Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl viešojo pirkimo sąlygų patikslinimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Atsakydama į vieno iš tiekėjų klausimą dėl T kriterijų atitikties įrodinėjimo priemonių, atsakovė 2026 m. birželio 9 d. (pasiūlymų pateikimo terminas – 2026 m. birželio 15 d.) pateikė 2026 m. birželio 7 d. parengtą Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo patikslinimą, kuriame nurodė, kad vien pačių tiekėjų ar gamintojų parengti vidaus dokumentai (pavyzdžiui, gamintojo deklaracijos, garantiniai raštai, techniniai katalogai, produktų aprašymai ar kita rinkodarinė medžiaga) bus laikomi nepakankamais įrodymais papildomiems balams skirti. Norėdami gauti papildomų balų, dalyviai kartu su pasiūlymu privalo pateikti nepriklausomų akredituotų institucijų išduotus dokumentus arba dokumentus, kurie yra viešai prieinami gamintojo oficialioje interneto svetainėje ir gali būti perkančiojo subjekto patikrinti. Tinkamais įrodymais bus laikomi nepriklausomų sertifikavimo įstaigų išduoti sertifikatai, akredituotų laboratorijų atliktų bandymų protokolai (pvz., pagal DIN EN 295-3 ar kitus aktualius standartus) ir nepriklausomų tyrimų ataskaitos. Pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas.

Ieškovė kreipėsi į Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus ir T kriterijus atitinkančios Rankovės gamintoją, kuris pateikė T3 kriterijaus atitiktį pagrindžiantį įrodymą, tačiau paaiškino, kad T1 ir T2 kriterijuose nurodytų Rankovės savybių teisės aktai, standartai ar techninės specifikacijos nereglamentuoja, nėra reglamentuotų bandymų, tyrimų ar sertifikavimo procedūrų (išskyrus stireno pralaidumą), pagal kurias atitikties vertinimo įstaigos galėtų konstatuoti atitiktį šiems kriterijams, todėl tokių įrodymų objektyviai gauti negalima. Ieškovė 2026 m. birželio 16 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią atsakovė 2026 m. birželio 25 d. atmetė, nurodžiusi, kad nepriklausomų tyrimų ataskaitas gali išduoti bet kokie tretieji asmenys (ne gamintojai), o ne tik atitikties vertinimo įstaigos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Patikslinimą. Lingvistiškai aiškinant, jungtukas „arba“ skirsto įrodymus į dvi grupes, tačiau pirmoji grupė apibrėžta pagal dokumentus išdavusį subjektą (nepriklausomos institucijos), o antroji – pagal jų buvimo vietą (gamintojo interneto svetainė), todėl Patikslinime nėra nuorodos, kad tinkamais įrodymais laikomi pačių gamintojų parengti dokumentai. Gamintojai savo svetainėse skelbia ir trečiųjų asmenų jiems išduotus dokumentus; tokį aiškinimą patvirtina ir atsakovės atsiliepime pateiktas pavyzdys apie gamintojo svetainėje skelbiamą laboratorijos ar kitos institucijos parengtą dokumentą.

Teismo aiškinimo nepagrindžia ir sisteminis Patikslinimo aiškinimas. Patikslinimas pateiktas, atsakant į tiekėjo užklausimą: ar kriterijų atitikčiai pagrįsti pakanka gamintojų techninių dokumentų, ar turi būti pateikti nepriklausomų akredituotų institucijų dokumentai. Atsakovė pritarė antrajam variantui, nurodė, kad gamintojų dokumentai atspindi tik jų pačių deklaruojamas savybes, ir perkėlė į Patikslinimą tiekėjo pateiktą tinkamų įrodymų sąrašą, kuriame gamintojų dokumentai nenurodyti.

Patikslinimas negali būti aiškinamas kitaip nei numatantis, kad tinkamais įrodymais laikomi tik atitikties vertinimo įstaigų, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 2014/25/ES 62 straipsnio 1 dalyje ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, išduoti dokumentai. Patikslinime nurodytos sertifikavimo įstaigos ir akredituotos laboratorijos yra atitikties vertinimo įstaigos, o sąvoka „tyrimų ataskaita“ Direktyvoje 2014/25/ES ir PĮ 52 straipsnio 1 dalyje vartojama būtent šių įstaigų išduodamiems dokumentams apibūdinti. Taip Patikslinimą suprato ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT).

Patikslinimu įtvirtintas reikalavimas, kiek jis susijęs su T1 ir T2 kriterijais, yra neįgyvendinamas. Atitikties vertinimas atliekamas tik dėl tų savybių, kurioms teisės aktai, standartai ar techninės specifikacijos nustato reikalavimus pagal formalizuotas metodikas (Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnis). Atsakovė įvardijo tris įstaigas (Vokietijos statybos technikos institutą (DIBt), Požeminės infrastruktūros institutą (IKT) ir Kiwa), tačiau ieškovė pateikė įrodymus, kad šios įstaigos T1 ir T2 kriterijų atitikties nevertina (dvi iš jų tai tiesiogiai patvirtino). Atsakovė šių įrodymų neginčijo ir kitų tokių asmenų nenurodė, todėl, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, turi būti pripažinta, kad tokių įstaigų nėra. Pirmosios instancijos teismas nevertino gamintojo paaiškinimų ir nepasisakė dėl galimybės pateikti Patikslinime nurodytus dokumentus.

Patikslinime įtvirtintas besąlygiškas draudimas atitiktį grįsti gamintojo techniniais dokumentais, kai atitikties vertinimo įstaigų dokumentais jos objektyviai pagrįsti negalima, pažeidžia PĮ 52 straipsnio 2 dalį, įgyvendinančią Direktyvos 2014/25/ES 62 straipsnio 2 dalį ir atitinkančią jos konstatuojamosios dalies 83 punktą, pagal kuriuos tokiu atveju turi būti pripažįstamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, pavyzdžiui, gamintojo techniniai dokumentai. ESTT 2022 m. spalio 27 d. sprendime sujungtose bylose C-68/21 ir C-84/21 pripažino, kad gamintojo parengti dokumentai yra tinkama įrodinėjimo priemonė; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnis statybos produkto gamintojui nustato pareigą parengti techninius dokumentus ir atsakomybę už deklaruotas savybes.

Jeigu būtų pripažinta, kad pagal Patikslinimą tinkamais įrodymais laikomi ir kitų, atsakovės konkrečiai neįvardytų, asmenų dokumentai, Patikslinimas pažeidžia PĮ 48 straipsnio 4 dalį. Atsakovė tinkamais įrodymais nurodė Rankovę naudojusių užsakovų atsiliepimus, neakredituotų laboratorijų protokolus, sertifikatų priedus su gamybos metodikos aprašymu, nors Patikslinime aiškiai nurodytos „akredituotos laboratorijos“. Toks aiškinimas suteikia perkančiajam subjektui neribotą diskreciją vertinti pasiūlymų atitiktį, o netinkamai materializuota perkančiojo subjekto valia sudaro savarankišką pagrindą sąlygą panaikinti.

Patikslinimas aiškus ir suprantamas bet kuriam rinkos dalyviui. Jo dalyje „arba dokumentus, kurie yra viešai prieinami gamintojo oficialioje interneto svetainėje ir gali būti perkančiojo subjekto patikrinti“ nedetalizuojama, kad tai turi būti trečiojo asmens išduoti dokumentai. VPT išvadoje nenurodė, kad Patikslinimas neaiškus ar dviprasmiškas, o tik pažymėjo, kad turi būti įvertinta jo atitiktis vadinamiesiems Borta kriterijams, kurių ieškovė neginčija.

Reikalavimas, kad atitiktį T1 ir T2 kriterijams pagrindžiantys dokumentai būtų parengti trečiųjų asmenų arba skelbiami viešai, nustatytas tam, jog atsakovė galėtų pagal objektyvius duomenis patikrinti, ar siūlomos medžiagos turi vertinamus parametrus. Viešai neskelbiama gamintojo dokumentacija to neužtikrintų, ir nesąžiningi tiekėjai įgytų pranašumą, o viešas duomenų deklaravimas rodo, kad gamintojas prisiima atsakomybę už produkto savybes ir jog dokumentacija nėra pritaikyta išskirtinai konkrečiam pirkimui.

Patikslinimas nepažeidžia PĮ 52 straipsnio 2 dalies, nes tiekėjams leista teikti bet kokius patikrinamus įrodymus – kito užsakovo, laboratorijos parengtus ar viešai gamintojo svetainėje skelbiamus dokumentus. Ši norma nenumato, kad, tiekėjui negavus sertifikatų, atitiktis gali būti įrodinėjama vien gamintojo deklaracijomis, kurių teisingumo objektyviai neįmanoma patikrinti. Be to, atitikties vertinimo įstaigos sertifikatas išduodamas visai Rankovei kaip gaminiui, o jo prieduose aprašyta gamybos metodika, kontrolė ir kiti duomenys, iš kurių nustatoma atitiktis ekonominio naudingumo kriterijams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos dalyko

Bylos duomenimis, perkantysis subjektas AB „Klaipėdos vanduo“ 2026 m. gegužės 19 d. CVP IS priemonėmis paskelbė pagal PĮ nuostatas supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomą Pirkimą, kurio objektas – buitinių nuotekų tinklų remonto darbai CIPP metodu, įrengiant stiklo pluošto audinio Rankovę (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 2.1 papunktis). Techninės specifikacijos 3.11 papunktyje nustatyta, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti siūlomos Rankovės gamintojo techninę dokumentaciją, informaciją (nuorodas, brošiūras, katalogus ir pan.) ar kitus lygiaverčius dokumentus, įrodančius atitiktį techniniams reikalavimams. Tiekėja UAB „Požeminės linijos“ 2026 m. gegužės 22 d. priėmė kvietimą dalyvauti Pirkime.

Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ (toliau – ir 7 priedas) nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas vertinamas pagal kainos ir kokybės santykį: kainos kriterijui (C) suteiktas 60 balų lyginamasis svoris, techninių parametrų kriterijui (T) – 40 balų, kurie skiriami už tris parametrus: T1 (15 balų) – stiklo pluošto audinio rankovė turi būti vientisa ir pagaminta taikant siuvimo (angl. longitudinal seam) metodą, stiklo pluošto audiniai pagaminti taikant vyniojimo (angl. winding) ar persidengimo (angl. foldet) metodą papildomų balų negauna; T2 (15 balų) – stiklo pluošto audinio rankovė su integruotu išorinės ir vidinės plėvelės sluoksniu (kurie nebus pašalinami po instaliacijos) su barjerine funkcija, kuri apsaugo nuo infiltracijos, eksfiltracijos, pagerinančia slydimą, išlaiko homogenišką struktūrą bei apriboja stireno (angl. Styrene) patekimą į išorę; T3 (10 balų) – stiklo pluošto audinio rankovės atsparumas dilimui ne didesnis kaip 0,03 mm per 100 000 ciklų pagal DIN EN 295-3. 7 priede buvo nurodyta tik tai, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikti pirmiau aptartas Rankovės savybes įrodantys dokumentai; konkrečių reikalavimų šių dokumentų rūšiai ar jų šaltiniui nenustatyta.

Vienas iš tiekėjų kreipėsi į atsakovę su klausimu, kokie dokumentai bus laikomi tinkamais T1, T2 ir T3 kriterijų atitikties įrodymais. Tiekėjas nurodė, kad, jo nuomone, papildomus balus pagrindžiantys parametrai turėtų būti grindžiami ne vien gamintojo deklaracijomis ar techniniais katalogais, bet ir nepriklausomų akredituotų institucijų išduotais dokumentais, tokiais kaip: nepriklausomų sertifikavimo įstaigų išduoti sertifikatai; akredituotų laboratorijų bandymų protokolai; techniniai vertinimai ir patvirtinimai (pvz., DIBt); nepriklausomų tyrimų ataskaitos (pvz., Final Report No. 15-210-01079-AB-2 ar analogiški dokumentai), ir paprašė atskirai paaiškinti, ar kiekvieno iš T1, T2 ir T3 kriterijų atitikčiai pagrįsti pakanka gamintojo dokumentų ar bus reikalaujama nepriklausomų institucijų dokumentų.

Atsakydama į tiekėjo klausimą, AB „Klaipėdos vanduo“ 2026 m. birželio 9 d. CVP IS priemonėmis paskelbė 2026 m. birželio 7 d. parengtą Pirkimo sąlygų paaiškinimą-patikslinimą Nr. 2, kuriame nurodė, kad teikia bendrą išaiškinimą dėl dokumentų, teikiamų ekonominio naudingumo kriterijams (T1, T2, T3) pagrįsti, tinkamumo. Perkantysis subjektas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir objektyvaus pasiūlymų vertinimo principus, visi papildomus balus suteikiantys techniniai parametrai privalo būti įrodyti objektyviais ir nepriklausomais šaltiniais. Vien tik pačių tiekėjų ar gamintojų parengti vidaus dokumentai (pavyzdžiui, gamintojo deklaracijos, garantiniai raštai, techniniai katalogai (angl. Data Sheets), produktų aprašymai ar kita rinkodarinė medžiaga) bus laikomi nepakankamais įrodymais papildomiems balams skirti. Tokie dokumentai atspindi tik paties gamintojo deklaruojamas savybes, kurios nėra patvirtintos trečiųjų šalių. Norint gauti papildomų balų pagal nustatytus kriterijus, dalyviai kartu su pasiūlymu privalo pateikti nepriklausomų akredituotų institucijų išduotus dokumentus arba dokumentus, kurie yra viešai prieinami gamintojo oficialioje interneto svetainėje ir gali būti perkančiosios organizacijos patikrinti. Tinkamais įrodymais AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė esant: • Nepriklausomų sertifikavimo įstaigų išduotus sertifikatus; • Akredituotų laboratorijų atliktų bandymų protokolus (pvz., pagal DIN EN 295-3 ar kitus aktualius standartus); • Nepriklausomų tyrimų ataskaitas. Kartu perkantysis subjektas paaiškino, kad nepateikus atitiktį patvirtinančių dokumentų T1, T2 ir T3 kriterijų reikalavimams, papildomi balai pasiūlymo vertinimo metu nebus skiriami.

Susipažinusi su Patikslinimu, tiekėja UAB „Požeminės linijos“ 2026 m. birželio 10-11 d. kreipėsi į jos siūlomos Rankovės gamintoją „in_Liner sp. z o.o.“, prašydama pateikti trečiųjų šalių dokumentus, patvirtinančius Rankovės atitiktį T1, T2 ir T3 kriterijams. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad T3 kriterijaus atitikčiai pagrįsti buvo turimi akredituotos laboratorijos atliktų bandymų pagal DIN EN 295-3 rezultatai, likutinio stireno kiekiui – DIBt sertifikatas, o išilginės siūlės (T1) ir vidinės bei išorinės plėvelės sluoksnių (T2) buvimui – tik paties gamintojo deklaracijos. 2026 m. birželio 11 d. gamintojas patvirtino, kad trečiosios šalies patvirtinimo dėl T1 ir T2 kriterijų reikalavimų neturi, o turi tik savo paties deklaraciją.

2026 m. birželio 16 d. UAB „Požeminės linijos“ pateikė perkančiajam subjektui pretenziją, kuria prašė panaikinti Patikslinimą tiek, kiek jis susijęs su T1 ir T2 kriterijais. Tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ 2026 m. birželio 25 d. sprendimu pretenziją atmetė, be kita ko, nurodydama, kad ji „priims visus įrodymus, kurie bus išduoti trečiųjų asmenų“, jog nepriklausomų tyrimų ataskaitomis gali būti „užsakovų parengti ir gamintojui ar tiekėjui išduoti dokumentai“, taip pat „bet kokie kiti patikimų (tai yra oficialių ir realiai egzistuojančių) trečiųjų asmenų (institucijų, įstaigų, organizacijų, įmonių) duomenys ar informacija“, ir kad Patikslinimu siekiama nurodyti, jog tiekėjai siūlomų gaminių parametrus „privalo įrodyti ne savo pačių ar gamintojų pateiktomis deklaracijomis, o trečiųjų asmenų išduota dokumentacija“.

Nesutikdama su pirmiau nurodytu perkančiojo subjekto sprendimu, tiekėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Patikslinimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš esmės konstatavęs, kad Patikslinimas leidžia T kriterijų atitiktį grįsti ir pačių gamintojų dokumentais, jeigu šie viešai prieinami gamintojo oficialioje interneto svetainėje, todėl ieškovės teisės nepažeistos.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacijos dalyką (jo ribas) sudaro klausimai: 1) dėl ginčo Patikslinimo, nustatančio T1 ir T2 kriterijų atitikties įrodinėjimo priemones, turinio ir ar jis atitinka PĮ 48 straipsnio 4 dalyje, 64 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus aiškumo, tikslumo, nedviprasmiškumo ir patikrinamumo reikalavimus; 2) dėl Patikslinimo, kiek juo be išimčių atmetami gamintojo techniniai dokumentai, atitikimo PĮ 52 straipsnio 2 dalies nuostatoms; 3) dėl pirmosios instancijos teismo atlikto į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, susijusio su galimybe gauti trečiųjų asmenų dokumentus dėl T1 ir T2 kriterijų.

Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Patikslinimą

Pirmosios instancijos teismas, inter alia (be kita ko), sprendime nurodė, kad ieškovės argumentai tiesiogiai nenukreipti į tikslą užkardyti savo teisių pažeidimą, nes ji neįrodė, jog dėl Patikslinimo negalėtų dalyvauti Pirkime. Kadangi teisinis suinteresuotumas yra būtina sąlyga ginčą nagrinėti iš esmės, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Patikslinimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas). Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 36 punktas).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė UAB „Požeminės linijos“ – Pirkime dalyvauti kvietimą priėmusi ir CIPP metodu atliekamų darbų rinkoje veikianti tiekėja – yra tinkamas subjektas Pirkimo sąlygoms ginčyti. Tiekėja taip pat konkrečiai nurodė, kuo pasireiškia jos subjektinių teisių pažeidimas: ieškovės siūloma Rankovė, jos teigimu, atitinka T1 ir T2 kriterijus, tačiau dėl Patikslinimo ji negali gauti už šiuos kriterijus skiriamų 30 balų iš 100, nes Patikslinime nurodytų dokumentų nėra galimybės gauti, o gamintojo dokumentai laikomi netinkamais. Tiekėjo teisė varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo apima ne tik teisę pateikti pasiūlymą, bet ir teisę jį pateikti tokiomis sąlygomis, kurios leistų lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais konkuruoti dėl ekonominio naudingumo balų. Pirkimo sąlyga, dėl kurios tiekėja gali netekti beveik trečdalio galimų balų, tiesiogiai veikia jos galimybes laimėti Pirkimą. Todėl vien ta aplinkybė, kad Patikslinimas neužkerta ieškovei kelio pateikti pasiūlymą, nereiškia, jog ji neturi teisinio suinteresuotumo jį ginčyti. Pirmosios instancijos teismo priešinga išvada nepagrįsta.

Dėl Patikslinimo teisinio vertinimo kriterijų

PĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos (PĮ 48 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis PĮ 2 straipsnio 15 dalimi pirkimo dokumentai – tai perkančiojo subjekto pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai, taip pat ir šių dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

Pirmiau nustatyta, kad atsakydama į tiekėjo klausimą, atsakovė Patikslinimu nustatė, kokie dokumentai bus pripažįstami tinkamais pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo T kriterijų atitikties įrodymais ir kokių dokumentų nepateikus papildomi balai nebus skiriami. Taigi Patikslinimas tapo (yra) neatsiejama 7 priede įtvirtintų pasiūlymų vertinimo sąlygų, t. y. Pirkimo sąlygų dalimi, todėl jam taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms Pirkimo sąlygoms.

PĮ 64 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkantysis subjektas turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus. Šia norma įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 82 straipsnio 4 dalis, pagal kurią sutarties skyrimo kriterijais perkančiajam subjektui nesuteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su specifikacijomis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją, siekiant įvertinti, kokia apimtimi pasiūlymai atitinka sutarties skyrimo kriterijus. Kilus abejonių, perkantieji subjektai veiksmingai tikrina informacijos tikslumą ir konkurso dalyvių pateiktus įrodymus. Be to, pagal PĮ 29 straipsnio 1 dalį, perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pirkimo dokumentų tikslumo ir aiškumo reikalavimas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei ESTT jurisprudencija; 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-933/2026, 18 punktas). Pirkimo sąlygų aiškumas pirmiausia vertinamas analizuojant konkrečios sąlygos tekstą pažodžiui, t. y. taikant lingvistinį (gramatinį) metodą, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šis metodas neturi būti suabsoliutinamas. Pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl to pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-933/2026, 19 punktas).

Sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai <...>; atitinkamai tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-933/2026, 20 punktas). Ar pirkimo dokumentai atitinka reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 56 punktas).

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų atžvilgiu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, jog leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, 57.1 papunktis). Pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka <...> skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos (ten pat, 57.4 papunktis). Perkančioji organizacija turi nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taip, kad, remdamasi tiekėjų pateikta informacija ir duomenimis, objektyviai ir skaidriai vertindama skirtingus tiekėjų pasiūlymus, sugebėtų veiksmingai (objektyviai) patikrinti, ar pateikti pasiūlymai atitinka sutarties sudarymo kriterijų (ten pat, 59 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą; išvada dėl pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018, 36 punktas).

Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, darytina išvada, kad ekonominio naudingumo kriterijų atitikties įrodinėjimo priemones nustatanti pirkimo sąlyga turi būti suformuluota taip, kad kiekvienas pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas tiekėjas iš jos teksto galėtų vienareikšmiškai suprasti, kokius dokumentus jis turi pateikti, jog gautų balus, o perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus, negalėtų savo nuožiūra spręsti, kurie dokumentai yra pakankami, o kurie ne. Šių reikalavimų neatitinkanti sąlyga yra neteisėta, nepriklausomai nuo to, kokių tikslų ja siekė perkantysis subjektas.

Dėl Patikslinimo turinio ir jo aiškumo

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Patikslinimo sakinyje nustatančiame, kad „Norint gauti papildomų balų pagal nustatytus kriterijus, dalyviai kartu su pasiūlymu privalo pateikti nepriklausomų akredituotų institucijų išduotus dokumentus arba dokumentus, kurie yra viešai prieinami gamintojo oficialioje interneto svetainėje ir gali būti perkančiosios organizacijos patikrinti“ pavartotu jungtuku „arba“, padarė išvadą, jog tinkamais įrodymais laikomi ir pačių gamintojų dokumentai, jeigu jie viešai paskelbti gamintojo interneto svetainėje. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes jis padarytas atsietai nuo kitų Patikslinimo nuostatų.

Patikslinimą sudaro keturi tarpusavyje susiję elementai: 1) bendroji taisyklė, kad visi papildomus balus suteikiantys parametrai „privalo būti įrodyti objektyviais ir nepriklausomais šaltiniais“; 2) nuostata, kad pačių tiekėjų ar gamintojų parengti vidaus dokumentai, inter alia, gamintojo deklaracijos, techniniai katalogai (angl. Data Sheets) ir produktų aprašymai, bus laikomi nepakankamais įrodymais, nes „atspindi tik paties gamintojo deklaruojamas savybes, kurios nėra patvirtintos trečiųjų šalių“; 3) nuostata, kad pateikti reikia nepriklausomų akredituotų institucijų išduotus dokumentus „arba“ dokumentus, viešai prieinamus gamintojo oficialioje interneto svetainėje; 4) tinkamų įrodymų sąrašas, kurį sudaro tik nepriklausomų sertifikavimo įstaigų sertifikatai, akredituotų laboratorijų bandymų protokolai ir nepriklausomų tyrimų ataskaitos.

Lingvistiškai vertinant trečiąjį Patikslinimo elementą, antroji jungtuku „arba“ atskirta dokumentų grupė iš tiesų, kaip tai akcentuoja ir ieškovė, apibrėžiama ne pagal dokumentą parengusį subjektą, o pagal vietą, kurioje dokumentas yra prieinamas. Iš šio sakinio savaime neaišku, ar gamintojo interneto svetainė nurodoma kaip vieta, kurioje gali būti skelbiami trečiųjų asmenų gamintojui išduoti dokumentai (taip Patikslinimą aiškina ieškovė), ar kaip sąlyga, kuriai esant tinkamais tampa ir paties gamintojo parengti dokumentai (taip Patikslinimą aiškino pirmosios instancijos teismas). Tačiau antrasis ir ketvirtasis Patikslinimo elementai šį klausimą ne išsprendžia, o dar labiau apsunkina. Antrajame Patikslinimo elemente be jokių išlygų nurodyta, kad gamintojo techniniai katalogai ir produktų aprašymai yra nepakankami įrodymai, motyvuojant tuo, kad juose nurodytos savybės „nėra patvirtintos trečiųjų šalių“, nors būtent tokie dokumentai paprastai ir yra skelbiami gamintojų interneto svetainėse. Patikslinime nenurodyta, kad paskelbimas interneto svetainėje pašalina antrajame elemente nurodytą trūkumą – trečiųjų šalių patvirtinimo nebuvimą. Ketvirtajame Patikslinimo elemente pateiktame tinkamų įrodymų sąraše iš viso nėra nė vienos gamintojo dokumentų kategorijos, o visos jame nurodytos įrodinėjimo priemonės yra trečiųjų asmenų dokumentai.

Sisteminis Patikslinimo aiškinimas, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jis buvo pateiktas, taip pat nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados. Patikslinimas buvo atsakymas į tiekėjo klausimą, ar T kriterijų atitikčiai pagrįsti pakanka gamintojo dokumentų, ar bus reikalaujama nepriklausomų institucijų dokumentų. Klausimą pateikęs tiekėjas pats pasiūlė antrąjį variantą ir pateikė galimų dokumentų sąrašą, kuris iš esmės perkeltas į Patikslinimo ketvirtąjį elementą. Pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas tiekėjas, susipažinęs su klausimu ir atsakymu į jį, pagrįstai galėjo suprasti, kad atsakovė pritarė klausimą pateikusio tiekėjo pozicijai, t. y. kad gamintojo dokumentų nepakanka. Toks aiškinimas atitiktų ir pirmojo bei antrojo Patikslinimo elementų tikslą – užtikrinti, kad atitikimas T kriterijams būtų patvirtintas „trečiųjų šalių“. Vis dėlto Patikslinimo trečiojo elemento antroji dalis leidžia ir priešingą, pirmosios instancijos teismo pateiktą, aiškinimą.

Tai, kad Patikslinimas objektyviai leidžia skirtingus, vienas kitą paneigiančius aiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir perkančiojo subjekto pozicijos kaita, apie ką pagrįstai teigė ir ieškovė apeliaciniame skunde. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad tiekėjai parametrus „privalo įrodyti ne savo pačių ar gamintojų pateiktomis deklaracijomis, o trečiųjų asmenų išduota dokumentacija“, o nepriklausomų tyrimų ataskaitomis gali būti užsakovų dokumentai ir bet kokie kiti patikimų trečiųjų asmenų duomenys (žr. šio sprendimo 21 punktą). Atsiliepime į ieškinį atsakovė, viena vertus, kaip gamintojo svetainėje skelbiamo tinkamo dokumento pavyzdį nurodė dokumentą, „kurį parengė ir patvirtino tyrimų laboratorija ar kita institucija ar įstaiga“ (atsiliepimo 8.2 papunktis), pabrėžė, kad parametrai turi būti įrodyti „ne paties tiekėjo ar gamintojo deklaracijose ar techniniuose kataloguose pateikta informacija, o nepriklausomų trečiųjų asmenų dokumentais“, nes gamintojas savo dokumentuose „gali pateikti bet kokius duomenis ir bet kokias jų reikšmes“ (atsiliepimo 9.2, 9.3 papunkčiai). Kita vertus, tame pačiame procesiniame dokumente atsakovė paminėjo, kad Patikslinime „netgi nurodyta, kad gamintojų dokumentai irgi tinkami, tačiau jie turi būti skelbiami oficialiame gamintojo puslapyje“ (atsiliepimo 9.4 papunktis). Triplike atsakovė jau nurodė, kad tiekėjai gali pateikti ir Rankovės gamintojo dokumentus, jei šie paskelbti gamintojo svetainėje, ir jog tiekėjai per likusį terminą galėjo paprašyti gamintojų tokius dokumentus paskelbti (tripliko 7 punktas) Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė tinkamais įrodymais papildomai įvardino kito Rankovę naudojusio užsakovo dokumentus ir „bet kokios tyrimų laboratorijos, turinčios teisę vykdyti laboratorijų veiklą“, dokumentus, nors Patikslinime nurodyti tik „akredituotų laboratorijų“ protokolai, taip pat atitikties vertinimo įstaigos sertifikatų priedus, kuriuose aprašoma gamybos metodika (atsiliepimo į apeliacinį skundą 8.2 papunktis).

Pirmiau nustatytos aplinkybės kartu paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė byloje „nuosekliai“ laikėsi vienodo Patikslinimo aiškinimo. Nors atsakovė jau atsiliepime į ieškinį paminėjo gamintojo dokumentų tinkamumą, jos pozicija viso ginčo metu buvo prieštaringa: ji tuo pačiu metu teigė, kad gamintojų dokumentai yra nepatikimi ir neobjektyvūs, ir jog jie yra tinkami, jei paskelbti interneto svetainėje, nepaaiškindama, kaip paskelbimas internete suteikia gamintojo dokumentui objektyvumo ir trečiosios šalies patvirtinimą, kurio reikalaujama pirmajame ir antrajame Patikslinimo elementuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei pačiam Pirkimo sąlygas parengusiam perkančiajam subjektui jų turinys kelia tokius neaiškumus, kad jis jas aiškina skirtingai ir nevienodai, tuo labiau negalima reikalauti, jog pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai, ribotu laiku (po Patikslinimo paskelbimo pasiūlymams pateikti liko 6 kalendorinės dienos) rengdami pasiūlymus, galėtų jas suprasti vienodai.

Be to, Patikslinime vartojama sąvoka „nepriklausomų tyrimų ataskaitos“ jame nėra apibrėžta, o atsakovės pateikti jos aiškinimai (užsakovų atsiliepimai, neakredituotų laboratorijų tyrimai, atitikties vertinimo įstaigos sertifikatų priedai, kurių turinį pateikia pats gamintojas) rodo, kad šios sąvokos turinys priklauso nuo perkančiojo subjekto nuožiūros. Esant tokiai sąlygai, tiekėjai iš anksto negali žinoti, kokius dokumentus perkantysis subjektas pripažins tinkamais, o pats perkantysis subjektas pasiūlymų vertinimo metu galėtų skirtingų tiekėjų pateiktus skirtingo pobūdžio dokumentus vertinti skirtingai. Tai suteikia perkančiajam subjektui neribotą pasirinkimo laisvę, kuri draudžiama PĮ 64 straipsnio 5 dalyje, ir neatitinka šio sprendimo 33–34 punktuose nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų.

Nurodytų Patikslinimo trūkumų reikšmė yra esminė. Patikslinimu nustatyta įrodinėjimo tvarka taikoma T1 ir T2 kriterijams, kuriems kartu tenka 30 balų iš 100 galimų. Nuo to, kaip tiekėjai suprato Patikslinimą, priklausys, kokius dokumentus jie pateiks su pasiūlymais, o nuo to, kaip Patikslinimą vėliau aiškintų atsakovė, – ar jiems bus skirti balai. Tokiu atveju pasiūlymų vertinimo rezultatą lemtų ne siūlomų Rankovių savybės, o tiekėjo pasirinktas vieno iš galimų Patikslinimo aiškinimų ir jo sutapimas su perkančiojo subjekto aiškinimu. Pagal šio sprendimo 32 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, tokio neaiškumo neigiami padariniai negali tekti tiekėjams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nekvestionuoja atsakovės siekio, jog už papildomas Rankovės savybes balai būtų skiriami tik tada, kai šios savybės pagrįstos patikimais, patikrinamais duomenimis. Tačiau, nusprendusi nustatyti specialius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms, atsakovė turėjo juos suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr. šio sprendimo 31 punktą). Todėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti Patikslinimo tikslai (užkirsti kelią nesąžiningiems tiekėjams pateikti nepatikrinamus duomenis) ir tai, kad VPT išvadoje Patikslinimo neaiškumas atskirai neaptartas, nepaneigia teisėjų kolegijos išvados. Pažymėtina ir tai, kad VPT išvadoje nebuvo pateiktas vertinimas, jog Patikslinimas yra aiškus – joje tik nurodyta, kad atsakovė sugriežtino reikalaujamų dokumentų pobūdį, ir siūlyta įvertinti Patikslinimo atitiktį viešųjų pirkimų principams. Be to, VPT išvada teismui nėra privaloma ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis).

Apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Patikslinimas, kuriuo nustatytos T kriterijų atitikties įrodinėjimo priemonės, yra prieštaringas, jo neįmanoma vienareikšmiškai suprasti iš pakankamai gerai informuoto ir normaliai rūpestingo tiekėjo pozicijų, o atsakovės pateikiami jo aiškinimai suteikia perkančiajam subjektui neribotą diskreciją vertinant, kurie dokumentai yra pakankami. Toks Patikslinimas neatitinka PĮ 48 straipsnio 4 dalies, 64 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, todėl yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Patikslinimą aiškiu ir tiksliu, netinkamai aiškino ir taikė nurodytas materialiosios teisės normas.

Dėl Patikslinimo atitikties PĮ 52 straipsnio 2 daliai

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad, aiškinant Patikslinimą, kaip reikalaujantį tik atitikties vertinimo įstaigų dokumentų, jis yra neįgyvendinamas ir pažeidžia PĮ 52 straipsnio 2 dalį. Nors pirmiau šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytos išvados pakanka Patikslinimui pripažinti neteisėtu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas šio argumento iš esmės nevertino, o byloje esantys įrodymai leidžia šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, pasisako ir dėl jo.

PĮ 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas gali reikalauti, jog tiekėjas kaip tinkamą priemonę, įrodančią, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą ar pažymą. Perkantieji subjektai taip pat pripažįsta kitose šalyse įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų išduotas pažymas. Pagal PĮ 52 straipsnio 2 dalį, jeigu tiekėjas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažymų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per nustatytą laiką dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių ir įrodo, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, perkantysis subjektas pripažįsta ir kitas tinkamas priemones.

Šiomis nuostatomis įgyvendinamas Direktyvos 2014/25/ES 62 straipsnis. Jo 2 dalyje nurodyta, kad perkantieji subjektai pripažįsta kitas, nei nurodytosios 1 dalyje, tinkamas įrodinėjimo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas negalėjo gauti tokių 1 dalyje nurodytų pažymų arba tyrimų ataskaitų arba neturėjo galimybės jų gauti per atitinkamą laikotarpį, su sąlyga, jog toks prieigos neturėjimas nepriklauso nuo atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo, ir su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, jog jo atlikti darbai, patiektos prekės ar suteiktos paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus. Pagal Direktyvos 2014/25/ES konstatuojamosios dalies 83 punktą, lygiavertiškumui įrodyti turėtų būti galima iš konkurso dalyvių reikalauti pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus. Vis dėlto turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, kaip antai gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamus terminus <...>.

ESTT, aiškindamas Direktyvos 2014/25/ES 62 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad tam, jog būtų laikoma „tinkama priemone“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/25 60 straipsnio 5 dalį ir 62 straipsnio 2 dalį, lygiavertiškumo deklaraciją turi parengti įstaiga, galinti užtikrinti tokį lygiavertiškumą, o tam reikia, kad ta įstaiga prisiimtų techninę atsakomybę už nagrinėjamas sudėtines dalis ir turėtų priemonių, būtinų šių sudėtinių dalių kokybei užtikrinti. Tačiau šias sąlygas gali įvykdyti tik minėtų sudėtinių dalių gamintojas; <...> tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2014/25 62 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad tinkama įrodinėjimo priemonė gali būti „gamintojo techniniai dokumentai“ <...>.(ESTT 2022 m. spalio 27 d. sprendimas sujungtose bylose I. O., C-68/21 ir C-84/21, 100, 101 punktai). ESTT taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti įrodinėjimo priemones, tačiau šia diskrecija turi būti naudojamasi taip, jog perkančiojo subjekto leidžiamos įrodinėjimo priemonės iš tikrųjų leistų naudingai įvertinti jam pateiktus pasiūlymus ir neviršytų to, kas būtina tam pasiekti (ten pat, 97 punktas).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos matyti, kad perkantysis subjektas turi teisę reikalauti atitikties vertinimo įstaigų dokumentų, tačiau, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali jų gauti, perkantysis subjektas privalo pripažinti ir kitas tinkamas įrodinėjimo priemones, kurių tipinis pavyzdys – gamintojo techniniai dokumentai. Ši pareiga yra imperatyvi ir negali būti pirkimo sąlygose panaikinta. Todėl Patikslinimas, jeigu jis aiškinamas taip, kaip reikalaujantis atitikties vertinimo įstaigų dokumentų, kartu be jokių išimčių skelbdamas gamintojo deklaracijas, techninius katalogus ir produktų aprašymus nepakankamais įrodymais, prieštarauja PĮ 52 straipsnio 2 daliai, nes neleidžia tiekėjui, kuris dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali gauti atitikties vertinimo įstaigos dokumento, įrodinėti atitikties kitomis tinkamomis priemonėmis.

Byloje esantys įrodymai leidžia nuspręsti, kad ginčo Pirkime susiklosčiusi situacija T1 ir T2 kriterijų atžvilgiu yra ne hipotetinė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį įvardijusi subjektus (Vokietijos statybos technikos institutą (DIBt), Požeminės infrastruktūros institutą (IKT), Kiwa įmonę, taip pat universitetus, vyriausybines ir nevyriausybines laboratorijas), kurie neva galėtų patvirtinti T1 ir T2 kriterijuose nurodytas savybes, nepateikė jų išduoto dokumento, kuriame būtų konstatuota kurios nors Rankovės atitiktis šiems kriterijams. 2026 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme ieškovei IKT tiesiogiai nurodė, kad tokių bandymų atlikti negali; 2026 m. rugpjūčio 4 d. DIBt atsakymas ieškovei patvirtina, kad ji išduoda bendruosius statybos produktų ar metodų patvirtinimus, o ne nepriklausomas ataskaitas apie konkrečias T1 ir T2 kriterijuose nurodytas savybes. Rankovės gamintojas „in_Liner sp. z o.o.“ 2026 m. rugpjūčio 3 d. ieškovei taip pat paaiškino, kad Rankovės konstrukcija trečiosioms šalims tikrinti neteikiama. Atsakovės 2026 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikti DIBt kitiems gamintojams išduotų dokumentų priedai taip pat nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų: brėžinys, kaip pripažino pati atsakovė, pateiktas tik kaip pavyzdys, neanalizuojant, ar iš jo galima nustatyti atitiktį T kriterijams, o atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų, kad DIBt dokumentas Nr. Z-42.3.350 susijęs su kitokio tipo rankove ir jog jo priedo duomenis pateikė pats gamintojas. Tokie priedai, net jeigu juose aprašomas Rankovės gamybos būdas, savaime nepatvirtina, kad nurodytas savybes patikrino ir patvirtino trečiasis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad T1 kriterijus susijęs su Rankovės gamybos būdu (siūlės technologija), o T2 – su Rankovės konstrukcijos sluoksniais, t. y. su gaminio konstrukcinėmis savybėmis, apie kurias pirmiausia ir išsamiausiai informaciją gali pateikti gaminio gamintojas, prisiimantis už jas atsakomybę.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ieškovė, įrodinėdama neigiamą faktą (tinkamų atitikties vertinimo dokumentų negalimumą), pateikė tiek įrodymų, kiek jų protingai galima tikėtis, o atsakovė, teigdama, kad tokius dokumentus galima gauti, savo atsikirtimų nepagrindė. Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta labiau tikėtina, kad Pirkimo metu tiekėjai negalėjo gauti atitikties vertinimo įstaigų dokumentų, patvirtinančių Rankovės atitiktį T1 ir T2 kriterijams (išskyrus duomenis apie likutinio stireno kiekį). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šios aplinkybės nepagrindė įrodymais, padaryta, neįvertinus byloje esančių ieškovės 2026 m. rugpjūčio 17 d. rašytinių paaiškinimų priedų, todėl ji nepagrįsta.

Atsakovės argumentas, kad PĮ 52 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, jog tokiais atvejais atitiktį galima įrodinėti gamintojo deklaracijomis, atmestinas, nes jis prieštarauja Direktyvos 2014/25/ES 62 straipsnio 2 dalies, kurią PĮ 52 straipsnio 2 dalis įgyvendina, formuluotei ir šio sprendimo 49 punkte nurodytai ESTT praktikai. Atsakovės nurodyta rizika, kad gamintojo dokumentuose gali būti pateikti netikslūs duomenys, šalintina ne visišku tokių dokumentų atmetimu, o PĮ 64 straipsnio 5 dalyje nustatytomis priemonėmis: kilus abejonių, perkantysis subjektas turi pareigą patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus, o laimėjęs tiekėjas sutarties vykdymo metu privalės naudoti pasiūlyme nurodytas savybes turinčią Rankovę.

Taigi, jeigu Patikslinimas aiškinamas kaip reikalaujantis atitikties vertinimo įstaigų dokumentų, kartu be jokių išimčių skelbdamas gamintojo deklaracijas, techninius katalogus ir produktų aprašymus nepakankamais įrodymais, tai prieštarauja PĮ 52 straipsnio 2 daliai.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo Patikslinimą, netinkamai taikė PĮ 48 straipsnio 4 dalies, 52 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti ieškinį. Dėl to apskųstas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2026 m. birželio 9 d. paskelbtą Pirkimo sąlygų paaiškinimą-patikslinimą Nr. 2 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6034/90, 61 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nurodytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, naikintina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 10 806,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o bylinėjimosi išlaidos perskirstomos ieškovės naudai.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 195 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl Pirkimo sąlygos panaikinimo ir 60 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. liepos 7 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir sustabdė Pirkimo procedūras, todėl ir šios išlaidos priteistinos ieškovei kaip šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 4 652,44 Eur bylinėjimosi išlaidų bei jas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo duomenis): 550,55 Eur už pretenzijos parengimą, 1 694 Eur už ieškinio parengimą, 1 948,10 Eur už dubliko parengimą, 423,50 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 36,29 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Kiekviena iš prašomų priteisti išlaidų sumų neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Įrodymų vertimo išlaidos laikytinos kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų apimtį, pagrindo šias išlaidas mažinti nėra. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 5 907,44 Eur (1 195 + 60 + 4 652,44) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 1 195 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Taip pat ieškovė pateikė prašymą priteisti 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo duomenis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 3 227,80 Eur (1 195 + 2 032,80) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 9 135,24 Eur (5 907,44 + 3 227,80 ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, o sprendimas priimamas ne atsakovės naudai, pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ ieškinį patenkinti.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 2026 m. birželio 9 d. paskelbtą supaprastinto viešojo pirkimo „Buitinių nuotekų tinklų remonto darbai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ sąlygų paaiškinimą-patikslinimą Nr. 2.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“, juridinio asmens kodas 160427431, iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, juridinio asmens kodas 140089260, 9 135,24 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.