Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria sumažinta Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi V. Ž. paskirta bauda bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aldova“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Nemokumo administratorė 2026 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą taikyti buvusiam atsakovės vadovui V. Ž. (toliau – pareiškėjas) baudą pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 57 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjas 2026 m. liepos 5 d. faktiškai perdavė UAB „Aldova“ dokumentus vieninteliam akcininkui S. F. Dokumentų perdavimas buvo įformintas rašytiniu UAB „Aldova“ 2026 m. liepos 5 d. buhalterinių dokumentų perdavimo aktu (toliau – ir aktas). Pareiškėjas pažymėjo, kad nutarties iškelti UAB „Aldova“ bankroto bylą įsiteisėjimo momentu (2026 m. liepos 31 d.) pareiškėjas jau 26 dienas nebuvo UAB „Aldova“ vadovu, o nuo 2026 m. liepos 5 d. bendrovės dokumentai nebuvo jo dispozicijoje. Todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo nemokumo administratorei perduoti dokumentų, kurių jau neturėjo.

Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga perduoti dokumentus ir turtą pirmiausia tenka paskutiniams bendrovės valdymo organams. Ankstesniam vadovui tokia pareiga gali būti taikoma tada, kai nustatoma, kad konkretus bendrovės turtas ar dokumentai faktiškai yra pas šį asmenį ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure (teisiškai) vadovui. Būtent šiuo aspektu naujai teikiamas 2026 m. liepos 5 d. buhalterinių dokumentų perdavimo aktas turi esminę reikšmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu daugiau kaip tris savaites nebuvo BUAB „Aldova“ vadovas, o bendrovė turėjo kitą paskirtą bei oficialiai įregistruotą vadovą.

Sprendimas dėl apelianto atleidimo ir naujo vadovo paskyrimo priklausė bendrovės kompetentingam organui – vieninteliam akcininkui, todėl apelianto procesinis aktyvumas iki 2026 m. liepos 5 d. neįrodo, kad po šios datos ir toliau jis faktiškai vadovavo bendrovei ar turėjo dokumentus.

Iki nemokumo administratorės reikalavimo BUAB „Aldova“ dokumentai buvo perduoti vienintelio akcininko atstovui S. F., šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2026 m. liepos 5 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas.

Teismas išreikštas abejones dėl dokumentų perdavimo akto pateikimo momento, jo abstraktaus turinio ir dokumentų gavėjo galėjo patikrinti apklausdamas dokumentus perėmusį S. F. arba bendrovės vadovą J. L.

Net jei pripažinti, kad bendrovės dokumentus reikėjo perduoti naujai paskirtam jos vadovui, jų perdavimas bendrovės akcininko atstovui neatitiko įstatymo reikalavimų, tai savaime neįrodo, jog bendrovės dokumentai apskritai nebuvo perduoti ir liko pas apeliantą.

Nei naujai paskirtas bendrovės vadovas, nei vienintelis bendrovės akcininkas nėra gavę nemokumo administratorės reikalavimo perduoti bendrovės dokumentus ir nėra atsisakę jų perduoti. Nėra nustatyta, kad pareigas einantis bendrovės vadovas ar dokumentus perėmęs asmuo atsisakė juos perduoti nemokumo administratorei.

Byloje nenustatyta, kad BUAB „Aldova“ vadovo pasikeitimas buvo fiktyvus, tariamas ar atliktas siekiant išvengti JANĮ nustatytų pareigų.

Naujojo vadovo paskyrimas buvo apsimestinis, siekiant nuslėpti nuo bendrovės kreditorių bei nemokumo administratorės bendrovės dokumentus bei turtą.

Pateiktu aktu nebuvo perduoti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2025–2026 metus. Iš akto turinio negalima nustatyti, kokie dokumentai buvo perduoti.

Negalima nustatyti, ar naujasis bendrovės vadovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, neaišku, kas pateikė informaciją Juridinių asmenų registrui apie bendrovės vadovo pasikeitimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas bendrovės buvusio vadovo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą visa apimtimi už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą neįvykdymą. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, buvusiam vadovui skyrimą už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei.

Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

Pagal JANĮ 57 straipsnio 3 dalį, jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Tačiau perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure (teisiškai) įmonės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-382/2017, 34 punktas; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-322-1120/2022, 53 punktas; 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-653-934/2024, 52 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka patiems valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020, 17 punktas; 2026 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2026, 18 punktas).

Specialusis įstatymas, skirtas bankroto byloms nagrinėti, yra JANĮ. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 21 punktas).

Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aldova“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „RANCAS“ (toliau – nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2026 m. liepos 31 d. Teismas nutartimi nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo, per kurį įgaliojimų netekę bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Terminas įvykdyti nutartimi nustatytą įpareigojimą suėjo 2026 m. rugpjūčio 14 d.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskyrė buvusiam atsakovės vadovui V. Ž. 700 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar maksimalaus sumažinimo, kurį, teismas išnagrinėjęs, skundžiama nutartimi jį iš dalies patenkino ir sumažino apeliantui paskirtą baudą iki 300 Eur, konstatavęs, kad į bylą pateiktas 2026 m. liepos 5 d. buhalterinių dokumentų perdavimo aktas ir jo įrodomoji reikšmė vertinami kritiškai, atsižvelgiant tiek į šio dokumento turinį, tiek į jo pateikimo teismui aplinkybes bei pareiškėjo procesinį elgesį; buvęs bendrovės vadovas, remdamasis 2026 m. liepos 5 d. buhalterinių dokumentų perdavimo aktu tik vėlesniame proceso etape, nepateikė paaiškinimo, kodėl šis dokumentas nebuvo nurodytas ir pateiktas kartu su 2026 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimu į nemokumo administratorės prašymą dėl baudos skyrimo; pareiškėjo 2026 m. liepos 5 d. pateiktame akte bendrovės dokumentai perduoti ne naujai paskirtam vadovui, o jos vieninteliam akcininkui; vien akto egzistavimo faktas nepatvirtina, kad buvo perduoti visi bendrovės dokumentai; atsižvelgęs, kad apelianto įgaliojimai formaliai pasibaigė dar iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, naujasis bendrovės vadovas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2026 m. liepos 8 d., taip pat į 2026 m. liepos 5 d. dokumentų perdavimo akto egzistavimo faktą, nors pastarasis savaime nepatvirtina visų dokumentų perdavimo, teismas nusprendė, kad šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant pareiškėjo atsakomybės mastą. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvęs bendrovės vadovas neįrodė pagrindų panaikinti jam paskirtą baudą visa apimtimi. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu bei prašo panaikinti jam paskirtą baudą visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl toliau nurodomų motyvų.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui skyrimo, neturi esminės reikšmės tai, jog pareiškėjas nemokumo administratorei yra perdavęs dalį dokumentų, nes buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas turi pareigą perduoti nemokumo administratoriui visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir visą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-394-910/2023, 32 punktas).

Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Aldova“ buvo įregistruota 2007 m. rugpjūčio 29 d., nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2026 m. liepos 5 d. bendrovės vadovu buvo V. Ž.

Juridinių asmenų registre 2026 m. liepos 8 d. buvo įregistruotas bendrovės vadovo pasikeitimas; pareiškėjo įgaliojimų pabaigos data buvo 2026 m. liepos 5 d., o naujojo vadovo J. L. (Y. L.) įgaliojimų pradžia – 2026 m. liepos 5 d.

Apeliantas nurodo, kad jis nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu daugiau kaip tris savaites jau nebuvo BUAB „Aldova“ vadovas, o bendrovė turėjo kitą oficialiai įregistruotą vadovą. Sprendimą dėl apelianto atleidimo ir naujo vadovo paskyrimo priėmė bendrovės vienintelis akcininkas, todėl apelianto procesinis aktyvumas iki 2026 m. liepos 5 d. neįrodo, kad po šios datos ir toliau faktiškai jis vadovavo bendrovei ar turėjo jos dokumentus. Taigi, iki nemokumo administratorės reikalavimo, BUAB „Aldova“ dokumentai buvo perduoti vienintelio akcininko atstovui S. F., šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2026 m. liepos 5 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovo įgaliojimų pasibaigimas savaime nepanaikina jo pareigos atsiskaityti už jo vadovavimo laikotarpiu valdytą bendrovės turtą ir dokumentus bei užtikrinti tinkamą jų perdavimą naujai paskirtam vadovui arba kitam teisėtam bendrovės atstovui. Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte tiesiogiai nustatyta vadovo pareiga užtikrinti, kad, keičiantis vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti naujajam vadovui. Šią pareigą papildo CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos vadovo sąžiningumo, protingumo, lojalumo ir rūpestingumo pareigos.

Tinkamas pareigos įvykdymas reiškia ne vien formalų naujo vadovo paskyrimą ar duomenų apie jį įregistravimą Juridinių asmenų registre, bet faktinį ir identifikuojamą bendrovės turto, dokumentų, apskaitos registrų, elektroninių duomenų, prisijungimų bei kitos veiklai reikalingos informacijos perdavimą. Taigi, vien formalus vadovo įgaliojimų pasibaigimas neatleidžia ankstesnio vadovo nuo pareigos perduoti jo faktiškai turimą bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei, jei pastarasis tokiais duomenimis disponuoja ir jų neperdavė paskutiniam bendrovės vadovui.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad apeliantas nepaaiškindamas, kodėl jis 2026 m. liepos 5 d. aktu, esą patvirtinančiu visų dokumentų perdavimą bendrovės akcininkui, pasirėmė tik vėlesniame bylos etape, kai apeliantas pateikė prašymą panaikinti jam teismo paskirtą baudą, leido teismui šį aktą įvertinti visų bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai suabejoti jo patikimumu. Kita vertus, buvusiam bendrovės vadovui tenka pareiga įrodyti tinkamą visų dokumentų bei turto perdavimą, pasibaigus jo pareigų laikui, naujai paskirtam vadovui. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, viena vertus, aktas patvirtina aplinkybę, jog dokumentai buvo perduoti akcininkui, o ne naujai paskirtam bendrovės vadovui, kaip numato teisinis reguliavimas, nors apeliantas apie šio vadovo paskyrimą žinojo, kita vertus, nepakankamai konkretus dokumentų perdavimo aktas, kuriame nėra išsamaus dokumentų apyrašo, savaime nepatvirtina, jog buvo perduoti visi bendrovės dokumentai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien dokumento, pavadinto „buhalterinių dokumentų perdavimo aktu“, egzistavimas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas akcininkui perdavė bendrovės apskaitos dokumentus bei kitą apskaitai reikalingą informaciją. 2026 m. liepos 5 d. akto turinys visiškai nekonkretizuotas, jame nenurodyti, kokie dokumentai perduodami, neįvardyti jų pavadinimai, laikotarpiai, kiekiai ar kiti duomenys, leidžiantys objektyviai nustatyti, kokia apimtimi jie perduoti. Akte apsiribojama bendro pobūdžio nuoroda į segtuvų perdavimą. Kadangi būtent buvusiam bendrovės vadovui (šiuo atveju apeliantui) tenka pareiga įrodyti, kokius konkrečius dokumentus (ir turtą) jis perdavė, pasibaigus jo kaip vadovo įgaliojimų laikui, o tokių duomenų iš pateikto Akto turinio nustatyti negalima, todėl vien apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad jis perdavė visus bendrovės dokumentus jos akcininkui, visiškai nepaaiškinant aplinkybių dėl perduoto turto, vertinami, kaip nepakankami visiškam įsitikinimui konstatuoti šiam faktui (CPK 12, 178 straipsnis). Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad visgi tai yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudos, o ne įrodymas apie realų pareigos perduoti dokumentus naujam vadovui (ar akcininkui) įvykdymą. O tai reiškia, kad priešingai nei bando įteigti apeliantas, jis turėjo ne tik pareigą, bet ir realią galimybę nemokumo administratorei perduoti jos reikalaujamus visus bendrovės duomenis, t. y. finansinius duomenis už 2025–2026 metų laikotarpį.

Kita vertus, tai, kaip apeliantas organizavo bendrovės veiklą jo vadovavimo metu, yra nulemta jo, kaip buvusio BUAB „Aldova“ vadovo, padarytų sprendimų pasirenkant bendrovės valdymo ir jos veiklos organizavimo modelį, o tai reiškia, kad tinkamai nevykdydamas pareigos teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui už 2025–2026 metus, o po to, kai pasibaigė jo vadovavimo laikas, netinkamai perdavus dokumentus akcininkui, akte konkrečiai neįvardijus perduodamų dokumentų apimties, taip apsisunkindamas galimybes suprasti tokio akto turinį bei perduotų akcininkui dokumentų apimtį, jis veikė išimtinai savo rizika. Pareiga perduoti visus bendrovės dokumentus bei turtą ir atsakomybė už netinkamą tokios pareigos vykdymą tenka apeliantui. Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad trūksta bendrovės veiklos dokumentų, pagrindžiančių finansinės apskaitos duomenis nurodytu laikotarpiu, kurie leistų nemokumo administratorei nustatyti teisingą bendrovės turto ir įsipareigojimų balansą, patikrinti kreditorių reikalavimų apimtis ir jų pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su visų bendrovės dokumentų ir turto perdavimu nemokumo administratorei, konstatuodamas, kad apeliantas tinkamai neįvykdė šios pareigos, tai lėmė pagrįstas teismo išvadas dėl pagrindo nebuvimo panaikinti apeliantui jam paskirtą baudą visa apimtimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visumą aplinkybių, konstatuodamas netinkamą buvusio vadovo elgesį, nevykdant jam tenkančios pareigos ir paskirtą baudą individualizavo, atitinkamai, skundžiama nutartimi ją sumažindamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į CPK 107 straipsnį, numatantį baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, prieina prie išvados, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui paskirtos baudos dydį sumažinus iki 300 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias baudos už JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymą skyrimą bei panaikinimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas suinteresuoto asmens V. Ž. skundas ir sumažinta Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi V. Ž. paskirta bauda iki 350 Eur bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aldova“ bankroto byloje, palikti nepakeistą.