Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir unija) 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:pripažinti neteisingomis ir negaliojančiomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rezultatas“ parengtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01;priteisti 3 115 971,81 Eur žalos atlyginimą: priteisiant 2 624 029,01 Eur solidariai iš atsakovų R. P., J. R. (buvusi K.), D. Č., I. I., E. P., J. B. ir UAB „Rezultatas“, o 491 942,80 Eur solidariai priteisiant iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. B., UAB „Rezultatas“ ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“;priteisti 552 941,79 Eur žalos atlyginimą: priteisiant 465 644,55 Eur solidariai iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č. ir UAB „Rezultatas“, o 87 297,24 Eur solidariai priteisiant iš R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“;priteisti iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovių UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas;priteisti iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė unija 2018 m. kovo 12 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad reikalaujamos žalos dydį mažina UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ unijai įkeisto turto, kuris bylos nagrinėjimo metu dar nėra parduotas, verte ir prašo priteisti 3 652 143,93 Eur.Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. ir UAB „Rezultatas“ 1 926 127,46 Eur žalos atlyginimą; nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ dėl 579 710,14 Eur reikalavimo dalies; priteisė ieškovei iš atsakovų procesines palūkanas; nutraukė bylos dalį dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis; atmetė kitą ieškinio dalį. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovų (išskyrus J. Č.) apeliacinius skundus, 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės UAB „Rezultatas“ kasacinį skundą.Atsakovai E. P., D. Č. ir I. I. 2025 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktų pagrindu; atnaujinus procesą bei bylą išnagrinėjus iš esmės, priimti naują sprendimą – ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė su UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ (toliau kartu – unijos skolininkės) 2010–2011 m. sudarė paskolos sutartis, kurių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto (pagal paskolos sutartis gautų lėšų įsigytų žemės sklypų) įkeitimu. Įkeistų žemės sklypų vertė, nurodyta atsakovės UAB „Rezultatas“ atliktuose turto vertinimuose nuo realios rinkos vertės skyrėsi kelis ar net dešimtis kartų. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovai, būdami unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai, nepaisydami akivaizdžių nekilnojamojo turto verčių neatitikimų, priėmė sprendimus išduoti paskolas minėtoms bendrovėms. Šiuo pagrindu iš atsakovų dėl netinkamo pareigų atlikimo (neveikimo) buvo priteistos visos ieškovės neatgautų paskolų sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-859/2024 nutarė pripažinti kaltais unijos skolininkių vadovus. A. Š., T. O., D. R. ir E. K. pripažinti kaltais, kadangi nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. sausio 19 d. kaip organizuotos grupės nariai suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, pateikė šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus kredito unijų „Laikinosios sostinės kreditas“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ darbuotojams, kurie suklaidinti dėl tikrų organizuotos grupės narių ketinimų priėmė sprendimus dėl paskolų suteikimo organizuotos grupės narių kontroliuojamoms ir faktiškai valdomoms bendrovėms ir paskolas šioms bendrovėms išmokėjo. Organizuotos grupės nariai apgaule savo ir kiekvieno grupės nario naudai įgijo labai didelės vertės minėtų kredito unijų turtą (iš viso 3 084 598 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-497/2025 patenkino ieškovės BKU „Vilniaus kredito unija“ civilinius ieškinius ir priteisė šiai ieškovei: iš A. Š., T. O. ir E. K. solidariai 359 128,82 Eur; iš A. Š., T. O. ir D. R. solidariai 1 148 364,34 Eur; iš A. Š. ir T. O. solidariai 1 003 447,72 Eur; iš viso 2 510 940,88 Eur. Nors nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės egzistavo nagrinėjant civilinę bylą ir joje priimant sprendimą, tačiau atsakovams jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes apie jas sužinota tik po teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio priėmimo. Šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui ir būtų lėmusios iš esmės kitokį teisinį ginčo rezultatą, nes trečiųjų asmenų (nuteistųjų) tyčinė nusikalstama veika pašalina atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovai negalėjo numatyti ir išvengti kitų asmenų, veikiant bendrininkų grupėje, iš anksto suplanuotų nusikalstamų veiksmų unijos ir jos darbuotojų atžvilgiu. Taigi, jei nuteistieji nebūtų įvykdę nusikalstamų veikų, suklastoti dokumentai unijai iš viso nebūtų buvę pateikti. Jei nuteistieji būtų pateikę tikrovę atitinkančius dokumentus ir realią turto vertę atspindinčias ataskaitas, tokių duomenų objektyviai būtų nepakakę prašomo dydžio paskoloms gauti, o paraiškų svarstymas net nebūtų pasiekęs paskolų komiteto. Po nuosprendžio baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje sukūrė situaciją, jog unija iš vienos prievolės (delikto) įgijo ne tik turtines teises į visus atsakovus solidariai, tačiau ir į unijos skolininkes, pastarųjų teisių ir pareigų perėmėjas, laiduotojas bei nuteistuosius kelis kartus didesnei sumai, kilusiai iš vieno delikto. Atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje, būtina įvertinti, kiek visi asmenys solidariai, subsidiariai yra atsakingi, ar unija patyrė žalą, ar yra perleidusi savo reikalavimus kitiems asmenims.Atsakovai R. P., J. B., J. R. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prisidėjo prie pateikto prašymo atnaujinti procesą, prašydami jį patenkinti visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, galinčiomis turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įrodo, kad nuteistieji suklastojo tikrus ir pagamino netikrus dokumentus ir pateikė juos ieškovės darbuotojams, kurie, būdami suklaidinti dėl tikrųjų organizuotos grupės narių ketinimų, priėmė sprendimus suteikti paskolas. Teismas netenkino atsakovų prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė dalyvavę byloje asmenys – atsakovai, kurie nenurodė ir teismas nenustatė tokių asmenų, dėl kurių teisių ir (ar) pareigų buvo nuspręsta išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atsakovų argumentai dėl ieškovei įvairiuose procesuose priteistų sumų nepagrindžia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtu sprendimu buvo nuspręsta dėl kitų nedalyvavusių byloje asmenų (nuteistųjų, laiduotojų ar kitų skolininkų) teisių ar pareigų. Atnaujinus procesą, ieškovė unija prašė palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 nepakeistais ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimas priteisiamas iš skirtingų solidariųjų skolininkų civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nereiškia, jog tokiais atvejais kreditorius įgyja teisę vykdyti dvigubą išieškojimą ir dėl šios priežasties teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. Atsakovų civilinės atsakomybės negali pašalinti tai, kad unija pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir šis ieškinys buvo patenkintas. Tiek atsakovų, tiek ir nuteistųjų veiksmai sudarė sąlygas tam, kad unijai būtų padaryta žala, todėl jie visi solidariai atsakingi už žalos atlyginimą. Unijai padaryta žala iki šiol nėra atlyginta nei atsakovų, nei nuteistųjų, nei kokiomis nors kitomis lėšomis, todėl unija siekia išnaudoti visas teisėtas priemones, siekdama atgauti kaip įmanoma didesnę patirtos žalos atlyginimo dalį. UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitų ydingumas buvo žinomas ir jau įvertintas priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį, todėl po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, išskyrus nusikaltimo organizatorius. Tačiau tai nekeičia turto vertinimo ataskaitų turinio ir atsakovams tekusių pareigų tinkamai įvertinti paraiškas dėl paskolų suteikimo. Sprendimus dėl paskolų išdavimo unijoje bendrai turėjo priimti paskolų komitetas ir valdyba, kurie privalėjo įvertinti skolininko patikimumą, finansines galimybes pačiam grąžinti paskolą, skolininko pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, skolininko turimą turtą, finansinę būklę, mokumą, pajamas ir kitą reikšmingą informaciją, tačiau atsakovai to nepadarė.Atsakovai E. P., D. Č. ir I. I. prašė priimti naują sprendimą – ieškinį jų atžvilgiu atmesti ir grąžinti atsakovams tai, kas buvo išieškota. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis patvirtina, kad atsakovai nėra atsakingi už ieškovei padarytą žalą, nes žala atsirado ne dėl paskolų išdavimo, o dėl paskolų gavėjų padarytų nusikaltimų. Atsakovai negalėjo numatyti ir išvengti kitų asmenų (nuteistųjų) iš anksto apgalvotų, veikiant bendrininkų grupėje, nusikalstamų veikų atlikimo unijos ir jos darbuotojų atžvilgiu. Net ir pripažinus atsakovų atsakomybę, jie turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl kitų asmenų veiksmų. Unija negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau nei galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo. Atsakovai R. P., J. B. ir J. R. prašė priimti naują sprendimą – ieškinį jų atžvilgiu atmesti ir grąžinti atsakovams tai, kas buvo išieškota. Šių atsakovų argumentai iš esmės sutampa su atsakovų, pateikusių prašymą atnaujinti procesą, argumentais.Trečiasis asmuo E. K. atsiliepimu prašė atmesti atsakovų prašymą dėl naujo sprendimo priėmimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai, būdami unijos valdybos ir paskolų komiteto nariais, veikė aplaidžiai, nerūpestingai ir pažeidė jiems teisės aktų nustatytas pareigas. Atsakovai neįvertino akivaizdžių nekilnojamojo turto verčių neatitikimų, netikrino viešai prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų ir neanalizavo vertinimo ataskaitų pagrįstumo. Atsakovai privalėjo suabejoti pateiktų turto vertinimo ataskaitų pagrįstumu ir imtis veiksmų papildomai informacijai patikrinti. Taigi, atsakovų civilinė atsakomybė negali būti eliminuojama vien dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, nes trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos neturėjo įtakos atsakovų atliktiems neteisėtiems veiksmams.Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas 2026 m. vasario 23 d. išvadoje nurodė, kad dokumentų suklastojimas paprastai veikia kaip indikatorius, jog kontrolės aplinka ir duomenų patikimumo vertinimo procesai neveikė pakankamai (arba nebuvo taikomi). Jeigu kredito sprendimai buvo priimami remiantis nepatikrintais ar formaliai priimtais dokumentais, klastotės faktas paprastai sustiprina neigiamą vertinimą dėl vidaus kontrolės ir kredito rizikos valdymo procedūrų adekvatumo. Lietuvos banko 2013 m. balandžio mėn. parengtoje unijos inspektavimo ataskaitoje buvo konstatuota, kad unijos skolininkėms suteiktos paskolos turi būti priskirtos nuostolingai didžiausios rizikos grupei ir joms turi būti sudaryti 100 proc. dydžio specialieji atidėjiniai, todėl nuosprendyje nustatytos klastotės aplinkybės tokios išvados (vertinimo) nei paneigia, nei sušvelnina – veikiau patvirtina, jog rizika buvo materializuota ir užtikrinimo patikimumas buvo abejotinas. Nuosprendžio aplinkybės galėjo būti papildomu faktiniu pagrindimu, kodėl paskolos turėjo būti pilnai padengtos atidėjimais. Nuosprendyje nustatytos klastotės aplinkybės turi reikšmės vertinant faktinę suteiktų paskolų riziką ir sprendimų prielaidas, įskaitant galimą poreikį pervertinti užtikrinimo realumą ir su tuo susijusius rizikos parametrus. Tačiau jos savaime nepanaikina ir paprastai nesušvelnina pareigos laikytis kredito rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir sprendimų priėmimo reikalavimų. Priešingai, jos yra tiesiogiai reikšmingos atsakant į klausimą, ar unijoje kreditavimo sprendimai buvo priimami apdairiai ir ar buvo laikomasi paskolų išdavimo metu galiojusių normatyvų bei kitų teisės aktų reikalavimų.