- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-939-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-16106-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje atsisakyti priimti ieškovo A. Č. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas ieškovo A. Č. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kaip neteisėtą; atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priimti atskirąją nutartį už dokumentų klastojimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo A. Č. skundą dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. liepos 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Kartu ieškovui išaiškinta, jog jis su skundu gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo skundas yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl jį atsisakytina priimti.
Teismas pabrėžė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti. Tokia veikla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalį priskirtina viešajam administravimui, todėl reikalavimas atlyginti žalą, kurios atsiradimą ieškovas sieja su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais, patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administraciniam teismui priskirtinų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją.
Tokius išaiškinimus, kad tuo atveju, kai žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme, yra pateikusi ir Specialioji teisėjų kolegija teismingumo klausimams spręsti (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams spręsti 2019 m. birželio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-28/2019, 2013 m. vasario 7 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-269/2013, 2014 m. liepos 29 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-74/2014), todėl ieškovo skundas teismingas Regionų administraciniam teismui.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. formuluoja tokius prašymus: atlyginti neturtinę žalą už sveikatos atėmimą (Tarnybos atsisakymai skirti teisinę pagalbą sukelia neigiamus stresus ir turtinę žalą); priteisti visas įmokas, išreikalautas Tarnybos iš jo bei jo motinos V. Č.; priimti atskirąją nutartį; priteisti vieną milijoną eurų už jo prarastą nekilnojamąjį turtą, neteisėtas baudas ir mokesčius už turtą, kurio nėra; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka visa apimtimi.
Nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat buvo atimta galimybė pateikti papildomus dokumentus teismui.
Sprendimą neskirti advokato Tarnyba priėmė suklastotų dokumentų pagrindu ir tai daro nuo 2007 metų, nors prokuratūra nustatė, kad jis turto neturi. Tai yra kriminaliniai nusikaltimai ir byla turi būti nagrinėjama apylinkės teisme žodinio proceso tvarka. Be to, paskirta advokatė nedalyvavo nė viename posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kartu pažymėtina, jog nors apeliantas atskirajame skunde nurodo reikalavimus, susijusius su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtu sprendimu, jog priėmimo aplinkybėmis, advokatės veiksmais ar įmokų mokėjimu, tačiau šioje civilinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, yra sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria padaryta išvada, jog ieškovo pareikštas ieškinys pagal jame išdėstytus reikalavimus nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl to aplinkybės, susijusios su apelianto turtu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo priėmimu ar advokato atliktais veiksmais, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindo jų analizuoti ar dėl jų pasisakyti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Atskirajame skunde apeliantas nurodo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams spręsti išaiškinimais, vertino, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismams, dėl ko atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, taip pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Pažymėtina, jog paties apelianto kartu su ieškiniu pateiktame Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendime yra konkrečiai nurodoma, jog Tarnybos sprendimas ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui. Taigi, ieškovui buvo žinoma ir jis buvo informuotas apie priimto sprendimo apskundimo tvarką.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, pareikšto ieškinio reikalavimas panaikinti nurodomą Tarybos sprendimą yra pateiktas nesilaikant įstatymų nustatytų teismingumo taisyklių, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad toks ieškovo reikalavimas gali būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys teismingumo byloje Nr. T-28/2019; Nr. T-74/2014).
Taigi, ieškovui pareikštu ieškiniu nesutikus su Tarnybos priimtu sprendimu bei prašant dėl to atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, yra pagrindas pripažinti, jog toks ieškovo reikalavimas yra susijęs su Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos priimtu sprendimu viešojo administravimo srityje, dėl ko toks reikalavimas patenka būtent į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administraciniam teismui priskirtinų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, taip pat darė pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas rezoliucija, dėl ko apie tokio teismo procesinio veiksmo atlikimo laiką šalys iš anksto nėra informuojamos. Be to, aptariamo straipsnio nuostatos neįtvirtina ir pareigos rengti žodinį bylos nagrinėjimą esant pagrindui atsisakyti priimti ieškinį.
Taigi, apelianto argumentai, susiję su tuo, jog jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir jis neturėjo galimybės pateikti papildomus dokumentus, yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi civilinė byla nebuvo pradėta nagrinėti, o ieškinio priėmimo ar atsisakymo jį priimti klausimai nėra sprendžiami rengiant žodinį teismo posėdį.
Kartu pažymėtina ir tai, kad CPK 299 straipsnyje išties yra įtvirtinta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį iškelta ir nagrinėjama nebuvo, o apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo ar šiuo metu egzistuoja pagrindas taikyti CPK 299 straipsnio nuostatas tuo pagrindu, jog ieškovas ieškinyje, kurį atsisakyta priimti, išdėsto aplinkybes, jo vertinimu, sudarančias dokumentų klastojimo nusikalstamos veikos sudėtį.
Pabrėžtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, kurios nėra teisiškai reikšmingos teisingo procesinio sprendimo priėmimui, nėra pasisakoma.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nenustatė pagrindo pripažinti, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikius teisės normas ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Tuo pagrindu ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.