Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino jos ir atsakovo ATS1 taikos sutartį, pagal kurią atsakovas kiekvienos vyresniųjų dukrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymui sutiko mokėti po 250,00 litų per mėnesį iki kiekvienos jų pilnametystės. Be to, Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino kitą šalių taikos sutartį, pagal kurios 2 punktą, atsakovas jauniausios dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui sutiko mokėti po 120,00 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės. Atsižvelgiant į indeksavimą pagal infliaciją, atsakovas šiuo metu turi mokėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 115,60 Eur per mėnesį, o (duomenys neskelbtini) – po 172,90 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad tokio dydžio išlaikymas, nepaisant net ir indeksavimo, akivaizdžiai nebeproporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, ir nebeužtikrina būtinų sąlygų vaikams vystytis.

Priteisiant išlaikymą, (duomenys neskelbtini) buvo trejų, (duomenys neskelbtini) - dvejų metų, o (duomenys neskelbtini) - vos keturių mėnesių amžiaus. Šiuo metu jos yra, atitinkamai, penkiolikos, keturiolikos ir aštuonerių metų amžiaus. Mergaitės lanko (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) - 9-ą, (duomenys neskelbtini) - 8- ą, ir (duomenys neskelbtini) - 2-ą klasę. Per šį laikotarpį akivaizdžiai ir neišvengiamai išaugo jų poreikiai maistui, aprangai, avalynei, laisvalaikiui bei lavinimuisi. Atsirado išlaidų, susijusių su mokyklos lankymu (mokymosi reikmenys, būreliai).

Būsto išlaikymui vidutiniškai patiria 600 Eur išlaidų per mėnesį, į šią sumą įeina išlaidos elektrai, už šiukšlių išvežimą, šildymui malkomis). Atsižvelgus į būste gyvenančių asmenų skaičių, kiekvienai dukrai tenkanti būsto išlaidymo suma sudarytų po 150,00 Eur per mėnesį. Išlaidos maistui sudaro apie 600 Eur per mėnesį, t.y. kiekvienai dukrai po 200 Eur. Mergaitės tik mokslo metų laikotarpiu mokykloje gauna nemokamus pietus. Drabužiams vidutiniškai kiekvienai dukrai reikėtų skirti apie 100 Eur per mėnesį, avalynei -150 Eur. Poreikio sveikatos priežiūrai, higienos prekėms, kirpyklai ir pan. tenkinimui reikalinga suma kiekvienai dukrai per mėnesį sudarytų apie 80 Eur. Dukroms skiria dienpinigius apytiksliai apie 5 Eur. Dukrai (duomenys neskelbtini) reikia mokyklos uniformos, kuri kainuoja apie 40 Eur. Išlaidos, susijusios su mokykla per metus sudaro apie 250 Eur sumą kiekvienai dukrai. Kuro išlaidos dėl vykimo į Panevėžio miestą, pas gydytojus apie 50 Eur per mėnesį. Mergaitės lanko tik tuos būrelius, kurie nemokami ir yra mokykloje, nes lankyti mokamų būrelių mieste nėra finansinių galimybių. Tačiau dukras tenka ir vežti į kitus miestus, nes ten organizuojamos su lankomais būreliais, susijusios veiklos. Rinkliavos klasės fondui sudaro apie 1 Eur į mėnesį. Draugų gimtadieniams, šventėms dukroms reiktų į mėnesį dar po 50 Eur. Internetui bendrai per mėnesį patiriamos išlaidos apie 80 Eur (dukroms tenkantis dalis po 20 Eur). Taip pat yra patiriamos ir kitos nenumatytos išlaidos.

Nurodo, kad jos turtinė padėtis lieka nelengva. Dirba (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu gauna apie 1 200 Eur per mėnesį brutto darbo užmokestį. Taip pat, gauna išmokas vaikams, kiekvienai po 205 Eur per mėnesį. 2022 m. spalio mėnesį akcinė bendrovė (toliau - AB) Swedbank suteikė jai 10 000 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį faktiškai panaudojo gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Paskolai dengti moka po 232,44 Eur per mėnesį. Dar turi vartojimo paskolą - 4 000 Eur (mėnesinė įmoka 109 Eur), kurią mokės dar keturis metus. Ši paskola skirta būsto pagerinimui, jo remontui. Buvo būtina keisti krosnį, nes būstas šildomas ne tik elektra, bet ir malkomis. Sudaryti vartojimo kredito sutartis buvo neišvengiama, kad patenkintų ne tik savo, bet ir dukterų būsto poreikį.

Atsakovas priteisto išlaikymo nuolat nemoka. Teko kreiptis į valstybės institucijas dėl išlaikymo dukroms mokėjimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau SODRA) Klaipėdos skyrius buvo priėmęs sprendimus mokėti jai vaikų išlaikymą fondo lėšomis. Vaikams valstybė šešis metus mokėjo išlaikymą. Atsakovui epizodiškai sumokėjus 60 Eur ar 110 Eur išlaikymo, valstybės išlaikymas vaikams buvo nutrauktas, ir visa trijų nepilnamečių dukrų išlaikymo našta teko jai. Atsakovas bendrauja tik su vyriausiomis dukromis, jas pasveikina su gimtadieniais. Dovanų nuperka žaislų, ar duoda šiek tiek pinigų, yra davęs po 50 Eur. Ji dukrų išlaikymui skolinasi pinigus iš artimųjų. Jos žiniomis atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl, žinodamas apie turimą vaikų išlaikymo prievolę, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad išgalėtų ją vykdyti. Tai, kad jis nemoka neadekvačiai mažo priteisto išlaikymo, neturėtų būti laikoma priežastimi, atleidžiančia jį nuo vaikų poreikius atitinkančios išlaikymo pareigos vykdymo. Atsakovas dirba pas giminaitį (duomenys neskelbtini). Yra girdėjusi, kad atsakovas slepia pajamas, kad dirba nelegaliai.

Orientacinis išlaikymo dydis šiuo atveju būtų 320,98 Eur per mėnesį iš kiekvieno tėvo, kuris gautas iš minimalios mėnesinės algos - 846,96 Eur atėmus valstybės skiriamas pašalpas vaikams – po 205,00 Eur, ir gautą skirtumą - 641,96 Eur padalijus per pusę. Ieškovės vertinimu, nėra pateisinama, kad atsakovas moka (tiksliau - turi mokėti) kiekvienai dukrai ženkliai mažesnę sumą. Todėl prašė teismo jo privalomo mokėti išlaikymo sumą padidinti iki 300,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki kiekvienos jų pilnametystės. Ši suma iš esmės atitiktų orientacinį dydį, bet jo neviršytų, todėl, smulkmeniškai įrodinėti dukrų materialinio išlaikymo poreikių, jai nėra būtina.

Nurodo, kad prieš posėdį atsakovas nupirko vyresniosioms dukroms drabužių. Antstolis vykdo išieškojimą, tikslios atsakovo skolos nežino. Kol valstybė mokėjo iš vaikų fondo, ji galėjo būti garantuota, kad kas mėnesį ją pasieks tam tikra suma dukrų išlaikymui. Dabar situacija pasikeitusi. Atsakovas birželį, liepa nemokėjo išlaikymo. Jai teko vienai išlaikyti dukras. Vaikų poreikiai padidėję. Atsakovui pervedus 60 Eur valstybės parama jai buvo nutraukta. Malkoms reikia apie 700 Eur. Atsakovas su vyresnėmis dukromis bendrauja, bet buvo, kad ir pusę metų jų nepasiėmė. Šią vasarą mergaitės pas jį buvo savaitę.

Atkreipia dėmesį, jog pagal išgales dukras sveikina su gimtadieniais, šventėmis, jas pasiima praleisti laisvalaikį, o tai taip pat nemažos išlaidos. Jei ieškovei per sunku išlaikyti jų vaikus, jos gali apsigyventi pas jį. Jis gyvena iš minimalių pajamų, daug padeda dirbanti jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini). Jie augina jų bendrą dukrą (duomenys neskelbtini), kuriai 6-eri metai. Ji eis į pirmą klasę. Be to, sutuoktinė iš pirmos santuokos turi dar vieną nepilnametį vaiką. Taip pat ji daug prisideda ir prie jo vaikų išlaikymo, nes dvi didžiosios dukros pas jį būna beveik kas antrą savaitgalį. Su šeima nuomojasi už 220 Eur dviejų kambarių butą. Patiriamos išlaidos komunaliniams mokesčiams žiemą sudaro apie 500 Eur, vasarą maždaug po 200 Eur (imant bendrai visus mokesčius). Taip pat turi įsipareigojimų, nes pirko šeimai televizorių, telefoną, namuose yra internetas.

Teismo posėdžio metu teigė, jog ko reikia, jis vaikams nuperka. Šių metų rugpjūčio 16 d. vyresniosioms dukroms nupirko drabužių už beveik 150 Eur. Jam atlyginimo lieka apie 400 Eur. Susirasti papildomo darbo neturi galimybių, nes vyksta į objektus visoje Lietuvoje. Pas ūkininkus yra darbų, bet jie turi būti dirbami iš ryto. Pagal jo darbo pobūdį papildomai dirbti negali. Sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini). Jos atlyginimas virš 1 000 Eur. Dukra (duomenys neskelbtini) eis į pirmą klasę. Turi problemų su kojomis, dabar gauna nemokamą medicininę pagalbą. Vien jos suruošimui į mokyklą patyrė 600 Eur išlaidų, ir dar ne viską ko reikia nupirko. SODRAI reikia mokėti už vaikų išlaikymą apie 250 Eur. Sveikatos problemų jis neturi. Jo specialybė mechanizatorius. Turi tik „B“ vairavimo kategoriją ir teisę vairuoti traktorių. Buto nuoma kainuoja 220 Eur, komunaliniams mokesčiams vasaros sezono metu apie 350 Eur. Žiemą dėl šildymo patiria daugiau išlaidų. Sutiktų mokėti 150-170 Eur, daugiau neturi jokių galimybių. Nepasitiki ieškove, netiki, kad ji dukroms duoda dienpinigių po 5 Eur.

Pažymėjo, jog ieškovei grynų pinigų neduos, tegu pateikia sąrašą ko reikia vaikams, jis nupirks. Jei reiks apipirks dukras vėl rugsėjo mėnesį. Antstolis iš darbo užmokesčio per mėnesį atskaito apie 100-170 Eur. Jis nepasitiki ieškove, nes yra davęs grynais pinigais, bet ji apie tai antstolio neinformavo. Pervedimais irgi nepasitiki. Jo atlyginimas kintantis, priklauso nuo faktiškai dirbto laiko. Jis vienintelis įmonėje turintis vairuotojo pažymėjimą. Yra dirbęs stogdengiu Islandijoje. Užsienyje dirbti nenori dėl šeimos. Vaikams pakanka po 200 Eur per mėnesį. Sutinka, kad reikia ir telefono, ir interneto, ir mokyklos rinkliavoms, bet ieškovės nurodomos išlaidos maistui ir drabužiams per didelės. Atsakovo nuomone, ieškovė netinkamai paskirstė prioritetus, kai pasiėmė paskolas būstui ir jo pagerinimui, o automobilį įsigijo atsiėmusi sukauptą pensiją. Šias lėšas ji galėjo panaudoti remontui, naujos krosnies įsigijimui, o dabar šiuos įsipareigojimus nori perkelti jam reikalaudama padidinti dukrų išlaikymą.

Taip pat nesutinka apmokėti bylinėjimosi ir procesinių išlaidų, kadangi tik dėl ieškovės ambicijų susidarė ši situacija, nes jis visada bendravo su vaikais ir anksčiau dėl to problemų nekilo, o pastaruoju metu dukra (duomenys neskelbtini) yra prieš jį nustatinėjama, vengia bendrauti. Dėl didesnio išlaikymo vaikams pakeitimo su ieškove nesutarė.

Institucija, teikianti byloje išvadą, teismui 2026 m. kovo 24 d. pateiktoje išvadoje nurodo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo eilė metų, ko pasėkoje išaugo šalių nepilnamečių dukrų poreikiai, taip pat pasikeitė šalies ekonominė situacija, pakilo prekių ir paslaugų kainos. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) Mokinių registro duomenimis (išvados pateikimo dienai) (duomenys neskelbtini) yra 8 klasės moksleivė, lanko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra 6 klasės moksleivė, lanko dziudo neformaliojo švietimo programą ir (duomenys neskelbtini). Institucija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai: dėmesio sutrikimas, bendrieji mokymosi sutrikimai, kompleksiniai sutrikimai. (duomenys neskelbtini) yra 1 klasės moksleivė, lanko neformaliojo švietimo programą ir (duomenys neskelbtini). Visos nepilnametės šiuo metu yra mokyklinio mažiaus, lanko neformaliojo švietimo veiklas, todėl natūralu, kad ieškovei reikalinga užtikrinti ne tik mergaičių ugdymą, sveikatos priežiūrą, padengti būsto išlaidas ir komunalinius mokesčius, tačiau taip pat skirti lėšų ir mergaičių laisvalaikiui bei pomėgiams.

Skyriaus vertinimu, šiuo metu iš atsakovo priteistas išlaikymas dukroms, nėra pakankamas net būtiniausių jų poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau užtikrinti nepilnamečių interesai. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių skaičiuotėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Skyrius turimais duomenimis atsakovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini). Skyrius neturi duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, kurios ribotų atsakovo galimybes dirbti. SODRA duomenimis, ieškovė yra dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas, išmokas už vaikus.

Pažymi, kad atsakovas susilaukdamas keturių vaikų, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą juos išlaikyti, todėl ATS1 turi pareigą visiems savo nepilnamečiams vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą, o santuokos nutraukimas ir (ar) tėvų gyvenimas skyrium nepanaikina tėvo konstitucinės pareigos rūpintis vaiku iki pilnametystės, jo išlaikyti ir neatleidžia nuo abiejų tėvų pareigos vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Nors tikslios atsakovo pajamos ir turtinė padėtis Skyriui nėra žinomos, tačiau atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, darbingas, neturintis nustatytų apribojimų darbingumui, gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų jo nepilnamečių vaikų visaverčių poreikių užtikrinimą. Skyrius neprieštarauja, kad būtų pakeistas šalių nepilnametėms dukroms teismo procesiniais sprendimais nustatytas skyrium gyvenančio tėvo teiktinas išlaikymas. Priteistas išlaikymas (duomenys neskelbtini) net pritaikius indeksaciją šiuo metu negali užtikrinti būtiniausių nepilnamečių poreikių. Nuo 2026 m. sausio 1 d. vaiko išlaikymo išmoka – 133,20 Eur, todėl nepadidinus išlaikymo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) net negalėtų gauti maksimalios valstybės mokamos išmokos, išlaikymo negaunantiems vaikams. Ieškovės prašomas padidintas išlaikymo dydis būtų proporcingas nepilnamečių mergaičių poreikiams, bei užtikrinantis sąlygas joms vystytis. Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimai yra protingo dydžio ir neprieštarauja vaikų interesams, o konkreti padidinto išlaikymo suma bus nustatyta įvertinus vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei turimą turtą.

Institucija 2026 m. gegužės 19 d. išvadoje palaikė 2026 m. kovo 24 d. išvadoje išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad atsakovas teismui pateikė pažymą apie gaunamą darbo užmokestį ir darbo sutartį, kurioje nurodyta jog jis dirba (duomenys neskelbtini), o jo gaunamas atlyginimas į rankas svyruoja tarp 400-700 Eur. Viešojoje erdvėje pateiktoje informacijoje apie (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įmonės veikla – statybos darbai, stogų dangos, todėl, institucijos vertinimu, kyla pagrįstų abejonių, kad oficialiai nurodomas ir realiai gaunamas atsakovo darbo užmokestis gali smarkiai skirtis (procesiniame dokumente atsakovas nurodo, kad 2026 metais dirbs objektuose visoje Lietuvoje, darbdavys jį aprūpina transportu ir kuru), todėl atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, darbingas, neturintis nustatytų apribojimų darbingumui, gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų jo nepilnamečių vaikų visaverčių poreikių užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį, kurios 2 punktu atsakovas, be kita ko, įsipareigojo nepilnamečių dukrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis kiekvienai iš jų nuo 2014 m. spalio 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį į infliaciją, pinigus pervedant į IES1 sąskaitą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 2 punktu atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 120 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė minėtais teismo procesiniais sprendimais paskirta dukroms mokamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Iš ieškovės pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2026 m. sprendimų „Skirti vaiko išlaikymo išmoką“ matyti, kad nuo 2026 m. kovo 1 d. nuspręsta skirti (duomenys neskelbtini) išlaikymui teismo nustatytą ir antstolio indeksuotą 77,00 Eur dydžio išmoką per mėnesį, (duomenys neskelbtini) išlaikymui teismo nustatytą ir antstolio indeksuotą 77,00 Eur dydžio išmoką per mėnesį, (duomenys neskelbtini) išlaikymui - teismo nustatytą 120,00 Eur dydžio išmoką per mėnesį, ir mokėti pareiškėjai IES1, paskirtos skolininko ATS1 mokamos išlaikymo lėšų dalies skirtumą, ne didesnį negu 1,80 bazinės socialinė išmokos dydžio per mėnesį, už kurį mokama išmoka. Iš ieškovės pateiktų dukrų charakteristikų iš mokymosi įstaigos matyti, kad jos ieškinio pateikimo dienai mokėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra sudaręs santuoką ir turi nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini).

Pagal ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis (įvertinus jos pateiktus duomenis apie atlyginimą nuo 2025 m. sausio iki gruodžio) per mėnesį sudaro 1 103,09 Eur. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo, pateikto išvadą teikiančios institucijos matyti, kad ieškovės draudžiamos pajamos už 2025 m. lapkritį sudarė 1 084,78 Eur, gruodį – 1 907,24 Eur, 2026 m. sausį – 1 907,24 ir 2026 m. vasarį - 2 209,64 Eur. Ieškovė pateikė informaciją apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki kovo 10 d. vaikams, kas sudaro 1 200,96 Eur sumą.

Teismo išreikalauti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad ieškovei 2022 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 440 Eur, gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 170 Eur vertės, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 134 Eur vertės, tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 369 Eur, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 833 Eur vertės, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 297 Eur vertės, kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 109 Eur ir kiti kiemo statiniai (šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 Eur vertės. Nurodytos vertės nustatytos masinio vertinimo metu. Šis turtas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jai priklauso transporto priemonė „AUDI“, kurios vertė 5 000 Eur vertės, kitų dviejų jos vardu registruotų transporto priemonių eismas yra draudžiamas. Pagal institucijos teikiančios išvadą pateiktą gyventojų registro išrašą matyti, kad ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), yra deklaruota ir šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta.

Ieškovė su „Swedbank“, AB yra sudariusi 10 000 Eur Vartojimo kredito sutartį, kurios grąžinimo terminas 2027 m. rugsėjo 27 d., bendra mokėtina suma 13 773,83 Eur, mėnesio įmokos pagal mokėjimo grafiką apie 232 Eur. Taip pat ieškovė patvirtino, jog 2026 m. kovą jai suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas, mėnesio įmoka 109 Eur. Ieškovės pateiktos sąskaitos už suvartotą elektros energiją elektros energijos tiekėjui UAB „Ignitis“ patvirtina, kad išlaidos už elektros energiją 2025 m. lapkričio mėnesį – 126,04 Eur, 2026 m. sausio mėnesį sudarė 177,33 Eur, už vasarį - 147,16 Eur sumą.

Atsakovo draudžiamąsias pajamas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą, pateiktą išvadą teikiančios institucijos už 2025 m. lapkritį sudarė 778,50 Eur suma, gruodį - 1 038,00 Eur, 2026 m. sausį - 635,53 Eur, 2026 m. vasarį – 788,89 Eur. 2025 m. lapkričio mėnesį jam buvo priskaičiuota 48,47 Eur m 2026 m. vasarį 138,96 Eur ligos išmoka. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2025 m vasario 3 d. darbo sutarties, jis dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Darbo sutartyje sutartas darbo užmokestis – Lietuvos Respublikoje nustatyta minimali mėnesinė alga. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas parengtą jo darbdavio (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2025 m. vasario iki 2025 m. gruodžio apskaičiuota jam išmokėti atlyginimo 5 248,90 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudarytų 477,17 Eur. Ši suma darbdavio apskaičiuota atėmus išskaitymus vaikams išlaikyti, kas per šį laikotarpį sudarė 1 942,52 Eur (vidutiniškai 176,59 Eur per mėnesį). Atsakovas pateikė išrašą iš Akcinės bendrovės „Regitra“ patvirtinantį, kad savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Iš atsakovo pateikto asmens draudimo liudijimo matyti, kad jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi jų nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, pagal kurią bendra įmoka 121,20 Eur. Atsakovas pateikė 2019 m. rugpjūčio 31 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu jis nuomojasi butą ir nuomos kaina nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 220,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovo pateiktų būsto išlaikymo už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio mėnesio iki 2026 m. balandžio mėnesio duomenų matyti, kad šio būsto komunaliniai mokesčiai už atitinkamus mėnesius sudaro 370,01 Eur, 394,01 Eur, 480,35 Eur, 464,51 Eur, 407,27 Eur sumas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, yra sudaręs valstybinę žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, kreditorių jis neturi, tik vaikų išlaikymo skolą ieškovei.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo

Tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiam vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2011 m. gruodžio 15 d.) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą)(CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tačiau siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, pagal formuojamą teismų praktiką, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir ginčui aktualią teismų praktiką, taip pat į tai, kad nuo teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatytas atsakovo, kaip skyrium gyvenančio tėvo teiktino išlaikymo savo vyresniosioms dukroms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dydis yra praėję beveik dvylika metų, o nuo jauniausiai šalių dukrai (duomenys neskelbtini) – daugiau nei septyneri metai, į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, komunalinių mokesčių, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainų išaugimą, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečių dukrų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo metu buvo – treji ir dveji metai, kai šiuo metu yra penkiolikos ir keturiolikos metų amžiaus, o (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo metu buvo keturi mėnesiai, o dabar aštuoneri metai), būtinybę užtikrinti būsto poreikį, jo išlaikymą, tinkamas, vaiko amžių ir poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, mitybą, poreikį lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikiui, spręstina, kad procesiniais sprendimais (2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi ir 2019 m. sausio 25 d. sprendimu) nustatyto atsakovo teiktino išlaikymo nepilnametėms dukroms – atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - po 72,41 Eur (iki indeksavimo) ir (duomenys neskelbtini) – po 120,00 Eur (iki indeksavimo) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepakanka, nes vaikų poreikiai yra žymiai padidėję.

Ieškovė prašo nustatant šalių dukrų poreikius vadovautis teismų praktikoje pripažįstamu kaip orientaciniu kriterijumi būtiniems vaiko poreikiams tenkinti – minimalios mėnesinės algos dydžiu 1 153,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų 846,96 Eur. Nurodo, kad išskaičiavus valstybės skiriamą kiekvienam vaikui išmoką (šiuo atveju - po 205 Eur) gauta 641,96 Eur suma sudaro jos dukroms būtiną skirti abiejų tėvų išlaikymo sumą ir atsakovas turėtų prisidėti kiek mažesne nei pusę (320,98 Eur) dalimi prie kiekvienos iš trijų nepilnamečių dukrų išlaikymo, t.y. 300,00 Eur.

Nors ieškovė su procesiniais dokumentais neteikė detalių vaikų poreikių paskaičiavimų, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiekvienos dukrų būtini poreikiai sudaro aprūpinimo būstu ir jo išlaikymo poreikį, kuriam reikėtų skirti po 150 Eur, aprūpinimo maistu poreikiui tenkinti reikėtų skirti po 200 Eur, aprūpinimo drabužiais poreikiui apie 100 Eur per mėnesį, avalynei – apie 150 Eur, išlaidos mokyklai sudarytų po 250 Eur per metus (suapvalinus apie 21 Eur kas mėnesį), higienos, sveikatos priežiūros prekėms ir paslaugoms apie 80 Eur, klasės fondui po 1 Eur į mėnesį, gimtadieniams, šventėms, pramogoms apie 50 Eur per mėnesį, kuro išlaidoms apie 50 Eur, internetui po 20 Eur per mėnesį. Kas sudarytų apie 822 Eur sumą. Taip pat pažymėjo, jog jauniausiai dukrai dar patiriamos išlaidos uniformai įsigyti apie 40 Eur.

Taigi, iš šios 822 Eur sumos atėmus valstybės teikiamą paramą vaikams, šiuo atveju, ieškovei, kaip daugiavaikei mamai ši parama yra 205 Eur, gauta suma sudarytų 617 Eur. Tad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo kiekvienai dukrai suma sudarytų 308,50 Eur.

Atsakovas su ieškovės tam tikrais vaikų poreikių įvertinimais nesutiko, nurodydamas, kad aprūpinimu būstu ir jo išlaikymo poreikiui patenkinti visoms trims dukroms pakanka 200 Eur per mėnesį, t.y. kiekvienai dukrai tenkanti dalis sudarytų 66,67 Eur. Maisto poreikiui patenkinti dukroms turėtų pakakti po 100 Eur per mėnesį. Drabužių ir avalynės poreikiui – po 140 Eur per mėnesį. Su poreikio sveikatos priežiūrai, higienai ieškovės įvertinimu 80 Eur, atsakovas sutiko. Dėl poreikio kurui, jis nurodė, kad jis nėra būtinas. Dėl išlaidų mokymosi priemonėms ir mokyklai apskritai jis nurodė, kad į metus pakankama suma turėtų būti apie 200 Eur (kas mėnesiui sudarytų 16,67 Eur). Dėl rinkliavų mokykloje jis nurodė informacijos neturintis. Prieštaravo, kad dukrų poreikiams eiti į draugų gimtadienius, šventes yra kas mėnesį būtina skirti apie 50 Eur. Neprieštaravo, kad dukroms reikia interneto, kas sudaro 20 Eur sumą kiekvienai. Taigi suma, kuri atsakovo vertinimu patenkintų kiekvienos iš dukrų poreikius sudarytų 423,34 Eur. Tad iš šios sumos išskaičiavus valstybės skiriamą išmoką susidarytų 218,34 Eur suma, ir kiekvienam tėvui tenkanti išlaikymo suma būtų 109,17 Eur.

Taigi, šalių pozicijos dėl dukrų poreikių ir jų įvertinimo iš esmės skiriasi. Tam, kad įvertinti, koks išlaikymas (jo dydis) reikalingas šalių nepilnamečiams, būtina nustatyti kiekvieno iš vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti <...> (LAT 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Ieškovės nurodomos išlaidos, kurias ji patiria aprūpindama dukras būstu, jį išlaikydama, teismo vertinimu yra pagrįstos, ir priešingai atsakovo argumentams, teismo vertinimu, jos nėra padidintos. Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad šalių dukroms nėra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė 2022 m. įsigijo šį būstą pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovo argumentai, kad būstas buvo skirtas jam, kad jis jį paliko ieškovei, teismo atmestini kaip neįrodyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo šio turto savininkas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad būstas ieškovės nuosavybe tapo tik 2022 m. lapkričio 25 d., o iki tol šis turtas priklausė (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikti įrodymai apie išlaidas už elektros energiją per mėnesį, nurodomos išlaidos kietam kurui, o taip pat būtinybė tokį turtą remontuoti, atnaujinti (pavyzdžiui pirkti kieto kuro katilą), pritaikyti vaikų poreikiams (pavyzdžiui įsigyjant vaikams baldus – lovas, spintas, stalus, kėdes, užuolaidas, šviestus ar patalynę ir pan.), leidžia spręsti, kad tokiam poreikiui patenkinti yra būtina 150 Eur suma per mėnesį.

Atsakovas vertino, jog dukroms maisto poreikiui patenkinti turėtų pakakti po 100 Eur, kas atitinkamai į mėnesį vidutiniškai sudarytų 3,33 Eur. Teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors dukroms mokykloje nemokamai teikiami pietūs, tačiau spręsti, jog augančiam organizmui to pakanka ir, kad papildoma 3,33 Eur suma per dieną gali užtikrinti visavertę 15, 14 ir 8 metų amžiaus vaikų mitybą, atsižvelgus į maisto produktų kainas, nėra pagrindo. Ieškovės nurodoma 200 Eur suma per mėnesį, atsižvelgus į tai, kad dvi vyresniosios šalių dukros yra tokio amžiaus, kai maisto suvartojama analogiškai suaugusiam asmeniui, kai yra būtinas subalansuotas ir kokybiškas maistas, nevertintina kaip užaukštinta ar nepagrįsta. Dėl jaunesniosios dukros (duomenys neskelbtini), teismas vertina, kad jos ir vyresniųjų seserų poreikis maistui, atsižvelgiant į amžiaus skirtumą negali būti vertinamas vienodai, tad laiko, jog 180 Eur suma šiam jos poreikiui patenkinti būtų pakankama.

Dėl išlaidų drabužiams tarp šalių esminių nesutarimų nekilo, tačiau atsakovas nurodė, kad avalynės įsigijimui pakanka 40 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs šalių dukrų amžių, atsižvelgęs į mūsų šalies klimato ypatumus, sprendžia, kad tokia suma šalių vaikų poreikio avalynei negalėtų užtikrinti. Juolab, kad avalynė ne tik susidėvi, ją būtina keisti pagal sezoną ir paskirtį, bet ir vaikų yra greitai išaugama. Atsakovo argumentai, kad avalynė galėtų būti perkama ženkliai pigesnė, įvertinus visuotinai žinomas avalynės kainas, ir tokio vaikų amžiaus poreikius, nepagrindžia, jog 40 Eur suma, leistų vaiką aprūpinti tinkama avalyne tiek pagal jo kintantį amžių, tiek pagal įvairius poreikius (pavyzdžiui, avalynė namams, išeigai, atitinkamiems sezonams, sportui ir pan.). Tačiau teismo vertinimu, 100 Eur suma per mėnesį šio poreikio tenkinimui metų eigoje užtikrintų šalių vyresniųjų dukrų tinkamą aprūpinimą avalyne pagal sezoniškumą ir paskirtį. Jaunesniosios dukros (duomenys neskelbtini) ieškovės nurodoma suma – 150 Eur avalynės poreikiui tenkinti, teismo vertinimu dar labiau mažintina. Tokio amžiaus vaikų avalynė yra pigesnė nei suaugusiųjų, tad šiam (duomenys neskelbtini) poreikiui pakankama suma sudarytų 80 Eur per mėnesį. Tačiau, skirtingai nei vyresniosios dukros, (duomenys neskelbtini) dar nešioja uniformą, kurios įsigijimui, anot ieškovės, reikia skirti apie 40 Eur per metus (kas suapvalinus sudaro 4 Eur sumą per mėnesį). Tad teismo vertinimu, dukrai (duomenys neskelbtini) poreikiui darbužiams ir avalynei iš viso būtina 184,00 Eur suma per mėnesį, kai vyresniosioms dukroms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aprangos ir avalynės poreikiui yra būtina po 200,00 Eur.

Ieškovė nurodė, kad išlaidos mokyklai pasiruošti ir mokslo metų eigoje sudaro po 250 Eur per metus. Atsakovas gi vertino, jog 200 Eur turi pakakti tokioms dukrų išlaidoms, nors kartu teismo posėdžio metu pabrėžė, kad dukrai (duomenys neskelbtini) suruošti į mokyklą, kaip pirmokei, nepakako net 600 Eur ir, kad dar šiam poreikius jis su žmona dar patirs išlaidų. Tokia pozicija tik sustiprina vertinimą, kad ieškovės nurodoma 250 Eur suma yra pagrįsta. Atsakovo teiginiai, kad pirmokei dukrai reikėjo supirkti viską naują, kad nauja kuprinė kainavo 100 Eur, nepaneigia, jog ir devintokei, aštuntokei ir antrokei, tiek ruošiantis naujiems mokslo metams, tiek mokslo metų eigoje patiriamos pakankamai didelės išlaidos ir yra būtina nusipirkti naujas priemones, o esant poreikiui ir, kuprines ir pan. Aplinkybė, jog atsakovas neturi informacijos apie papildomas išlaidas, tėvų patiriamas dėl renginių mokykloje, ar dėl būtinybės prisidėti savo lėšomis prie tam tikrų bendrai klasėje naudojamų priemonių, nepaneigia ieškovės nurodomų aplinkybių ir dėl papildomų rinkliavų į klasės fondą ir kt.

Ieškovė poreikį transporto išlaidoms – kiekvienam vaikui po 50 Eur per mėnesį, siejo su vaikų pavėžėjimu į mokyklą, ar esant poreikiui, iš jos, pas gydytojus, į renginius, būrelių kituose mietuose organizuojamas išvykas ir pan. Atsakovas kėlė abejones dėl tokių išlaidų būtinybės, tačiau konkrečių sumų, tokiam poreikiui užtikrinti nenurodė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Nors iš dalies sutiktina su atsakovu, kad vaikų, gyvenančių regionuose pristatymas į ugdymo įstaigas rajonų centruose užtikrinamas valstybės, tačiau teismo vertinimu, spręsti, kad ieškovė tokias išlaidas į vaikų poreikius įtraukė nepagrįstai visgi neturi pagrindo. Neatmestinos gyvenimiškos situacijos, kuomet iškyla poreikis vaikus tiek nuvežti į mokymosi įstaigą, tiek juos iš ten parvežti, o tai pat vykti į rajono centrą tokiems poreikiams kaip vykti pas gydytojus, apsipirkti, papramogauti, susitikti su draugais ir pan. Tad akivaizdu, kad toks poreikis egzistuoja. Vien tai, kad ieškovė ir dukros gali vykti į Panevėžio miestą ar kitur visuomeniniu transportu, nepagrindžia atsakovo pozicijos, kad ji vaikų interesais nepatiria tokių išlaidų. Juolab, kad patiriamos ne tik išlaidos kurui, bet ir transporto priemonės eksploatavimo išlaidos. Kita vertus, akivaizdu, kad tėvai patiria tokių išlaidų vaikus veždami pramogauti, atostogauti, į pažintines keliones kituose miestuose ir pan. Tad mažinti ieškovės nurodomą transporto išlaidų sumą, teismas pagrindo taip pat nenustatė. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, jog vaikų kasdienės priežiūros našta tenka būtent ieškovei, o tokios transportavimo išlaidos ir laiko sąnaudos patiriamos kasdien to tėvo, su kuriuo vaikai gyvena.

Kaip jau minėta, atsakovas išsakė abejones ir dėl 50 Eur išlaidų draugų gimtadieniams, šventėms ir pramogoms. Teismas atsižvelgęs į šalių pozicijas šiuo klausimu, neturi pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos yra perteklinės, ar jos turėtų būti mažinamos. Tokio amžiaus vaikai, gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, tad toks poreikis jiems yra aktualus. Visaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek poilsis, tiek namų aplinkos pakeitimas, tiek kitų kultūrų pažinimas. Juolab, kad ieškovė nenurodė papildomai kiek ji patiria kitų išlaidų užtikrindama dukroms poilsį, laisvalaikį, užimtumą vasaros laikotarpiu (pavyzdžiui, stovyklas). Tad teismo vertinimu šios 50 Eur išlaidos dukrų socialinio gyvenimo poreikiui į kurį patenka ir ieškovės nurodomos išlaidos gimtadieniams, draugų sveikinimui ir pan. yra pagrįstos ir protingo dydžio.

Dėl kitų vaikų poreikių vertinimo, proceso eigoje tarp šalių esminių nesutarimų nebekilo, atsakovas prieštaravimų dėl jų neišsakė.

Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus (tiek rašytinius, tiek ieškovės ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdyje) ir pirmiau aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad kasdieniams būtiniems poreikiams patenkinti šalių dukroms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reali ir būtina jų kiekvienos poreikiams patenkinti suma yra 772,00 Eur, kuri mažintina valstybės teikiama parama vaikui, kas sudaro po 567 Eur sumą (772,00-205,00 =567 Eur), o dukrai (duomenys neskelbtini) – 736,00 Eur, kuri sumažinus teikiama parama sudaro 531,00 Eur sumą (736-205,00 =531,00 Eur).

Kaip ir buvo minėta, be vaikų poreikių būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį, nuo kurios priklauso tėvų galimybės teikti vaikams išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Vertinant tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams reikšminga, kad ieškovė 2022 m. įgijo nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypą su namu ir kitais statiniais. Tačiau šis turtas buvo įsigytas esant būtinybei šalių dukroms užtikrinti būsto poreikį ir be to, ieškovė turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, t.y. kas mėnesį moka 232 Eur įmoką už vartojimo paskolą, kurią naudojo minėtam būstui įsigyti ir 109 Eur įmoką pagal 2026 metais gautą 4 000 Eur dydžio vartojimo paskolą, skirtą būsto pagerinimui (kieto kuro katilui ir pan.). Ieškovė patvirtino, jog atsiėmusi sukauptą pensiją nusipirko 5 000 Eur vertės automobilį.

Kaip minėta, atsakovo darbo sutartyje sutartas darbo užmokestis – Lietuvos Respublikoje nustatyta minimali mėnesinė alga. Jis teigia, kad jam atlyginimas dar mažinamas pagal faktinį darbo laiką. Atsakovas neturi savo vardu registruoto jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir turi išlaikymo dukroms įsiskolinimą, vykdomą priverstine tvarka. Jis yra darbingo amžiaus, jam nedarbingumas ar kokios sveikatos problemos nėra nustatytos. Nors atsakovas nurodė, kad neturi galimybių dirbti papildomo darbo, gauti daugiau pajamų, tačiau įrodymų, kad faktiškai vykdė kito darbo, t.y. geriau apmokamo darbo, paieškas teismui neteikė. Tik paminėjo, kad svarstė galimybę papildomai dirbti pas ūkininką, tačiau dėl nesuderinamo darbo laiko grafiko (ūkyje reikia dirbti iš ryto, kai jis tokiu metu dirba pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini)) tokios galimybės nemato.

Atsakovas patvirtino, kad sveikatos problemų neturi, tad teismo vertinimu, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, turėdamas stogdengio patirties, turi galimybes tiek dirbti papildomai, tiek susirasti geriau apmokamą darbą. Kaip jau minėta, atsakovas nurodė, kad dukros (duomenys neskelbtini) suruošimui į pirmą klasę su žmona išleido apie 600 Eur ir tokia suma net nėra pakankama, tačiau paaiškinti, kodėl likusioms dukroms išlaikymą teikia epizodiškai, negalėjo. Dėl didesnio išlaikymo dydžio atsakovas pripažino, jog ir vaikų poreikiai yra išaugę ir kainos yra padidėjusios, tačiau laikėsi pozicijos, kad ieškovei gaunant valstybės paramą dukroms, ir atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, jis teikti padidinto išlaikymo ieškovės nurodomomis sumomis, negali, bet galiausiai sutiko, jog maksimaliai prie dukrų išlaikymo galėtų prisidėti 150-170 Eur suma kiekvienai. Taigi, nepaisant vaikų poreikių pasikeitimo ir esamos atsakovo turtinės padėties, atsakovas būdamas keturių nepilnamečių vaikų tėvas nemato poreikio keisti mažai apmokamą darbą, ar ieškoti papildomo uždarbio, nors pagal jo nurodomą specialybę, darbinę patirtį, tikėtina rastų geriau apmokamą darbą ir gyvenamojoje vietoje Panevėžio mieste.

Tokia atsakovo pozicija leidžia spręsti, kad atsakovas arba nesiekia gauti didesnių pajamų, nesiekia pagerinti savo turtinės padėties ir tai nėra nulemta kokių nors objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes jį tokia padėtis tenkina, arba sąmoningai pilnai neatskleidžia savo turtinės padėties.

Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą teismų praktiką ir įvertinus duomenis apie atsakovo darbinę veiklą, deklaruojamas kaip gaunamas pajamas, į tai, kad teismo procesiniais sprendimais nustatytą išlaikymą dukroms pilna apimtimi neteikė, pripažįsta, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, esant duomenims, kad šalių dukroms išlaikymo dalis buvo kompensuojama valstybės, daroma išvada, kad atsakovo pozicija, kad jis neturi galimybių teikti didesnio išlaikymo nei 170 Eur suma kiekvienai dukrai - yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, įrodymų, kad atsakovas ėmėsi visų priemonių pagerinti savo turtinę padėti atsakovas nepateikė, priešingai, iš jo elgesio matyti, kad atsakovas yra abejingas savo turtinės padėties pagerinimui ir skyrium gyvenančių savo nepilnamečių dukrų poreikiams. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, standartus. Tai, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo bendravimo su vyresnėmis dukromis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tokio vertinimo nekeičia ir nesudaro pagrindo spręsti, jog jo nurodoma 170,00 Eur, kaip maksimali pagal jo galimybes išlaikymo suma yra pakankama, pridėjus valstybės paramą ir ieškovės dalį jo dukrų poreikių tenkinimui per mėnesį.

Įvertinus ieškovės nuosavybės teise valdomo turto vertę ir apimtį, gaunama darbo užmokestį, turimus finansinius įsipareigojimus, ir atsakovo deklaruojamas gaunamas pajamas, spręstina, kad ieškovės turtinė padėtis nežymiai geresnė nei atsakovo turtinė padėtis. Tačiau jos valdomas kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis turtas negeneruoja papildomų pajamų, kurios yra reikalingos kasdieniams nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Be to, tiek teismui, tiek išvadą teikiančiai institucijai, kilo abejonių dėl to ar atsakovas pilnai atskleidžia savo turtinę padėtį. Įmonės, kurioje jis dirba veiklos pobūdis – stogų dangos, stogų dengimas ir atsakovo nurodomos aplinkybės apie veiklos plėtrą, tai, kad įmonės savininkas yra su jo sutuoktine giminystės ryšiais susijęs asmuo, visgi kelia abejonių apie minimalaus atlygio mokėjimą ir net gi jo mažinimą darbuotojams atsižvelgus į faktiškai dirbtą laiką. Atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtina jokių kitų nei iš minėtos darbovietės gaunamų pajamų, tačiau jo siekis mokėti išlaikymą dukroms ne bankiniu pavedimu, ar mokėjimo nurodymu iš savo sąskaitos į ieškovės sąskaitą, bet grynais, akcentavimas, kas jis turi galimybę dukras pagal ieškovės pateiktą sąrašą „apipirkti“, visgi rodo, kad atsakovas nėra visiškai atviras apie gaunamas pajamas ir faktinę savo turtinę padėtį. Be to, atsakovas pažymėjo, kad dirbo užsienyje – Islandijoje stogdengiu, tačiau deklaruoja, kad tokią pat veiklą vykdančioje įmonėje Lietuvoje dirba tik vairuotoju.

Nustatant atsakovo teiktino išlaikymo nepilnametėms dukroms dalį, teismas be pirmiau aptartų duomenų, atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą.

Nors abu tėvai turi vienodas pareigas išlaikyti savo vaikus, tačiau šiuo atveju, įvertinus, kad ieškovė turi tris išlaikytinius, o atsakovas keturis, taip pat atsižvelgus į tai, kad pati ieškovė ieškinyje formuluodama reikalavimą, iš esmės laikėsi pozicijos, jog ji prisidėtų didesne dalimi prie dukrų išlaikymo, nei atsakovas (pagal reikalavimą lygios dalys - 320 Eur, o ji prašė iš atsakovo priteisti po 300 Eur), yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo dukrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 240,00 Eur dydžio išlaikymą, o dukros (duomenys neskelbtini) - atitinkamai po 220,00 Eur per mėnesį.

Priteistinas 240 Eur išlaikymo dydis vyresniosioms šalių nepilnametėms dukroms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir po 220 Eur jauniausiosios dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui, teismo vertinimu yra protingas ir proporcingas kiekvieno iš nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaikų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas, taip pat tikėtina, kad nepažeis ir kito atsakovo vaiko (7 m. amžiaus dukters) teisių ir teisėtų interesų. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas po 240,00 Eur išlaikymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pakeičiant teismo procesiniais sprendimais nustatyto išlaikymo dydį, kurį privalėjo teikti atsakovas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 270 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms nuolatinėms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnis), o vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsakovo prašymas nepriteisti iš jo bylinėjimosi ir kitų išlaidų, kadangi ieškovė dirbtinai didina išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nenustatė, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Spręsti, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl jos kaltės, nesąžiningumo, nėra jokio pagrindo.

Ieškovė šioje byloje yra pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinį tenkinus iš dalies (77,78 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinas 133,39 Eur žyminis mokestis (300-72,41=227,59 Eur×2=455,18 Eur); (300-120=180 Eur); (455,18+180=635,18 Eur×12 mėn.=7 622,16 Eur); 7 622,16×3proc.×75 proc.=171,50 Eur); (171,50×77,78 proc.=133,39 Eur).

CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo, į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ir tuo pagrindu, kad jai suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2026 m. vasario 12 d. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismui pateikta 2026 m. rugpjūčio 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 397,92 Eur sumoje. Byloje yra susidariusios 14,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 92, 96 straipsniai). Išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (77,78 proc.), atitinkamai t.y. 309,50 Eur (antrinės teisinės pagalbos išlaidų) ir 11,20 Eur (procesinių dokumentų įteikimo išlaidų), priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovas pateikė įrodymus - 2026 m. balandžio 24 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą 250 Eur sumai ir 2026 m. rugpjūčio 17 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą 100 Eur sumai, patvirtinančius, jo patirtas 350 Eur dydžio atstovavimo išlaidas byloje.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas padidinti atsakovo teiktiną išlaikymą nepilnametėms šalių dukroms iš esmės tenkintas, tik išlaikymas padidintas kiek mažesnėmis sumomis nei ieškovė buvo suformulavusi ieškinio reikalavime. Tad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė geruoju nevykdant ieškovės reikalavimų, nemokant didesnio išlaikymo, nors jis pats pripažino, kad tokio dydžio išlaikymo vaikams, kuris nustatytas teismo procesiniais sprendimais, nepakanka. Be to, atsakovas gera valia nemoka teismo procesiniais sprendimais nustatyto išlaikymo dydžio, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ieškovė patvirtino, kad išlaikymas jų dukroms beveik šešerius metus buvo mokamas vaikų išlaikymo išmokų fondo lėšomis, tad akivaizdu, kad ieškovė reikšdama ieškinį veikė ir šalių bendrų vaikų interesais. Todėl teismo vertinimu yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais iš ieškovės atsakovui nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), po 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. kovo 18 d. iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. kovo 18 d. iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), 133,39 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 39 ct) žyminį mokestį. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5662.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), 309,50 Eur (tris šimtus devynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5830.

Priteisti iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), 11,20 Eur (vienuolika eurų 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.