Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. (buvusi pavardė – A.) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, 1 (vieną) laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 139 straipsnio 3 dalimi, kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. V. pripažinta recidyviste.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat A. N. (A. N.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tačiau apeliacinių skundų dėl jo nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

V. V. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2024 m. spalio 7 d., 9.13 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne daugiau kaip 0,033352 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios dalį neteisėtai išplatino, kai 2024 m. spalio 7 d., apie 9.13 val., 0,000112 g karfentanilio už 10 Eur pardavė A. N., o 2024 m. spalio 21 d., apie 20.17 val., 0,01604 g karfentanilio už nenustatytą atlygį pardavė asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas atskirtas. Likusią narkotinę medžiagą, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, V. V. toliau neteisėtai laikė savo namuose ir prie savęs, kol 2024 m. lapkričio 12 d., nuo 13.15 val. iki 14.24 val., policijos pareigūnams kratos ir jos asmens kratos metu pareikalavus, savanoriškai pateikė juodos spalvos polietileninį maišelį su 0,00402 g karfentanilio bei plastikinį paketą su 0,01318 g karfentanilio. Tokiu būdu V. V. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekiu, ją laikė ir pardavė.

Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios V. V. gynėjo advokato A. Alimo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistosios V. V. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąją kalta dėl 0,01604 g narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas atskirtas, rėmėsi prielaidomis. Paminėtas nusikalstamos veikos epizodas baudžiamojoje byloje nėra įrodytas, todėl V. V. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Taip pat apeliantas nesutinka su bausmės paskyrimu, nurodydamas, kad nebuvo įvertintos mažesnį nuteistosios asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atskleidžiančios aplinkybės, sudarančios pagrindą V. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliaciniame skunde nurodytus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suformulavo baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog nuteistoji V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys V. V. įvykdytą narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimą asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas atskirtas, sujungti į nuoseklią ir logišką grandinę. Taip pat nuteistajai paskirta teisinga ir individualizuota bausmė, tinkamai atliepianti bausmės paskirtį bei proporcingumo principą, todėl nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo ir V. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nuteistosios V. V. gynėjo advokato apeliaciniame skunde pateiktų motyvų analizė atskleidžia, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl dalies nuteistajai inkriminuotų veiksmų – juodos spalvos polietileninio maišelio su 0,00402 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir plastikinio paketo su 0,01318 g narkotinės medžiagos – karfentanilio laikymo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei 0,000112 g narkotinės medžiagos – karfentanilio pardavimo A. N. už 10 Eur. Esminis apeliacijos objektas yra nuteistajai V. V. inkriminuota faktinė aplinkybė, kad 2024 m. spalio 21 d., apie 20.17 val., 0,01604 g narkotinės medžiagos – karfentanilio nuteistoji už nenustatytą atlygį pardavė asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas atskirtas. Nuteistosios gynėjas kvestionuoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie, pirmosios instancijos teismo teigimu, įrodo 0,01604 g narkotinės medžiagos – karfentanilio pardavimą, patikimumą ir vertinimą, todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys šių argumentų aspektu.

Taip pat reikšminga pažymėti, kad V. V. pareikštame įtarime, o vėliau ir kaltinime buvo pateikta nuoroda į K. P., kaip asmenį, kuriam buvo parduota 0,01604 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Pirmosios instancijos teismas šią nuorodą pašalino, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamasis procesas K. P. buvo atskirtas. Teisėjų kolegija, siekdama išvengti toliau dėstomų argumentų neaiškumo, nekeis K. P. vardo ir pavardės fraze „asmuo, kuriam baudžiamasis procesas atskirtas“. Kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju narkotinę medžiagą įgijusio asmens subjektiškumas, vaidmuo ir veiksmai atskleidžiami tik ta apimtimi, kuri reikalinga nuteistosios V. V. veiksmams nustatyti bei teisingai kvalifikuoti, nesprendžiant K. P. baudžiamosios atsakomybės klausimo.

Dėl slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. P. slapto sekimo metu gauti duomenys nepagrįstai pripažinti įrodymais, nes slapto sekimo protokolo priede – kompaktiniame diske esančiuose vaizdo ir garso įrašuose – nėra užfiksuoti tokie veiksmai, kurie aprašyti slapto sekimo protokole. Dėl šios priežasties, nuteistosios gynėjo vertinimu, nėra galimybės patikrinti slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumo.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 2024 m. spalio 21 d. buvo atliekamas K. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini), buto ir automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slaptas sekimas. Šio procesinio veiksmo protokolą 2024 m. lapkričio 4 d. surašė vyresnioji tyrėja L. S.. Minėto slapto sekimo protokole nurodyta, kad jo priedas yra kompaktinis diskas Nr. LKPB-5/1(SU3)-LK99-(24) (t. 3, b. l. 52–54). Vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, 2024 m. lapkričio 7 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu nuspręsta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 surinktą informaciją, kuri yra reikšminga, panaudoti šios baudžiamosios bylos pagrindu buvusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36673-24 (t. 3, b. l. 15–16). Vyriausiojo prokuroro nutarimo pagrindu prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36673-24, be kita ko, buvo prijungtas aptariamo slapto sekimo protokolas Nr. IBPS-V-3014394-24 (t. 3, b. l. 17–18).

2024 m. lapkričio 4 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 21 d., 17.45 val., buvo pradėta stebėti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, siekiant slaptai sekti K. P.. 17.57 val. K. P. išėjo iš minėtos laiptinės ir daugiabučio namo kieme susitiko su vyru, atpažintu kaip M. K.. Remiantis slapto sekimo protokolo turiniu, vėliau K. P. ir M. K. trumpai pakalbėjo su nepažįstamais vyrais, kurie po pokalbių nuėjo. 18.11 val. K. P. ir M. K. priėjo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės (iš kairės pusės) ir bendravo su nežinomu asmeniu, kuris per langą išmetė geltonos spalvos polietileno maišelį su turiniu. M. K. šį maišelį paėmė ir kartu su K. P. nuėjo. K. P. priėjo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, ir ten stovėjo. M. K. nešinas minėtu maišeliu nuėjo į šalia namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurios grįžo ir kartu su K. P. nuėjo į daugiabučio namo laiptinę, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas. 18.38 val. K. P. ir M. K. išėjo iš laiptinės ir nuėjo (duomenys neskelbtini) link, kur 18.42 val. atėjo prie parduotuvės „Š.“. Asmenys prie parduotuvės parūkė ir užėjo į prekybos centrą, iš kurio K. P. su pirkiniais rankose ir M. K. išėjo 18.50 val. Asmenys 18.56 val. atėjo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas. K. P. perdavė pirkinius iš laiptinės išėjusiai merginai ir kartu su M. K. nuėjo prie daugiabučio namo kieme augančių medžių, kur rūkė bei bendravo. Vėliau asmenys grįžo prie daugiabučio namo laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, ir ten stovėjo, kol 19.37 val. K. P. atsisveikino su M. K. ir užėjo į laiptinę, o M. K. nuėjo (duomenys neskelbtini) link. Slapto sekimo protokole taip pat nurodyta, kad 20.01 val. iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, išėjo K. P. kartu su moterimi, atpažinta kaip B. B., ir paaugle, atpažinta kaip U. P.. Visi sėdo į juodos spalvos automobilį „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo, automobilį vairavo B. B.. 20.18 val. jie atvažiavo prie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), K. P. kartu su U. P. nuėjo į minėto namo kiemą, kur nebuvo tiesiogiai stebimas. 20.23 val. K. P., B. B. ir U. P. minėtu automobiliu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) miesto link, automobilį vairavo B. B.. 20.39 val. jie atvažiavo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio ir nuėjo link laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas. Prie laiptinės K. P. sulaikė policijos pareigūnai ir 21 val. slaptas sekimas buvo baigtas (t. 3, b. l. 52–54).

Kaip jau minėta, slapto sekimo protokole nurodyta, kad jo priedas yra kompaktinis diskas Nr. LKPB-5/1(SU3)-LK99-(24). Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, 2025 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą ištirti daiktinį įrodymą – slapto sekimo vaizdo ir garso įrašą, kuris buvo saugomas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1582-578/2025. Šis prašymas buvo tenkintas ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarta kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašant pateikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1582-578/2025, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08959-24, esančio 2024 m. lapkričio 4 d. slapto sekimo protokolo priedo – kompaktinio disko Nr. LKPB-5/1(SU3)-LK99-(24) – kopiją ir šią informaciją panaudoti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 30 d. buvo gauta minėto kompaktinio disko kopija. 2025 m. liepos 22 d. teisiamojo posėdžio metu peržiūrėję kompaktinio disko Nr. LKPB-5/1(SU3)-LK99-(24) kopijos turinį, proceso dalyviai išsakė nuomonę, kad jame užfiksuoti duomenys nesutampa su slapto sekimo protokole nurodytais duomenimis, nes iš kompaktiniame diske esančių vaizdo ir garso įrašų nematyti, kaip K. P. kartu su B. B. ir U. P. automobiliu išvyko iš gyvenamosios vietos ir atvažiavo prie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei vėliau išvažiavo atgal į gyvenamąją vietą. Proceso dalyviai dėjo pastangas, kad išsiaiškintų, kur yra tikrasis slapto sekimo vaizdo ir garso įrašas, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, jog jis galimai yra dingęs ir nėra prasmės vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, siekiant jį surasti.

Apeliaciniame skunde išsakius abejones dėl slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumo, atsirado poreikis išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su kompaktinio disko Nr. LKPB-5/1(SU3)-LK99-(24) kopijos turiniu ir jo atitiktimi slapto sekimo protokole nurodytiems duomenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad 2024 m. lapkričio 4 d. slapto sekimo protokolo priedas – kompaktinis diskas – nagrinėjamu atveju buvo prarastas. Aptariamame slapto sekimo protokole aiškiai nurodyta, kurie K. P. veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo ir garso įraše – 1) nuo 18.10.57 val. iki 18.13.00 val. nufilmuoti M. K. ir K. P., prieinantys prie laiptinės. M. K. pakelia geltonos spalvos maišelį ir kartu su K. P. eina automobilių stovėjimo aikštelės link; 2) nuo 18.42.45 val. iki 18.43.08 val., nuo 18.43.10 val. iki 18.44.07 val. ir nuo 18.46.33 val. iki 18.47.00 val. nufilmuoti K. P. ir M. K., rūkantys ir bendraujantys prie parduotuvės „Š.“ (t. 3, b. l. 52–54). Peržiūrėjus baudžiamojoje byloje esančią kompaktinio disko Nr. LKPB-5/1(SU3)-LK99-(24) kopiją, matyti, kad būtent minėtos laiko atkarpos buvo užfiksuotos vaizdo ir garso įrašuose, jų turinys visiškai atitinka slapto sekimo protokole nurodytas aplinkybes. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti kompaktinio disko Nr. LKPB-5/1(SU3)-LK99-(24) kopijos sąsaja su slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis.

Tikslu išsiaiškinti su aptariamo procesinio veiksmo protokolo priedu susijusias abejones nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, buvo tenkintas prokuroro prašymas apklausti 2024 m. lapkričio 4 d. slapto sekimo protokolą surašiusią vyresniąją tyrėją L. S.. Liudytoja L. S. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad slaptas sekimas buvo vykdomas nepertraukiamai, o K. P. atvykimas papildomai fiksuotas savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole. Gatvėje buvo įrengta kamera, o tie vaizdo įrašai tiesiog yra prie kito protokolo. Informaciją apie tai, kad K. P. 20.18 val. atvažiavo prie nuosavo namo, gavo iš pareigūnų, kurie vykdė slaptą sekimą. Slapto sekimo metu jie visą laiką nepertraukiamai bendravo radijo ryšio priemonėmis. L. S. kontroliavo slaptą sekimą, tačiau pati nesekė. Pagal slapto sekimo protokolą, K. P. sekimas pradėtas spalio 21 d., 17.45 val., ir nenutrūko iki 21 val., kol jis buvo sulaikytas. Jeigu 21 val., remiantis bylos duomenimis, jis buvo sulaikytas, tai turbūt iš V. V. namų važiavo tiesiai namo, kur buvo sulaikytas. Į nuteistosios gynėjo klausimą, ar slapto sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad K. P. gavo kokių nors objektų iš kitų asmenų, liudytoja parodė, jog nebuvo užfiksuota, kad jis būtų kažką gavęs. Buvo užfiksuota, kad M. K. per langą buvo perduotas geltonos spalvos polietileninis maišelis su turiniu. Pareigūnai tikrino šį maišelį. Kiek prisimena, jo viduje buvo negyvas paukštelis. Maišelį patikrino po to, kai K. P. išsiskyrė su M. K.. Kiek prisimena, kolegos minėjo, kad kaimynė kažkaip rado negyvą paukštelį ir perdavė jį tame maišelyje. Šį maišelį išmetė į konteinerį ir paskui buvo atliktas patikrinimas. Aptariami veiksmai nebuvo užfiksuoti protokole dėl pašalinio objekto, negali pasakyti tikslios priežasties, tiesiog tai neatrodė susiję. Į advokato klausimą, ar L. S. žino, kur asmenys buvo nuėję ir ką veikė tuo metu, kai 18.14 val. M. K. su K. P. užėjo į daugiabutį ir ten buvo apie 20 min., liudytoja parodė, kad tiesiogiai slaptas sekimas nebuvo vykdomas, nes jie buvo laiptinėje. Tikėtina, kad nuėjo į butą, bet to negali patvirtinti. Iš esmės tuo metu nieko nebuvo užfiksuota, nes viskas vyko name.

Išdėstyti liudytojos parodymai sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad teisminio nagrinėjimo metu į baudžiamąją bylą buvo pateikta tinkama kompaktinio disko kopija, kurios turinys neprieštarauja slapto sekimo protokole užfiksuotiems duomenims. Taip pat reikšminga pažymėti, kad liudytojos L. S. parodymais yra paneigiama apeliaciniame skunde iškelta versija, jog K. P. narkotinę medžiagą – karfentanilį – galėjo įgyti tuomet, kai per daugiabučio langą buvo išmestas geltonos spalvos polietileninis maišelis su turiniu, o vėliau asmenys nuo 18.14 val. iki 18.38 val. buvo daugiabučio namo viduje ir nebuvo stebimi. Liudytoja aiškiai parodė, kad geltono maišelio viduje buvo negyvas paukštis, kurį M. K. išmetė į konteinerį. Šie parodymai sutampa su slapto sekimo protokole ir kompaktinio disko kopijoje užfiksuotais duomenimis, kad būtent M. K. paėmė maišelį ir nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės. Nors vaizdo įraše maišelio turinys nėra aiškiai matomas, tačiau maišelyje buvusio turinio dydis ir siluetas nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kaip akivaizdžiai neteisingais.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog K. P. 2024 m. spalio 21 d., 20.18 val., kartu su B. B. ir U. P. atvažiavo prie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini). K. P. nuėjo į minėto namo kiemą, iš kurio išėjęs 20.23 val. automobiliu išvažiavo link savo gyvenamosios vietos. Ši faktinė aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga, nes name, esančiame (duomenys neskelbtini), inkriminuotu laikotarpiu gyveno būtent V. V.. K. P. grįžus į gyvenamąją vietą, jis buvo sulaikytas. Sulaikymo metu pareigūnai pakėlė K. P. nuo žemės ir po juo rado bei paėmė juodos spalvos paketą su, kaip vėliau paaiškėjo, narkotine medžiaga – karfentaniliu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent šio K. P. apsilankymo pas nuteistąją V. V. metu pastaroji pardavė K. P. 0,01604 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Teisėjų kolegija dėl galimybės susieti K. P. atvykimą į nuteistosios V. V. namus su narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo faktine aplinkybe pasisakys vėliau, prieš tai išanalizavusi kitus apelianto pateiktus argumentus dėl įrodymų vertinimo.

Dėl liudytojo L. K. parodymų

Nuteistosios V. V. gynėjas tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytas liudytojo L. K. parodymų vertinimas yra pagrįstas prielaida, jog L. K. įvardytas asmuo, pravarde „R“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra K. P., nes „R.“ gyvenamoji vieta sutampa su K. P. gyvenamosios vietos mikrorajonu. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo L. K. parodymais, pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes šis liudytojas nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, be to, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo pagarsinti.

Liudytojas L. K., 2024 m. rugpjūčio 2 d. apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24, parodė, kad narkotinių medžiagų įsigijimo taškas yra (duomenys neskelbtini), ten jomis prekiauja asmuo, pravarde „R.“, apie (duomenys neskelbtini) m., jo tikslių duomenų nežino. Jis prekiauja fentaniliu ir metadonu, kuris jam išrašomas priklausomybių gydymo centre. Kiek jam žinoma, „R.“ gyvena su žmona, už parduotuvės „Š.“, tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini), tačiau nėra įsitikinęs, nes bute niekada nėra buvęs. „R.“ važinėja elektriniu paspirtuku, taip pat turi tamsiai mėlynos ar juodos spalvos automobilį „Ford Focus“. Su reikalais, pavyzdžiui, pasiimti metadono, jį nuveža žmona, tačiau kai jis vyksta pasiimti narkotinių medžiagų, skirtų platinimui, vyksta paspirtuku arba taksi automobiliu. Narkotines medžiagas „R.“ įgyja iš „V.“ – (duomenys neskelbtini) tautybės moters, sulaukusios apie (duomenys neskelbtini) m., kuri anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino, tačiau nuosavas namas yra kažkur šalia įmonės, kurioje vykdoma veikla su automobiliais. „V.“ turi ne mažiau kaip keturis vaikus, kurių vardai – Kr., Ka., E. ir L.. „V.“ narkotines medžiagas išplatina mažam ratui, maždaug penkiems žmonėms, iš kurių vienas yra būtent „R.“. Taip pat kiekvieną rytą prieš darbą narkotinių medžiagų iš jos įgyja A. N. (A. N.), kuris daugiausia įgyja savoms reikmėms, tačiau būna, kad medžiagų paima ir kitiems asmenims. Būna, kad A. N. nuveža asmeniui, pravarde „Š.“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir L., pravarde „B.“, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priešais „T.“, taip pat A. Č.. Narkotinių medžiagų iš „V.“ įgyja ir asmuo, vardu A., pravarde „B.“, tačiau jis taip pat kaip A. N. medžiagas perka savoms reikmėms, bet gali paimti ir kitiems asmenims (t. 3, b. l. 21–25). Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24, be kita ko, buvo atliktas asmens parodymas atpažinti, kurio metu L. K. atpažino asmenį, buvusį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 1 (teisėjų kolegijos pastaba – joje buvo V. V.), nurodydamas, kad apie šią moterį davė parodymus, ji jam žinoma „V.“ pavarde. Paminėta moteris prekiauja narkotine medžiaga – karfentaniliu (t. 3, b. l. 28–35).

Pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 7 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 162 straipsniu, buvo nuspręsta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 surinktą informaciją, kuri yra reikšminga, panaudoti šios baudžiamosios bylos pagrindu buvusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36673-24 (t. 3, b. l. 15–16). Remiantis šiuo nutarimu, prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36673-24, be kita ko, buvo prijungtas 2024 m. rugpjūčio 2 d. liudytojo L. K. apklausos protokolas ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 3, b. l. 17–18).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo išreikštas prašymas pagarsinti liudytojo L. K. kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 atliktos apklausos ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turinį, tai nebuvo padaryta. Vis dėlto, skundžiamame nuosprendyje nuspręsta, kad nuteistosios V. V. įvykdytą narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimą, be kita ko, patvirtina ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 apklausto liudytojo L. K. parodymai ir asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, liudytojo nurodytos aplinkybės tiek dėl K. P. ir jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), kur jis 2024 m. spalio 21 d. buvo sulaikytas, tiek dėl V. V. ir A. N. visiškai sutampa su šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Apeliaciniame skunde aptariamu aspektu pabrėžiama, kad sprendimas remtis liudytojo L. K. parodymais buvo priimtas, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo suvaržyta V. V. ir A. N. teisė apklausiamam asmeniui užduoti klausimus, tačiau šis trūkumas apeliacinės instancijos teisme buvo ištaisytas, tenkinus nuteistosios gynėjo advokato prašymą apklausti liudytoją L. K..

Liudytojas L. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ekrane matomos moters (teisėjų kolegijos pastaba – nuteistosios V. V.) neatpažįsta, anksčiau jos nėra matęs. Žino asmenį, vardu V., tačiau šios moters pavardės nežino. Jo vertinimu, ekrane matoma moteris nėra tas asmuo. Iki apklausos ikiteisminio tyrimo metu asmenį, vardu V., buvo matęs daugiau nei 10 kartų. Ją pažinojo ilgą laiką – apie 14–16 metų. Šiuo metu jos neatpažįsta, nes ji yra stipriai pasikeitusi. Paskutinį kartą ją matė maždaug pernai metų rugpjūčio pradžioje. Kalbant apie asmenį, pravarde „R.“, žino, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini), turi negalią, jo vardo ir pavardės nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytos nuotraukos, atlikta atpažinimo procedūra. Tuomet asmenį, pravarde „R.“, atpažino pagal pateiktas nuotraukas. Jo apklausa vyko 2024 m. rugpjūčio 2 d., apie kai kurias aplinkybes jis sužinojo ne iš asmeninio bendravimo, o iš kitų asmenų. Apie 2024 m. spalio 21 d. įvykusį pardavimą jam nėra nieko žinoma. Su asmeniu, pravarde „R.“, tiesiogiai nebendravo, pastarasis jam nepasakojo, iš ko įsigyja narkotines ar psichotropines medžiagas. Jo ankstesniuose parodymuose nurodyta informacija apie galimus asmenis ir vietas buvo paremta tuo metu turėtomis žiniomis, tačiau ne viską gali patvirtinti kaip tiesiogiai matytus faktus. Visos jo žinios yra paremtos gandais. Kitas šias medžiagas vartojęs asmuo sakė, kad „R.“ jas įsigydavo iš „mamkos“, taip jis vadindavo V.. Teisėjų kolegijos pirmininkei pagarsinus L. K. 2024 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 duotus parodymus, L. K. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Asmeniškai yra matęs asmenį, pravarde „R.“, važiuojantį elektriniu paspirtuku. Jis tokiu būdu buvo atvykęs pas L. K., pavyzdžiui, prie prekybos centro „Lidl“. Gali patvirtinti, kad pats anksčiau įsigydavo narkotinių medžiagų iš moters V., kai ji gyveno (duomenys neskelbtini). Tai nebuvo vienkartinis atvejis – tuo laikotarpiu, kai vartojo, įsigydavo reguliariai. Dėl narkotinių medžiagų kokybės ar sudėties gali pateikti tik subjektyvų vertinimą, nes jis nėra specialistas. Kokybės objektyviai nustatyti negalėjo, vertinimai buvo paremti tik vartotojų tarpusavio kalbomis, pavyzdžiui, apie tirpumą ar skonį, tačiau realiai nežinojo, kokias medžiagas vartojo. Jo nuomone, karfentanilis galėjo būti skiedžiamas. Kiek jam žinoma, pas V. gyveno asmuo, vardu A., kuris atlikdavo buitinius darbus ir, kaip pats pasakojo, kartais gaudavo paragauti medžiagos, kad įvertintų jos kokybę. V. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Dažniausiai pas V. į (duomenys neskelbtini) nuvykdavo su A. N., tačiau L. K. neidavo į vidų. A. N. buvo nurodęs, kad V. bijo, vengia kontaktų ir nieko neprisileidžia, todėl L. K. tekdavo laukti kieme, kol A. N. nueidavo pas ją. (duomenys neskelbtini) nėra matęs V., o (duomenys neskelbtini) yra matęs.

Išdėstytų parodymų analizė atskleidžia, kad liudytojas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, iš esmės patvirtino ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 duotus parodymus. L. K. asmenį, pravarde „R.“, įvardijo kaip įsigydavusį narkotines medžiagas iš V. V.. Nors liudytojas tiesiogiai nematė konkretaus narkotinių medžiagų įsigijimo atvejo, jis aiškiai, nieko nenuslėpdamas parodė, kad jo žinios yra pagrįstos kitų asmenų, vartojusių narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, pasakojimais. Liudytojo L. K. parodymų išsamumas, susijęs su asmens, pravarde „R.“, pakankamai detaliu apibūdinimu, leidžia tikėti jo parodymų patikimumu. Aptariamu aspektu taip pat reikšminga įvertinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. S. parodymus, kad asmuo, kurio pravardė „R.“, yra K. P., dar kartais vadinamas „L.“. Nuteistoji V. V. buvo linkusi vadinti jį „L.“. Iš esmės labai daug kur užfiksuota, kad „R.“ yra K. P., tai yra liudytojų išsakyti duomenis. Taip pat vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo matoma, kad kai buvo kalbama apie K. P., visą laiką buvo naudojama „R.“ pravardė. Tai žinoma jau daug metų. Be to, K. P. buvo jų akiratyje ir 2023 m. dėl tų pačių nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių gali 100 proc. patvirtinti, kad „R.“ yra K. P.. „R.“ buvo parodytas L. K., kuris jį atpažino. Vadinasi, nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nustatyta, kad asmuo, pravarde „R.“, apie kurį parodymus davė liudytojas L. K., yra būtent K. P.. Nors pirmosios instancijos teismas, analizuodamas asmens, pravarde „R.“, tapatybę, dar neturėjo galimybės įvertinti kategoriškų liudytojos L. S. parodymų, vis dėlto, remdamasis netiesiogine sąsaja dėl K. P. gyvenamosios vietos, žemesnės instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl „R.“ pravardės turėtojo.

Dėl kito nuteistosios V. V. gynėjo argumento, susijusio su liudytojo L. K. parodymais, galima sutikti, kadangi liudytojas buvo apklaustas 2024 m. rugpjūčio 2 d., o nuteistajai inkriminuotas narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimas K. P. įvyko 2024 m. spalio 21 d., apklausiamas L. K. iš tiesų nedavė parodymų apie šį konkretų narkotinės medžiagos pardavimo atvejį. Kita vertus, apelianto pozicija, kad liudytojo parodymai apskritai negali būti siejami su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku esančiomis aplinkybėmis, yra nepagrįsta. Nors liudytojo parodymais nėra patvirtinamas ar paneigiamas 2024 m. spalio 21 d. įvykdytas narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimas, vis dėlto, duomenys apie galimai neteisėtus V. V. ir K. P. ryšius praeityje yra reikšmingi. Aplinkybė, kad V. V. anksčiau galimai platindavo narkotines medžiagas K. P., jokiu būdu tiesiogiai neįrodo, jog tai nuteistoji padarė ir inkriminuotu laiku. Tačiau ši informacija yra svarbi, jungiant baudžiamosios bylos duomenis į vientisą grandinę ir analizuojant nuteistosios gynybinę versiją, kad su K. P. bendravo tik dėl to, jog jis buvo artimas V. V. sūnų draugas.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai nurodo, jog teisiamajame posėdyje neatlikus liudytojo L. K. apklausos ir nepagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio, buvo suvaržyta nuteistųjų V. V. ir A. N. teisė užduoti klausimus. Vis dėlto, šis trūkumas buvo ištaisytas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Sisteminė liudytojo parodymų analizė patvirtina, kad L. K. parodymai išliko nuoseklūs, jis aiškiai įvardijo asmenį, pravarde „R.“, kaip reguliariai iš V. V. įsigydavusį narkotinių medžiagų. Byloje esančių duomenų visumos vertinimas leidžia teigti, kad asmuo, pravarde „R.“, buvo K. P..

Dėl nuteistosios V. V. bendravimo su K. P. ir B. B.

Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios V. V. bendravimo su K. P. ir jo sugyventine B. B., pripažįstant pastarųjų pokalbius netiesiogiai pagrindžiančiais inkriminuotų veiksmų padarymą. Nuteistosios gynėjo vertinimu, tai, kad K. P. lankėsi V. V. gyvenamojoje vietoje, tarp jų buvo draugiški santykiai, savaime nepatvirtina narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neformalų K. P. ir V. V. bendravimą patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo metu, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, užfiksuota, kaip V. V. ir K. P. trumpųjų tekstinių pranešimų būdu sistemingai susitardavo dėl susitikimų (t. 3, b. l. 44–51). Iš šio procesinio veiksmo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad K. P. paklausdavo V. V., ar pastaroji yra namuose, ir pranešdavo apie būsimą atvykimą. Sutiktina, kad šie duomenys tiesiogiai nepagrindžia V. V. kaltės, pardavus narkotinę medžiagą – karfentanilį – K. P., tačiau tokios išvados pirmosios instancijos teismas ir nepadarė. Paminėti asmenų bendravimą patvirtinantys duomenys vertinti visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis – liudytojo L. K. parodymais, kad K. P. reguliariai įsigydavo narkotinių medžiagų iš V. V., taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno M. G. parodymais, jog K. P. pas V. V. atvykdavo kas 3-4 dienas. Vadinasi, nors sisteminį K. P. ir V. V. bendravimą liudijantys duomenys tiesiogiai neįrodo nuteistajai inkriminuotų veiksmų atlikimo, jie yra reikšmingi, formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui.

Be to, V. V. gynėjas teigia, kad nuteistosios pokalbių su K. P. sugyventine B. B. turinys sudaro prielaidas tik nustatyti, jog V. V. pažinojo K. P.. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje išreiškus poziciją, kad nuteistoji nenurodė konkrečių aplinkybių, iš kur sužinojo apie K. P. sulaikymą, buvo pažeista V. V. teisė į gynybą, panaudojus jos teisę tylėti prieš ją.

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Honor“, paimtą K. P. asmens kratos metu, programėlėje „Messenger“ rastos iš paskyros „V. A.“ gautos žinutės – 2024 m. spalio 21 d., 21.55 val. – „?“, tą pačią dieną 22.18 val. – „Aliooo“, taip pat 2024 m. spalio 22 d., 07.36 val. – „Tai kur“ (t. 3, b. l. 39–43). Vadinasi, K. P. sulaikymo dieną nuteistoji V. V. jo ieškojo. Kitą dieną po sulaikymo, t. y. 2024 m. spalio 22 d., 12.12 val., nuteistoji skambino K. P. sugyventinei B. B., klausdama, kur yra „L.“ (teisėjų kolegijos pastaba – remiantis liudytojos L. S. parodymais, V. V. taip vadindavo K. P.). B. B. nuteistajai pasakė, kad „L.“ vakar buvo „uždarytas“, papildomai nurodydama, jog jis turbūt buvo sekamas iš (duomenys neskelbtini). Išgirdusi šią informaciją, V. V. nurodė, kad moterims reikėtų susitikti, tačiau B. B. teigė negalinti su niekuo susitikinėti. Pasibaigus V. V. ir B. B. pokalbiui, nuteistoji tuoj pat (12.16 val.) paskambino advokatui Raimundui Gargasui, kuriam nurodė, kad jai reikia sužinoti, kas sulaikė K. P.. Kitas pokalbis užfiksuotas 13.57 val., kai V. V. R. Gargasui padiktavo K. P. vardą, pavardę ir asmens kodą. Galiausiai 14.12 val. R. Gargasas paskambino V. V. ir pasakė, kad K. P. yra sulaikytas Nemuno policijos komisariate bei jam yra pareikštas įtarimas dėl narkotinių medžiagų prekybos. Išgirdusi šią informaciją, V. V. paprašė R. Gargaso, kad pastarasis gintų K. P., taip pat pažadėjo, jog pati įformins susitarimą dėl gynybos. Tuomet V. V. paskambino K. P. sugyventinei B. B., kurią informavo, kad kalbėjo su advokatu, kuris kitą dieną nueis pas K. P.. Be to, V. V. B. B. nurodė išsisaugoti jos numerį („mane kaip nors įsivesk“ „slaugutė, ten kaip nori“). Aptariamą dieną taip pat užfiksuotas 14.56 val. įvykęs pokalbis tarp V. V. ir R. Gargaso, kurio metu nuteistoji išreiškė susirūpinimą dėl K. P. („žinokit, man labai reikėtų jį ištraukti“) ir susitarė dėl susitikimo, kad įformintų susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo ir perduotų pinigus (t. 2, b. l. 20–38). Aplinkybę, kad šis V. V. ir R. Gargaso susitikimas įvyko, patvirtina slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, jog 2024 m. spalio 23 d. V. V. susitiko ir bendravo su R. Gargasu (t. 2, b. l. 100–102).

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų duomenų visuma pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta patvirtinančia nuteistosios V. V. interesą likti nenustatytai, kaip asmeniui, iš kurio narkotinę medžiagą – karfentanilį – 2024 m. spalio 21 d. įgijo K. P.. Nuteistoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. P. yra jos abiejų sūnų draugas, jį labai dažnai matydavo, todėl jai buvo gaila K. P. ir iš žmogiškumo norėjo pastarajam padėti. Vis dėlto, V. V. veiksmų intensyvumas liudija, kad jos veiksmus lėmė ne tik įprastas noras padėti pažįstamam asmeniui. Tokio pobūdžio frazės, kaip „man labai reikėtų jį ištraukti“, parodo labiau asmeninės prigimties pasiryžimą, kad K. P. nebūtų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Negana to, V. V. tariamas ketinimas padėti K. P., pagrįstas tiesiog geranoriškumu, nėra suderinamas su nuteistosios nurodymu B. B., kad pastaroji jos telefono numerį įsivestų kaip „slaugutės“. Nėra aišku, kodėl būtų kilęs poreikis laikytis konspiracijos priemonių, jeigu nuteistosios veiksmai būtų pagrįsti išimtinai į K. P. gerovę nukreiptomis paskatomis. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nuteistoji V. V. išsakė frazę „paskui dar čia mano telefono klausys, dar jisai, dar mane bandys įkišti kur nors“, tačiau iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo turinio matyti, kad šią frazę pasakė B. B.. Nepaisant šio netikslumo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl V. V. suinteresuotumo.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas šioje byloje apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymų vertinimas. Pasak nuteistosios gynėjo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai negali pateikti daugiau informacijos nei užfiksuota procesinių veiksmų protokoluose. Savo ruožtu liudytojų pasakyti teiginiai, kad K. P. narkotinę medžiagą – karfentanilį – įsigijo iš V. V., yra nulemti tik šių asmenų bendravimo, nes pareigūnai neužfiksavo narkotinės medžiagos perdavimo momento.

Vadovaujantis BPK 78 straipsniu, kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kaip liudytojai taip pat gali būti apklausiami asmenys, kuriems įrodinėtinos bylos aplinkybės žinomos dėl tarnybinių ar kitų pareigų. BPK jokių draudimų ar išimčių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali būti apklausiamas kaip liudytojas ar kad tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų ištirtų bylos duomenų kontekste, negalima remtis, grindžiant priimamą sprendimą, nėra. Jų parodymai yra svarbūs, teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, šių duomenų procesinio įtvirtinimo aplinkybes. Tokie liudytojai prisiekia, yra įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis. Taigi, vien tai, kad liudytojas yra pareigūnas, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitiems įrodymams patikrinti bei jiems vertinti, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-594/2025, 19.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju buvo apklausti liudytojai M. G., N. K., R. L., K. N. ir J. V.. Liudytojų parodymų analizė atskleidžia, kad jie davė parodymus apie V. V. sulaikymą, kratą nuteistosios gyvenamojoje vietoje, slaptą K. P. sekimą ir jo sulaikymą, taip pat K. P. apklausos atlikimą. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo apklausiami būtent apie procesinių veiksmų atlikimo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis šių liudytojų parodymais, teisės taikymo klaidos nepadarė. Savo ruožtu vertinant dalies liudytojų pasakytą frazę, kad, atliekant sankcionuotas prievartos priemones, buvo nustatyta, jog K. P. narkotines medžiagas įsigyja iš V. V., galima sutikti su apelianto pozicija, kad paminėti liudytojų parodymai tiesiogiai nepatvirtina nuteistajai inkriminuoto narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo K. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie parodymai iš esmės paremti K. P. apsilankymų pas V. V. dažnumu, trukme ir kriminalinės žvalgybos informacija apie galimai neteisėtus nuteistosios veiksmus. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymai neturėjo lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl V. V. įvykdyto narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo K. P., nes pirmosios instancijos teismas vertino baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą.

Dėl nuteistosios V. V. ir advokato pokalbio vertinimo

Kaip jau minėta, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, buvo užfiksuotas nuteistosios V. V. ir advokato R. Gargaso pokalbis, kurio turinys, be kita ko, buvo reikšmingas, pirmosios instancijos teismui analizuojant V. V. ir K. P. ryšius. Apelianto teigimu, žemesnės instancijos teismo sprendimas pagrįsti nuteistosios kaltę jos ir advokato pokalbio, vykusio iki V. V. sulaikymo bei pranešimo apie įtarimą įteikimo momento, turiniu nėra suderinamas su teise į gynybą ir iš jos kildinama teise konfidencialiai bendrauti su advokatu.

Teisė į gynybą yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis, įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą yra svarbi teisės į gynybą sudėtinė dalis. EŽTT praktikoje advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo gerbimas yra analizuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio, įtvirtinančio teisingą bylos nagrinėjimą, bei Konvencijos 8 straipsnio, numatančio teisę į privataus ir šeimos gyvenamo gerbimą, kontekste. EŽTT nuosekliai pabrėžia, kad kaltinamojo teisė konfidencialiai bendrauti su savo advokatu yra vienas pagrindinių teisingo bylos nagrinėjimo demokratinėje visuomenėje reikalavimų, kuris išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto. Neužtikrinus konfidencialumo, advokato pagalba prarastų didelę savo naudingumo dalį, o Konvencija siekiama garantuoti teises, kurios yra realios ir veiksmingos. Bet koks įsiterpimas į informaciją (medžiagą), kuriai taikoma advokato paslaptis, ir a fortiori (juo labiau) panaudojimas prieš kaltinamąjį procese turėtų būti išimtinio pobūdžio, jį turi pateisinti primygtinis poreikis (2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 5829/04, 198 punktas). Sustiprintą advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumą pateisina demokratinėje visuomenėje advokatams skirtas vaidmuo – ginti teismo proceso šalis. Negarantavus advokatų ir jų ginamųjų bendravimo konfidencialumo, negalima įgyvendinti šios funkcijos, nes konfidencialumas susijęs su šiai funkcijai įgyvendinti būtinu pasitikėjimu tarp advokatų ir klientų. Nuo to netiesiogiai, bet neišvengiamai priklauso proceso šalies teisė į teisingą procesą, nes ji apima kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo (teisę tylėti) (2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dudchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 37717/05, 155–156 punktai). Tai, kad bet koks asmuo, pageidaujantis pasitarti su advokatu, turėtų būti laisvas tai padaryti tokiomis sąlygomis, kurios yra palankios laisvai ir nevaržomai diskusijai, aiškiai atitinka bendrąjį (visuomenės) interesą. Dėl šios priežasties advokato ir kliento santykiai iš principo yra konfidencialūs (1992 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Campbell prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13590/88, 46–48 punktai).

Aptariamu aspektu kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad BPK 184 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, o ne advokato ir kitų asmenų susižinojimą apskritai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Teisinė pagalba visada teikiama konkrečiu klausimu, reikalaujančiu teisinių žinių, todėl būtina advokato ir kliento sutarties dėl teisinės pagalbos sąlyga yra konkretūs klausimai, dėl kurių teikiama teisinė pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama. Tik pagal tokią sutartį, kurioje nurodyta konkreti veiklos sritis, dirbančio advokato ir jo kliento susižinojimą kontroliuoti draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2018, 15.3 punktas).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo leista nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. klausytis pokalbių ir kitokio susižinojimo, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, V. V. naudojamų mobiliojo ryšio abonentų, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (t. 2, b. l. 14–16). Atitinkamai BPK 154 straipsnyje numatyta procesinės prievartos priemonė buvo vykdoma V. V., o ne advokatui R. Gargasui. Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, buvo atsitiktinai užfiksuoti V. V. ir advokato R. Gargaso pokalbiai. Pažymėtina, kad V. V. į advokatą R. Gargasą kreipėsi K. P. interesais, nurodydama, jog pastarasis buvo sulaikytas, ir prašydama sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl K. P. gynybos. Šių pokalbių metu nuteistoji advokatui neatskleidė jokių su jos galimai nusikalstamais veiksmais susijusių aplinkybių, taip pat neišreiškė ketinimo tapti advokato kliente, priešingai, pokalbiai buvo nukreipti išimtinai į pagalbos K. P. suteikimą. Savo ruožtu krata V. V. gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo rasta narkotinė medžiaga – karfentanilis – buvo atlikta vėliau (2024 m. lapkričio 12 d.), pranešimas apie įtarimą įteiktas ir įtariamosios apklausa atlikta 2024 m. lapkričio 13 d., būtent nuo šio momento susiformavo nuteistosios poreikis įgyvendinti teisę į gynybą. V. V. sudarius teisinių paslaugų sutartį su gynėju R. Gargasu, vėlesni šių asmenų pokalbiai apie gynybos strategiją, taktiką ar kita Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija baudžiamojoje byloje nebuvo užfiksuota. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista nuteistosios V. V. teisė į gynybą.

Dėl nuteistosios V. V. parodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. V. parodymus nenuosekliais, neįvertino nuteistosios parodymų, jog sulaikymo dieną V. V. patyrė daug streso, o po infarkto jai yra sutrikusi atmintis. Pasak apelianto, šios aplinkybės galėjo lemti pirminių nuteistosios parodymų netikslumą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistoji V. V., 2024 m. lapkričio 13 d. apklausiama kaip įtariamoji, parodė, jog abu pardavimus prisipažįsta pilnai, tačiau dabar negali pakomentuoti pardavimų aplinkybių, nes nežino asmenų pavardžių. 2024 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje Kauno stoties turguje iš tamsaus gymio, Vidurinės Azijos tautybės asmens įsigijo apie 20 g narkotinės medžiagos. Tiksliai nežino, kokia tai buvo medžiaga, tiesiog milteliai. Būtent stoties turguje asmuo prie jos priėjo ir pasiūlė įsigyti. Mano, kad pasiūlė dėl to, jog ji yra (duomenys neskelbtini) tautybės, o žmonės galvoja, kad (duomenys neskelbtini) prekiauja narkotinėmis medžiagomis. V. V. niekur nedirba, gauna tik negalios pašalpą, todėl sutiko nusipirkti, nes jai reikia gerti daug vaistų, trūksta pinigų. Tam vyrui sumokėjo apie 300 Eur, tiksliai neprisimena. Vyras buvo apie 60 metų, apie 162 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su tamsios spalvos barzda, išskirtinių bruožų neturėjo. Medžiagas nusipirko, nes galvojo, kad užsidirbs, pati jų nevartoja. A. N. ir K. P. jai jokių sąsajų nesukelia, šių asmenų dabar neprisimena. Medžiagas, kurias pateikė policijos pareigūnams, taip pat pirko iš minėto asmens, tuo pačiu kartu, daugiau iš nieko niekada nebuvo įsigijusi. Kiek prisimena, narkotines medžiagas yra pardavusi tik du kartus, abu kartus skirtingiems asmenims. Vakar jautė labai daug streso, todėl sustreikavo jos atmintis (t. 4, b. l. 9–13). Kitos 2025 m. vasario 10 d. vykdytos apklausos metu V. V. parodė, kad prisimena savo ankstesnius parodymus ir juos tvirtina. Pilnai prisipažįsta kaltę dėl neteisėtai namuose laikytų narkotinių medžiagų, tačiau tiksliai neprisimena, kad pardavė jas asmenims, nurodytiems pranešime apie įtarimą, tačiau šio fakto neneigia. Prašo vadovautis jos ankstesnėje apklausoje duotais parodymais (t. 4, b. l. 22–24).

Savo ruožtu pirmosios instancijos teisme nuteistoji V. V. parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo Kauno autobusų stotyje, sumokėjo 300 Eur ir parsivežė į namus, turėdama tikslą jas parduoti. Pažinojo A. N., kuris atvažiavo pas ją, paklausė, ar nuteistoji turi medžiagų, ir V. V. jam pardavė už 10 Eur. A. N. iš akies įbėrė tos narkotinės medžiagos, kurią buvo įsigijusi Kauno autobusų stotyje. Daugiau narkotinių medžiagų niekam nepardavė. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali pakomentuoti pardavimo aplinkybių, nes tuo metu jautė šoką. Teisiamojo posėdžio metu pamačiusi žmogų (teisėjų kolegijos pastaba – A. N.), jį prisiminė. K. P. atvykus į jos namus, jam nieko nepardavė. K. P. yra jos abiejų sūnų draugas, jie ilgai bendrauja, tik tiek jį žino. K. P. nedavė narkotinės medžiagos (t. 4, b. l. 118–124, 152–161).

Išdėstytų parodymų analizė atskleidžia, kad ikiteisminio tyrimo metu V. V. prisipažino, jog narkotinę medžiagą – karfentanilį – pardavė dviem asmenims, tačiau teigė negalinti nurodyti daugiau duomenų apie šiuos asmenis. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, nuteistoji pripažino kaltę dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo A. N. ir davė išsamius parodymus apie šių veiksmų atlikimo aplinkybes, tačiau kategoriškai neigė narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimą K. P.. Tokie parodymų pokyčiai V. V. ir jos gynėjo yra aiškinami sunkia nuteistosios sveikatos būkle bei po sulaikymo patirtomis stipriomis emocijomis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad V. V. parodymų turinį reikšmingai paveikė fizinės ar psichinės sveikatos ypatumai. Priešingai, iš nuteistosios parodymų matyti, kad ji galimai sąmoningai pasirinko nutylėti tam tikras aplinkybes, kurios jai yra mažiau palankios. Šią išvadą pagrindžia tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nuteistoji V. V. davė itin detalius parodymus apie narkotinės medžiagos – karfentanilio – įsigijimą, netgi apibūdindama asmens, iš kurio įsigijo uždraustas medžiagas, amžių, tautybę ir išvaizdos bruožus (apytikslį ūgį, sudėjimą). Savo ruožtu asmenų, kuriems pardavė narkotinę medžiagą – karfentanilį – V. V. teigė neprisimenanti, nors šie veiksmai chronologiškai buvo atlikti vėliau nei narkotinės medžiagos įsigijimas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji parodė, kad A. N. ir K. P. jai jokių sąsajų nesukelia, šių asmenų neprisimena, tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo, jog V. V. pažįsta A. N. 25 metus, jis yra šeimos draugas, o K. P. yra jos sūnų draugas. Atitinkamai toks parodymų dvilypumas, kai nuteistoji, viena vertus, išsamiai apibūdino jai narkotinę medžiagą – karfentanilį – pardavusį asmenį, tačiau parodė neprisimenanti asmenų, kurie jai buvo artimai pažįstami, kelia abejonių dėl V. V. ir jos gynėjo išsakytos pozicijos, kad nuteistosios parodymų turiniui įtakos turėjo sveikatos problemos. Teisminio nagrinėjimo metu V. V. jau pripažino narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimą A. N., šį parodymų pasikeitimą paaiškinusi tuo, kad pamačiusi A. N., jį prisiminė. Vis dėlto, tokia nuteistosios laikysena, kad, kaip ji pati nurodė, 25 metus pažįstamą asmenį, šeimos draugą ji prisiminė tik pamačiusi teismo posėdžių salėje, kelia pagrįstų abejonių ir sudaro prielaidą manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu V. V. priėmė sąmoningą sprendimą neduoti parodymų apie A. N.. Šiuo aspektu taip pat reikšminga įvertinti, kad teisiamajame posėdyje nuteistoji davė išsamius parodymus apie narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimą A. N., nurodžiusi šios medžiagos kainą (10 Eur), pakuotę (juodos spalvos maišelį), kiekį („iš akies“). Taigi, V. V. parodymai nuo teiginio, kad ji neprisimena A. N., pakito iki gana detalaus aplinkybių paaiškinimo.

Teisėjų kolegija, nepaneigdama to, kas išdėstyta, pažymi, kad nuteistoji V. V. viso proceso metu turėjo teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Dėl šios priežasties nuteistosios parodymų kaita negali būti pripažįstama pagrindžiančia jos kaltę, pardavus narkotinę medžiagą – karfentanilį – K. P., darant prezumpciją, kad šią aplinkybę V. V. nutylėjo lygiai taip pat, kaip ikiteisminio tyrimo metu nutylėjo narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimą A. N.. Nuteistajai inkriminuoti veiksmai turi būti patikimai įrodyti kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Kita vertus, paminėti parodymų pokyčiai turi reikšmės, vertinant V. V. ir jos gynėjo deklaruojamą nuteistosios nuoširdumą bei sprendžiant dėl jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo K. P.

Išanalizavusi apelianto argumentus, susijusius su atskirų baudžiamosios bylos duomenų patikimumu ir vertinimu, teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistosios V. V. įvykdyto narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo K. P.. Kaip jau minėta, vykdant K. P. slaptą sekimą, buvo užfiksuota, kaip 2024 m. spalio 21 d., 20.01 val., iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, išėjo K. P. kartu su moterimi, atpažinta kaip B. B., ir paaugle, atpažinta kaip U. P.. Visi sėdo į juodos spalvos automobilį „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo, automobilį vairavo B. B.. 20.18 val. jie atvažiavo prie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), K. P. kartu su U. P. nuėjo į minėto namo kiemą, kur nebuvo tiesiogiai stebimas. 20.23 val. K. P., B. B. ir U. P. minėtu automobiliu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) miesto link, automobilį vairavo B. B.. 20.39 val. jie atvažiavo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio ir nuėjo link laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas. Prie laiptinės K. P. sulaikė policijos pareigūnai ir 21 val. slaptas sekimas buvo baigtas (t. 3, b. l. 52–54). Šiais ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad K. P. 2024 m. spalio 21 d. atvyko į nuteistosios V. V. gyvenamąją vietą, kurioje pabuvo apie 5 minutes.

Apklausiamas kaip įtariamasis kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 K. P. parodė, kad 2024 m. spalio 21 d. vakare, negali nurodyti tikslaus laiko, iš asmens, kurio įvardyti negali, vietoje, kurios nurodyti negali, įgijo narkotinės medžiagos – fentanilio. Nežino, koks buvo narkotinės medžiagos kiekis, tačiau asmeniui už šią medžiagą davė 250 Eur grynaisiais pinigais. Pas asmenį, iš kurio įgijo narkotinę medžiagą, jį nuvežė sugyventinė B. B. su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kartu automobilyje važiavo ir jų mažametė dukra U. P.. Atvykus pas asmenį, vienas nuėjo pasiimti narkotinės medžiagos, apie tai nei sugyventinei, nei dukrai nebuvo žinoma. Asmens, iš kurio įgijo narkotinę medžiagą, negali nurodyti ir apibūdinti, nes bijo. Juodą paketą, kurį įsigijo, įsidėjo į striukės kišenę. Grįžęs į automobilį, kartu su sugyventine ir dukra važiavo namo. Išlipus iš automobilio, einant link buto laiptinės, jį sulaikė policijos pareigūnai. Sulaikymo metu juodos spalvos paketas, kurį turėjo prie savęs, nukrito ant žemės (t. 3, b. l. 56–58).

Apklausiamas kaip liudytojas šioje baudžiamojoje byloje K. P. parodė, kad pažįsta V. V., ji yra jo draugo E. mama. Bendraudavo su V. V., kai E. „uždarė“. K. P. ateidavo, paklausdavo, kaip sekasi E.. V. V. parašydavo į „Facebook“ paskyrą, paklausdavo, ar ji namuose. Narkotinę medžiagą – karfentanilį – įsigydavo iš ten, kur papuldavo. Tai nebuvo susiję su V. V. ir jos sūnumi E.. Prisimena įvykį, kai grįžo į namus ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Apie šį įvykį nieko negali papasakoti, nes jam sutrikusi atmintis dėl narkotinių medžiagų. Nenori komentuoti, iš kur gavo tas narkotines medžiagas. Pagarsinus K. P. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08959-24 duotus parodymus, liudytojas parodė, kad jeigu taip parašyta, vadinasi, davė tokius parodymus, o daugiau nieko nekomentuos (t. 4, b. l. 171–177).

Gretinant K. P. slapto sekimo metu užfiksuotus duomenis su jo apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis, matomi esminiai sutapimai tarp K. P. atvykimo į V. V. gyvenamąją vietą ir K. P. parodymų, kada bei kaip įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį. K. P. parodė, kad narkotinę medžiagą – karfentanilį – įsigijo 2024 m. spalio 21 d. vakare, o slapto sekimo protokole užfiksuota, jog K. P. į V. V. gyvenamąją vietą atvyko 2024 m. spalio 21 d., 20.18 val. Taip pat K. P. parodė, kad į uždraustų medžiagų įsigijimo vietą vyko kartu su sugyventine B. B. ir dukra U. P. automobiliu „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis aspektas yra tapatus duomenims, užfiksuotiems slapto sekimo metu. Itin reikšminga atsižvelgti į tai, kad K. P. parodė, jog po narkotinės medžiagos – karfentanilio – įsigijimo važiavo tiesiai į namus, atitinkamai atmetama versija, kad K. P. narkotinę medžiagą galėjo įsigyti kitoje vietoje. Šiuo aspektu svarbūs ir liudytojos L. S. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, kad slaptas K. P. sekimas buvo vykdomas nepertraukiamai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors K. P. neįvardijo V. V., kaip asmens, iš kurio įsigijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, jo parodymų, susijusių su šios medžiagos įsigijimo aplinkybėmis, turinys sutampa su slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis apie K. P. atvykimą į V. V. gyvenamąją vietą.

Ginčydamas nuteistajai inkriminuotų veiksmų padarymą, apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstus V. V., A. N. ir K. P. disponuotos narkotinės medžiagos – karfentanilio – procentinės koncentracijos skirtumus. 2024 m. lapkričio 12 d. atliekant kratą V. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), supažindinus V. V. su nutarimu atlikti kratą, V. V. savanoriškai iš virtuvėje ant stalo buvusios saldainių lėkštės pateikė juodos spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo baltos spalvos biri medžiaga. Objektas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 427185 (t. 2, b. l. 117–121). Taip pat atliekant V. V. asmens kratą, V. V. savanoriškai iš dėvėtos suknelės dešinės kišenės pateikė juodos spalvos plastikinį paketą, kuriame buvo biri medžiaga. Objektas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 162022 (t. 3, b. l. 189–192). Atlikus šių objektų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą, nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinio maišelio (paketas Nr. 427185) sudėtyje yra karfentanilio, jo masė yra 0,00402 g (0,06 proc.), o gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketo (paketas Nr. 162022) sudėtyje yra karfentanilio, jo masė yra 0,0318 g (0,06 proc.) (t. 2, b. l. 186–190). Savo ruožtu 2024 m. spalio 7 d. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliekant A. N. dalinę apžiūrą, kairės kojos pade, kojinės viduje rastas juodos spalvos polietileninis maišelis, kuriame buvo galimai sintetinės kilmės narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Objektas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2 (t. 1, b. l. 35–44). Specialisto išvadoje užfiksuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinės plėvelės paketėlio sudėtyje yra karfentanilio, jo masė yra 0,000112 g (0,03 proc.) (t. 2, b. l. 175–178). Galiausiai 2024 m. spalio 21 d., apie 20.40 val., šalia (duomenys neskelbtini) esančio namo sulaikant K. P., pastarasis ant žemės išmetė juodos spalvos paketą, kurio viduje buvo balsvai gelsvos spalvos biri medžiaga (t. 3, b. l. 36–38). Atlikus šio objekto narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą, nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš maišelio sudėtyje yra karfentanilio, kurio masė – 0,01604 g (0,079 proc.). (t. 3, b. l. 61–65).

Analizuojant išdėstytus duomenis, matyti, kad pas V. V., A. N. ir K. P. rastos bei paimtos narkotinės medžiagos – karfentanilio – procentinė koncentracija buvo skirtinga, nes V. V. disponuotoje abiejuose paketuose buvusioje medžiagoje ji siekė 0,06 proc., A. N. – 0,03 proc., o K. P. – 0,079 proc. Nuteistosios gynėjo teigimu, aplinkybė, kad pas A. N. rastos narkotinės medžiagos – karfentanilio – procentinė koncentracija buvo mažesnė nei medžiagos, rastos pas V. V., galėtų būti paaiškinama tuo, jog nuteistoji galimai praskiedė narkotinę medžiagą – karfentanilį. Kita vertus, V. V. ir K. P. disponuotos narkotinės medžiagos – karfentanilio – procentinės koncentracijos skirtumai negali būti logiškai paaiškinami, nes nuteistoji neturėjo nei specialiųjų žinių, nei atitinkamų prietaisų, kad procentinę koncentraciją padidintų nuo 0,06 proc. iki 0,079 proc. Pasak apelianto, šis aspektas turi lemiamą reikšmę, pripažįstant, kad V. V. nepardavė narkotinės medžiagos – karfentanilio – K. P..

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde teisingai pastebėti ir nurodyti procentinės koncentracijos skirtumai, tačiau paminėta aplinkybė nepaneigia V. V. kaltės, K. P. pardavus narkotinę medžiagą – karfentanilį. Pirmiausia galima pažymėti, kad V. V. pareikštame įtarime, o vėliau ir kaltinime nuteistajai buvo inkriminuotas neteisėtas narkotinės medžiagos – karfentanilio – įgijimas, laikymas ir platinimas. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš kaltinimo pašalinti neteisėtą įgijimą, nes ši veika nėra konkrečiai pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatytas tik narkotinės medžiagos – karfentanilio – laikymo ir jos realizavimo faktas. Savo ruožtu paminėtos medžiagos įsigijimo aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenagrinėtos ir išsamiau netirtos, atskleistos tik pačios V. V. apklausos metu, tačiau nepatvirtintos jokiais kitais duomenimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų įrodytų veikų, sutinka su skundžiamame nuosprendyje suformuluota išvada ir sprendimu iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti neteisėto narkotinės medžiagos – karfentanilio – įgijimo aplinkybę. Nagrinėjamu atveju su šia aplinkybe susiję duomenys buvo suteikti tik V. V., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, kad narkotinę medžiagą – karfentanilį – įsigijo Kauno autobusų stotyje ir būtent šios medžiagos dalį pardavė A. N.. Kitų duomenų, kuriais galėtų būti patvirtinta ar paneigta ši nuteistosios pozicija, baudžiamojoje byloje nėra.

Tuo atveju, jeigu nuteistajai V. V. būtų inkriminuota, kad ji iš konkretaus asmens įgijo vieną paketą su narkotine medžiaga – karfentaniliu – ir jog būtent šio paketo viduje buvusios uždraustos medžiagos dalį nuteistoji išplatino A. N. bei K. P., narkotinės medžiagos procentinės koncentracijos skirtumai iš tiesų keltų abejonių dėl V. V. kaltės. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju paminėto turinio aplinkybė nuteistajai nebuvo inkriminuota, taip pat byloje nėra duomenų, kad V. V. disponavo viename pakete buvusia vientisos masės narkotine medžiaga, iš kurios dalį pardavė kitiems asmenims. Aptariamame kontekste galima pastebėti, kad vien atliekant kratą V. V. gyvenamojoje vietoje ir nuteistosios asmens kratą, narkotinė medžiaga – karfentanilis – rasta skirtingose vietose buvusiuose paketuose – saldainių lėkštėje bei suknelės kišenėje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios gynėjo akcentuojami narkotinės medžiagos procentinės koncentracijos skirtumai nepaneigia baudžiamosios bylos duomenimis nustatyto narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo K. P..

Narkotinės medžiagos sudėties prasme nuteistosios gynėjas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus, kad pas V. V., A. N. ir K. P. rastų bei tirti pateiktų mišinių masėse rasta ta pati medžiaga – difenhidraminas, kuris nėra įtrauktas į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašus. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šis aspektas patvirtina, jog pas visus asmenis rasta narkotinė medžiaga – karfentanilis – buvo iš vieno bendro šaltinio, t. y. kad tai buvo ta pati medžiaga, kurią V. V. laikė savo namuose, turėdama tikslą realizuoti ir dalį jos realizavo. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad narkotinės medžiagos – karfentanilio – procentinės koncentracijos skirtumai iš esmės pašalina galimybę konstatuoti, jog pas V. V., A. N. ir K. P. rasta narkotinė medžiaga buvo iš to paties šaltinio. Be to, apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuo 2019 m. vykdyto projekto ESCAPE (angl. European Syringe Collection and Analysis Project Enterprise) rezultatai atskleidžia, jog dažnu atveju karfentanilis randamas kartu su difenhidraminu arba su metadonu ir difenhidraminu. Atitinkamai šio aspekto pagrindu negali būti vienareikšmiškai nusprendžiama, kad pas skirtingus asmenis rastą narkotinę medžiagą – karfentanilį – sieja bendras šaltinis. Vis dėlto, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju V. V. nebuvo inkriminuotas narkotinės medžiagos – karfentanilio – įgijimas iš vieno šaltinio. Nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, kad V. V. neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne daugiau kaip 0,033352 g, narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios dalį neteisėtai išplatino. Analizuojant nuteistajai inkriminuotas faktines aplinkybes, matyti, kad narkotinės medžiagos kiekis – 0,033352 g – buvo gautas, sudėjus A. N. ir K. P. parduotus bei V. V. laikytus narkotinės medžiagos kiekius (0,000112 g+0,01604 g+0,00402 g+0,01318 g). Taigi, šis bendro narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekio nurodymas reiškia ne jos įsigijimą iš vieno šaltinio (nes tokio turinio aplinkybės neinkriminuotos), o teikia nuorodą į labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, kuris yra reikšmingas, sprendžiant dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Vadinasi, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad pas V. V., A. N. ir K. P. rasta narkotinė medžiaga – karfentanilis – buvo iš to paties medžiagos mišinio, šis aspektas nepaneigia kitų bylos duomenimis pagrįstų ir tinkamai teisiškai motyvuotų išvadų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiesiogiai užfiksuotas V. V. įvykdytas narkotinės medžiagos perdavimas K. P., nes pastarasis, būdamas jos namuose, nebuvo stebimas. Kita vertus, teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti išvestiniais įrodymais, gautais ne iš tiriamą aplinkybę tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio asmens, o iš kito šaltinio, ar netiesioginiais įrodymais, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui išvestiniais ar netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Šiuo atveju V. V. kaltė, K. P. pardavus 0,01604 g narkotinės medžiagos – karfentanilio – yra pagrįsta byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma – sistemingu nuteistosios ir K. P. bendravimu, V. V. veiksmais, siekiant parūpinti K. P. gynėją, liudytojo L. K. parodymais, kad K. P. narkotinių medžiagų įsigydavo iš V. V., ir, svarbiausia, paties K. P. parodymais, jog į vietą, kurioje įsigijo narkotinę medžiagą – karfentanilį – jis atvyko kartu su sugyventine B. B. bei dukra U. P., o įsigijęs narkotinę medžiagą, važiavo tiesiai į gyvenamąją vietą, šalia kurios buvo sulaikytas. Šie duomenys visiškai sutampa su 2024 m. spalio 21 d. vykdyto K. P. slapto sekimo duomenimis, patvirtinančiais K. P. atvykimą į nuteistosios V. V. gyvenamąją vietą. Išdėstytų duomenų pagrindu patikimai įrodyta, kad K. P. narkotinę medžiagą – karfentanilį – įsigijo V. V. gyvenamojoje vietoje. Savo ruožtu kitų šioje vietoje buvusių asmenų, potencialiai galėjusių platinti narkotines medžiagas, nenustatyta.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad egzistuoja pagrindas nustatyti V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu nepanaikina teisės tai padaryti, bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat kaltininkas neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, pateiktu kaltinime. Savo ruožtu kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos konstatuojamas tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2026, 9.1 ir 9.2 punktai).

Kaip jau minėta, nuteistosios laikysena viso proceso metu nebuvo nuosekli – ikiteisminio tyrimo metu V. V. pripažino kaltę dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio – laikymo ir lakoniškai patvirtino, kad pardavė minėtą narkotinę medžiagą dviem asmenims, tačiau teigė jų neprisimenanti. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nuteistoji prisipažino neteisėtai laikiusi narkotinę medžiagą – karfentanilį – ir dalį jos pardavusi A. N., tačiau kategoriškai neigė narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimo K. P. aplinkybę. Teisėjų kolegija, atmetusi nuteistosios V. V. gynėjo argumentus, kad skundžiamas nuosprendis dėl V. V. pripažinimo kalta, pardavus narkotinę medžiagą – karfentanilį – K. P., yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai netenkina apelianto prašymo pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininkas neprivalo sutikti su visa kaltinimų apimtimi, nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos – karfentanilio – pardavimas K. P. laikytinas viena iš esminių nuteistajai inkriminuotų aplinkybių, kurios pripažinimas būtinas, siekiant spręsti klausimą dėl baudžiamąją atsakomybės lengvinančios aplinkybės konstatavimo.

Dėl bausmės

Nuteistosios V. V. gynėjas prašo sušvelninti V. V. paskirtą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistosios sveikatos būklę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, yra pagrindas V. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nenustačius pagrindo taikyti minėto straipsnio, tačiau perkvalifikavus nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, V. V. gynėjas alternatyviai prašo paskirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu bausmė yra paskirta neteisingai. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-813/2025, 19 punktas). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių pagrįstos ir teisingos bausmės paskyrimo garantijų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš jų nesuteikiant prioriteto. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas (BK 54 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys yra įtvirtintos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje, kuriais remdamasis, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurios taikymo siekia apeliantas, nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti konstatuota, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo stadiją, padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Bausmės švelninimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2026, 8 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu V. V. už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistosios padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta išimtinai su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Skirdamas bausmę V. V., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nebuvo nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuteistoji anksčiau teista 8 kartus, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė, turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taip pat V. V. bausta administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į tai, kad nuteistosios nesaisto darbiniai santykiai.

Nuteistajai V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimas apeliaciniame skunde argumentuojamas itin prasta nuteistosios sveikatos būkle – jai nustatytas 40 proc. darbingumas, taip pat diagnozuota ne viena liga, paskirtas gydymas, ji vartoja 6 rūšių vaistus. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į nuteistosios laikyseną viso proceso metu, patvirtinančią mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Pasak nuteistosios gynėjo, V. V. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kratos metu pateikė visas turėtas uždraustas medžiagas bei kitus prašomus daiktus. Nuteistosios nusikalstami veiksmai netruko ilgą laiką, jie nelaikytini sistemingais, narkotinė medžiaga išplatinta tik vienam jos pažįstamam asmeniui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra mažesnis už rūšinį BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo pavojingumą. Nuteistoji iš viso disponavo 0,033352 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kuris ženkliai viršijo labai didelio kiekio ribą – 0,018 g. Dalį disponuotos narkotinės medžiagos – karfentanilio – nuteistoji V. V. pardavė dviem asmenims, todėl nuteistosios padaryta veika buvo sukeltas realus pavojus visuomenės sveikatai. Taip pat reikšminga atsižvelgti į aplinkybę, kad V. V. praeityje teista aštuonis kartus (t. 3, b. l. 145–154), daugiausia – už BK 260 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą. Atitinkamai nagrinėjama nusikalstama veika negali būti vertinama izoliuotai nuo nuteistosios nusikalstamo elgesio apraiškų praeityje, patvirtinančių, kad V. V. sistemingai priima sprendimą disponuoti psichiką veikiančiomis medžiagomis, nepaisydama valstybės jai taikomų poveikio priemonių. Toks nuteistosios veikimo dėsningumas negali būti pripažįstamas mažareikšmiu ar nulemtu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, priešingai, V. V., suvokdama pavojingą savo veiksmų pobūdį, kuris ne kartą buvo konstatuotas teismo baigiamaisiais aktais, laisva valia pasirinko disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekiu ir šią medžiagą išplatinti. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu V. V., be kita ko, pripažinta kalta ir nuteista dėl to, kad kitam asmeniui pardavė 0,000085 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Tuomet V. V. prisipažino kalta, tačiau reikšmingų išvadų nepadarė ir nesiėmė priemonių keisti savo elgesį tinkama linkme.

Nuteistosios asmenybės pavojingumo aspektu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje V. V. parodė, jog siekė užsidirbti piniginių lėšų, kurios yra būtinos vaistų įsigijimui, nes jos nesaisto darbiniai santykiai, pajamas gauna tik iš pašalpos. Nors šis aspektas paaiškina subjektyvų nuteistosios motyvą nusikalsti, jis nesumažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamos V. V. sveikatos problemos, nuteistosios gynėjo teigimu, sudarančios pagrindą V. V. paskirti švelnesnę bausmę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistajai diagnozuota hipertenzinė širdies liga, gryna hipercholesterolemija, miokardo infarktas, koronarinis angioplastinis implantas ar transplantas, nepatikslintas nerimo sutrikimas, alkūnės bursitas, tarpslankstelinio disko ligos, 2-ojo tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija (t. 5, b. l. 148–150). Pirmosios instancijos teismas į nuteistosios sveikatos būklę atsižvelgė, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl nėra pagrindo šiai aplinkybei suteikti prioritetinę reikšmę, paneigiančią tiek nuteistosios asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ir atitinkamai švelninti paskirtą bausmę. V. V. sveikatos sutrikimų kontekste galima pabrėžti, kad laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinamos sveikatos priežiūros sąlygos, suteikiama savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra, todėl, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji prireikus gaus visą reikalingą gydymą. Papildomai pastebėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendyje nurodyta, jog V. V. teigė serganti širdies ir stuburo ligomis, todėl dėl silpnos sveikatos prašė skirti jai kuo švelnesnę bausmę. Vadinasi, sveikatos problemos egzistavo jau ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau šis aspektas neužkardė pakartotinio neteisėto V. V. elgesio.

Savo ruožtu atsakant į apelianto argumentą, kad nuteistoji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kratos metu savanoriškai pateikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, galima pabrėžti, jog bendradarbiavimas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais vertintinas V. V. naudai. Vis dėlto, šis aspektas nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistajai buvo paskirta neteisinga, neproporcinga ir tinkamai neindividualizuota bausmė. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepadarė teigiamos įtakos V. V. elgesiui, nusikalstamą veiką ji padarė, turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Atitinkamai darytina išvada, kad praeityje nuteistajai skirtos bausmės nebuvo veiksmingos, neįgyvendinta bausmės vykdymo paskirtis, jog, atlikusi bausmę, V. V. savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl egzistuoja poreikis nuteistajai skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios V. V. (buvusi pavardė – A.) gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.