Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 89-ANR_N-2377-2026 (ROIK: 26305963006) T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

T. K. nubaustas už tai, kad jis 2026 m. birželio 27 d. 09.34 val. Zarasų rajono savivaldybės Salako miestelyje, (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus - nustatytas 0,43 promilių girtumas.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė Pažeidėjo skundą ir Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2377-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliko nepakeistą.

Tokį sprendimą teismas motyvavo pasisakydamas, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio vietoje buvo intensyvus eismas, šioje byloje administracinio nusižengimo veika nėra mažareikšmė; veikos pavojingumas nėra nedidelis; pažeidėją charakterizuojantys duomenys nėra išskirtinai teigiami; nėra kelių lengvinančių atsakomybę požymių; nuobaudos už ankstesnius administracinius nusižengimus nepasiekė tikslo atgrasyti T. K. nuo administracinių nusižengimų darymo. Dėl šių aplinkybių, pirmos instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo T. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu apeliantas T. K. neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių aplinkybių, tačiau kelia klausimą dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo taikymo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar T. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra tinkamos ir proporcingos.

ANK 422 straipsnio 6 dalis nustato, jog už 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sutrumpinti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirtų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar juolab iš viso jų neskirti, nenustatyta. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas asmeninių poreikių tenkinimui, darbo funkcijų atlikimui, o taip pat Pažeidėją teigiamai charakterizuojantys duomenys, savaime nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip jau buvo minėta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju asmens, padariusio pažeidimą, interesai negali būti svarbesni nei visuomenės interesų užtikrinimas.

Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, svarbios yra ne tik pažeidėjo asmeninės teigiamos savybės, bet, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į tai, ar asmuo anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo elgesį po nusižengimo padarymo bei, ar asmuo suvokė savo veiksmų neigiamas pasekmes, kad būtų pagrindas daryti išvadą, jog paskyrus švelnesnę nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde akcentuojama, kad administracinės atsakomybės ribą (0,41 promilės) Pažeidėjas viršijo nežymiai – vos 0,02 promilės (nustatytas 0,43 promilės neblaivumas). Šiuo klausimu teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas 0,41 promilės ribą, jau aiškiai apibrėžė ribą, nuo kurios transporto priemonės vairavimas kelia realią ir nepagrįstą grėsmę eismo saugumui bei visuomenei. KET nustatyti draudimai yra imperatyvūs. Minimalus ribos viršijimas savaime nereiškia mažesnio veikos pavojingumo ir negali būti laikomas išskirtine aplinkybe, leidžiančia švelninti atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad į T. K. nustatytą neblaivumo laipsnį buvo atsižvelgta jau Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 14 d. nutarime skiriant jam nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, t. y., šiuo atveju Institucija, esant nustatytoms aplinkybėms, įžvelgė galimybę T. K. taikyti trumpesnį nei vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bei nustatė minimalius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus tiek ANK 28 straipsnyje reglamentuotos administracinio poveikio priemonės, tiek ir poveikio priemonės, įtvirtintos ANK 311 straipsnyje. Šiuo atveju, atsižvelgęs į skundžiamoje nutartyje nustatytas ir išsamiai aptartas aplinkybes, T. K. charakterizuojančius duomenis bei nenustačius išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti paskirtų administracinių poveikio priemonių terminus, apygardos teismas konstatuoja, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinus dar labiau ar sumažinus administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog Pažeidėjo argumentai, jog nuo alkoholio vartojimo buvo praėję dešimt valandų, jis jautėsi pailsėjęs ir klaidingai manė esąs blaivus, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Kiekvienas vairuotojas privalo elgtis maksimaliai atsakingai ir sėsti prie vairo tik visiškai įsitikinęs savo blaivumu. Subjektyvus savo būsenos vertinimas neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatymų. Taip pat aplinkybė, kad asmuo sustabdytas prevencinio reido metu, o ne dėl chuliganiško vairavimo, nepanaikina paties pažeidimo fakto – asmuo kelyje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip jau sukurdamas potencialų pavojų kitiems eismo dalyviams.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu tai, kad T. K. nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos, visiškai pripažino kaltę, sumokėjo baudą ir neturi galiojančių nuobaudų, vertinama teigiamai. Tačiau šios aplinkybės (atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas) jau buvo įvertintos institucijos, skiriant kone minimalius nuobaudos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, pavyzdingas elgesys ir praeities nuopelnai yra normalus, visuomenėje tikėtinas elgesys, o ne išskirtinė aplinkybė, teikianti privilegijų kitiems asmenims taikomų sankcijų kontekste.

Teismas atmeta apelianto argumentą, kad teisės vairuoti traktorių netekimas sukels negrįžtamų pasekmių jo finansiniam stabilumui ir lems darbo praradimą. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės taikymas apriboja tik specifinę asmens teisę – valdyti transporto priemones (šiuo atveju ir traktorius), tačiau savaime nenaikina asmens teisės į darbą. Darbdavio pateikta teigiama charakteristika įrodo, kad apeliantas bendrovėje yra vertinamas kaip atsakingas ir pavyzdingas darbuotojas. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad darbdavys, siekdamas išsaugoti lojalų darbuotoją, turi objektyvią galimybę paskirto minimalaus (6 mėnesių) teisės atėmimo laikotarpiu laikinai perkelti apeliantą į kitas, su transporto priemonių vairavimu nesusijusias pareigas bendrovėje (pavyzdžiui, atlikti žemės ūkio technikos remonto, priežiūros, sandėliavimo ar kitus ūkio darbus). Sankcijos tikslas yra ne tik nubausti, bet ir vykdyti prevenciją. Teisės vairuoti atėmimas natūraliai sukelia neigiamų pasekmių pažeidėjui (įskaitant ir profesinėje veikloje) – tai yra tiesioginis paties asmens neteisėto elgesio rezultatas. Visuomenės saugumo interesas užtikrinti, kad kelyje nevairuotų neblaivūs asmenys, šiuo atveju yra viršesnis už asmeninį pažeidėjo interesą išvengti nepatogumų darbe.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas precedentas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024, kurioje, esant analogiškam 0,43 promilės neblaivumui, žemesnės instancijos teismai poveikio priemonės (teisės vairuoti atėmimo) iš viso netaikė, o kasacinis teismas tame neįžvelgė teisės pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal suformuotą konstitucinę doktriną ir Teismų įstatymo nuostatas, teismų precedentai turi teisinę galią tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Tuo tarpu pats neblaivumo laipsnio skaitmeninis sutapimas (0,43 promilės) savaime nesukuria automatinio precedento, nes administracinė atsakomybė individualizuojama vertinant ne konkretų skaitinį dydį, o visą individualių aplinkybių visumą. Citavimo kontekste apeliantas klaidingai interpretuoja minėtos LAT nutarties esmę. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje Nr. 2AT-22-648/2024 (kaip ir daugelyje kitų, pvz., Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024) yra aiškiai ir nuosekliai akcentuojama esminė taisyklė: „Administracinė nuobauda ar poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams“. Kasacinis teismas minėtoje byloje paliko galioti žemesniųjų teismų sprendimus ne todėl, kad 0,43 promilės savaime yra pagrindas išvengti teisės atėmimo, o todėl, kad teismas, naudodamasis savo diskrecine teise, toje specifinėje byloje nustatė visiškai kitokį, išskirtinį asmeninių ir objektyvių aplinkybių kompleksą, kurio nagrinėjamoje apelianto byloje nėra. Vieningai formuojamoje teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens profesinė veikla (šiuo atveju – traktorininko darbas) ar nepatogumai, susiję su teisės vairuoti netekimu, savaime nėra laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis. Kiekvienas asmuo, sėsdamas prie vairo neblaivus, turi numatyti neigiamas savo elgesio pasekmes.

Be to, apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti automobilius be antialkoholinio variklio užrakto – jau yra pačios minimaliausios įstatymo (ANK 422 str. 5 d.) numatytos ribos. Įstatymų leidėjas, įteisindamas alternatyvą su antialkoholiniais variklio užraktais (vadinamaisiais „alkoblokais“), jau maksimaliai individualizavo ir sušvelnino atsakomybę asmenims, kurių neblaivumas yra nedidelis, leisdamas jiems neprarasti kvalifikacijos ir tęsti darbinę veiklą (įskaitant traktorininko funkcijas įmonėje) su tam tikrais saugumo ribojimais.

Teismas vertina ir kaip teisiškai nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, jog jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl turėtų būti laikomas pavyzdingo elgesio asmeniu, kuriam taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, jog formalus nuobaudos galiojimo termino pasibaigimas (kai asmuo duomenų bazėje vėl laikomas nebaustu) savaime neištrina asmens ankstesnių poelgių ir jo požiūrio į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas per pastaruosius 5 metus yra padaręs ne vieną šiurkštų administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių taikymo ir nuobaudos švelninimo, vertinama visapusiška asmenybė, o ne tik formalus teisinis statusas teismo posėdžio dieną. Greičio viršijimas ir tyčinis pasišalinimas iš degalinės nesusimokėjus už kurą demonstruoja asmens polinkį ignoruoti teisės normas bei neatsakingą elgesį. Tai, kad šios nuobaudos šiuo metu teisiškai jau yra nebegaliojančios, neužkerta kelio teismui vertinti šių faktų kaip neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų.

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas T. K. padarytą nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad jis būtų anksčiau buvęs baustas už analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau tai nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra būtent asmens neblaivumas.

Esant nustatytai aplinkybių visumai, atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, apygardos teismas konstatuoja, kad T. K. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK nuostatų, už 422 straipsnio 5 dalyje padaryto administracinio nusižengimo buvo nustatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, skirta laikantis įstatymo reikalavimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, dalis kurių yra grindžiami tik Apelianto nuomone ar norais. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams plačiau dėl to nepasisakydamas.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, kad T. K. paskirtų administracinių poveikių priemonių terminai nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir proporcingi padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkami administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą ir T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.