Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

išreikalauti iš RVUL: 1) 2022 m. kovo 28 d. Palydimąjį raštą dėl P. A., kurį surašė greitosios medicinos pagalbos vadovė D. B.(toliau – D. B.); 2) 2022 m. kovo 28 d. P. A. Apžiūros protokolą; 3) 2022 m. kovo 27 d. duomenis, ar P. A. buvo suleisti vaistai, ar P. A. buvo taikomi gydymo metodai pagal protokolą; 4) 2022 m. kovo 28 d. Nukentėjusiųjų asmenų pranešimų žurnalo įrašų kopijas; 5) P. A. pradėtą ambulatorinę kortelę;

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį ir iš atsakovės ieškovei priteisti 1 000 000 Eur neturtinę ir 1 200 Eur turtinę žalą arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo;

iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai suteikė prioritetą GMP darbuotojų paaiškinimams, ignoruodamas faktą, kad šie parodymai yra gynybinio pobūdžio, siekiant pateisinti neveikimą. Byloje nėra objektyvių įrodymų (pvz., policijos iškvietimo dėl dingusio paciento, įrašo GMP žurnale apie pasišalinusį asmenį ar liudytojų parodymų), patvirtinančių „pabėgimo“ faktą. Jeigu GMP automobilyje jau buvo liudytojas E. S., kuriam reikėjo pagalbos, medikų teiginys, kad jie „ieškojo pabėgusiojo ligonio“ prieštarauja medicinos pagalbos teikimo logikai ir taisyklėms. Teismo išvada dėl sūnaus pasišalinimo yra nelogiška, vertinant pačių medikų veiksmus: pirma, medikai nekvietė papildomo GMP ekipažo, nors žinojo apie du ligonius; antra, turėdami vieną ligonį automobilyje (E. S.), jie objektyviai negalėjo palikti jo be priežiūros ir vykdyti kito asmens „paieškos“. Tai įrodo, kad GMP atvykusių medikų versija apie pabėgimą ir paiešką yra sukurta siekiant išvengti atsakomybės už antrojo paciento neapžiūrėjimą.

Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, konstatuodamas informacijos neatskleidimą, nors situacija (sūnaus neapžiūrėjimas) įvyko dėl GMP darbuotojų pasyvumo ir deklaratyvių, logiškai nepagrįstų teiginių apie tariamą sūnaus pabėgimą. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes rėmėsi tik medikų teiginiais, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir ignoravo ieškovės argumentus bei faktines aplinkybes, kurios paneigia bet kokią fizinę galimybę P. A. pabėgti ar motinai nuslėpti informaciją.

Nors teismas nurodė, kad sveikatos priežiūros įstaigai teisės aktai nenustato pareigos ir teisės identifikuoti asmens tapatybę, tačiau pacientas privalo pateikti dokumentą, ligoninė privalo jį priimti ir užfiksuoti. Tai nėra pasirinkimo teisė, o būtina procedūra paciento medicininei dokumentacijai užpildyti. Ligoninės slaugytoja B. V.(toliau – B. V.) 2022 m. kovo 28 d. pranešė policijai, kad GMP 14 val. 12 min. į ligoninę pristatė apie 30 metų vyrą, kuris mirė. Prie šio asmens buvo P. A. piliečio pasas. Šis faktas patvirtintas ir ikiteisminiame tyrime pateiktame dokumente, kuriame nurodyta, kad tarp bendrosios praktikos slaugytojos pateiktų daiktų 2022 m. kovo 28 d. yra ir P. A. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Taigi, RVUL faktiškai turėjo duomenis, reikalingus P. A. tapatybei nustatyti.

Užklausus RVUL, kad ši pateiktų GMP brigados vadovės surašytą palydymąjį raštą dėl P. A., šio asmens apžiūros protokolą, kurį atliko gydytojas P. U. (toliau – P. U.), duomenis, ar P. A. buvo suleisti vaistai, ar jam buvo taikomas koks nors gydymas, jei taip, pagal kokį gydymo protokolą jam buvo taikomas gydymas, nukentėjusių asmenų pranešimų žurnalo įrašų kopijas dėl 2022 m. kovo 28 d. P. A. pradėtą gydymo kortelę, RVUL šią informaciją suteikti atsisakė, nurodžiusi, jog neturi duomenų, kad P. A. buvo teikiamos sveikatos paslaugos 2022 m. kovo 28 d. Teismas šiuos dokumentus išreikalauti iš RVUL atsisakė. Taigi, teismas pažeidė civilinio proceso normas, įpareigojančias padėti šalims rinkti įrodymus ir dėl šio atsisakymo nebuvo atskleista bylos esmė.

Kiekviena ligoninė privalo pildyti formą Nr. 003/a (Stacionaro ligos istorija), kurioje pirmoji eilutė yra paciento vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei P. A. su savimi turėjo Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir tik dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo pasakyti gydytojams, kad tai yra jo pasas, RVUL neturėjo teisinio pagrindo traktuoti jo kaip „nežinomo asmens“. Jeigu RVUL turi asmens pasą, bet teigia, kad tapatybė „nenustatyta“, tai turi būti laikoma šiurkščiu profesinio rūpestingumo pareigos pažeidimu. Slaugytoja B. V. skambino policijai pranešti apie P. A. mirtį, tai reiškia, kad ji rėmėsi tapatybės duomenimis būtent iš jo asmens dokumento.

2022 m. kovo 28 d. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad P. A. 2022 m. kovo 28 d. buvo pristatytas į RVUL reanimacijos palatą, budintis gydytojas P. A. pulsą apčiuopė, davė nurodymą suleisti (duomenys neskelbtini) 0,8 mg. Taigi, atvežtas į RVUL P. A. nebuvo gydytas. Reanimacijos skyriuje budintis gydytojas atvežusiems ligonį P. A. liepė vežti atgal, jis nebuvo reanimuotas, buvo pasakyta, kad jis negyvas, nors jis dar buvo gyvas.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) 2 punkte nurodoma, kad RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog P. A. mirė 2022 m. kovo 28 d. 14 val. 12 min. nuo (duomenys neskelbtini). Ši išvada buvo padaryta 2022 m. kovo 29 d. Taigi, šią dieną medikams P. A. asmenybė buvo žinoma. Šis argumentas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad P. A. asmenybė buvo nustatyta tik policijoje.

Nors RVUL P. A. mirties laikas buvo nustatytas 2022 m. kovo 28 d. 14 val. 12 min., tačiau GMP darbuotojai medicininę pagalbą P. A. teikė automobilyje nuo 13 val. 47 min. iki 14 val. 29 min., nes atvežus pacientą į reanimacijos skyrių, šio skyriaus budintis gydytojas liepė P. A. iš šio skyriaus vežti į GMP mašiną ir gaivinti jį ten, ką GMP darbuotojai ir padarė. Taigi, P. A. medicininės pagalbos RVUL negavo ir dėl (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad RVUL P. A. buvo pristatytas 2022 m. kovo 28 d. 14 val. 10 min. ir mirė 14 val. 12 min. su lavondėmėmis, kritinės būklės sustojus širdies ritmui.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. A. ištikusi mirtis negali būti susijusi priežastiniu ryšiu su RVUL neteiktomis arba netinkamai teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojas P. U. priėjo apžiūrėti atvežtą P. A. tik po 10 minučių, P. A. esant labai sunkios būklės. Tai nurodė liudytoja D. B. Sprendžiant dėl gydytojo kaltės būtina atsakyti į klausimą, ar medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo atveju šių pastangų nebuvimas P. A. baigėsi mirtimi, nors paprastai tokia diagnozė išgydoma.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą, prašomos priteisti sumos nedetalizavo, nesirėmė neturtinės žalos kriterijais, nenurodė aplinkybių, kurios būtų susijusios su ieškovės išgyvenimais ir nepasisakė dėl mirusio sūnaus ryšių su ja. Tuo atveju, jeigu pacientui būtų suteikta medicininė pagalba, P. A. nebūtų miręs ir žalos būtų galima išvengti, nes šiuo metu esančios medicinos galimybės (duomenys neskelbtini) išgydo. Taigi, dėl nesuteiktų sveikatos paslaugų ieškovės sūnus mirė, o dėl to ieškovė turėjo ypač didelių išgyvenimų, besitęsiančių iki dabar.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas vienašališkai rėmėsi tik GMP darbuotojų parodymais, ignoruodamas liudytojo E. S. ir ieškovės teismo posėdžio metu duotus parodymus, tačiau teismas išsamiai atliko visų įrodymų vertinimą – pateikė teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų: GMP specialistų A. G. ir V. L. rašytinius bei žodinius paaiškinimus, išdėstytus teismo posėdžio apklausų metu, GMP darbuotojos D. B., liudytojo – skubios medicinos gydytojo P. U. paaiškinimus, taip pat įvertino ir E. S. duotus parodymus.

Teismas teisingai įvertino 2025 m. liepos 3 d. teismo posėdyje apklausto liudytojo E. S. parodymus, kadangi jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, prieštaraujančią ne tik ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų GMP darbuotojų A. G. ir V. L. parodymams, tačiau ir oficialiems rašytiniems įrodymams.

Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra objektyvių priežasčių nesiremti GMP 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat GMP darbuotojų, atvykusių į iškvietimą rašytiniais paaiškinimais, liudytojų duotais parodymais teisme. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo E. S. ir ieškovės teiktais paaiškinimais dėl 2022 m. kovo 27 d. aplinkybių. Liudytojas E. S. ne tik pateikė tikrovės neatitinkančius parodymus apklausos metu teismo posėdyje, kurie prieštarauja byloje surinktiems oficialiems rašytiniams įrodymams, tačiau jo paaiškinimai taip pat negali būti laikomi objektyviais dėl jo paties išsakytos aplinkybės, jog po 2022 m. kovo 27 d. buvo susitikęs su ieškove aptarti minėtos dienos įvykius.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad GMP darbuotojų A. G. ir V. L. parodymai yra neteisingi ir gynybinio pobūdžio, siekiant pateisinti savo neveikimą. Kadangi ieškovė objektyviais duomenimis neįrodė, kad minėti liudytojai pateikė gynybinio pobūdžio argumentus, todėl tokie teiginiai laikytini subjektyviu ieškovės vertinimu. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Atsakovė byloje yra valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi. Vadovaujantis tuo, nagrinėjamoje byloje atsakove įtraukta Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o ne GMP ar RVUL, todėl nėra pagrindo teigti, jog GMP darbuotojai A. G. ir V. L., dalyvavę teismo posėdyje kaip liudytojai, siekė tik apsiginti ir pateisinti savo neveikimą. Tai reiškia, kad GMP darbuotojai, priešingai, nei ieškinį teismui pateikusi ieškovė, neturėjo procesinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigčiai.

Teismas motyvuotai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nesilaikė CPK nustatytų įrodinėjimo vertinimo taisyklių. Priešingai, teismas GMP darbuotojų rašytinius paaiškinimus ir liudytojų parodymus vertino kartu su kitais byloje buvusiais įrodymais ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, padarė išvadas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. A. laisva valia nelaukė būtinosios medicinos pagalbos teikimo ir pasišalino. Pats P. A. neįgyvendino pareigos rūpintis sveikatos būkle, jam joks gydymas dėl minėtos diagnozės nebuvo skirtas, todėl su liga susijusios komplikacijos yra nulemtos P. A. elgesio.

Teismas išsamiai atliko paciento medicininių įrašų ir kitų dokumentų, pildytų po paciento mirties, vertinimą ir jais rėmėsi atlikdamas išvadas. Apeliaciniame skunde ieškovė neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad RVUL neturėjo objektyvių priežasčių 2022 m. kovo 28 d. nustatyti paciento P. A. tapatybės. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai teisės aktų pagrindais nėra nustatyta pareiga ir teisė identifikuoti paciento asmens tapatybę – šis įgaliojimas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pagrindu suteiktas Lietuvos policijai. Byloje pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris patvirtina aplinkybę, kad P. A. asmens tapatybė buvo nustatyta tik ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, kai mirusį asmenį atpažino jo motina – ieškovė, todėl RVUL objektyviai negalėjo turėti šios informacijos anksčiau, nei Lietuvos policija.

Vadovaujantis RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kortelė pradėta pildyti 2022 m. kovo 28 d. 14 val. 12 min. ir paciento vardas ir pavardė kortelės pildymo metu nurodyta kaip nežinoma. Taigi, RVUL užpildė asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę dėl neatpažinto asmens mirties bei sveikatos rodiklių, o tai patvirtina RVUL raštuose išdėstytą poziciją, jog gydymo įstaiga neturi duomenų dėl P. A. 2022 m. kovo 28 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Asmens tapatybė Lietuvos policijos buvo patvirtinta tik 2022 m. kovo 30 d.

Specialisto išvados tiriamojoje dalyje jau yra išsamiai aprašyti medicinos dokumentų duomenys, susiję su paciento 2022 m. kovo 28 d. pristatymu į RVUL. Aplinkybės dėl paciento tapatybės nenustatymo 2022 m. kovo 28 d., kai jis GMP automobiliu pristatytas į RVUL komos būsenoje ir praradęs sąmonę, neturi reikšmės priežastinio ryšio nustatymui tarp paciento mirties ir RVUL (ne)teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas sąlygas – šią išvadą teismas pagrįstai konstatavo. Nepaisant to, kad pacientas 2022 m. kovo 28 d. į RVUL buvo atvežtas kaip nenustatytos tapatybės asmuo, jam buvo suteiktos tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. pacientas buvo apžiūrėtas, užpildyta RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, kurioje aprašyta objektyvi paciento būklė ir konstatuotas mirties faktas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių argumentų, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientui nebuvo suteiktos 2022 m. kovo 28 d. RVUL ir kaip tapatybės nenustatymas tuo metu turėjo įtakos jų kokybei. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų pateikti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad pacientas 2022 m. kovo 28 d. GMP automobiliu į RVUL buvo pristatytas kritinės sveikatos būklės, jau atsiradus nugaros lavondėmėmis, sustojusiu širdies ritmu ir nekvėpuojantis, todėl jo mirtis negali būti priežastiniu ryšiu susijusi su RVUL (ne)teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovės vertinimu, byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šios aplinkybės nenumatytos ir ieškovės apeliaciniame skunde.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys ir liudytojai buvo išklausyti 2025 m. liepos 3 d., 2025 m. spalio 8 d., 2025 m. gruodžio 4 d., 2026 m. vasario 2 d., 2026 m. kovo 18 d. teismo posėdžiuose, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 30–33, 100–102, 144–149, 182–185; t. 4, b. l. 20–24), šalys procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai suformulavo poziciją, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuspręsti, kad teisingam ginčo išnagrinėjimui yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl įrodymų tyrimų atnaujinimo ir duomenų išreikalavimo

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo iš RVUL išreikalauti: 1) 2022 m. kovo 28 d. Palydimąjį raštą dėl P. A., kurį surašė greitosios medicinos pagalbos vadovė D. B.; 2) 2022 m. kovo 28 d. P. A. Apžiūros protokolą; 3) duomenis, ar P. A. buvo suleisti kokie nors vaistai, ar P. A. buvo taikomi kokie nors gydymo metodai pagal protokolą; 4) 2022 m. kovo 28 d. Nukentėjusiųjų asmenų pranešimų žurnalo įrašų kopijas; 5) P. A. pradėtą ambulatorinę kortelę.

Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis išreikalauti rašytinį įrodymą, turi nurodyti reikalaujamą įrodymą, pagrindą manyti, kad jį turi atitinkamas asmuo, ir aplinkybes, kurias šis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad analogišką prašymą apeliantės atstovas 2026 m. kovo 9 d. buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, kartu pridėdamas 2026 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo, dokumentų kopijų pateikimo“, kuriuo tiesiogiai kreipėsi į RVUL dėl šios nutarties 31 punkte nurodytų dokumentų išreikalavimo ir 2026 m. vasario 26 d. RVUL atsakymą į 2026 m. vasario 6 d. prašymą dėl prašomų išreikalauti. Kaip matyti iš 2026 m. vasario 26 d. RVUL rašto turinio: 2022 m. kovo 28 d. į RVUL GMP automobiliu buvo pristatyti keli nenustatytos tapatybės asmenys ir nors vienas iš jų galimai buvo P. A., tačiau RVUL neturi objektyvių duomenų (dokumentų), leidžiančių identifikuoti ir (ar) priskirti tam tikrą medicininę dokumentaciją būtent šiam pacientui; atsakant į prašymą, RVUL informuoja, kad neturi objektyvių duomenų, jog 2022 m. kovo 28 d. P. A. RVUL būtų teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl negali pateikti 2026 m. vasario 6 d. prašyme nurodomų dokumentų (palydimąjį raštą dėl P. A.; P. A. apžiūros protokolą; P. A. pradėtą ambulatorinę kortelę ir pan.) (žr. 2026 m. kovo 9 d. ieškovės atstovo prašymą; t. 4, b. l. 1–7). Minėtas ieškovės 2026 m. kovo 9 d. prašymas teisėjos rezoliucija buvo netenkintas, nurodant „Priimti. Įvertinus pateiktą atsakymą, pakartotinai prašymo dėl dokumentų išreikalavimo ligoninei neteikti“ (t. 4, b. l. 8).

Nagrinėjamu atveju RVUL 2026 m. vasario 26 d. rašte nurodė, jog tokių rašytinių įrodymų pateikti negali, nes duomenų, jog 2022 m. kovo 28 d. P. A. RVUL būtų teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neturi (žr. šios nutarties 28 punktą). Taigi, pakartotinis analogiško pobūdžio prašymo teikimas RVUL, žinant, kad tokių duomenų RVUL pateikti negali, tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, būtų neproporcingas ir neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo reikalavimų (CPK 7 straipsnis), o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų nuspręsti priešingai, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas išreikalauti įrodymus netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 86 punktas).

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 2026 m. vasario 6 d. prašymą, skirtą RVUL dėl informacijos suteikimo ir dokumentų kopijų pateikimo; 2026 m. vasario 26 d. RVUL atsakymą į 2026 m. vasario 6 d. ieškovės prašymą; 2026 m. kovo 5 d. ieškovės prašymą pirmosios instancijos teismui dėl dokumentų išreikalavimo; pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 9 d. pranešimą apie bylą nagrinėjusios teisėjos priimtą rezoliuciją dėl ieškovės prašymo (t. 4, b. l. 64–70). Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų įrodymų turinį, nustatė, kad ieškovės teikiami duomenys jau yra nagrinėjamoje byloje (t. 4, b. l. 2–8), todėl jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme, todėl teismas atsisako juos priimti.

Dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo būtinųjų sąlygų

Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato PTŽSAĮ. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos d. iki 2022 m. liepos 1 d., kadangi ieškovė neteisėtus GMPT ir RVUL veiksmus sieja su 2022 m. kovo 27–28 d. (ne)teiktomis medicininėmis paslaugomis. Toliau šioje nutartyje bus aptariamos būtent minėtu laikotarpiu galiojusios nagrinėjamai bylai aktualios šio įstatymo normos, atskirai to nenurodant.

PTŽSAĮ įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis).

Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Komisija pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį) (PTŽSAĮ 13 straipsnis). Pacientas ar kitas PTŽSAĮ 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Žalos atlyginimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis).

Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtino Žalos atlyginimo tvarkos aprašą. Žalos atlyginimo tvarkos aprašas nustato tokius neišvengiamos žalos kriterijus: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 papunktis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat dėl įstatymų leidėjo tikslų, įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktas; 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-469/2025, 26 punktas).

Taigi, žala atlyginama, jeigu yra nustatoma, jog: paciento sveikatai yra padaryta žala; ji nėra (nebuvo) neišvengiama; padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Procesinė našta įrodyti nurodytų sąlygų egzistavimą tenka ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo pareiškusiam ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą, jo dydį; aplinkybę, kad gydymo įstaiga galėjo žalos išvengti, jeigu medicinos paslaugos būtų suteiktos atsižvelgiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, ir gerąją medicinos praktikos patirtį; priežastinį ryšį tarp teiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad dėl gydymo įstaigos veiksmų (neveikimo), nesuteikiant medicininės pagalbos jos sūnui, jo neapžiūrint, buvo padaryta žala, kurios galima buvo išvengti, jeigu jos būtų suteiktos tinkamai. Ieškinį grindė šiomis aplinkybių grupėmis: pirma, nurodė, kad atvykę GMPT medikai apžiūrėjo E. S. ir išvyko su juo į ligoninę, o P. A. liko neapžiūrėtas; antra, 2022 m. kovo 28 d. GMP automobiliu pacientas buvo nuvežtas į RVUL, tačiau dėl medicininės pagalbos nesuteikimo šioje gydymo įstaigoje mirė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl kiekvienos situacijos atskirai.

Dėl GMPT teiktos (atsisakytos) teikti būtinosios medicinos pagalbos 2022 m. kovo 27 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad P. A. 2022 m. kovo 27 d. nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba ir jis nebuvo vežamas į asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigą ne dėl GMP darbuotojų nepagrįsto atsisakymo ir (ar) aplaidumo suteikti jam pagalbą ir (ar) vežti į gydymo įstaigą, bet dėl paciento pasišalinimo. Be to, nors GMP nebuvo nustatytas neblaivumas nei ieškovei, nei liudytojui E. S., nei P. A., tačiau byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad 2022 m. kovo 27 d. jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ieškovė šios aplinkybės nei teismui, nei 2022 m. kovo 27 d. GMP medikams nenurodė. Teismas konstatavo, kad P. A. mirtis negali būti priežastiniu ryšiu susijusi su 2022 m. kovo 27 d. GMP skubios medicinos pagalbos specialistų neteikta ar teikta netinkamai būtinąja medicinos pagalba pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, kadangi GMP darbuotojai neturėjo objektyvios galimybės atlikti paciento apžiūros.

Apeliantė nurodė, kad: 2022 m. kovo 27 d. medicininė pagalba sūnui nebuvo suteikta, nes atvykę GMP darbuotojai pasirinko į ligoninę vežti ne jos sūnų, o sūnaus draugą E. S.; nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis GMP medikų parodymais ir GMPT 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštu skundžiamame sprendime nurodė, kad P. A. savo pasirinkimu nelaukė medicinos pagalbos ir pasišalino iš vietos kartu su apeliante (motina), tačiau byloje apklaustas liudytojas E. S. teisme davė priešingus parodymus nei GMP medikai; teismas nepagrįstai suteikė prioritetą GMP darbuotojų paaiškinimams, ignoruodamas faktą, kad jie yra gynybinio pobūdžio, siekiant pateisinti savo neveikimą; teismo išvada dėl sūnaus pasišalinimo yra nelogiška, nes medikai nekvietė papildomo GMP ekipažo, nors žinojo apie du ligonius, be to, turėdami vieną ligonį automobilyje, jie objektyviai negalėjo palikti jo be priežiūros ir vykdyti kito asmens paieškos; teismas neįvertino, kad medikai nepasinaudojo jokiomis priemonėmis pagalbai suteikti; teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes rėmėsi tik medikų teiginiais ir ignoravo apeliantės ar liudytojo E. S. argumentus; liudytojas E. S. užtikrino, jog 2022 m. kovo 27 d. nei jis, nei apeliantė, nei P. A. alkoholinių gėrimų nevartojo; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė GMP medikams atsisakė suteikti su sūnaus būkle susijusią informaciją. Taigi, apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 27 d. buvo surašyta GMP kvietimo kortelė, iš kurios turinio matyti, jog 2022 m. kovo 27 d. 18.30 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis: „(duomenys neskelbtini) m. vyras, lėtinės ligos paūmėjimas; 2 vyrai, 29 m., aukšta temperatūra, raumenų ir galvos skausmai“. Apžiūrėtas E. S. ir nurodyta preliminari diagnozė: (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija: „dvi savaites vartojo alkoholį, kasdien išgerdavo po 1,5–2 l „pilstuko“ ir degtinės, šiandien išgėrė apie du litrus vyno, pykina, vemia, iš burnos ryškus alkoholio kvapas, stebimas tremoras“ (t. 3, b. l. 24–25). GMPT 2024 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodyta, kad GMPT Vilniaus filialo informacinėje sistemoje nėra 2022 m. kovo 27 d. kortelės, kurioje būtų įrašyti P. A. vardas ir pavardė. A. A. nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) 2022 m. kovo 27 d. GMP buvo kviečiama dviem asmenims, kurių vardų ir pavardžių pagalbos kvietėja nenurodė. GMP brigados darbuotojai paaiškino, kad į kvietimo vietą atvykusią GMP brigadą pasitiko trys asmenys (2 vyrai ir moteris), o kol buvo įvertinta vieno iš jų (ne P. A.) sveikatos būklė, kiti per tą laiką iš kvietimo vietos pasišalino. Minėtame rašte, be kita ko, pažymėta, kad A. A., pildydama kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašymą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo, nurodė turtinti teisę neatskleisti Komisijai informacijos apie jos sūnaus alkoholio, tabako gaminių, psichotropinių vaistų, kitų psichoaktyvių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojimą. GMPT nurodė, kaip Komisija, vertindama galimai padarytos paciento sveikatai žalos aplinkybes, turi teisę šią informaciją žinoti, kad priimtų pagrįstas išvadas. GMPT Vilniaus filialo informacinėje sistemoje yra GMP kvietimo pas pacientą P. A. kortelių, iš kurių matyti, kad pacientas piktnaudžiavo alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis bei skundėsi nuo jų sutrikusia sveikata ir bloga savijauta (t. 1, b. l. 19–20).

GMP brigados vadovė 2022 m. balandžio 22 d. V. L. pateikė paaiškinimą, iš kurio turinio matyti, kad GMP medikams atvykus į (duomenys neskelbtini), juos kieme pasitiko moteris ir du vyrai. Iš išvaizdos atrodė, kad visi trys neblaivūs. Nors visi norėjo sulipti į GMP automobilį, tačiau neleidus jiems to daryti, moteris supyko ir šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino. Pasakius, kad pacientai bus apžiūrimi po vieną, buvo paprašytas įlipti 29 m. asmuo, nes jis nurodytas kvietimo kortelėje. Kadangi abiem vyrams buvo po 29 m., buvo pasiūlyta visų pirma apžiūrėti tą asmenį, kuris blogiau jaučiasi. Vyrai patys nusprendė, kuris bus apžiūrimas pirmas. Tuo metu moteris visą laiką rėkė, šaukė, kad jų nepriima į automobilį, nenorėjo girdėti paaiškinimų, jog antras asmuo bus apžiūrėtas tada, kai bus apžiūrėtas pirmasis. Antras vyras stovėjo šalia GMP automobilio ir nieko nesakė. Kadangi pirmasis vyras nepanoro niekam teikti informacijos apie sveikatos būklė ir tai jis patvirtino parašu, jis buvo apžiūrimas uždarius GMP automobilio duris. Išsiaiškinus, kad pirmasis vyras karščiavo prieš tris dienas, o jo skundai susiję su ilgu alkoholio vartojimu, nuspręsta jį vežti RVUL toksikologo konsultacijai. Po pirmojo vyro apžiūros atidarius automobilio duris nei moters, nei kito vyro kieme nebuvo. Pirmasis vyras ieškoti pažįstamų atsisakė, todėl tik vienas pacientas buvo nuvežtas į ligoninę (t. 2, b. l. 9). 2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu liudytoja V. L. papildomai nurodė, kad: GMP vairuotojas (past. liudytojas A. G.) apėjo kiemą, ieškodamas ieškovės ir jos sūnaus, tačiau jų nerado. GMP automobilyje buvusiam E. S. sakė paskambinti ieškovei ar jos sūnui, tačiau E. S. atsakė, kad jų neieškotų, neras, nes ieškovė su sūnumi nuėjo vėl gerti alkoholinių gėrimų (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 30 sek.–15 min. 30 sek.); vyrams pasakė, kad apžiūrės abu, tačiau po vieną (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 20 sek.–22 min. 35 sek.); po pirmojo vyro apžiūros medikai būtų paprašę jo išlipti iš GMP automobilio ir būtų apžiūrėję antrąjį (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 25 sek.–24 min. 40 sek.); antrasis GMP automobilis kviečiamas tuomet, kai nėra galimybės suteikti pagalbos abiem asmenims. Ji vizualiai matė, kad galėjo suteikti pagalbą abiem vyrams (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 50 sek. – 28 min. 45 sek.)

GMP brigados vairuotojas A. G. 2022 m. balandžio 22 d. taip pat pateikė paaiškinimą, iš kurio turinio matyti, kad 2022 m. kovo 27 d. 18.45 val. atvyko į kvietimą (duomenys neskelbtini). Kieme stovėjo du vyrai ir moteris, visi iš išvaizdos atrodė neblaivūs. Neleidus visiems sulipti į GMP automobilį, moteris supyko, šaukė, grasino. Pacientams buvo pasakyta, kad bus apžiūrėti po vieną. Vyrai patys nusprendė, kuris pirmas turėtų būti apžiūrėtas. Pirmasis pacientas buvo apžiūrėtas uždarius GMP automobilio duris. Po minėto paciento apžiūros, atidarius duris, nei vyro, nei moters kieme nebuvo (t. 2, b. l. 152). 2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. G. papildomai paaiškino, kad: E. S. nurodė, jog prieš atvykstant GMP visi trys gėrė (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. 30 sek.–1 val. 00 min. 55 sek.); paklausus E. S., kur nuėjo ieškovė ir jos sūnus, šis nurodė, jog medikai jų neras, nes šie išėjo gerti alkoholinių gėrimų; A. G. nuėjus prie laiptinės durų, jos buvo uždarytos, gatvėje taip pat nesimatė (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 15 sek.–1 val. 2 min. 10 sek.); antrojo vyro duomenų jie neturėjo, nes jie sužinomi tik apžiūrėjus asmenį (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 35 sek.–1 val. 6 min. 50 sek.); būtinybės kviesti antrąjį GMP automobilį nebuvo, nes antrasis vyras (ieškovės sūnus) stovėjo, vaikščiojo, kalbėjo; antrasis ekipažas kviečiamas tada, kai yra ekstramali situacija, t. y. kai žmogus be sąmonės (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 55 sek.–1 val. 8 min. 14 sek.).

Teisėjų kolegijos įvertinimu, tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek GMP brigados darbuotojų V. L.ir A. G. paaiškinimai (žr. šios nutarties 43–45 punktus) sudaro pagrindą daryti išvadą, kad P. A. nelaukė būtinosios medicinos pagalbos teikimo ir pasišalino iš vietos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų V. L. ir (ar) A. G. teismo posėdžio metu teiktais parodymais, nes šie yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys anksčiau jų raštu nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Taigi, P. A. būtinoji medicinos pagalba buvo nesuteikta ir jis nebuvo išvežtas į asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigą ne dėl GMP darbuotojų nepagrįsto atsisakymo ir (ar) aplaidumo suteikti jam pagalbą, bet dėl paties P. A. veiksmų – pasišalinimo iš vietos.

Nors apeliantė teigia, kad medicininė pagalba sūnui nebuvo suteikta, nes atvykę GMP darbuotojai pasirinko į ligoninę vežti ne jos sūnų, o sūnaus draugą E. S., tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Nors liudytojas E. S. 2025 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gydytojai pasirinko pirma apžiūrėti jį, nepaisant to, jog P. A. jautėsi ženkliai blogiau, negalėjo stovėti ir buvo atsisėdęs ant laiptų (2025 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 35 sek. – 28 min. 20 sek.), tačiau šie liudytojo E. S. parodymai ne tik prieštarauja byloje surinktiems duomenims, GMP brigados specialistų paaiškinimams, bet ir ieškovės parodymams, kad išvykus GMP, sūnui pakartotinai GMP nekvietė, nes jis pasakė, jog jaučiasi gerai, užlipo laiptais kaip sveikas žmogus (2026 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 30 sek.–15 min. 44 sek.). Kita vertus, minėti E. S. parodymai nepaneigia to, kad P. A. buvo ketinama apžiūrėti iš karto po E. S. apžiūros, tačiau šis nesulaukęs medikų apžiūros pasišalino iš vietos. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad GMP specialistai atsisakė suteikti medicininę pagalbą P. A..

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes ignoravo apeliantės ar liudytojo E. S. argumentus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek bylos medžiagą, tiek GMP specialistų, tiek ieškovės parodymus (žr. skundžiamo sprendimo 39 punktą). Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes savo išvadas padarė remdamasis tik GMP specialistų paaiškinimais. Vien tai, kad teismas kritiškai įvertino E. S. 2025 m. liepos 3 d. teismo posėdyje duotus parodymus ir jais nesivadovavo, savaime nereiškia, jog buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovės 2026 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog P. A. 2022 m. kovo 27 d. nebuvo girtas (2026 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 33 sek.–18 min. 36 sek.), tiek liudytojo E. S. 2025 m. liepos 3 d. posėdžio metu duoti parodymai, kad jis 2022 m. kovo 27 d. nevartojo alkoholinių gėrimų ar narkotikų ir buvo blaivus, o pasijuto blogai dėl to, jog išgėrė kavos ir energetinio gėrimo (2025 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 20 sek.–33 min. 50 sek.), prieštarauja ne tik GMP specialistų parodymams, tačiau ir kitiems byloje pateiktiems dokumentams. Visų pirma, minėta šios nutarties 43 punkte, 2022 m. kovo 27 d. GMP kvietimo kortelėje, kuri užpildyta E. S. vardu, 8 punkte „papildoma informacija“ nurodyta: „dvi savaites vartojo alkoholį, kasdien išgerdavo po 1,5–2 litrus „pilstuko“ ir degtinės, šiandien išgėrė du litrus vyno, pykina, vemia, iš burnos ryškus alkoholio kvapas, stebimas tremoras. Preliminari diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pacientas išvežtas į specializuotą ligoninę“. Taigi, GMP kvietimo kortelėje fiksuoti duomenys, kad liudytojas E. S. 2022 m. kovo 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų joje išdėstytus duomenis dėl 2022 m. kovo 27 d. aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas paciento būklę, pagrįstai vadovavosi būtent joje nurodytomis aplinkybėmis, o ne liudytojo E. S. ir ieškovės teiktais paaiškinimais, kurie iš esmės prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Antra, ieškovė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „jos sūnus savaitgalį su draugu E. S. vartojo degtinę, o ją begeriant pastarajam pasidarė bloga, todėl buvo iškviesti medikai ir jis buvo išgabentas į ligoninę“ (t. 1, b. l. 21–23). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek liudytojo E. S. teismo posėdžių metu pateikti parodymai dėl P. A. būklės (alkoholio (ne)vartojimo) yra prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo ir konstatavo, kad apeliantė tiek bylą nagrinėjančiam teismui, tiek GMP medikams neatskleidė informacijos apie sūnaus būklę. Nors apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė GMP neatskleidė informacijos apie sūnų, nes GMP medikai su ieškove ar jos sūnumi nebendravo, atsisakė jį apžiūrėti, tačiau tokie apeliantės teiginiai iš esmės nepaneigia pirmiau išdėstytos išvados dėl ieškovės parodymų prieštaringumo ir nepatikimumo (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neįvertino, jog medikai nepasinaudojo jokiomis priemonėmis suteikti pagalbą P. A. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad: tuo atveju, jeigu P. A. būtų nepasišalinęs, jis būtų apžiūrėtas iš karto po E. S.; GMP specialistai prašė, kad E. S. paskambintų ieškovei ar jos sūnui; A. G. ėjo ieškoti ieškovės ir jos sūnaus, tačiau laiptinė buvo užrakinta, gatvėje jų taip pat nematė; apie situaciją, kurios metu pacientas pasišalino iš vietos buvo informuota dispečerinė, tačiau jo duomenų neturėjo, nes duomenys sužinomi tik apžiūrint pacientus (žr. skundžiamo sprendimo 37 ir 38 punktus). Taigi, GMP specialistai toje situacijoje proporcingų ir protingų priemonių, kad būtų galima surasti ieškovę ir jos sūnų. Nors GMP specialistai nekvietė antrojo ekipažo, tačiau paaiškino, kad GMP automobilis yra kviečiamas tik tuomet, kai nėra galimybės tuo metu suteikti pagalbos abiem asmenims, kai žmogus be sąmonės ar reikia pacientus vežti į skirtingas ligonines. V. L. teigimu ji galėjo suteikti P. A. medicininę pagalbą, todėl iš karto kviesti antrojo ekipažo neturėjo pagrindo (žr. šios nutarties 44, 45 punktus). Atkreiptinas dėmesys į byloje pateiktus ieškovės paaiškinimus, kad išvykus GMP, sūnui pakartotinai GMP nekvietė, nes jis pasakė, jog jaučiasi gerai, užlipo laiptais kaip sveikas žmogus (žr. šios nutarties 47 punktą). Be to, byloje nėra duomenų, kad nuo to laiko, kai 2022 m. kovo 27 d. GMP ekipažas išvažiavo iki P. A. suradimo gatvėje, jis būtų kreipęsis į medicinos įstaigą dėl sveikatos būklės, ar ieškovė pakartotinai būtų kvietusi GMP. Taigi, P. A. ne tik, kad nelaukė būtinosios medicinos pagalbos teikimo ir pasišalino iš vietos, bet ir pats nesirūpino savo sveikata, nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą iki 2022 m. kovo 28 d. dėl nusiskundimų, susijusių su (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pacientas neįgyvendino savo pareigos rūpintis savo sveikata, dėl tokio neveikimo jam joks gydymas dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo nei skirtas, nei teiktas, todėl su liga susijusios komplikacijos yra nulemtos paties P. A. elgesio.

Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2022 m. kovo 27 d. P. A. būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta ir jis nebuvo vežamas į asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigą ne dėl GMP darbuotojų nepagrįsto atsisakymo ir (ar) aplaidumo suteikti jam pagalbą, ir (ar) vežti į gydymo įstaigą, o dėl paties P. A. veiksmų. Taigi, P. A. mirtis negali būti priežastiniu ryšiu susijusi su 2022 m. kovo 27 d. GMP skubios medicinos pagalbos specialistų neteikta ar teikta netinkamai būtinąja medicinos pagalba pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, kadangi GMP darbuotojai neturėjo objektyvios galimybės atlikti paciento apžiūros. Vien tai, kad apeliantė turi kitokį subjektyvų susidariusios situacijos vertinimą, savaime nelemia išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ne)teikimo RVUL 2022 m. kovo 28 d.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų pateikti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog pacientas 2022 m. kovo 28 d. GMP automobiliu į RVUL buvo pristatytas kritinės sveikatos būklės, jau atsiradus nugaros lavondėmėmis, sustojusiu širdies ritmu ir nekvėpuojantis, todėl jo mirtis negali būti priežastiniu ryšiu susijusi su RVUL (ne)teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodė: 1) nors skundžiamame sprendime teigiama, kad sveikatos priežiūros įstaigoms nėra nustatyta pareiga ir teisė identifikuoti asmens tapatybę, tačiau RVUL negalėjo nežinoti šios informacijos. GMP automobiliu atvežtas P. A. turėjo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, todėl nepagrįstai buvo vertinamas kaip „nežinomas asmuo“; 2) bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė užklausą RVUL dėl duomenų išreikalavimo, tačiau šią informaciją RVUL pateikti atsisakė, nurodydama, kad neturi duomenų, jog P. A. buvo teikiamos sveikatos paslaugos 2022 m. kovo 28 d. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis nepagrįstai atsisakė išreikalauti, todėl nebuvo atskleista bylos esmė; 3) iš 2022 m. kovo 28 d. GMPT kvietimo kortelės matyti, kad P. A. pristatytas į RVUL reanimacijos palatą, budintis gydytojas pulsą užčiuopė, davė nurodymą suleisti vaistus ir liepė jį vežti atgal, reanimacijos veiksmų neatliko, todėl laikytina, jog P. A. nebuvo gydytas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 28 d. 15.04 val. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog 2022 m. kovo 28 d. 14.12 val. GMP į RVUL pristatė apie 30 m. vyrą, kuris skubios pagalbos skyriuje mirė. Asmuo buvo rastas be sąmonės (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ visuomeninio transporto sustojime. Prie asmens rastas pasas, išduotas P. A., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, asmenybė tikslinama. Mirties priežastis neaiški, lavonas be išorinių smurto žymių (t. 1, b. l. 37). 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyrius priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus asmeninius daiktus, buvo nustatyta, jog mirusysis P. A. (t. 1, b. l. 21–23). Taigi, sutiktina su apeliantės teiginiais, kad P. A. mirties dieną turėjo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Byloje apklaustų liudytojų – 2022 m. kovo 28 d. RVUL dirbusios bendrosios praktikos slaugytojos B. V. bei skubios medicinos gydytojo, 2022 m. kovo 28 d. konstatavusio paciento mirtį, P. U. – teismo posėdžių metu duotus parodymus. 2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. V. paaiškino, kad jeigu pacientas į sveikatos įstaigą pristatomas GMP automobiliu ir kvietimo kortelėje nėra duomenų apie jo tapatybę, tada pacientas nurodomas kaip nežinomas asmuo, įrašomi apytiksliai metai ir pranešama policijai (2025 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 15 sek. – 23 min. 50 sek.). 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. U. paaiškino, kad jeigu pacientas į gydymo įstaigą pristatytas kaip nenustatytos tapatybės, kai vardas ir pavardė nežinomi, gydytojas neturi pareigos nustatyti paciento tapatybės ar stengtis kitais būdais jį atpažinti. Registratorė, o ne gydytojas įveda asmens duomenis tuo atveju, jei pacientas turi dokumentą arba tas dokumentas yra pateikiamas. Jeigu ne, tada kviečiami pareigūnai asmens tapatybei nustatyti mirties atvejais, tam, kad nebūtų sumaišyti pacientų duomenys, siekiant išvengti klaidingai identifikuoti pacientą (2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 46 sek. – 35 min. 54 sek.). Medicinos specialistai neapieško žmonių, siekdami juos identifikuoti, tai daro policijos pareigūnai. Medicinos specialistams nėra svarbu, ar žmogus žinomas, ar nežinomas, nes pacientui paslaugos teikiamos atsižvelgiant į jo būklę. Paciento identifikacija gali būti atliekama ir vėliau. Jeigu žmogus yra be sąmonės, o jo kišenėje yra pasas, paslaugos teikiamos iš pradžių kaip nežinomam pacientui, o vėliau, jeigu jis guldomas į reanimaciją ar į skyrių, tada tik apžiūrimi jo daiktai, nes jie turi būti saugomi ligoninės saugykloje. Jeigu paguldžius į stacionarą randamas asmens dokumentas, tada įvedamas asmens kodas (2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 27 sek. – 38 min. 33 sek.).

PTŽSAĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 1999 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 714/153/562, kuriuo patvirtino Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatymo instrukciją (toliau – Instrukcija), kurios 31 punktas numato, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, radę nežinomą ligonį ar vaiką arba priėmę nežinomą ligonį ar vaiką į sveikatos priežiūros įstaigą, privalo apie tai pranešti policijos komisariatui, kurio teritorijoje jis rastas arba yra sveikatos priežiūros įstaiga. Atvykęs į vietą, kurioje yra rastas nežinomas ligonis ar vaikas, arba nežinomo ligonio ar vaiko pristatymo į policijos įstaigą atveju policijos pareigūnas (-ai) privalo apžiūrėti nežinomą ligonį ar vaiką ir ligonio ar vaiko drabužius bei daiktus. Jei rastas bejėgis nežinomas ligonis ar vaikas, kartu su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoju apžiūrėti nežinomą ligonį ar vaiką ir ligonio ar vaiko drabužius bei daiktus (Instrukcijos 32.1 papunktis).

Taigi, įstatymas numato gydytojams teisę ir pareigą teikti būtinąją pagalbą be paciento sutikimo, jei jis yra be sąmonės, o delsimas grėstų jo gyvybei. Teikiant būtinąją medicinos pagalbą, pagrindinis dėmesys skiriamas pacientui išgelbėti ir gydyti, nepriklausomai nuo to, ar asmens tapatybė žinoma. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai teisės aktų pagrindais nėra nustatyta pareiga ir teisė identifikuoti nežinomo paciento tapatybę – šis įgaliojimas suteiktas Lietuvos policijai, kuri turi atlikti eilę Instrukcijos 32 punkte nurodytų veiksmų. Atsižvelgus į tai, priešingai nei nurodo apeliantė, sveikatos priežiūros įstaiga, atvežus jai pacientą, kuris buvo be sąmonės, neturėjo pareigos apieškoti jo ir imtis prioritetinių veiksmų siekiant nustatyti tapatybę. Be to, vien tik egzistuojantis Lietuvos Respublikos pasas savaime neleidžia objektyviai identifikuoti be sąmonės esančio ar mirusio asmens tapatybės. Tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo išrašas, patvirtinantis, kad policija net ir turėdama duomenis apie P. A. išduotą Lietuvos Respublikos pasą, jo tapatybę turėjo papildomai tikslinti (t. 1, b. l. 37). Kita vertus, vien tai, kad P. A. tapatybė nebuvo identifikuota 2022 m. kovo 28 d., kai jis GMP automobiliu buvo pristatytas į RVUL komos būsenoje ir praradęs sąmonę, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes tokia aplinkybė nesusijusi priežastiniu ryšiu tarp paciento mirties ir RVUL (ne)teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertė K. G. atliko „mirusio nežinomo vyro, apie 30–40 m. amžiaus“ palaikų ir RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą ir surašė Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada). Tyrimo tikslas: nustatyti mirties priežastį ir atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus. Teismo medicinos ekspertė padarė išvadą, kad P. A. mirė nuo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Specialisto išvados tiriamosios dalies turinio, RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pildyti 2022 m. kovo 28 d. 14.12 val. Joje įklijuota GMP kvietimo kortelė ID (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad kvietimas dėl nežinomo asmens, kuris rastas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ visuomeninio transporto sustojimo be sąmonės buvo gautas 2022 m. kovo 28 d. 13.36 val., atvykimas – 13.45 val., kvietimo priežastis – traukuliai. Atvykus rastas komos būsenoje, traukuliuojantis, pamėlusiu veidu, putomis iš burnos. Vyzdžiai K>D, AKS 166/126 mmHg, ŠSD 62 k/min., KD 18 k/min, sąmonė – 3 balai, vyzdžiai susitraukę, nereaguoja. Praeiviai matė kaip nukrito ir pradėjo traukuliuotis. Dėl subadytų venų įtariama, kad ilgą laiką vartojo narkotikus. Dgn.: (duomenys neskelbtini). Sulašinta (duomenys neskelbtini). Vežamas į ligoninę (GMP brigados vadovė D. B.). 2022 m. kovo 28 d. 14.10 val. skubiosios medicinos gydytojo konsultacija: nusiskundimų neišsako. Atvežtas GMP iš (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis – traukuliai. Rastas komos būsenoje, traukuliuojantis, pamėlusiu veidu, putomis iš burnos. Vyzdžiai K>D. Praeiviai matė kaip nukrito ir pradėjo traukuliuoti. Stebimos subadytos venos. Apžiūrint: GKS Al, K1, M1 balai – 3. Vyzdžiai platūs, oda, gleivinė marmurinė, nugaros srityje – lavondėmės. Edemų nėra. Širdies veikla – asistolija, periferinė kraujotaka – spazmuota, AKS – 0/0 mmHg, ŠSD – 0 k/min, SpO2: 0,0 proc. Pacientas atvežtas be monitoringo, pulsas dar buvo. AKS ir centriniai pulsai neišmatuojami, nugaros srityje besiformuojančios lavondėmės, vyzdžiai platūs, fotoreakcijos nėra, reflekso ragenos nėra, ragenos sausos. Dgn.: širdies sustojimas, nepatikslintas. Atvežus su GMP į reanimacinę palatą 14.12 val. konstatuota mirtis (gyd. P. U.) (t. 1, b. l. 32–36).

2024 m. rugpjūčio 12 d. GMPT Vilniaus filialas pateikė Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialisto (Vidaus medicininio audito skyriaus vadovės V. N.) paaiškinimą apie žalą paciento sveikatai, iš kurio turinio matyti, kad: 2022 m. kovo 28 d. pacientui buvo suteiktos GMP paslaugos, jis skubiai nuvežtas į RVUL, žalos jo sveikatai GMP brigada nepadarė; paslaugos teikimo data ir laikas: 2022 m. kovo 28 d. 13.47 val.–14.29 val.; GMP paslaugos buvo suteiktos GMP automobilyje, paslaugas suteikė GMP brigada, priklausanti GMPT Vilniaus filialui; praeivis, kuris iškvietė GMP, nurodė GMP brigados vadovei, kad matė pacientą einantį, neadekvatų, netrukus nukritusį su traukuliais; pacientas buvo be sąmonės, apimtas traukulių, pamėlusiu veidu, matėsi putos iš burnos; paslaugą teikę asmenys: D. B. – GMP brigados vadovė, skubios medicinos pagalbos specialistė, M. B. – skubios medicinos pagalbos specialistas; V. I.(V. I.) – paramedikas-vairuotojas. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad: pacientas vartojo alkoholį, narkotikus, jam anksčiau GMP buvo kviesta ne vieną kartą ir į stacionarą vykti gydymui dažnai atsisakydavo; A. A. neneigia, jog sūnus vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, alkoholį ir kt. – prašyme, adresuotame Komisijai, ji pareiškė, kad turi teisę šios informacijos neatskleisti, o prie minėto prašymo pridėtame lape ranka parašė „Universitetinės ligoninės gydytojai bent kartą nenustatė vartotų neaiškių medžiagų sudėties, taip pat galimai nesuteikė reikiamos pagalbos 2022 m. kovo 28 d. ligoninėje“. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad GMP brigados vadovė nebedirba GMPT Vilniaus filiale, todėl pateikiama tik GMP kortelės 8 dalyje „Papildoma informacija“ jos parašyta informacija: pacientas rastas komos būsenoje su traukuliais, pamėlusiu veidu, putomis iš burnos. Vyzdžiai K<D. Praeiviai matė einantį neadekvačiai, netrukus nukritusį, traukuliuotą. Priimtas sprendimas skubiai transportuoti. Įvežus ligonį į RVUL reanimacijos palatą, sutriko kvėpavimas ir širdies veikla. Priėjęs medikas čiuopė pulsą ir pasakė, kad jis yra. Budintis gydytojas nurodė slaugytojai suleisti į kirkšnį (duomenys neskelbtini) 0,8 mg ir pasakė: „Jūs atvežėte lavoną. Paimkit žmogų, vežkit į mašiną, gaivinkit, jeigu atgaivinsit, atvežkit“. Po 10 min. atėjus skyriaus vedėjui, pasakė. „Gal pradžioje ir buvo keli EMD kompleksai“. Gydytojas jokių reanimacijos veiksmų neatliko. Priėmimo skyriaus vedėjas pastebėjęs stazines lavondėmes konstatavo mirtį (t. 1, b. l. 24–27).

2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. U. (skubios medicinos gydytojas, 2022 m. kovo 28 d. konstatavęs paciento mirtį), įvertinęs tai, ką buvo surašęs ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog: pacientui nustatyti visi negrįžtami mirties požymiai, todėl konstatuota jo mirtis (2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 50 sek.–12 min. 1 sek.), pacientui nustatytos besiformuojančios lavondėmės, o pacientai, kurie gali būti gaivinami, lavondėmių neturi, tai yra vienas iš negrįžtamų mirties požymių (2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 00 sek.–25 min. 14 sek.), nustatytos ne tik lavondėmės, bet ir kiti negrįžtami mirties požymiai – išdžiuvusios ragenos, refliuksų nebuvimas, platūs vyzdžiai (2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 20 sek.–40 min. 38 sek.). Tai, kad atvežto paciento būklė buvo labai sunki, patvirtino ir 2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B., nurodžiusi, jog bevažiuojant sustojo paciento kvėpavimas ir ji turėjo pasirinkimą – arba stabdyti automobilį ir defibriliuoti, visą reanimaciją atliekant per laringinę kaukę, nes į venas nebuvo galima suleisti adrenalino, nes jų nebuvo, arba skubiai važiuoti į ligoninę. Ji priėmė sprendimą važiuoti į priėmimą, kad dar liktų smulkiabangio širdies virpėjimo, tačiau reanimacijos daktaras pasakė, jog čia miręs žmogus. Atvežusi ligoninį, kol dar daktaras apžiūrinėjo pacientą, ji monitoriuje matė širdies veiklą, tačiau gydytojas pasiūlė vežti reanimuoti ligonį į GMP automobilį (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 40 sek.–32 min. 30 sek.). 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. U. paaiškino, kad nors GMP gydytoja nurodė, jog monitorius rodė gyvybės ženklus, tačiau tai yra GMP priemonės. RVUL prisijungia savo įrangą, jeigu ji reikalinga ir tikslinga. MRT kompleksai yra kompleksai, kurie nesukelia mechaninio širdies veiklos susitraukimo, žmogus kurį laiką gali turėti elektrinę širdies veiklą, tačiau širdis neplaka, stovi – nėra mechaninės veiklos, nėra pulso, nėra kraujotakos, nėra konfuzijos. Yra stovinti širdis, mechaninio susitraukimo nėra, turi tik elektrinę veiklą. Tokiu atveju žmogus jau yra miręs ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 27 sek.–27 min. 3 sek.). Liudytojas P. U. 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu išklausęs atsakovės atstovės pacituotą Specialisto išvadą ir joje aprašytą RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, kurioje nurodyti paciento medicininiai duomenys, fiksuoti GMP ir RVUL 2022 m. kovo 28 d., nurodė, kad esant visiems fiksuotiems požymiams, nebuvo įmanoma atlikti papildomus veiksmus, jog pacientas būtų išgelbėtas (2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 00 sek.–34 min. 42 sek.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei apklaustų liudytojų parodymai (žr. šios nutarties 58–60 punktus) suteikia pagrindą nepritarti apeliantės teiginiams, kad RVUL nesuteikė pacientui sveikatos priežiūros paslaugų. RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje fiksuoti duomenys, kad 2022 m. kovo 28 d. skubiosios medicinos gydytojas atliko atvežto į RVUL apžiūrą: nustatė, jog pacientas atvežtas būdamas komoje – GKS (past. Glazgo komų skalė) A1, K1, M1, balai – 3; patikrino vyzdžius – vyzdžiai platūs; patikrino odą, gleivinę –marmurinė; nugaroje fiksavo lavondėmes; edemų nenustatė; patikrino širdies veiklą – asistolija (past. širdies sustojimas); patikrino periferinę kraujotaką – spazmuota; atliko arterinį kraujospūdžio matavimą (AKS) – 0,0 mmHg; pamatavo širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) – 0 k/min.; pamatavo kvėpavimo dažnį – 0 k/min.; nustatė, kad Sp O2 (past. deguonies įsotinimas) – 0,0 proc. Taip pat gydytojas nustatė, kad pacientas buvo atvežtas be monitoringo, buvo dar pulsas, AKS ir centriniai pulsai neišmatuojami, nugaros dalyje besiformuojančios lavondėmės, vyzdžiai platūs, fotoreakcijos nėra, reflekso ragenos nėra, ragenos sausos. Taigi, RVUL gydytojui patikrinus atvežto paciento sveikatos rodiklius ir apžiūrėjus jį, buvo nustatyta eilė su gyvybinėmis funkcijomis nederančių požymių (lavondėmės, išdžiuvusi ragena, platūs vyzdžiai ir kt.), todėl pacientui konstatuota mirtis.

Apeliantė byloje taip pat kelia klausimą dėl byloje esančių prieštaravimų, susijusių su paciento mirties laiku. Apeliantės įsitikinimu, nors Specialisto išvadoje nurodoma, kad P. A. mirė 2022 m. kovo 28 d. 14 val. 12 min., tačiau Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinime apie žalą paciento sveikatai nurodoma, kad GMP paslaugos automobilyje buvo teikiamos nuo 2022 m. kovo 28 d. 13 val. 47 min. iki 14 val. 29 min. Taigi, apeliantės vertinimu, 2022 m. kovo 28 d. 14 val. 12 min. nustatyta mirties data neatitinka tikrovės, nes GMP iki 14 val. 29 min. teikė pacientui medicininę pagalbą. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad RVUL P. A. medicininės pagalbos negavo, dėl to dėl (duomenys neskelbtini) mirė.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimas apie žalą paciento sveikatai (t. 1, b. l. 24–27) yra paremtas 2022 m. kovo 28 d. GMP kortelės duomenimis, kuriuos surašė ir pasirašė GMP brigados vadovė D. B.. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2022 m. kovo 28 d. GMP kvietimo kortelės pirmosios dalies „Kvietimo informacija“: kvietimo, kurį priėmė GMP dispečeris, priėmimo laikas – 13 val. 36 min.; laikas, kada dispečeris perdavė kvietimą GMP brigadai – 13 val. 38 min.; GMP brigados išvykimo į įvykio vietą laikas – 13 val. 40 min.; GMP brigados atvykimo į įvykio vietą laikas – 13 val. 45 min.; laikas, kada pradėtas paciento transportavimas į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą – 13 val. 55 min.; laikas, kada GMP brigada atvežė pacientą į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą – 14 val. 29 min.; laikas, kada brigada baigė teikti GMP paslaugas pacientui ir yra pasiruošusi vykti į kitą įvykio vietą – 14 val. 41 min. Iš GMP kvietimo kortelės keturioliktosios dalies „SPS (past. skubios pagalbos skyrius)“ matyti, kad pacientas į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo perduotas 14 val. 5 min. (t. 1, b. l. 54–55). 2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. nurodė, kad pacientas liko priėmimo reanimacinėje palatoje, o ji išėjo rašyti kortelės (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 00 sek.–35 min. 20 sek.), ji buvo šoke, stovėjo drebėdama, valandą negalėjo atsigauti, todėl nežino ką ir kokius duomenis surašė į kortelę (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 34 sek.–34 min. 46 sek.).

Taigi, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad yra laiko nesutapimas tarp GMP kortelėje nurodytų duomenų pristatant pacientą (14 val. 5 min.; 14 val. 29 min.) ir konstatuojant jo mirtį (14 val. 12 min.). Esant minėtiems neatitikimams, susijusiems su atvežto paciento perdavimo RVUL laiku, šios aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą. Šios nutarties 54 punkte minėta, kad 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog 2022 m. kovo 28 d. 14.12 val. GMP į RVUL pristatė apie 30 m. vyrą, kuris skubios pagalbos skyriuje mirė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, GMP kortelėje nurodytas 14 val. 5 min paciento perdavimo į RVUL laikas iš esmės atitinka ir kitus byloje esančius duomenis. Kita vertus, GMP kortelėje esančių duomenų neatitikimas bei apeliantės argumentai nelemia išvados, kad pacientą atvežus į RVUL nebuvo teikiami skubios pagalbos veiksmai, dėl to pacientas mirė. Minėta, kad RVUL gydytojas patikrino atvežto paciento sveikatos rodiklius, apžiūrėjo jį bei nustatė su gyvybinėmis funkcijomis nederančių požymių (lavondėmės, išdžiuvusi ragena, platūs vyzdžiai ir kt.) ir dėl to 14 val. 12 min. konstatavo jo mirtį (žr. šios nutarties 61 punktą). Byloje nėra duomenų, kad po to, kai buvo konstatuota paciento mirtis, jis dar būtų gaivinamas. Tai patvirtina ir byloje apklaustos GMP brigados vadovės D. B. parodymai, kad: pacientas liko priėmimo reanimacinėje palatoje, o ji išėjo rašyti kortelės (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 00 sek.–35 min. 20 sek.). Taigi, pacientas į RVUL buvo atvežtas 2022 m. kovo 28 d. 14.05 val., kur jam buvo suteikta skubioji medicininė pagalba, tačiau nustačius eilę su gyvybinėmis funkcijomis nederančių požymių, 14.12 val. buvo konstatuota jo mirtis. Be to, byloje nustatyta, kad pats pacientas neįgyvendino pareigos rūpintis sveikata, dėl tokio neveikimo jam nebuvo skirtas gydymas dėl (duomenys neskelbtini), o objektyvių duomenų, kad tokių pasekmių galima buvo išvengti, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija. Todėl su liga susijusios komplikacijos yra nulemtos paties P. A. elgesio, o ne RVUL gydytojų veiksmų (neveikimo).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad P. A. 2022 m. kovo 28 d. RVUL nebuvo suteikta medicininė pagalba. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo pažeidimus, o taip pat spręsti apie priimto sprendimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pacientas GMP automobiliu buvo atvežtas kritinės būklės jau atsiradus lavondėmėms, sustojusiu širdies ritmu ir nekvėpuojantis, todėl jo mirtis negali būti priežastiniu ryšiu susijusi su RVUL (ne)teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą.

Trečia, apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netenkino jos 2026 m. kovo 9 d. prašymo iš RVUL išreikalauti duomenis, susijusius su P. A. (ne)teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis: 2022 m. kovo 28 d. Palydimąjį raštą dėl P. A.; 2022 m. kovo 28 d. P. A. apžiūros protokolą; duomenis, ar P. A. buvo suleisti kokie nors vaistai, ar P. A. buvo taikomi kokie nors gydymo metodai pagal protokolą; 2022 m. kovo 28 d. Nukentėjusiųjų asmenų pranešimų žurnalo įrašų kopijas; P. A. pradėtą ambulatorinę kortelę.

Šios nutarties 28 punkte nurodyta, kad ieškovės atstovas RVUL pateikė analogiško turinio 2026 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo, dokumentų kopijų pateikimo“, kuriuo tiesiogiai kreipėsi į RVUL dėl dokumentų išreikalavimo. 2026 m. vasario 26 d. RVUL atsakyme į 2026 m. vasario 6 d. prašymą nurodyta, kad: 2022 m. kovo 28 d. į RVUL GMP automobiliu buvo pristatyti keli nenustatytos tapatybės asmenys ir nors vienas iš jų galimai buvo P. A., tačiau RVUL neturi objektyvių duomenų (dokumentų), leidžiančių identifikuoti ir (ar) priskirti tam tikrą medicininę dokumentaciją būtent šiam pacientui; atsakant į prašymą, RVUL informuoja, kad neturi objektyvių duomenų, kad 2022 m. kovo 28 d. P. A. RVUL būtų teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl negali pateikti 2026 m. vasario 6 d. prašyme nurodomų dokumentų (palydimąjį raštą dėl P. A.; P. A. apžiūros protokolą; P. A. pradėtą ambulatorinę kortelę ir pan.). Minėtas ieškovės 2026 m. kovo 9 d. prašymas teisėjos rezoliucija buvo netenkintas, nurodant „Priimti. Įvertinus pateiktą atsakymą, pakartotinai prašymo dėl dokumentų išreikalavimo ligoninei neteikti“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atstovo pateiktą prašymą dėl papildomų duomenų išreikalavimo iš RVUL, nes ieškovės atstovas analogiško turinio prašymą jau buvo pateikęs tiesiogiai RVUL ir kuris buvo netenkintas, nurodant, kad nėra duomenų, jog numatytą dieną toks asmuo buvo pristatytas į asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigą.

Papildomai pažymėtina, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog tiek GMPT, tiek RVUL ne kartą informavo, kad P. A. vardu pildytų medicininių duomenų nėra. RVUL 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašte, skirtame Komisijai, nurodyta, kad RVUL neturi duomenų, jog 2022 m. kovo 27 d. arba 2022 m. kovo 28 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teiktos P. A.. A. A. apie tai ne kartą buvo informuota raštu (t. 1, b. l. 15). GMPT 2024 m. rugpjūčio 13 d. rašte, skirtame Komisijai, nurodyta, kad patikrinus GMPT Vilniaus filialo informacinę sistemą, nenustatyta, jog 2022 m. kovo 28 d. GMP kvietimo kortelėse būtų įrašyta P. A. vardas ir pavardė. Buvo rasta GPM kvietimo kortelių, kai GMP kviečiama nenustatytos tapatybės asmenims ir GMP brigados neturėjo galimybių nustatyti jų asmens tapatybės. 2022 m. kovo 28 d. 13.36 val. GMP iškvietė praeivis viešoje vietoje gulinčiam be sąmonės ir traukulių apimtam nenustatytos tapatybės asmeniui. Pagal A. A. prašyme nurodytas detales (paciento amžių, GMP teikimo laiką ir tai, kad GMP brigada jį nuvežė į RVUL) manytina, jog tai galėjo būti P. A., nors jo tapatybės GMP brigada negalėjo nustatyti, todėl GMP kvietimo kortelėje ties paciento vardu ir pavarde nurodyta „nežinomas“ (t. 1, b. l. 19–20). GMPT 2024 m. lapkričio 20 d. rašte, adresuotame ieškovei (jos atstovui), nurodyta, kad P. A. 2022 m. kovo 28 d. GMPT VF Informacinėje sistemoje užregistruotas nebuvo (t. 1, b. l. 13). RVUL 2024 m. lapkričio 21 d. rašte, adresuotame ieškovei (jos atstovui), nurodyta, kad RVUL neturi duomenų, jog 2022 m. kovo 28 d. P. A. RVUL būtų teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat paaiškinta, kad nors 2022 m. kovo 28 d. į RVUL GMP automobiliu buvo pristatyti keli nenustatytos tapatybės asmenys, tačiau šiuo atveju nėra objektyvių duomenų (dokumentų), leidžiančių nustatyti, jog vienas iš tų asmenų buvo P. A. (t. 1, b. l. 18). Taigi, nustatytų duomenų pagrindu spręstina, kad nei GMP, nei RVUL sistemoje P. A. vardu pildytų medicininių duomenų nėra, nes GMP P. A. 2022 m. kovo 28 d. buvo kviečiama kaip nenustatytos tapatybės asmeniui, neturint galimybių nustatyti jo asmens tapatybės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės 2026 m. kovo 9 d. prašymo iš RVUL išreikalauti šios nutarties nurodytus duomenis apie P. A..

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs prašomų dokumentų, neatskleidė bylos esmės. Visų pirma, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės 2026 m. kovo 9 d. prašymo iš RVUL išreikalauti šios nutarties 65 punkte nurodytus duomenis apie P. A., nes nei GMP, nei RVUL sistemoje 2022 m. kovo 28 d. registruotų apsilankymų P. A. vardu nėra (žr. šios nutarties 68 punktą). Antra, nors ieškovė siekia, kad RVUL pateiktų P. A. palydimąjį raštą, kurį surašė GMP brigados vadovė, apžiūros protokolą, duomenis, ar buvo suleisti kokie nors medikamentai, ar jam buvo taikomi kokie nors gydymo metodai, nukentėjusiųjų asmenų pranešimų žurnalo įrašo kopijas, pradėtą ambulatorinę kortelę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės visi ieškovės siekiami gauti duomenys yra nagrinėjamoje byloje. GMP kvietimo kortelėje GMP brigados vadovė D. B. įvardijo aplinkybes, susijusias su nežinomo asmens, kuris rastas (duomenys neskelbtini), apie 30 m. amžiaus, atveju, be kita ko, ir jo perdavimo RVUL aplinkybes, laiką, paciento gyvybinių funkcijų įvertinimą paciento perdavimo metu ir kt. (t. 1, b. l. 54–55). Paciento apžiūros aplinkybės, suleisti medikamentai, paskirti tyrimai buvo įvardinti Specialisto išvados tiriamojoje dalyje, kurioje vertinami duomenys iš RVUL asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (t. 1, b. l. 32–36). Taigi, nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs prašomų dokumentų, neatskleidė bylos esmės, tačiau iš esmės visi ieškovės prašomi išreikalauti duomenys yra nagrinėjamoje byloje. Be kita ko, ji šiais duomenimis vadovavosi teikdama apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis iš RVUL, kuriuos pastaroji objektyviai negali pateikti. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju byloje padarius išvadą, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp P. A. mirties ir GMPT bei RVUL veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo priteisti ieškovei žalą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turtinės ir neturtinės žalos vertinimu.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje kilusio ginčo faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimas. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.