Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1731-392/2026, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjas J. J. proceso atnaujinimo siekia Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1731-392/2026, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (teismas nustatė, kad yra įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Minėta nutartis peržiūrėta instancine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi, pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo byloje, kurioje išnagrinėtas jo netiesioginio ieškinio priėmimo klausimas ir procesas užbaigtas teismo nutartimi, kuria ieškinį atsisakyta priimti.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. J. prašymą atnaujinti procesą, skundžiama 2026 m. birželio 15 d. nutartimi jo netenkino, konstatavęs, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą, nes civilinė byla Nr. e2-1731-392/2026 nebuvo pradėta nagrinėti – ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį buvo atsisakyta priimti, o pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės susijusios su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, o ne su ieškinio priėmimo klausimu, be to, šios aplinkybės buvo žinomos dar iki Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, nes pareiškėjo nurodomi melagingų paaiškinimų ir dokumentų suklastojimo faktai nebuvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodytų aplinkybių naujumą ir jų reikšmę, neatsižvelgė į tai, jog ankstesniuose teismo procesuose jo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai nebuvo tinkamai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus dėl toliau nurodomų motyvų.

Proceso atnaujinimas yra viena iš civilinio proceso stadijų, reglamentuojama CPK 365-374 straipsniuose. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais baigtiniais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Taigi, proceso atnaujinimo institutu siekiama sudaryti galimybę civilinio proceso įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais ir tvarka patikrinti priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų etapų. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024 46 punktą).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį kaip tapatų, pareiškimą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, išsprendė jo priėmimo klausimą – prašymą priėmė. Taigi, teismas atliko pirmąjį proceso atnaujinimo prašymo nagrinėjimo etapą. Antruoju etapu teismas iš esmės išnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą ir pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė, konstatavęs, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. Taigi, prielaidos tolesniam etapui vykti nebuvo.

Sprendžiant šioje byloje kilusį klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1731-392/2026 pareiškėjo nurodytais pagrindais, būtina atsižvelgti į tai, koks procesinis klausimas buvo išnagrinėtas minėtoje byloje ir koks buvo jos rezultatas. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo (pareiškėjo šioje byloje) netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą ir ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Priėmus nutartį, kuria atsisakyta netiesioginį ieškinį priimti, procesas civilinėje byloje Nr. e2-1731-392/2026 buvo užbaigtas (civilinė byla CPK 137 straipsnio 1 dalies prasme nebuvo iškelta). Taigi, byloje, kurios atnaujinimo siekia pareiškėjas, teismas tik išsprendė netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, o netiesioginiu ieškiniu inicijuotas ginčas iš esmės išnagrinėtas nebuvo.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, iš esmės sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir teismo nutartis nutraukti bylą, t. y. šia nutartimi apskritai užkertamas kelias teisme nagrinėti kilusį ginčą iš esmės. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės atitinka CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą – teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to daroma išvada, kad proceso atnaujinimas dėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusia nutartimi, kuria ieškinį atsisakyta priimti pagrindu, užkertančiu kelią ateities procesui, iš principo yra galimas. Tačiau, tokioje situacijoje siekdamas proceso atnaujinimo, pareiškėjas turi įrodyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų pagrindų buvimą, susiedamas juos būtent su ieškinio priėmimo klausimo sprendimu.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad paaiškėjo ir liko neišnagrinėtos aplinkybės, susijusios su 2016 m. liepos 19 d. UAB „Kriautė“ ir VšĮ Vilniaus universiteto sudaryta rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1025 bei 2014 m. lapkričio 19 d. J. įmonės „J.“ ir VšĮ Vilniaus universiteto sudaryta rangos sutartimi Nr. RanS-50000-2663.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant proceso atnaujinimo institutą užbaigtose civilinėse bylose, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jei jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme; atitinkamai, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktą).

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos išvadai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su 2016 m. liepos 19 d. UAB „Kriautė“ ir VšĮ Vilniaus universiteto sudaryta rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1025 bei 2014 m. lapkričio 19 d. J. įmonės „J.“ ir VšĮ Vilniaus universiteto sudaryta rangos sutartimi Nr. RanS-50000-2663, galėtų būti susijusios būtent su ginčo nagrinėjimu iš esmės (kuris prašomoje atnaujinti byloje nebuvo ir neturėjo būti atliekamas), tačiau nėra reikšmingos netiesioginio ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui. Dėl to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali turėti teisinės reikšmės ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, peržiūrai, naudojantis proceso atnaujinimo institutu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 bei 4 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Apelianto teigimu, pridėti dokumentai ir duomenys patvirtina galimus dokumentų klastojimo atvejus bei galimą valstybei padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais taip pat nesutinka ir juos atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021 13 punktą, 2026 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-435-567/2026 50 punktą). To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Taigi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai siejami ne vien su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus, bet su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atitinkama nusikalstama veika yra nustatyta. Tokį aiškinimą, be kita ko, suponuoja ir tai, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas yra išimtinis ir itin ribotas. Todėl vien pareiškėjo subjektyvūs teiginiai apie galimą dokumentų klastojimą ar melagingų paaiškinimų pateikimą savaime nėra pakankami CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo nurodomos aplinkybės dėl galimai suklastotų dokumentų būtų nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl nėra vienos iš būtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų – įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepagrindžia ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir, atsisakydamas atnaujinti byloje procesą, priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.