). Atsižvelgiant į tai, nurodytas apelianto argumentas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

Iš VĮ Registrų centro viešų duomenų nustačius, jog ginčijamu antstolio Turto arešto aktu areštuoto apeliantui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra apytiksliai apie (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, jog ginčijamu Turto arešto aktu areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka ir, hipotekos kreditoriui nesutinkant su išieškojimu iš šio turto, jo vertė neįskaičiuojama į bendrą areštuoto turto masę, taip pat įvertinus išieškomos skolos dydį (daugiau nei (duomenys neskelbtini)), apeliantui byloje nepateikus jokių kitų duomenų apie galimą preliminarią nekilnojamojo turto vertę, nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodomomis aplinkybėmis, jog jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas yra perteklinis. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog antstolis nepagrįstai būtų areštavęs daugiau turto, negu reikėtų apelianto įsipareigojimams įvykdyti – skolai padengti.

Šių argumentų pagrindu darytina išvada, jog apeliantui neįrodžius (nepateikus atitinkamų įrodymų), jog 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto aktu areštuotų daiktų vertė yra didesnė, nei reikia skolai padengti, nėra pagrindo spręsti, kad antstolis būtų areštavęs iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai padengti, ir šiais veiksmais neproporcingai būtų apribojęs skolininko nuosavybės teises, neišlaikęs teisingos pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus interesų bei pažeidęs CPK 675 straipsnio 2 dalį ir 677 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neskyrė ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose civilinio proceso stadijose. Vykdymo procese teismas, visų pirma, atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti antstolio vykdomojoje byloje atliktais veiksmais, o apeliantui nepaneigus atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo išvadų, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino antstolio veiksmų neteisėtais ar nesiėmė kitų veiksmų.

Pažymėtina ir tai, jog teismo aktyvumas civiliniame procese yra ribotas ir negali paneigti pagrindinių rungtyniškumo bei dispozityvumo principų. Teismas savo iniciatyva gali veikti tik tada, kai tai tiesiogiai numato įstatymas (paprastai šeimos, darbo ar viešojo intereso bylose). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nagrinėtas klausimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatenka į tą bylų kategoriją, kurioje teismas turėtų pareigą savo iniciatyva spręsti ekspertizės paskyrimo klausimą. Be to, vykdymo procese antstolio 2026 m. kovo 10 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. kovo 23 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra paskirti turto vertintojai areštuoto turto realiai rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto nurodytas argumentas dėl ekspertizės neskyrimo taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo naikinti antstolio 2026 m. kovo 2 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 10 d. Patvarkymo dėl transporto priemonių pristatymo, dokumentų, informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. kovo 23 d. Patvarkymo dėl turto įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo A. N. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, 35 punktas).

Suinteresuotas asmuo Fondas pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Fondas taip pat prašo jam iš pareiškėjo priteisti 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už 2026 m. balandžio 10 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą (pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir atskirasis skundas atmesti), taip pat į tai, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų už 2026 m. balandžio 10 d. atskirąjį skundą klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas bei aplinkybę, kad pareiškėjo A. N. ir suinteresuoto asmens Fondo suinteresuotumas bylos baigtimi ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, taip pat įvertinus tai, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytus maksimalius dydžius (8.15 papunktis), todėl, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, prašymas tenkinamas iš dalies, ir iš pareiškėjo A. N. suinteresuotam asmeniui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ priteistinos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ (kodas I080), atstovaujamam valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, juridinio asmens kodas 304405305, 2 000 Eur (du tūkstančius) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė