Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-8384-937/2026 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ prašymą dėl palikimo administratoriaus pakeitimo, suinteresuoti asmenys R. L. Š., D. L. Š., P. M. Š., S. Š., R. A., V. Š. ir uždaroji akcinė bendrovė „Sago“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“ (toliau kartu – pareiškėjai arba kreditoriai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl palikimo administratoriaus pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti palikėjo R. Š. ((duomenys neskelbtini)) palikimo dalies – 6200 vnt. UAB „Jurgena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 33 105 vnt. UAB „Posūkis“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų ir 5184 vnt. UAB „Geruda“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (toliau kartu – kreditorių akcijos) – administratorių: a) nušalinti R. L. Š. nuo palikimo dalies administravimo; b) paskirti R. N. palikimo dalies paprastuoju administratoriumi iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo, teismo nutartį pripažinti skubiai vykdytina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“ prašymą tenkino iš dalies – nušalino R. L. Š. nuo palikėjo R. Š. (mirusio 2025 m. rugpjūčio 28 d.) palikimo dalies – 6200 vnt. UAB „Jurgena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 33 105 vnt. UAB „Posūkis“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų ir 5184 vnt. UAB „Geruda“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų – administravimo. Paskyrė R. N. palikėjo R. Š. palikimo dalies – 6200 vnt. UAB „Jurgena“ akcijų, 33 105 vnt. UAB „Posūkis“ akcijų ir 5184 vnt. UAB „Geruda“ akcijų – paprastuoju administratoriumi iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo (iki įpėdiniams bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai). Nustatė palikimo administratoriui R. N. 2 000 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą už pirmuosius 3 veiklos mėnesius ir 1 000 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą už likusius veiklos mėnesius. Administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos apmokamos iš palikėjo R. Š. paveldimo turto (lėšų). Suinteresuotų asmenų R. L. Š., D. L. Š., S. Š. ir P. M. Š. prašymą dėl G. M. paskyrimo palikimo administratoriumi atmetė. Atmetė pareiškėjų prašymą teismo nutartį pripažinti skubiai vykdytina.

Teismas sprendė, kad susiklostė interesų konflikto situacija, nes R. L. Š., būdamas įpėdiniu, yra suinteresuotas išsaugoti kuo didesnę palikimo dalį, tuo tarpu pareiškėjai (kreditoriai) yra suinteresuoti savo finansinių reikalavimų patenkinimu iš paveldimo turto. Tokia situacija, kai skolininkas administruoja turtą, iš kurio turi būti tenkinami kreditorių reikalavimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.242 straipsnyje įtvirtintiems nešališkumo ir lojalumo visiems naudos gavėjams principams.

Teismas konstatavo, kad tarp R. L. Š. (ir kitų įpėdinių) bei pareiškėjų (ir jų vadovo R. A.) vyksta intensyvūs teisminiai ginčai dėl įmonių valdymo (civilinės bylos Nr. e2-860-1159/2026, Nr. e2-2144-1169/2026). Administratorius aktyviai bylinėjasi su kreditoriais, kurių interesus jis taip pat privalo atstovauti ir ginti. Teismas vertino, jog, toks administratoriaus veikimas, net ir vertinant jį kaip siekį apsaugoti palikimo masę, objektyviai neleidžia jam išlaikyti neutralumo ir užtikrinti kreditorių interesų apsaugos.

Teismas įvertino, kad R. L. Š. neturi specialios profesinės kvalifikacijos (nėra nemokumo administratorius, advokatas ar pan.), kuri, atsižvelgiant į paveldimo turto specifiką (trijų veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių akcijos) ir didelės apimties kreditorinius reikalavimus, yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą, profesionalų ir nešališką turto administravimą.

Teismas darė išvadą, kad R. L. Š. negali tinkamai ir nešališkai atlikti palikimo administratoriaus pareigų, jo veikla šioje situacijoje neišvengiamai pažeidžia kreditorių interesus.

Teismas nustatė, kad G. M. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205/2007 buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (būdamas antstoliu neteisėtai naudojosi depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis asmeninei naudai gauti) ir dėl to prarado teisę dirbti antstoliu. Nors teistumas šiuo metu yra išnykęs, palikimo administratoriui, kaip teismo skiriamam asmeniui, keliami ypatingai aukšti nepriekaištingos reputacijos, etikos ir skaidrumo reikalavimai. Teismas vertino, jog asmens praeityje padarytas tyčinis nusikaltimas, susijęs su svetimų lėšų administravimu ir piktnaudžiavimu suteiktais įgaliojimais, sudaro pagrįstą pagrindą kreditoriams nepasitikėti šiuo kandidatu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų siūlomas kandidatas R. N. yra įrašytas į oficialų nemokumo administratorių sąrašą, turi ilgametę patirtį, byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių dėl jo nešališkumo, reputacijos ar profesionalumo. Dėl to sprendė, kad R. N. atitinka palikimo administratoriui keliamus reikalavimus ir yra tinkamas užtikrinti tiek kreditorių, tiek įpėdinių interesų pusiausvyrą.

Teismas, atsižvelgęs į administruojamo turto apimtį, specifiką (įmonių akcijos, vykstantys teisminiai ginčai) ir administratoriaus atsakomybę, sprendė, kad prašomas atlyginimo dydis yra protingas, atitinka rinkos sąlygas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“ prašymą dėl administratoriaus pakeitimo atmesti; teismui nusprendus, jog yra pagrindas pakeisti paskirtąjį administratorių R. L. Š. naujuoju administratoriumi paskirti asmenį, kurio kaštai mažiausiai atsilieps bendrai paveldimai turto masei – G. M.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmos instancijos teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013. Šiuo atveju administruojamo turto objektas yra trijų bendrovių – UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Geruda“ – akcijų paketai, sudarantys atitinkamai 33,333 proc., 1,268 proc. ir 12,781 proc. kiekvienos bendrovės akcijų. Visos šios teisės yra išimtinai neturtinės ir organizacinės – jos suteikia galimybę dalyvauti bendrovės valdyme ir gauti informaciją, tačiau nesuteikia jokios galios kontroliuoti bendrovės ūkinę veiklą, lėšų srautus ar turto vertę. Paprastojo akcijų administravimo atveju administratoriaus teisinės galios yra tiek mažai, kad net esant interesų konfliktui civilinės atsakomybės kontekste jis negali sukelti realios žalos: administratorius negali disponuoti akcijomis, negali kontroliuoti bendrovės veiklos, negali įtakoti lėšų srautų ar dividendų paskirstymo. Visi šie sprendimai priklauso bendrovės valdymo organams, kuriuos šiuo metu kontroliuoja pats pareiškėjų atstovas – R. A..

Todėl administratoriaus pakeitimas savaime neišspręs skundžiamoje nutartyje nurodyto pirmos instancijos teismo argumento dėl kreditorių interesų apsaugos - nes kreditorių interesų apsauga nepriklauso nuo to, kas yra administratorius, o priklauso nuo to, kokias galias jam suteikia paprastasis administravimas t. y. nagrinėjamu atveju, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, R. L. Š. dėl administruojamo turto specifikos negali iškelti nei savo intereso aukščiau kreditorių intereso, nei padaryti žalos kreditorių interesams, kadangi paprastasis administravimas nesuteikia jam teisės ir galimybės sumažinti arba padidinti administruojamo turto vertę, tai gali padaryti tik bendrovių vadovas - R. A..

Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad nutarties Nr. 3K-3-393/2013 situacijoje kreditorių reikalavimai buvo neginčytini – jie buvo patvirtinti bankroto byloje. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų kaip kreditorių statusas nėra teisiškai patvirtintas. Turto apyrašas, kuriame įrašytos tariamos palikėjo skolos, pats savaime skolos fakto neįrodo - tai tik potencialaus kreditoriaus informavimas įpėdinių apie galimą skolą. Kreditorius, siekdamas būti pripažintas kreditoriumi ir atgauti skolą, turi kreiptis į teismą ir skolą prisiteisti teismine tvarka, pateikdamas pirminius dokumentus. Iki tol kreditorių reikalavimai teisine prasme nėra nei patvirtinti, nei vykdytini. R. L. Š. kaip administratorius devynis kartus raštu kreipėsi į Bendroves, prašydamas pateikti skolos egzistavimo įrodymus, tačiau nė vienas pirminis dokumentas nebuvo pateiktas.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. L. Š. veikia interesų konflikte. Skundžiamoje nutartyje konstruojamas interesų konfliktas iš esmės remiasi teisinės logikos klaida – fiduciarinių pareigų doktrina, kylančia iš CK 2.87 straipsnio 3 dalies, kuri klaidingai perkelta į palikimo administratoriaus teisinį įpareigojimą. R. L. Š. nėra paskirtas eiti UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ar UAB „Geruda“ valdymo organo nario pareigų. Palikimo administratoriaus, vykdančio paprastąjį akcijų administravimą, teisinis statusas yra lygiavertis eilinio akcininko statusui: jis gali dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti, gauti informaciją, tačiau ne daugiau.

Skundžiamoje nutartyje konstatuotas interesų konfliktas, grindžiamas vien tuo, kad administratorius yra įpėdinis ir pretenduoja į palikimo dalį, tiesiogiai prieštarauja šiai CK normai. Jeigu tokia aplinkybė pati savaime sukeltų nušalinimą, CK 4.242 str. 3 d. apskritai neturėtų taikymo srities. Pirmos instancijos teismas šios normos nepaminėjo, jos nevertino - ir tai yra esminis teisinio reguliavimo taikymo trūkumas, sudarantis pagrindą Skundžiamą nutartį panaikinti.

Pirmos instancijos teismo argumentas, kad administratorius aktyviai bylinėjasi su kreditoriais, kurių interesus privalo atstovauti ir ginti, ir kad toks veikimas neleidžia išlaikyti neutralumo, yra klaidingas. Pirma, civilinė byla Nr. e2-860-1159/2026 buvo inicijuota ne R. L. Š., o R. A. – R. L. Š. toje byloje yra tik perėmęs velionio tėvo procesines teises kaip įpėdinis. Antra, civilinėje byloje Nr. e2-2144-1169/2026 R. L. Š. kreipėsi į teismą dėl 2025 m. spalio 10 d. bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų panaikinimo. Šis veiksmas yra ne interesų konflikto apraiška, o tiesioginė administratoriaus pareiga.

Aktualus teisinis reguliavimas ir teisminė praktika nurodo, kad paskirto administratoriaus pakeitimas nėra savitikslis ir galimas tik esant labai aiškioms sąlygoms – kai paskirtas administratorius neatlieka savo pareigų, jas atlieka netinkamai, piktnaudžiauja arba kada pažeidžia įpėdinių, arba kreditorių ar kitų suinteresuotų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju, byloje neįrodyta, kad R. L. Š. netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas ir pažeidžia kreditorių, t. y. Bendrovių, bei potencialių įpėdinių interesus.

Galiojanti nemokumo administratoriaus licencija yra AVNT kaip kompetentingos valstybės institucijos konstatuotas faktas, patvirtinantis, jog asmuo atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus, įskaitant nepriekaištingą reputaciją, licencijos išdavimo momentu. Teismas nėra kompetentingas pats savaime pakeisti kompetentingos institucijos jau atlikto vertinimo, jeigu įstatyme nenustatyta tokia teisė. Be to, BK 97 straipsnio 6 dalis nustato imperatyviai ir be išlygų: „Asmenys, kurių teistumas yra išnykęs ar panaikintas, laikomi neteistais.“ Sistemiškai aiškinant JANĮ 118 straipsnio ir BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas konstatuotina, kad G. M. laikytinas nepriekaištingos reputacijos neteistu licenciją turinčiu asmeniu, galinčiu administruoti turtą, todėl pirmos instancijos teismo išvados laikytinos diskriminacinėmis ir pažeidžiančiomis bazinius teisės principus.

R. N. paskyrimas daro žalą kreditoriams. Remiantis skundžiama nutartimi paskirtajam administratoriui vien už pirmus tris administravimo mėnesius iš palikėjo turto būtų išmokėtas užmokestis tris kartus didesnis nei jis prašė, šešis kartus didesnis nei prašė kitas profesionalus administratorius G. M., nelyginant su dabartiniu administratoriumi, kuriam užmokestis nemokamas.

Tiek bendrovėms, tiek pirmos instancijos teismui remiantis argumentu, kad R. L. Š. veikdamas kaip administratorius pažeidžia kitų paveldėtojų interesus jie turėtų dalyvauti ginčo byloje ir jų nuomonė turėtų būti išklausyta. Jų neįtraukimas ir neinformavimas apie ginčą sukuria paradoksalią situaciją, kada prioritetas suteikiamas kreditoriaus interesams, visiems paveldėtojams neleidžiama išsakyti savo nuomonės, nors Kasacinis teismas nurodo, kad tiek kreditorių, tiek paveldėtojų interesai turi būti ginami proporcingai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Sago“ prašo: apeliacinį procesą pagal R. L. Š. atskirąjį skundą nutraukti, jei procesas būtų nenutrauktas – atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP8384-937/2026 palikti nepakeistą; priteisti iš R. L. Š. UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Sago“ naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nepašalinamą turto administratoriaus interesų konfliktą, kuris draudžiamas visais administravimo atvejais (tiek paprastam, tiek visiškam administravimui). CK 5.42 straipsnis, kurio pagrindu turto administratorius buvo nušalintas, turto administravimo rūšies apskritai nemini. Įstatymų leidėjas, ir kasacinis teismas nušalinimo pagrindą aiškiai sieja su naudos gavėjų interesų pažeidimu, o ne su administratoriaus įgaliojimų/teisių apimtimi ir nesusiaurina nušalinimo tik iki vienos administravimo rūšies. Administratoriaus lojalumo ir nešališkumo pareigos taip pat nėra diferencijuojamos pagal administravimo rūšį.

Apeliantas siekia sutapatinti du skirtingus dalykus – interesų konflikto egzistavimą ir galimos žalos mastą. Administratoriaus įgaliojimų apimtis negali turėti įtakos objektyvioms galimybėms sukelti didesnę/mažesnę žalą. Visiško administravimo atveju žalos atsiradimo rizika ir dydis negali būti didesnis nei paprastojo administravimo atveju, nes abiem atvejais administratorius turi išsaugoti turtą. Didžiausia rizika turtui išsaugoti kyla tada, kai administratorius yra interesų konflikte ir tvarkydamas turtą vadovaujasi savo asmeniniais interesais.

Nagrinėjamu atveju vertinant pagal pašalinio stebėtojo kriterijų, nėra abejonių, kad turto administratorius proteguoja tik dalį įpėdinių (įskaitant ir save patį). Turto administratorius yra kreditorių (kurių interesais visų pirma turėtų veikti) skolininkas, tačiau kartu ir bylinėjasi su jais. Be to, turto administratorius bylinėjasi ir su kitais palikėjo įpėdiniais.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas tariami netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013. Pažymėta, kad nutartyje teismas vadovavosi ne šios Kasacinio teismo nutartimi išnagrinėtos bylos rezultatu (palikimo administratoriaus nušalinimu dėl bankroto procedūros), bet joje suformuluotomis bendrosiomis teisės aiškinimo taisyklėmis – dėl kreditorių, kaip prioritetinių naudos gavėjų, dėl palikimo administratoriui keliamų profesionalumo reikalavimų bei dėl CK 5.42 straipsnio taikymo apimties. Šios taisyklės yra teisės normų aiškinimas, o ne nuo bankroto procedūros ypatumų priklausanti išvada.

Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad administratoriaus bylinėjimasis su kreditoriais yra ne interesų konflikto išraiška, bet tariamas įstatyminės pareigos vykdymas. Apeliantas dar kartą klaidina teismą, nurodydamas teiginius, kurių nutartyje nėra. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas konstatavo kad aktyvus bylinėjimasis su asmenimis, kurių interesus turto administratorius privalo ginti, objektyviai neleidžia išlaikyti neutralumo.

Atskirajame skunde teigiama, kad kreditorių statusas neva teisiškai nepatvirtintas, todėl interesų konfliktas su jais negali kilti, be to, tariamai nenustatytos CK 5.42 straipsnio taikymo sąlygos. Šie argumentai neatitinka nei bylos duomenų, nei ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Tačiau kreditoriai įgijo naudos gavėjų teises, kai įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į notarą J. P. dėl kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdinių atžvilgiu. Priešingi nei siekia aiškinti apeliantas, kreditorių reikalavimai yra ne hipotetiniai, bet įstatymų nustatyta tvarka pagrįsti ir užfiksuoti oficialiuose dokumentuose, kurie yra galiojantys ir teisingi.

Apeliantas iš esmės neginčija, jog jis nėra nemokumo administratorius, advokatas ar kitos atitinkamos srities profesionalas – apeliantas ginčija, kad įstatymas tokio reikalavimo tiesiogiai nenustato. Tačiau kasacinio teismo praktikoje palikimo administratoriaus profesionalumo standartas yra aiškiai suformuluotas.

R. N. paskyrimas ir jam nustatytas atlyginimas yra teisėti, o G. M. kandidatūra atmesta pagrįstai. Sprendžiant dėl palikimo dalies administratoriaus kandidatūros, kai palikėjo skolos viršija paveldimą turtą, prioritetiniai yra kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju nepasitikėjimą G. M. išreiškė visi kreditoriai – tiek bendrovės, tiek UAB „Sago“. Akivaizdu, kad administratorius, kuriuo nepasitiki nė vienas iš prioritetinių naudos gavėjų, negali užtikrinti tikslo, dėl kurio palikimo administratorius apskritai skiriamas. Asmuo, kuris praeityje siekė asmeninės naudos iš neteisėto svetimo turto valdymo, negali kelti kreditoriams pasitikėjimo, o fiduciariniai santykiai, kaip minėta, grindžiami pasitikėjimu. Nemokumo administratoriaus licencijos turėjimas nesukuria teismui pareigos paskirti tokį asmenį palikimo administratoriumi konkrečioje byloje.

G. M. prašomo atlyginimo dydis jo kandidatūros nestiprina, o ją silpnina. Tai rodo, kad kandidatas nesuvokia jam siūlomų funkcijų apimties ir sudėtingumo arba pagrindžia byloje kreditorių išsakytas abejones dėl realių jo veiklos paskatų ir nepriklausomumo, kelia abejonių dėl galimų slaptų „atmokėjimų“ jam.

R. N. palikimo administratoriui keliamus reikalavimus atitinka ir nutartimi jis paskirtas pagrįstai. Byloje nėra jokių duomenų, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo, reputacijos ar profesionalumo. Tokių duomenų nenurodo ir pats apeliantas. Be to, R. N. kandidatūrai pritarė kreditoriai, R. A. ir V. Š., taip išreikšdami pasitikėjimą kandidatu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. A. prašo: apeliacinį procesą pagal R. L. Š. atskirąjį skundą nutraukti, o jei procesas būtų nenutrauktas – atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą; priteisti iš R. L. Š. R. A. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nutartis apskritai nėra apeliacijos objektas ir apeliacine tvarka neskundžiama. Byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Joje buvo sprendžiami palikimą sudarančio turto administravimo klausimai, todėl bylai taikytinos CPK V dalies XXXIX skyriaus (CPK 579–582 straipsniai) nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl turto administravimo bei paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjimą supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 11 dalyje aiškiai nustatyta, kad šios kategorijos bylose priimta teismo nutartis (išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ar atsisakyti duoti tokį leidimą) yra apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. Š. nurodo, kad su atskirojo skundo reikalavimais nesutinka visiškai; kadangi įstatymas nenumato atskirojo skundo dėl 2026 m. liepos 3 d. teismo nutarties padavimo galimybės, apeliacinis procesas pagal 2026 m. liepos 10 d. R. L. Š. atskirąjį skundą turi būti nutrauktas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Įstatymas reglamentuoja, kad turto administravimo ir paveldėjimo procedūrų taikymo bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 straipsnis). CPK nenumatyta kitokia prašymų dėl turto administravimo ir paveldėjimo procedūrų taikymo tvarka. CPK 582 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą. 2026 m. liepos 3 d. teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl turto administratoriaus ar paveldėjimo procedūrų taikymo.

Būdamas palikimo administratoriumi R. L. Š. valdo 1/3 dalį UAB „Jurgena“ akcijų. Pažymi, kad UAB „Jurgena“ yra patronuojanti įmonė bendrovių „Geruda“ ir „Posūkis“ atžvilgiu. R. L. Š. veikdamas kaip įmonės „Jurgena“ akcijų valdytojas dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus esminiais įmonės „Jurgena“ valdymo klausimais. R. L. Š. likus administruoti UAB „Jurgena“ akcijas labiau tikėtina, kad įmonė bus vedama į aklavietę, kai visuotinis akcininkų susirinkimas negalės priimti sprendimų esminiais įmonių valdymo klausimais. R. L. Š. kaip administratorius yra pagrindinio patronuojančios įmonės valdymo organo narys, tuo pačiu metu yra įmonių skolininkas ir savo veiksmais jau įrodė, kad veikia tik asmeninių interesų vedamas nes bando patronuojančią įmonę įvesti į aklavietę.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl paskirto palikimo dalies administratoriaus nušalinimo ir kito administratoriaus paskyrimo.

Dėl skundžiamos nutarties kaip apeliacijos objekto

Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeistas palikimo turto administratorius, nėra apeliacinio apskundimo objektas, nes pagal CPK 579 straipsnį turto administravimo klausimai nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, o CPK 582 straipsnio 11 dalyje nustatytas tokių nutarčių apskundimo ribojimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog CPK 582 straipsnio 11 dalyje nustatytas apskundimo ribojimas taikomas teismo nutartims išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Taigi ši nuostata nenustato bendro draudimo apeliacine tvarka skųsti visas supaprastinto proceso tvarka priimamas teismo nutartis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 5.42 straipsnio pagrindu išsprendė ne pirminio palikimo administratoriaus paskyrimo, o jau paskirto administratoriaus nušalinimo, kito administratoriaus paskyrimo ir jo atlyginimo nustatymo klausimus. Tokia nutartimi, įvertinus administratoriaus tinkamumą toliau vykdyti jam pavestas funkcijas, panaikinami anksčiau teismo suteikti administravimo įgaliojimai ir galutinai išsprendžiamas konkretaus asmens tolesnio pareigų vykdymo klausimas. Atsižvelgiant į šios nutarties pobūdį ir sukeliamas teisines pasekmes, jos apskundimo galimybė negali būti automatiškai tapatinama su nutarties dėl pirminio turto administratoriaus paskyrimo apskundimo galimybe. Todėl suinteresuotų asmenų nurodyta pirmosios instancijos teismų praktika, kurioje spręsti administratoriaus paskyrimo klausimai ir nurodyta, kad tokios nutartys neskundžiamos, savaime nepagrindžia išvados, jog neskundžiama ir nutartis dėl jau paskirto administratoriaus nušalinimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje atskirieji skundai dėl palikimo administratoriaus pakeitimo buvo nagrinėjami apeliacine tvarka (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-446-513/2023). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi galutinai panaikinami anksčiau paskirto administratoriaus įgaliojimai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nutartis pagal savo procesines pasekmes patenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų argumentai dėl skundžiamos nutarties neskundžiamumo atmetami, o atskirasis skundas nagrinėtinas iš esmės.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Atskirajame skunde apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja pagrindas pakeisti jį, kaip palikimo dalies administratorių, kitu asmeniu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino jam nustatyto paprastojo turto administravimo pobūdį ir apimtį, nepagrįstai konstatavo interesų konfliktą, neatsižvelgė į tai, kad jis tinkamai vykdė administratoriaus pareigas. Apeliantas taip pat ginčija kito administratoriaus kandidatūros parinkimą ir paskirtajam administratoriui nustatyto atlyginimo dydį. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl palikimo administratoriaus pakeitimo teisinio pagrindo ir jo taikymo nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

CK 5.42 straipsnyje nustatyta, kad jeigu palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu teismas turi teisę pakeisti paskirtą administratorių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma suteikia teismui teisę pakeisti palikimo administratorių ne tik tada, kai jis neatlieka savo pareigų, jas atlieka netinkamai ar jomis piktnaudžiauja, bet ir kitais atvejais, kai pažeidžiami įpėdinių, kreditorių ar kitų suinteresuotų asmenų interesai. Sprendžiant tokį klausimą būtina įvertinti administratoriaus veiksmus, jų padarinius ir konkrečią susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jam nustatytą paprastąjį turto administravimą, kurio apimtis ribota, todėl nepagrįstai sprendė apie interesų konfliktą. Tačiau pagal CK 4.240 straipsnį paprastojo administravimo atveju administratorius, be kita ko, įgyvendina su administruojamais vertybiniais popieriais susijusias teises, įskaitant balsavimo teisę. Taigi ir ribotos apimties administravimo atveju administratorius priima sprendimus dėl jam patikėto turto, todėl jo asmeninių interesų ir administravimo pareigų priešprieša gali būti teisiškai reikšminga.

Be to, CK 4.242 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos administratoriaus sąžiningumo, apdairumo ir nešališkumo pareigos taikomos nepriklausomai nuo administravimo rūšies. Nors įstatymas nedraudžia administratoriui kartu būti ir naudos gavėju, tokiu atveju jis privalo vienodai gerbti ir saugoti visų naudos gavėjų teises. Todėl vien aplinkybė, kad R. L. Š. buvo pavestas paprastasis akcijų administravimas, savaime nepaneigia galimybės spręsti dėl jo pakeitimo. Ar tam buvo pakankamas pagrindas, vertintina atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Dėl palikimo administratoriaus R. L. Š. pakeitimo pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. L. Š. pakeitimo kitu palikimo dalies administratoriumi, reikšmingomis pripažino aplinkybes, kad R. L. Š. yra vienas iš palikėjo įpėdinių, kartu su kitais įpėdiniais nesutinka su bendrovių pareikštais kreditoriniais reikalavimais palikėjui ir dalyvauja teisminiuose ginčuose su kitais su palikimu susijusiais asmenimis. Teismas sprendė, kad tokia R. L. Š. teisinė padėtis kelia interesų konfliktą, nes administruodamas palikimui priklausančias bendrovių akcijas jis kartu turi savarankiškų asmeninių interesų, kurie gali nesutapti su kitų suinteresuotų asmenų interesais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog vien administratoriaus, kaip įpėdinio, statusas ar jo dalyvavimas teisminiuose ginčuose savaime nėra pakankamas pagrindas pakeisti administratorių. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje reikšminga šių aplinkybių visuma: R. L. Š. administruoja bendrovių akcijas, o tos pačios bendrovės yra pareiškusios didelės vertės reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų ir pačiam R. L. Š.; šių reikalavimų pagrįstumas ginčijamas teisme. Taigi apeliantas vienu metu įgyvendina su bendrovių akcijomis susijusias administratoriaus teises ir asmeniškai dalyvauja ginčuose, kurių baigtis gali turėti tiesioginės įtakos jo, kaip įpėdinio, turtiniams interesams. Tokia situacija sudaro objektyvų pagrindą vertinti, ar jis gali užtikrinti administratoriui keliamą nešališkumo ir lojalumo visų naudos gavėjų interesams standartą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad apelianto administruojamos akcijos suteikia jam teisę dalyvauti bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti juose svarstomais klausimais ir įgyvendinti kitas su akcijomis susijusias teises. Nors apelianto įgaliojimai apsiriboja paprastuoju turto administravimu, šias teises jis privalo įgyvendinti ne vadovaudamasis savo, kaip įpėdinio, asmeniniais interesais, o atsižvelgdamas į visų suinteresuotų asmenų interesus. Aplinkybė, kad bendrovės yra pareiškusios kreditorinius reikalavimus, kurių pagrįstumą apeliantas asmeniškai ginčija, sukuria objektyvią jo asmeninių interesų ir administratoriaus pareigų priešpriešą, reikšmingą vertinant jo galimybę nešališkai vykdyti administratoriaus funkcijas.

Vertinant apelianto galimybę nešališkai vykdyti palikimo dalies administratoriaus pareigas, reikšminga ir tai, kad jo asmeniniai interesai gali nesutapti su kitų asmenų, pretenduojančių į palikimą ar administruojamą turtą, interesais. Kaip nustatyta byloje, apeliantas bylinėjasi su kitais palikėjo įpėdiniais (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-41833-869/2025 ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-36733-1163/2025). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-18583-807/2026 pagal V. Š. ieškinį apeliantui. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas ir dėl 3100 vnt. UAB „Jurgena“ akcijų ir 2592 vnt. UAB „Geruda“ priteisimo. Šių ginčų baigtis gali turėti tiesioginės reikšmės nustatant asmenis, kuriems priklauso teisės į administruojamą turtą, ir šių teisių apimtį.

Nors pats apelianto dalyvavimas nurodytuose teisminiuose procesuose nereiškia, kad jis netinkamai vykdo administratoriaus pareigas, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog apeliantas, turėdamas savarankišką asmeninį interesą dėl ginčijamo turto priklausomybės, kartu yra įpareigotas administruoti tą patį turtą, paisydamas ir kitų suinteresuotų asmenų teisių. Tokia interesų priešprieša, vertinama kartu su ginčais dėl palikėjo prievolių, sustiprina objektyviai pagrįstas abejones, ar apeliantas gali užtikrinti CK 4.242 straipsnio 3 dalyje nustatytą nešališko ir vienodo visų naudos gavėjų teisių gerbimo standartą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.42 straipsnį, yra nurodęs, kad ši teisės norma suteikia teismui teisę pakeisti palikimo administratorių ne tik tais atvejais, kai administratorius neatlieka savo pareigų, jas atlieka netinkamai arba jomis piktnaudžiauja, bet ir tada, kai jis kitaip pažeidžia įpėdinių, palikėjo kreditorių ar kitų suinteresuotų asmenų interesus. Sprendžiant dėl administratoriaus pakeitimo turi būti įvertinti jo veiksmai, teisiniai padariniai ir konkreti susidariusi situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013).

Taigi vien aplinkybė, kad nenustatyta konkrečios apelianto veiksmais padarytos turtinės žalos ar netinkamo administratoriaus pareigų vykdymo, savaime nepaneigia galimybės spręsti dėl jo pakeitimo. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pirmiau aptarta apelianto asmeninių interesų ir administratoriaus pareigų priešprieša, vertinama kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sudaro objektyvų pagrindą abejoti jo galimybe ateityje nešališkai vykdyti administratoriaus funkcijas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad administratoriaus pakeitimas savaime nepagerins kreditorių interesų apsaugos, nes ją lemia ne administratoriaus asmuo, o paprastojo administravimo suteikiamų įgaliojimų apimtis.

Šiuo atveju, nors pakeitus administratorių nustatyta administravimo rūšis ir administratoriaus įgaliojimų ribos nesikeičia, tai nereiškia, kad administratoriaus asmuo neturi reikšmės, nes administravimo funkcijų vykdymas apima ne tik teisės aktuose apibrėžtus įgaliojimus, bet ir pareigą juos įgyvendinti sąžiningai, rūpestingai bei nešališkai, atsižvelgiant į visų naudos gavėjų interesus. Todėl aplinkybė, kad administratorius neturi teisės disponuoti akcijomis ar tiesiogiai vadovauti bendrovių veiklai, savaime nepašalina interesų konflikto reikšmės jam įgyvendinant su administruojamomis akcijomis susijusias teises.

Nagrinėjamu atveju administratoriaus pakeitimu nesiekiama išspręsti tarp apelianto ir kitų asmenų kilusių ginčų dėl palikėjo prievolių, paveldėjimo teisių ar akcijų priklausomybės. Šie klausimai sprendžiami atskiruose civilinėse bylose. Administratoriaus pakeitimo tikslas yra kitas – užtikrinti, kad iki šių ginčų išsprendimo palikimo dalies administravimo funkcijas vykdytų asmuo, kurio asmeniniai turtiniai interesai nėra tiesiogiai susiję su ginčų dėl administruojamo turto ir palikėjo prievolių baigtimi. Atsižvelgdamas į šioje dalyje aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog tolesnis apelianto pareigų vykdymas neužtikrintų būtino administravimo nešališkumo, todėl jo pakeitimas kitu administratoriumi yra pagrįstas.

Dėl naujo palikimo dalies administratoriaus parinkimo pagrįstumo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nauju palikimo dalies administratoriumi paskirti R. N., o ne kitų įpėdinių pasiūlytą G. M.. Atskirajame skunde nurodo, kad G. M. yra profesionalus nemokumo administratorius, turintis reikiamą kvalifikaciją ir sutikęs vykdyti palikimo dalies administravimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šią kandidatūrą dėl ankstesnio teistumo, neatsižvelgdamas į tai, kad teistumas yra išnykęs. Apeliantas taip pat nesutinka su R. N. nustatyto atlyginimo dydžiu, teigdamas, kad jis neatitinka paties administratoriaus prašyto atlyginimo ir lemia nepagrįstas palikimo administravimo išlaidas.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl naujo palikimo dalies administratoriaus paskyrimo turi būti įvertintas ne tik siūlomo asmens sutikimas eiti administratoriaus pareigas ir jo profesinė kvalifikacija, bet ir gebėjimas tinkamai, sąžiningai bei nešališkai vykdyti konkretaus turto administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į CK 4.242 straipsnyje nustatytas administratoriaus pareigas, reikšmingas ir kandidato patikimumas, jo nepriklausomumas nuo administruojamo turto atžvilgiu kilusių ginčų bei galimybė užtikrinti visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. Todėl aplinkybė, kad siūlomas asmuo turi teisę verstis nemokumo administratoriaus veikla, savaime nereiškia, jog teismas privalo jį paskirti palikimo dalies administratoriumi.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. M. kandidatūrą atmetė atsižvelgęs į kreditorių išreikštą nepasitikėjimą šiuo kandidatu ir tai, kad G. M. 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205/2007 buvo pripažintas kaltu už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, einant antstolio pareigas ir neteisėtai naudojantis depozitinėje sąskaitoje laikytomis lėšomis asmeninei naudai.

Apeliantas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. teistumas yra išnykęs, todėl jis negali būti laikomas teistumą turinčiu asmeniu. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teismas, spręsdamas dėl konkretaus asmens tinkamumo vykdyti patikėto turto administravimo funkcijas, negali atsižvelgti į jo ankstesnio elgesio pobūdį. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nusikalstama veika buvo susijusi būtent su profesinių pareigų vykdymu ir patikėtų piniginių lėšų panaudojimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šią aplinkybę vertinti kaip vieną iš kriterijų, spręsdamas dėl G. M. patikimumo ir tinkamumo administruoti palikimo dalį.

Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas G. M. kandidatūrą, nepripažino jo teisiškai neturinčiu teisės būti palikimo administratoriumi ir netaikė išnykusio teistumo teisinių padarinių. Teismas sprendė dėl konkretaus asmens parinkimo administruoti svetimą turtą, todėl turėjo teisę įvertinti ne tik jo profesinę kvalifikaciją, bet ir aplinkybes, reikšmingas pasitikėjimui šiuo asmeniu.

Nors suinteresuotų asmenų išreikštas nepasitikėjimas kandidatu savaime nėra pakankamas pagrindas atmesti jo kandidatūrą, nagrinėjamu atveju jis buvo siejamas su objektyviai nustatytomis ankstesnio elgesio aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su patikėto turto administravimu. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad G. M. kandidatūra atmesta vien dėl išnykusio teistumo ar kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl R. N. kandidatūros tinkamumo. Nors abu pasiūlyti kandidatai turi nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, vien ši aplinkybė nelemia jų vienodo tinkamumo administruoti konkrečią palikimo dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. yra užbaigęs 55 nemokumo procedūras, o G. M. – 6.

Be to, R. N. savo 2026 m. sausio 28 d. sutikime nurodė turintis patirties administruojant vertybinius popierius (akcijas), t. y. būtent tokios rūšies turtą, kurio administravimas nagrinėjamu atveju yra pavestas.

Nors vien užbaigtų nemokumo procedūrų skaičius savaime nepatvirtina geresnės administratoriaus veiklos kokybės, šie duomenys, vertinami kartu su R. N. nurodyta akcijų administravimo patirtimi, yra reikšmingi sprendžiant dėl jo profesinio pasirengimo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl R. N. nešališkumo ar patikimumo, taip pat į pirmiau aptartas G. M. kandidatūros vertinimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, palikimo dalies administratoriumi paskirdamas R. N., netinkamai įgyvendino jam suteiktą administratoriaus parinkimo diskreciją.

Dėl paskirtam palikimo dalies administratoriui nustatyto atlygio pagrįstumo

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtam palikimo dalies administratoriui nustatytu atlygiu – 2 000 Eur per mėnesį už pirmuosius tris administravimo mėnesius ir 1 000 Eur per mėnesį už likusius administravimo mėnesius.

Atskirajame skunde teigiama, kad teismo nustatytas atlygis yra didesnis, negu savo sutikime nurodė pats R. N., todėl nepagrįstai didina palikimo administravimo išlaidas ir mažina paveldimo turto vertę. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį atlygį, nurodė, jog atsižvelgė į administruojamo turto apimtį ir specifiką, vykstančius teisminius ginčus bei administratoriui tenkančią atsakomybę ir sprendė, kad nustatytas atlygis yra protingas bei atitinka rinkos sąlygas.

CK 4.238 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, o nustatant jo dydį atsižvelgiama į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. Taigi administratoriui mokėtinas atlygis turi būti nustatomas įvertinus konkrečiu atveju administruojamo turto pobūdį, administravimo funkcijų apimtį, jų vykdymo sudėtingumą ir administratoriui tenkančią atsakomybę. Kartu turi būti paisoma protingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiant į tai, kad administratoriaus atlygis ir administravimo išlaidos apmokami iš paveldimo turto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. N. 2026 m. sausio 28 d. sutikime nurodyta pageidaujamo atlygio formuluotė nėra visiškai aiški, nes joje tiesiogiai neįvardyta, ar 2 000 Eur atlygis už pirmuosius tris administravimo mėnesius turėtų būti mokamas kas mėnesį, ar už visą šį laikotarpį. Vis dėlto šis dokumentas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų bylos duomenų.

Pareiškėjų 2026 m. sausio 29 d. prašymo 57 punkte aiškiai nurodyta, kad R. N. siūloma nustatyti 2 000 Eur mėnesinį atlygį už pirmuosius tris administravimo mėnesius ir 1 000 Eur mėnesinį atlygį už likusius mėnesius. Būtent tokio dydžio atlygį nustatė pirmosios instancijos teismas.

Be to, iš kitų byloje pateiktų suinteresuotų asmenų procesinių dokumentų matyti, kad siūlomas atlygis taip pat buvo suprantamas kaip mėnesinis. Taigi, vertinant bylos dokumentų visumą, nėra pakankamo pagrindo pritarti apelianto teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tris kartus didesnį atlygį, negu pageidavo pats paskirtasis administratorius.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad nustatytas atlygis yra nepagrįsto dydžio. Nagrinėjamu atveju administratoriui pavesta administruoti trijų bendrovių akcijas, pagal suteiktų įgaliojimų apimtį įgyvendinti su jomis susijusias teises ir užtikrinti skirtingų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, esant teisminiams ginčams dėl su palikimu susijusių teisių.

Nors nustatytas paprastasis turto administravimas nesuteikia administratoriui bendrovių valdymo organų įgaliojimų, jam pavestų funkcijų vykdymas reikalauja atitinkamų profesinių žinių, laiko ir atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygį, atsižvelgė į administruojamo turto pobūdį, jo administravimo aplinkybes ir administratoriui tenkančią atsakomybę, be to, numatė mažesnį mėnesinį atlygį pasibaigus pirmiesiems trims administravimo mėnesiams.

Apeliantas nepateikė konkrečių argumentų ar duomenų, kurie pagrįstų, kad toks atlygis, atsižvelgiant į administruojamo turto pobūdį ir pavestų funkcijų apimtį, yra neproporcingas. Vien aplinkybė, kad administratoriaus atlygis mokamas iš paveldimo turto, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti šias išlaidas nepagrįstomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl paskirtam palikimo dalies administratoriui nustatyto atlygio dydžio.

Dėl kitų į palikimą pretenduojančių asmenų neįtraukimo į bylą

Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad nagrinėjant klausimą dėl palikimo dalies administratoriaus pakeitimo į bylą nebuvo įtraukti kiti į palikimą pretenduojantys asmenys, dėl kurių tėvystės nustatymo vyksta teisminiai procesai. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos asmenis įtraukti į bylą, nors jų interesų apsauga buvo remiamasi sprendžiant dėl apelianto pakeitimo. Apelianto nuomone, neišklausius šių asmenų pozicijos buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas kreditorių interesams ir neužtikrinta kreditorių bei įpėdinių interesų pusiausvyra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl asmenų įtraukimo į bylą būtina atsižvelgti į nagrinėjamo klausimo pobūdį ir galimą priimamo procesinio sprendimo poveikį jų teisėms bei pareigoms. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė dėl paskirto palikimo dalies administratoriaus pakeitimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, o ne dėl kitų asmenų kilmės, teisės paveldėti ar jiems priklausančių palikimo dalių. Šie klausimai nagrinėjami atskiruose bylose, todėl skundžiama nutartimi dėl jų nebuvo nuspręsta.

Byloje nustatyta, kad dėl apelianto nurodytų asmenų tėvystės nustatymo vyksta teisminiai ginčai, tačiau jų, kaip palikėjo įpėdinių, statusas nėra galutinai nustatytas. Nors šie asmenys gali būti suinteresuoti tinkamu palikimo administravimu, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad jiems byloje nedalyvaujant buvo nuspręsta dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų.

Administratoriaus tinkamumas vertinamas pagal objektyvias aplinkybes, susijusias su jo pareigų vykdymu, nešališkumu ir gebėjimu užtikrinti visų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, o ne pagal tai, kiek asmenų pritaria jo kandidatūrai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų įvertinti R. L. Š. tinkamumą toliau administruoti palikimo dalį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kitų į palikimą pretenduojančių asmenų neįtraukimas sutrukdė tinkamai išnagrinėti šį klausimą.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad kitų į palikimą pretenduojančių asmenų neįtraukimas į bylą reiškia nepagrįstą kreditorių interesų iškėlimą virš įpėdinių interesų. Kaip jau aptarta, apelianto pakeitimas grindžiamas ne konkrečių kreditorių reikalavimų pripažinimu pagrįstais ar pirmenybės jiems suteikimu, bet objektyviomis abejonėmis dėl administratoriaus nešališkumo, esant skirtingiems suinteresuotų asmenų interesams.

Nepriklausomo administratoriaus paskyrimas nepakeičia nei kreditorių reikalavimo teisių, nei esamų ar galimų įpėdinių paveldėjimo teisių apimties. Priešingai, juo siekiama užtikrinti, kad palikimo dalis būtų administruojama nešališkai, neatsižvelgiant į tai, kaip ateityje bus išspręsti tarp suinteresuotų asmenų kilę ginčai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė dėl palikimo dalies administratoriaus pakeitimo, naujo administratoriaus paskyrimo. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad sprendžiant šiuos klausimus buvo netinkamai aiškintos ar taikytos materialiosios arba proceso teisės normos. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys prašo priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų ir šių suinteresuotų asmenų interesai yra priešingi apelianto interesams. Atskirąjį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, yra pagrindas taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį ir priteisti pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto.

Pareiškėjos UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Sago“ pateikė vieną atsiliepimą į R. L. Š. atskirąjį skundą ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už jo parengimą. Suinteresuotas asmuo UAB „Sago“ pateikė įrodymus, jog jis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 2 904,00 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti UAB „Sago“ naudai iš suinteresuotų asmenų R. L. Š., D. L. Š., S. Š. ir P. M. Š..

Sprendžiant dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, dydžio, pažymėtina, kad Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktyje nustatytas maksimalus rekomenduojamas užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o 8.16 papunktyje – už kito procesinio dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą.

Nors pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinį procesą reglamentuojančios taisyklės, ši nuostata savaime nesudaro pagrindo atsiliepimą į atskirąjį skundą prilyginti atsiliepimui į apeliacinį skundą Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato užmokesčio apskaičiavimo aspektu. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su Rekomendacijose įtvirtintu diferencijuotu procesinių dokumentų vertinimu, pagal kurį už atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatyti skirtingi maksimalūs užmokesčio dydžiai.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos vertintinos pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-370/2024; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-229-1120/2020).

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydis apskaičiuotinas taikant Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą 0,4 koeficientą.

Pagal Rekomendacijas atsiliepimo rengimo metu maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už šio procesinio dokumento parengimą dydis sudarė 1 021,68 Eur. Taigi konstatuotina, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis ženkliai viršija Rekomendacijų reikalavimus.

Nustatydamas konkrečią atlygintinų išlaidų sumą, teismas taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, atsiliepimo apimtį ir turinį, jame išdėstytų argumentų pobūdį, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, nenustatė, jog ginčo sudėtingumas byloje būtų išimtinis, todėl nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl suinteresuotam asmeniui UAB „Sago“ priteistinos 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijų ribose.

Nors suinteresuotas asmuo prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš visų suinteresuotų asmenų (įpėdinių), nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą pateikė apeliantas suinteresuotas asmuo R. L. Š., kurio skundas netenkinamas. Todėl, atsižvelgiant į priešingus procesinius interesus bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, pagrindas priteisti pagrįstas bylinėjimosi išlaidas yra iš apelianto, o ne iš kitų suinteresuotų asmenų (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Suinteresuotas asmuo R. A. taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuotam asmeniui UAB „Sago“ (j. a. k. 301206878) priteisti iš apelianto R. L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.