Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1090-881/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-11-05
Bylos Nr.: e2-1090-881/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00462-2023-5
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Vilija Mikuckienė
Kreditorius: UAB Carbon capital
Atsakovas: Svaras
Ieškovas: Muzita, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1090-881/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00462-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.7.2; 3.4.4.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Carbon Capital“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Carbon capital“ skundą dėl nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Gamtutė“ veiksmų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Svaras“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Svaras“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Gamtutė“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuria, be kita ko, į bendrovės kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB „Carbon capital“ su 205 398,77 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Pareiškėja (kreditorė) UAB „Carbon capital“ 2026 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti nemokumo administratorę per teismo nustatytą terminą pateikti teismui ir pareiškėjai: a) visų likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Svaras“ turėtų, parduotų ir parduodamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą su unikaliais numeriais; b) visus kreditorių susirinkimų protokolus su priedais (įskaitant ir visus balsavimo biuletenius); c) visus paskelbtų ir įvykusių elektroninių varžytynių dokumentus; d) visas visų turto vienetų pirkimo–pardavimo ar kitokias sutartis (nurodant pirkėjus, kainas ir datas); e) gautų lėšų banko sąskaitų išrašus ir jų paskirstymo kreditoriams duomenis; 2) pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės ir atitinkamai jos vadovų – buvusio vadovo G. K. bei esamo T. M. – veiksmus, susijusius su LUAB „Svaras“ nekilnojamojo turto realizavimu kita tvarka, neįvykdžius privalomos varžytynių stadijos bei kreditorių susirinkimų protokolų nepateikimu teismui; 3) netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos ir nebaigti LUAB „Svaras“ bankroto (likvidavimo) proceso, kol nebus pateikti visi šiame skunde nurodyti dokumentai, įvertintas administratorės veiksmų teisėtumas ir užtikrintas teisėtas pareiškėjos reikalavimo tenkinimas; 4) nustačius esminius ir sisteminius pažeidimus – spręsti dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (nušalinimo) nuo LUAB „Svaras“ nemokumo administratorės pareigų.

Skunde nurodė, kad pareiškėja yra viena didžiausių LUAB „Svaras“ kreditorių, todėl yra tiesiogiai suinteresuota, jog bendrovės turtas būtų realizuotas teisėtai, skaidriai ir už didžiausią įmanomą kainą. Nemokumo administratorė neužtikrina bankroto proceso skaidrumo ir nesuteikia išsamios informacijos apie bendrovės nekilnojamojo turto realizavimą. Bendrovės nekilnojamasis turtas buvo realizuojamas nesilaikant kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo tvarkos: dalis turto viešai siūlyta parduoti dar iki šios tvarkos patvirtinimo, o vėliau turtas realizuotas kita nei elektroninių varžytynių tvarka, nors nėra duomenų apie prieš tai įvykusias privalomas varžytynes. Tokiais veiksmais buvo pažeista turto realizavimo procedūra, sumažintas proceso skaidrumas ir konkurencija. Į bankroto bylą nėra pateikti visi kreditorių susirinkimų protokolai ir jų priedai, todėl nėra galimybės patikrinti kreditorių balsavimo, turto pardavimo tvarkos, pardavimo kainų, pirkėjų bei gautų lėšų paskirstymo. Pareiškėja kelia abejones dėl kreditorės UAB „Muzita“ turėtos balsavimo galios, kadangi šios kreditorės finansinis reikalavimas, su kuriuo ji dalyvavo kreditorių susirinkimuose, vėliau buvo iš esmės sumažintas. Kol nėra pateikti visi turto realizavimo ir kreditorių balsavimą pagrindžiantys dokumentai bei įvertintas nemokumo administratorės veiksmų teisėtumas, bendrovės bankroto procesas negali būti užbaigtas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų ir teismo iniciatyva nepradėjo nemokumo administratorės MB „Gamutė“ atstatydinimo procedūros.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti pateikti informaciją ir dokumentus, nurodė, kad šios teisės įgyvendinimo tvarką nagrinėjamu atveju detalizuoja tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), tiek LUAB „Svaras“ kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo apie bendrovės bankroto bylos eigą tvarka. Šios tvarkos 2 punkte nustatyta, kad informaciją apie bankroto bylos eigą norintis gauti asmuo turi pateikti nemokumo administratoriui rašytinį prašymą, jame nurodydamas, kokią konkrečią informaciją apie bankroto bylos eigą pageidauja gauti ir su kokia medžiaga susipažinti. Asmuo, pageidaujantis gauti dokumentų kopijas, taip pat turi pateikti laisvos formos prašymą ir nurodyti, kokių dokumentų kopijos jam reikalingos. Nemokumo administratorius įpareigotas atsakyti informacijos paprašiusiam asmeniui bei pateikti dokumentų kopijas per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimų ir kreditorių komiteto posėdžių protokolai visiems kreditoriams pateikiami neatlygintinai per 5 darbo dienas. Taigi, anot teismo, kreditorius, pageidaujantis gauti konkrečią informaciją ar dokumentų kopijas, pirmiausia kreipiasi į nemokumo administratorę, o šiai atsisakius pateikti prašomą informaciją, jos nepateikus per nustatytą terminą ar pateikus ne visą, galėtų kilti ginčas dėl kreditoriaus teisės į informaciją tinkamo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad būtų kreipusis į nemokumo administratorę ir jai būtų atsisakyta teikti informaciją, todėl laikė, jog nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir nemokumo administratorės šiuo metu būtų kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės į informaciją įgyvendinimo.

Teismas pažymėjo, kad iš LUAB „Svaras“ bankroto bylos medžiagos matyti, jog reikšminga prašomos informacijos dalis jau yra pateikta į bankroto bylą ir pareiškėjai, kaip teismo patvirtintai kreditorei, yra prieinama. Byloje yra duomenys apie LUAB „Svaras“ turėtus nekilnojamojo turto objektus, apie tai, kada ir kam konkretūs nekilnojamojo turto objektai buvo perleisti, pateiktas sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių sąrašas, kuriame nurodyti pirkėjai ir pardavimo kainos. Nemokumo administratorės pateiktoje galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyti atskirų nekilnojamojo turto objektų realizavimo būdai, be kita ko, atitinkamų varžytynių aktų duomenys arba kreditorių susirinkimai, kuriuose buvo nustatyta turto realizavimo kita tvarka procedūra. Bankroto byloje taip pat yra visi kreditorių susirinkimų protokolai ir jų priedai, įskaitant kreditorių balsavimo dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja pageidauja, kad bankroto byloje jau esanti informacija ar dokumentai būtų jai papildomai pateikti nemokumo administratorės, savaime nesukuria savarankiško teisminio ginčo. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją apie nemokumo procesą nėra tapati neribotai teisei reikalauti visų juridinio asmens veiklos pirminių dokumentų. JANĮ atskirai reglamentuoja juridinio asmens dokumentų patikrinimą ir nustato tokio patikrinimo sąlygas bei paskirtį, todėl prašymas įpareigoti nemokumo administratorę pateikti, be kita ko, visus banko sąskaitų išrašus ir visas sudarytas turto perleidimo sutartis negali būti sutapatinamas su bendrąja kreditoriaus teise gauti informaciją apie nemokumo proceso eigą.

Dėl reikalavimo pripažinti nemokumo administratorės veiksmus neteisėtais teismas nurodė, kad pareiškėja šiuo reikalavimu neprašo taikyti teisinių padarinių, kurie pašalintų jos nurodomo galimo pažeidimo pasekmes. Pareiškėja neginčija konkretaus kreditorių susirinkimo sprendimo, neprašo pripažinti negaliojančiais ar panaikinti konkrečių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, taikyti restituciją, grąžinti turtą bendrovei, priteisti nuostolius ar taikyti kitą civilinių teisių gynimo būdą. Skundu siekiama tik teismo konstatavimo, kad tam tikri nemokumo administratorės veiksmai buvo neteisėti. Teismo vertinimu, vien toks veiksmų pripažinimas neteisėtais savaime nepakeistų pareiškėjos, LUAB „Svaras“, nemokumo administratorės ar turto įgijėjų materialiųjų teisių ir pareigų, nepanaikintų sudarytų turto perleidimo sandorių ir nesukeltų tiesioginių materialiųjų teisinių padarinių. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl turto pardavimo procedūros galėtų būti įrodinėjimo dalyku sprendžiant konkretų materialinį teisinį reikalavimą, tačiau jos pačios savaime nėra savarankiškas teisminės gynybos objektas.

Dėl prašymo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos ir nebaigti bankroto proceso, teismas pažymėjo, kad klausimas, ar konkreti galutinė bankroto ataskaita gali būti patvirtinta, sprendžiamas JANĮ nustatytoje galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūroje, o ne inicijuojant atskirą ginčą ir iš anksto nustatant, kokį procesinį sprendimą teismas ateityje turėtų priimti. Pareiškėja, kaip teismo patvirtinta kreditorė ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, nepraranda teisės galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūroje teikti teismui argumentus ir duomenis, kuriuos mano esant reikšmingus sprendžiant jos tvirtinimo klausimą. Papildomai pažymėjo, kad sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos priimamas tik įvykdžius JANĮ nustatytas bankroto proceso užbaigimo sąlygas, todėl teismas negali atskiru procesiniu sprendimu iš anksto įsipareigoti ateityje nepriimti JANĮ nustatyto procesinio sprendimo, jeigu jo priėmimo metu įstatyme nustatytos sąlygos tam būtų įvykdytos.

Pasisakydamas dėl reikalavimo atstatydinti nemokumo administratorę, teismas nurodė, kad pareiškėjos patvirtintas 205 398,77 Eur finansinis reikalavimas nesudaro daugiau kaip pusės visų LUAB „Svaras“ teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl pareiškėja neturi JANĮ nustatytos savarankiškos procesinės iniciatyvos teisės motyvuotu prašymu pradėti nemokumo administratorės atstatydinimo procedūrą. Savo ruožtu teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes kartu su bankroto bylos medžiaga, nenustatė pagrindo pradėti nemokumo administratorės atstatydinimo procedūrą savo iniciatyva. Pareiškėjos teiginiai, kad bankroto byloje nėra duomenų apie bendrovės nekilnojamąjį turtą, jo pardavimo aplinkybes, pirkėjus, kainas, turto realizavimo būdus ar kreditorių susirinkimų sprendimus, neatitinka bankroto byloje esančių duomenų. Skunde taip pat nėra nurodyta aplinkybių, kurios šioje proceso stadijoje sudarytų pakankamą pagrindą nuspręsti apie galimą JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatyto nemokumo administratorės atstatydinimo pagrindo egzistavimą.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „Carbon capital“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Tą pačią dieną, 2026 m. spalio 8 d., teismas priėmė ir dar vieną nutartį, kuria netenkino nemokumo administratorės prašymo išaiškinti apeliantės finansinio reikalavimo statusą, dydį ir tenkinimo tvarką. Prašymas buvo pateiktas nemokumo administratorei rengiant patikslintą galutinę bankroto proceso ataskaitą. Ši aplinkybė svarbi, nes rodo, kad galutinė bankroto ataskaita jau rengiama ir tikslinama, t. y. procesas artėja prie stadijos, po kurios nebebus galimybės ištaisyti turto realizavimo ir lėšų paskirstymo klaidų. Be to, nemokumo administratorė kelia klausimą dėl apeliantės reikalavimo dydžio ir tenkinimo eilės. Sprendimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso, kokią dalį bendrovės turto apeliantė gaus, priimami šiuo metu.

Kreditorės UAB „Muzita“ 191 678,54 Eur finansinis reikalavimas teismo buvo patvirtintas ne ginčo tvarka, nemokumo administratorei nepareiškus prieštaravimų. Šio reikalavimo pagrindą sudarė ne teismo sprendimas, o pačios kreditorės pretenzija dėl tariamos žalos ir negautų pajamų, pateikta kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kitaip tariant, bankroto procese, kurį inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir prie kurio UAB „Muzita“ prisidėjo, beveik trečdalį visų balsų lėmė finansinis reikalavimas, kurio pagrįstumo niekas netikrino. Šį reikalavimą ginčijo ne nemokumo administratorė, o buvęs bendrovės vadovas. Galiausiai teismas patvirtino tik 2 625 Eur UAB „Muzita“ finansinį reikalavimą, konstatavęs, kad kreditorė neįrodė patirtos žalos dydžio. Teismo patvirtintas finansinis reikalavimas buvo 73 kartus didesnis už tą jo dalį, kurią kreditorė sugebėjo pagrįsti. Nemokumo administratorė šiame ginče ir toliau nepalaikė nė vienos pozicijos, nors būtent ji, o ne buvęs vadovas, turėjo saugoti kitų kreditorių interesus, kad lėšos nebūtų skirstomos neegzistuojančiam finansiniam reikalavimui tenkinti.

Su 191 678,54 Eur reikalavimu UAB „Muzita“ dalyvavo ir balsavo visuose apeliantei žinomuose kreditorių susirinkimuose nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. spalio 23 d., turėdama nuo 32,06 iki 35,77 procentų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų. 2024 m. spalio 25 d. susirinkime kreditorė UAB „Kredito garantas“ pasiūlė turtą pardavinėti varžytynėse kaip atskirus objektus, pirmose varžytynėse nustatant 80 procentų rinkos vertės kainą ir dar dvejose varžytynėse ją mažinant po 10 procentų. ,,Už“ šį pasiūlymą balsavo 37,58 procentai kreditorių, ,,prieš“ – 0 procentų, ir jis nebuvo priimtas. Jei UAB „Muzita“ finansinis reikalavimas būtų buvęs 2 625 Eur, susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų suma būtų buvusi 357 538,17 Eur, o už pasiūlymą balsavusio kreditoriaus dalis – 57,45 procentai, taigi, sprendimas būtų priimtas. 2025 m. sausio 15 d. susirinkime analogiškas UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Findana“ pasiūlymas surinko 43,23 procentų balsų „už“ ir 0 procentų balsų „prieš“ ir vėl nebuvo priimtas. Tame pačiame susirinkime nemokumo administratorės pasiūlymas, kurį VMI apibūdino kaip „parduodant visus nekilnojamojo turto objektus kaip vieną kompleksą – nepagrįstas, aiškiai neprotingas bei nesąžiningas“, surinko 42,43 procentų kreditorių balsų, iš kurių 32,06 procentus sudarė UAB „Muzita“ balsai.

Bendrovės nekilnojamąjį turtą sudarė 11 miškų ūkio paskirties žemės sklypų (ar jų dalių) septyniose savivaldybėse. Jų sudėtis ir bendrovei priklausančių dalių rinkos vertė (iš viso 159 000 Eur) nustatyta UAB „Verslavita“ 2023 m. birželio 23 d. žemės sklypų ekspertizės akte Nr. EKN-23-057, parengtame antstolės Gitos Andrijauskienės pavedimu. 2025 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimas nustatė pardavimo tvarką ir kainas tik aštuoniems objektams. Trys sklypai, kurių bendra vertė, pasak ekspertų, – 14 600 Eur, arba 9,18 procentų viso bendrovės turto vertės, į šį sprendimą nebuvo įtraukti. Jie nepaminėti ir 2025 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo protokole. Praėjus vos dvylikai dienų po 2025 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo, nemokumo administratorė prašė teismo panaikinti areštą bendrovei priklausančiam turtui, nes kreditorių susirinkime bus nustatoma LUAB „Svaras“ turto pardavimo tvarka ir siekiama turtą perleisti naujajam pirkėjui. Prašyme išvardyta vienuolika pozicijų, tačiau tai tik dešimt skirtingų objektų: sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis įrašyta du kartus, o sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Kartu sklypai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame prašyme nurodyti kaip bendrovei priklausantis turtas, kurį ketinama realizuoti bankroto procese. Jei 2025 m. rugpjūčio 20 d. šie sklypai tebebuvo bendrovės nuosavybė, kokia tvarka ir kieno sprendimu jie turėjo būti parduoti, kai kreditorių susirinkimas jų pardavimo tvarkos nenustatė, o jei jie buvo perleisti anksčiau, dėl kokių priežasčių nemokumo administratorė prašė panaikinti jų areštą.

Sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3/4 dalies (duomenys neskelbtini), vertė, pasak ekspertų, – 4 500 Eur), po 2023 metų ekspertizės nėra nė viename apeliantei žinomame nemokumo administratorės dokumente. Pagal JANĮ, nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių arba kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, o kitu būdu – tik kreditorių susirinkimui tam pritarus. Todėl galimi tik du variantai – arba trys objektai tebėra bendrovės turtas ir nėra apskaityti turto realizavimo procese, arba jie buvo perleisti nesant kreditorių sprendimo. Abiem atvejais galutinė bankroto ataskaita, rengiama remiantis prielaida, kad turtas realizuotas, negalėtų būti laikoma išsamia. Apskųstoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje esama duomenų apie tai, tačiau neįvardyta nė vieno dokumento, kuris atskleistų trijų nurodytų sklypų likimą. Nepaaiškintas ir nurodytas prieštaravimas tarp 2025 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. nemokumo administratorės prašymo. Problema yra ne ta, kad byloje nėra dokumentų, o ta, kad byloje esantys dokumentai vienas kitam prieštarauja. Tokį prieštaravimą galima pašalinti tik išnagrinėjus skundą iš esmės.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje yra visi kreditorių susirinkimų protokolai ir jų priedai. Tačiau priedų buvimas ir jų patikimumas nėra tas pats. 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimų protokoluose nurodyta, kad kreditoriai susirinkimuose balsavo elektroniniu paštu. Tokiu atveju JANĮ reikalauja, kad būtų užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir būtų galima nustatyti kreditoriaus tapatybę, o prie protokolo turi būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinama asmenų teisė balsuoti, ir iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai. Apeliantei žinomi UAB „Kredito garantas“ vardu pateikti 2025 m. liepos 28 d. (susirinkimui, įvykusiam 2025 m. rugpjūčio 8 d.) ir 2025 m. spalio 20 d. (susirinkimui, įvykusiam 2025 m. spalio 23 d.) balsavimo biuleteniai yra iš teksto redaktoriaus sugeneruoti PDF dokumentai, kuriuose vietoje parašo įterpti grafiniai vaizdai: vienas ties balsavimo variantu „Už“, kitas ties teisininko A. D. vardu ir pavarde. Abiejų biuletenių vaizdai yra identiški, tik kiek išdidinti, t. y. sutampa kiekviena linija, nors biuleteniai surašyti beveik trijų mėnesių skirtumu. Biuleteniai nepasirašyti elektroniniu parašu. Apeliantė neteigia, kad biuletenius pateikė ne UAB „Kredito garantas“, tačiau byloje esanti medžiaga neleidžia to nei patvirtinti, nei paneigti. Ši aplinkybė dar kartą parodo, kad prielaida, jog duomenys byloje yra, negali pakeisti skundo nagrinėjimo iš esmės.

Kreditorių susirinkimų sprendimai, kuriais nustatyta turto pardavimo tvarka, priimti remiantis balsavimo dokumentais, kurių kilmę ir pateikėjo tapatybę nemokumo administratorė privalėjo patikrinti. Apeliantė prašys įpareigoti nemokumo administratorę pateikti elektroninius laiškus, kuriais gauti visų kreditorių balsavimo dokumentai susirinkimuose, įvykusiuose 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. spalio 23 d., su siuntėjų adresais ir gavimo laiku, bei duomenis, kaip buvo nustatyta balsavusių kreditorių atstovų tapatybė ir teisė balsuoti.

Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas įvertino skundo pagrįstumą. Teismas ne tik įvertino, ar reikalavimai gali sukelti teisinius padarinius, bet ir padarė faktines išvadas, o tai yra įrodymų vertinimas, kuris atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės. Šioje bankroto byloje jis atliktas rašytinio proceso tvarka, negavus nemokumo administratorės atsiliepimo.

Skundas dėl administratoriaus veiksmų – JANĮ tiesiogiai įtvirtintas gynybos būdas. JANĮ 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų ir neveikimo yra teismo kompetencijos dalykas, o kreditorius, kurio reikalavimą patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie nemokumo procesą iš nemokumo administratoriaus ir reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl jo kaltės. Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad prieš kreipdamasi į teismą apeliantė turėjo pasinaudoti pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka. Tokia išvada iš esmės sukuria privalomą išankstinio ginčo sprendimo procedūrą. Kreditorių susirinkimo teisė nustatyti informacijos teikimo tvarką reiškia, kaip informacija teikiama, bet nėra sąlyga kreiptis į teismą. Be to, apeliantės skundas buvo ne vien dėl informacijos, o dėl turto realizavimo ir apskaitos teisėtumo bei galutinės ataskaitos išsamumo. Teismas turėjo pasiūlyti patikslinti reikalavimus, o ne atsisakyti juos priimti.

Vėlesnė gynyba galutinės ataskaitos tvirtinimo stadijoje nebūtų veiksminga. Atsisakydamas priimti prašymą netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, teismas nurodė, kad apeliantė nepraranda teisės argumentus pateikti ataskaitos tvirtinimo procedūroje. Tačiau įstatymas šią procedūrą reglamentuoja taip, kad tokia gynyba būtų iš esmės formali. Galutinę ataskaitą teismas tvirtina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, o teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama. Po to per 30 dienų teikiamas prašymas priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos ir bendrovė su visais neišspręstais turto klausimais išregistruojama.

JANĮ skaidrumo principą apibrėžia kaip reikalavimą, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės UAB „Carbon capital“ skundą dėl nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Carbon capital“ pateikė naujus įrodymus – UAB „Verslavita“ 2023 m. birželio 23 d. atliktos turto apžiūros ir įvertinimo ataskaitą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir kita.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nepagrindė, dėl kokių priežasčių šie įrodymai teikiami, todėl apeliantės teikiami įrodymai nepriimami.

Dėl nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo)

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Svaras“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta MB „Gamtutė“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuria patikslinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, be kita ko, į bendrovės kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB „Carbon capital“ su 205 398,77 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti bendrovės galutinę bankroto ataskaitą. Kauno apygardos teismas 2026 m. liepos 1 d nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo, kadangi nebuvo galutinai išspręstas klausimas dėl kreditorės UAB „Muzita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-713-886/2026 nutarta patvirtinti patikslintą kreditorės UAB „Muzita“ 2 625 Eur finansinį reikalavimą, kitos dalies (189 053,54 Eur) reikalavimo netvirtinti. Teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 23 d.

Kreditorė (pareiškėja) UAB „Carbon capital“ 2026 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti LUAB „Svaras“ nemokumo administratorę per teismo nustatytą terminą pateikti teismui ir pareiškėjai: a) visų likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Svaras“ turėtų, parduotų ir parduodamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą su unikaliais numeriais; b) visus kreditorių susirinkimų protokolus su priedais (įskaitant ir visus balsavimo biuletenius); c) visus paskelbtų ir įvykusių elektroninių varžytynių dokumentus; d) visas visų turto vienetų pirkimo–pardavimo ar kitokias sutartis (nurodant pirkėjus, kainas ir datas); e) gautų lėšų banko sąskaitų išrašus ir jų paskirstymo kreditoriams duomenis; 2) pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės ir atitinkamai jos vadovų – buvusio vadovo G. K. bei esamo vadovo T. M. veiksmus, susijusius su LUAB „Svaras“ nekilnojamojo turto realizavimu kita tvarka, neįvykdžius privalomos varžytynių stadijos bei kreditorių susirinkimų protokolų nepateikimu teismui; 3) netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos ir nebaigti LUAB „Svaras“ bankroto (likvidavimo) proceso, kol nebus pateikti visi šiame skunde nurodyti dokumentai, įvertintas administratorės veiksmų teisėtumas ir užtikrintas teisėtas pareiškėjos reikalavimo tenkinimas; 4) nustačius esminius ir sisteminius pažeidimus – spręsti dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (nušalinimo) nuo LUAB „Svaras“ nemokumo administratorės pareigų.

Kreditorės skundo pagrindą sudarė šios esminės aplinkybės, t. y. nemokumo administratorės padaryti pažeidimai: turtas realizuotas neįvykdžius privalomos varžytynių stadijos ir pažeidžiant pačių kreditorių patvirtintą tvarką; varžytynės negalėjo vykti per internetinį portalą www.puse.lt; kreditorių susirinkimų protokolai, kuriais realizuotas turtas, nepateikti teismui; pareiškėjai (kreditorei) neteikiama informacija apie turto realizavimą; balsavimą pagrindžiančių priedų nepateikimas ir abejonės dėl balsavimo tikrumo. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad dėl nurodytų pažeidimų egzistuoja grėsmė nepagrįstai užbaigti LUAB „Svaras“ bankroto procesą.

Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog kreipėsi į nemokumo administratorę ir jai būtų atsisakyta teikti informaciją, be to, pripažino, kad dalis prašomos pateikti informacijos yra bankroto byloje ir kreditorė turi teisę su ja susipažinti. Atmesdamas reikalavimą pripažinti nemokumo administratorės veiksmus neteisėtais, teismas nurodė, kad toks reikalavimas pats savaime nesukels tiesioginių materialiųjų teisinių padarinių. Galiausiai teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti nemokumo administratorės atstatydinimo procedūrą teismo iniciatyva.

Nesutikdama su apskųsta nutartimi, pareiškėja atskirajame skunde nurodė šiuos esminius argumentus: 1) byloje taip ir nebuvo atskleistas trijų LUAB „Svaras“ priklausiusių žemės sklypų pardavimas, todėl galutinė bankroto ataskaita rengiama remiantis prielaida, kad bendrovės turtas realizuotas, negali būti laikoma išsamia, be to, byloje nėra pateikti įrodymai (elektroniniai laiškai), kuriais gauti visų kreditorių balsavimo dokumentai susirinkimuose, įvykusiuose 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. spalio 23 d.; 2) spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas įvertino skundo pagrįstumą ir padarė faktines išvadas, o tai yra įrodymų vertinimas, kuris atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės; 3) teismas, nurodydamas apeliantės pareigą pasinaudoti kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka, nepagrįstai sukūrė privalomą išankstinio ginčo sprendimo procedūrą, be to, skundas buvo ne vien dėl informacijos, o dėl turto realizavimo ir apskaitos teisėtumo bei galutinės ataskaitos išsamumo.

Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau nurodyta teisės norma yra bendroji procesinė bankroto teisinius santykius reguliuojanti teisės norma, kurios tikslas yra užtikrinti nemokumo proceso dalyvių veiksmų (neveikimo) apskundimo galimybę teismui tais atvejais, kai speciali sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka nenustatyta, ir skųsti proceso dalyvių neveikimą, kai pareiga veikti nustatyta įstatyme. Ši teisės norma nustato specialius nemokumo byloje taikytinus bylos nagrinėjimo ir procesinių dokumentų pateikimo terminus, todėl, visų pirma, šia teisės norma užtikrinamas operatyvus ginčų, kylančių bankroto teisiniuose santykiuose, nagrinėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-759-407/2023, 17 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertina atskirojo skundo argumentus, kad apeliantės skundas, be kita ko, buvo grindžiamas turto realizavimo ir apskaitos teisėtumo bei galutinės ataskaitos išsamumo klausimais ir teismas dėl jų nepasisakė. Apskųstoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad reikalavimas pripažinti nemokumo administratorės veiksmus neteisėtais bendrovės turto realizavimo kontekste, apeliantei neprašant taikyti konkrečių teisinių padarinių, negali būti savarankiškas teisminės gynybos objektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, kadangi bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato (CPK 5 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 16 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-381/2021, 13 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu.

Šiuo aspektu taip pat pažymima, kad LUAB „Svaras“ priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo klausimai, susiję su turto realizavimo kaina, tvarka ir kita buvo išspręsti bendrovės kreditorių 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. spalio 23 d. susirinkimuose. Savo ruožtu apeliantės UAB „Carbon capital“ vadovas M. B., kuris, be kita ko, yra LUAB „Svaras“ dalyvis būtent šiuo procesiniu statusu pasinaudojo teise apskųsti nurodytus kreditorių susirinkimo sprendimus teismui. Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1416-601/2025 apeliantės vadovo skundas buvo atmestas. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 24 d.

Nagrinėjamu atveju esminis klausimas, dėl kurio apeliantė pateiktu skundu prašė įvertinti LUAB „Svaras“ nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo) teisėtumą, yra informacijos kreditorei (ir teismui) (ne)teikimas.

Teismų praktika dėl kreditoriaus teisės susipažinti su bankroto procesui reikšminga informacija yra nuosekli ir išplėtota. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją šiame įstatyme nustatyta tvarka. JANĮ 43 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš nemokumo administratoriaus. Kreditoriaus teisė apima ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).

Lietuvos teismų praktikoje yra suformuoti kriterijai, kokia informacija laikytina informacija apie bendrovės bankroto veiklą. Sprendžiant, kokia konkrečiai informacija sudaro sąvokos „informacija apie bankroto bylos eigą“ turinį, ši sąvoka turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla. Kreditoriams turėtų būti suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės veiklos dokumentais tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie bendrovės būklę ir priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai, kad galėtų priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą, siekiant nuginčyti nepagrįstus kitų kreditorių reikalavimus, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, nes gali būti atvejų, kai bankroto administratorius dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nedaro, bei kita. Savo teises bankroto byloje kreditoriai gali tinkamai realizuoti tik tuomet, kai jiems suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės dokumentais, turinčiais reikšmės kreditorių interesų gynimui. Teisės susipažinti su bendrovės turima viešai neprieinama informacija kreditoriams suteikimas atitinka vieną iš bankroto proceso tikslų – ginti kreditorių teises, siekiant kuo greičiau patenkinti jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225-450/2019, 19 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nėra absoliuti; turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios bendrovės interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012, 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018, 22 punktas).

Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad kreditoriai turi teisę gauti ir kitokią jų interesams bankroto proceso metu teisiškai reikšmingą informaciją, kurios gavimo poreikį jie pagrindžia, nepaisant to, kad informacijos gavimo tvarkoje nėra tiesiogiai nustatyta teisė gauti tam tikrą informaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-619-910/2026, 48 punktas).

Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstos nutarties išvada, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog būtų kreipusis į nemokumo administratorę ir jai būtų atsisakyta teikti informaciją, todėl nelaikytina, kad tarp apeliantės ir nemokumo administratorės šiuo metu būtų kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės į informaciją įgyvendinimo. Pati apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad prašys įpareigoti nemokumo administratorę pateikti dokumentus (balsavimo biuletenius) dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimų. Tačiau šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad faktiškai kreipėsi į nemokumo administratorę dėl duomenų pateikimo, taip pat nepagrindė, jog apeliantei buvo atsisakyta suteikti tokio pobūdžio informaciją. Primintina, kad JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso dalyvio (pavyzdžiui, nemokumo administratoriaus) veiksmų (neveikimo) negali būti savitikslė, tuo tarpu apeliantė nepagrindė, dėl kokių priežasčių informacijos gavimui iš nemokumo administratorės jai, kaip teismo patvirtintai kreditorei, reikalingas teismo įsikišimas.

Kita vertus, pažymėtina, kad anksčiau pacituota teismų praktika kreditoriaus teisę gauti informaciją nemokumo procese sieja su poreikiu pagrįsti tokios informacijos gavimo tikslą, kiek tai susiję su konkrečių JANĮ 43 straipsnyje numatytų kreditoriaus teisių įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliantė, siekdama informacijos gavimo iš nemokumo administratorės, nesikreipė į teismą su prašymu leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą pagal JANĮ 65 straipsnį, kuris būtent ir siejamas su aktyviu kreditoriaus teisių įgyvendinimu. Toks dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas – jis yra siejamas tik su galimybe pasinaudoti JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis: skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-844-934/2025, 22 punktas, 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996-854/2025, 24 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė nei nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, kiek tai susiję su kreditorės teise gauti informaciją, nei informacijos patikrinimo tikslo. Pažymima, kad kreditoriams nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis su prašymu į nemokumo administratorę dėl informacijos pateikimo, nurodant konkrečias priežastis kam ši informacija yra reikalinga.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliante, kad spręsdamas apeliantės skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino skundo pagrįstumą ir padarė faktines išvadas, o tai yra įrodymų vertinimas, kuris atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės ir tokiu būdu padarė proceso teisės pažeidimą. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymima, kad LUAB „Svaras“ bankroto procedūros vykdomos daugiau kaip du metus ir šiuo metu procedūra artėja prie finalinės stadijos (siekiama patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir spręsti dėl juridinio asmens pabaigos). Tokiu atveju formalus bankroto procedūrų tęsimas pažeistų esminį bankroto proceso tikslą – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto procedūrų stadiją, pagrįstai operatyviai išsprendė apeliantės skundo reikalavimus, savo ruožtu apeliantė turėjo galimybę išsamiai pagrįsti poziciją pateikdama atskirąjį skundą.

Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl apeliantės skundo dėl bendrovės nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo) nepagrįstumo. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė