Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-11 · Civilinė byla Nr. e2S-698-940/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
e2S-698-940/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04164-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-698-940/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04164-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S) 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.5.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyrius pateikė skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2026 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr((duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir priimti vykdymui 2025 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad su antstolio 2026 m. kovo 19 d. priimtu patvarkymu Nr. ((duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pareiškėjas nesutinka, nes netinkamai taikytos CPK 648, 651 straipsnių nuostatos. Nei viename iš nurodomų teisės normų kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui nėra pripažįstama antstolio 2026 m. kovo 19 d. patvarkyme nurodyta aplinkybė: „antstoliui nėra žinoma likusi išieškotina suma, o pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą skiltyje „Piniginis išieškojimas“ privalo būti nurodyta likusi išieškoti suma“.

Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas antstoliui pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą, nurodydamas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje apibrėžtą sumą, taip pat pateikė jam žinomus (turimus) duomenis apie dalinį baudos sumokėjimą, kitos informacijos teismas neturi. Įstatymo normos neįpareigoja institucijos (teismo) detaliai surinkti ir įrašyti tikslių duomenų apie dalinį baudos sumokėjimą, nes šiuo atveju teismas neturi galimybės patikrinti kada ir kokias įmokas atliko nuteistasis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus skundą dėl antstolio G. J. veiksmų tenkino – panaikino antstolio G. J. 2026 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. S-26-91-14497 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigojo antstolį G. J. priimti vykdymui 2025 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. ((duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, numatytu CPK 648 straipsnio 1 dalyje, 651 straipsnio 1, 2 dalyse, Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte, kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą turi būti tokia, kuri besąlygiškai užkerta kelią vykdomajam dokumentui vykdyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad antstolis kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodė aplinkybę, jog nėra galimybės nustatyti išieškotinos baudos likutį. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. lapkričio 28 d. raštu Šiaulių apygardos teismas informavo antstolį G. J., jog teismui buvo pateikti du kvitai bendroje sumoje 600 Eur. 2025 m. lapkričio 24 d. ir 2026 m. sausio 12 d. Šiaulių apygardos teismas kartu su vykdomuoju raštu taip pat pateikė šiuos mokėjimus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad antstoliui buvo pateikti duomenys apie pareiškėjui žinomus skolininko atliktus mokėjimus. Teismas vertino, jog likusi išieškotina baudos suma gali būti nustatoma antstoliui išsprendus vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą (antstolis turi teisę kreiptis į skolininką, kad jis pateiktų atliktus mokėjimus).

Teismas sprendė, jog antstolio atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti tuo pagrindu, kad nėra galimybės nustatyti išieškotinos baudos likučio, nepatenka į CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip kita akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes tai nėra kliūtis, kuri besąlygiškai užkerta kelią vykdomajam dokumentui vykdyti.

Atsižvelgęs į tai, jog 2025 m. lapkričio 24 d., suėjus teismo baudžiamajame įsakyme nurodytam terminui, per kurį D. B. turėjo sumokėti baudą, teismas per informacinę antstolių AIS sistemą pateikė vykdyti vykdomąjį raštą dėl baudos priverstinio išieškojimo iš nuteistojo D. B., o, antstoliui atsisakius priimti vykdomąjį raštą vykdyti, teismas 2026 m. sausio 12 d. prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikė pakartotinai, teismas vertino, jog nors antstolis nurodo, kad yra praleistas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, tačiau šioje byloje teismas nustatė, jog antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl teismo vykdomasis raštas turėjo būti priimtas jau 2025 m. lapkričio 24 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis G. J. prašo panaikinti 2026 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-11669-1010/2026 ir klausimą išspręsti iš esmės – Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus skundą dėl antstolio G. J. veiksmų atmesti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant CPK 651, 661 straipsnius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352, 337, 361 ir 362 straipsnius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 96 straipsnį, taip pat neatsižvelgiant į baudžiamojoje byloje paskirtos baudos vykdymo ypatumus.

Apelianto teigimu, kliūtis vykdomajam dokumentui priimti buvo esminė – nebuvo aišku, kokia suma apskritai yra vykdytina: 9 000 Eur, 8 400 Eur, 4 500 Eur ar kita suma. Ši aplinkybė ypač reikšminga todėl, kad vykdymui pateikta ne įprasta civilinio pobūdžio skola, о baudžiamojoje byloje paskirta bauda. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje paskirtos baudos priverstinio vykdymo atveju antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, skolininkui raginimo nesiunčia, o turi teisinį pagrindą iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, įskaitant lėšų areštą ir nurašymą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis galėjo priimti vykdomąjį dokumentą ir tik vėliau aiškintis likusią išieškotiną sumą, yra nepagrįsta ir pavojinga skolininko teisių apsaugos požiūriu.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo aiškinimas, jog antstolis turėjo priimti vykdomąjį dokumentą ir tik po to aiškintis likusią išieškotiną sumą, neatitinka CPK 651 straipsnio paskirties. Ši norma skirta užtikrinti, kad vykdymo veiksmai neprasidėtų, jeigu jau priėmimo stadijoje matyti aplinkybės, galinčios lemti neteisėtą, perteklinį neapibrėžtą priverstinį vykdymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminį klausimą, kokią konkrečią sumą antstolis turėjo priimti vykdyti.

Apelianto teigimu, baudos sumokėjimo fakto patikrinimas ir įskaitymas yra valstybės institucijų, o ne antstolio savarankiškai spręstinas klausimas. Antstolis neturi kompetencijos pats nustatyti baudžiamosios baudos likučio ar vykdymo ribų. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pakartotinio vykdomojo dokumento pateikimo metu buvo pašalinta antstolio 2025 m. gruodžio 31 d. konstatuota kliūtis.

Apelianto tvirtinimu, teismas netinkamai įvertino BK 96 ir BPK 337 straipsnių reikšmę. Pažymi, jog 2025 m. lapkričio 24 d. dokumentas nebuvo priimtas vykdyti, nes egzistavo akivaizdi kliūtis – neaiški likusi išieškotina suma. Vykdymo veiksmai nebuvo pradėti. 2026 m. sausio 12 d. pakartotinis pateikimas įvyko jau po BK 96 straipsnyje nustatyto termino pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų vengęs atlikti bausmę ar būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, dėl ko senaties eiga galėtų būti sustabdyta ar nutrūkti. Todėl antstolis neturėjo teisėto pagrindo ignoruoti pasibaigusio BK 96 straipsnyje nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis esą turėjo priimti vykdomąjį dokumentą dar 2025 m. lapkričio 24 d., negali retrospektyviai sukurti vykdymo pradžios.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Akcentuoja, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios būtų akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Kliūčių sąrašas detalizuotas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“. Šiuo atveju nei viename iš nurodomų teisės aktų kliūtimi nėra pripažįstama antstolio G. J. 2026 m. kovo 19 d. patvarkyme atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. ((duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybė.

Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas antstoliui pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą, nurodydamas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje apibrėžtą sumą, taip pat pateikė jam žinomus (turimus) duomenis apie dalinį baudos sumokėjimą, kitos informacijos teismas neturi. CPK 648 straipsnyje yra detaliai reglamentuota, kokie duomenys vykdomajame rašte turi būti nurodyti. Įstatymo normos neįpareigoja institucijos (teismo) detaliai surinkti ir įrašyti tikslių duomenų apie dalinį baudos sumokėjimą, nes šiuo atveju neturi ne tik galimybių, bet ir pareigos rinkti papildomus duomenis apie galbūt atliktas įmokas, apie kurias teismui nebuvo pateikti duomenys. Tai turėjo atlikti antstolis, priėmęs laiku pateiktą vykdymui 2025 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. ((duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas sutinka su teismo vertinimu, jog nors antstolis nurodo, kad yra praleistas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, tačiau šioje byloje teismui nustačius, kad antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl teismo vykdomasis raštas turėjo būti priimtas jau 2025 m. lapkričio 24 d. Taigi, šiuo atveju laikytina, jog vykdomasis dokumentas teismo buvo pateiktas vykdymui laiku, nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašo teismo sprendimą dėl apelianto atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad VMI savo 2025 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. ((duomenys neskelbtini) antstoliui nurodė jai žinomą informaciją, susijusią su D. B. atliktomis įmokomis nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2025 m. gruodžio 29 d. įmokos kodu 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), išdėstydama atliktas įmokas ir nurodydama jų bendrą sumą – 4 500 Eur. Atsakyme taip pat pažymėta, kad vykdomieji raštai dėl baudžiamosiose bylose skirtų baudų išieškojimo nėra teikiami VMI ir jai nėra perduotos funkcijos, susijusios su baudžiamosiose bylose skirtų bausmių – baudų administravimu, VMI nėra bausmes vykdanti institucija bei nekontroliuoja piniginės sankcijos baudžiamojoje byloje vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus skundas dėl antstolio G. J. veiksmų tenkintas ir antstolio G. J. 2026 m. kovo 19 d. patvarkymas Nr. ((duomenys neskelbtini) panaikintas bei antstolis įpareigotas priimti vykdymui 2025 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. ((duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė antstoliui G. J. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl 9 000 Eur baudos pagal 2022 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. ((duomenys neskelbtini) priverstinio išieškojimo iš nuteistojo D. B.. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. informavo antstolį, kad teismui buvo pateikti tik du baudos sumokėjimo kvitai bendrai 600 Eur sumai ir kad kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie baudos sumokėjimą, teismas neturi. Antstolis 2025 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į VMI, kuri 2025 m. gruodžio 30 d. atsakyme nurodė, kad nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2025 m. gruodžio 29 d. D. B. pagal įmokos kodą 6801, skirtą baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtoms baudoms, sumokėjo 4 500 Eur. Antstolis 2025 m. gruodžio 31 d. Patvarkymu Nr. ((duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes antstoliui nebuvo žinoma likusi išieškotina suma ir nebuvo aišku, ar VMI nurodytos skolininko sumokėtos įmokos gali būti įskaitytos pagal konkretų vykdomąjį dokumentą.

2026 m. sausio 12 d. Šiaulių apygardos teismas pakartotinai antstoliui G. J. pateikė prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. vykdomojo rašto Nr. ((duomenys neskelbtini) pateikimo. Antstolis 2026 m. kovo 19 d. Patvarkymu Nr. ((duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nesutikdamas su antstolio patvarkymu, pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2026 m. kovo 19 d. antstolio patvarkymą Nr. ((duomenys neskelbtini). Antstolis 2026 m. balandžio 15 d. Patvarkymu Nr. S((duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog antstolio atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti tuo pagrindu, kad nėra galimybės nustatyti išieškotinos baudos likučio, nepatenka į CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes tai nėra kliūtis, kuri besąlygiškai užkerta kelią vykdomajam dokumentui vykdyti, pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) kliūtis vykdomajam dokumentui priimti buvo esminė – neaiški likusi išieškotina suma; (2) teismas neįvertino tai, jog vykdymui pateikta baudžiamojoje byloje paskirta bauda, kurios priverstinio vykdymo atveju antstolis turi teisinį pagrindą iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmus; (3) baudos sumokėjimo fakto patikrinimas ir įskaitymas yra valstybės institucijų, o ne antstolio savarankiškai spręstinas klausimas; (4) teismas nepagrįstai retrospektyviai vertino 2025 m. lapkričio 24 d. vykdomojo dokumento pateikimą taip, tarsi jis savaime būtų sukūręs vykdymo pradžią, nors dokumentas nebuvo priimtas vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 23 punktas; 2026 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-469/2026, 17 punktas).

CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Atsižvelgdamas į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas; 2026 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-469/2026, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, jog jis pagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, kadangi neaiški likusi išieškotina suma buvo esminė kliūtis vykdomajam dokumentui priimti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, su šia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti. Kaip nurodyta nutarties 29 punkte cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateiktas vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. ((duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta iš nuteistojo D. B. išieškotina Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 9 000 Eur dydžio bauda. Kartu su vykdomuoju dokumentu pateikti du baudos sumokėjimo kvitai bendrai 600 Eur sumai. Taigi, Šiaulių apygardos teismas antstoliui pateikė vykdomąjį dokumentą, nurodydamas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje apibrėžtą sumą, taip pat pateikė jam žinomus (turimus) duomenis apie dalinį baudos sumokėjimą. Apeliacinio teismo vertinimu, antstoliui kilusius neaiškumus dėl likusios išieškoti sumos dydžio jis galėjo išsiaiškinti priėmęs vykdomąjį dokumentą ir atlikęs papildomus veiksmus, t. y. užklausęs skolininko dėl sumokėtos baudos dalies. Taigi, neaiški likusi išieškoti suma, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, nėra laikytina aplinkybe, besąlygiškai užkertančia kelią vykdomojo dokumento vykdymui, kadangi ją išsiaiškinti antstolis gali atlikdamas papildomus vykdymo veiksmus.

Nors apeliantas akcentuoja, jog teismas neįvertino, kad vykdymui pateikta baudžiamojoje byloje paskirta bauda, kurios priverstinio vykdymo atveju antstolis turi teisinį pagrindą iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu. Pažymėtina, jog nors, remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau minėtas teisinis reglamentavimas nedraudžia antstoliui nurodytu atveju, prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus, atlikti papildomus vykdymo veiksmus, siekiant išsiaiškinti tikslią likusią išieškotiną sumą. Minėtoje teisės normoje tik reglamentuojami atvejai, kuriems esant, antstolis nesiunčia raginimo skolininkui, tačiau nėra ribojama jo teisė, esant būtinybei, atlikti kitus papildomus vykdymo veiksmus, pvz. užklausti skolininko apie sumokėtą baudos dalį.

Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jo argumentus dėl praleisto vykdymo senaties termino. Nurodo, kad teismas nepagrįstai retrospektyviai vertino 2025 m. lapkričio 24 d. vykdomojo dokumento pateikimą taip, tarsi jis savaime būtų sukūręs vykdymo pradžią, nors dokumentas nebuvo priimtas vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo, antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, todėl pagrįstai laikytina, kad vykdomasis dokumentas turėjo būti priimtas jį teikiant jau pirmąjį kartą 2025 m. lapkričio 24 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens argumentus, jog yra praleistas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.

Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti tuo pagrindu, kad nėra galimybės nustatyti išieškotinos baudos likučio, nepatenka į CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes tai nėra kliūtis, besąlygiškai užkertanti kelią vykdomajam dokumentui vykdyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio G. J. 2026 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. ((duomenys neskelbtini) panaikinto ir įpareigojo antstolį priimti vykdymui 2025 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. ((duomenys neskelbtini).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė