Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEKBERA“ ir atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEKBERA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Dėl Techninės specifikacijos 14 priedo 2 punkte numatytos TETRA integracijos ieškovė teigė, kad galimybė gauti gamintojo „Motorola Solutions“ DIMETRA API prieigą priklauso nuo Pirkime nedalyvaujančio trečiojo asmens („Motorola Solutions“) komercinio sprendimo, o ne vien nuo objektyvių, iš anksto žinomų kriterijų. Ieškovė ir jos partnerė UAB „Nordic Software“ kreipėsi dėl prieigos, tačiau jos negavo. Šiuo aspektu ieškovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 ir teigė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja tas pats esminis teisiškai reikšmingas požymis – tiekėjo galimybė gauti sutarties vykdymui reikalingą API prieigą priklauso nuo Pirkime nedalyvaujančio trečiojo asmens diskrecijos. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad TETRA integracijos neįgyvendinimas formaliai nelaikomas sutarties pažeidimu, šios problemos nepašalina. Konkurencijos ribojimo nepašalina ir tai, kad už TETRA integracijos įgyvendinimą atsakovė iš anksto nustatė 50 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atlygį: prieigą turintis tiekėjas gali įvertinti integracijos sąnaudas ir į jas atsižvelgti nustatydamas pasiūlymo kainą, o jos neturintis – negali. Ieškovė tai vertino kaip informacinę ir ekonominę tiekėjų nelygybę, kurios nepašalina formalus integracijos neprivalomumas ar fiksuotas atlygis už jos įgyvendinimą.

Dėl sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčiuose nustatytų dokumentų rengimo ir derinimo terminų ieškovė nurodė, kad tiekėjas per 30 kalendorinių dienų turi parengti ir suderinti projekto reglamentą, o per 6 mėnesius – detaliosios analizės ir projektavimo dokumentus. Ieškovė ginčijo ne pačius 30 kalendorinių dienų ir 6 mėnesių terminus, bet jų skaičiavimo bei rizikos paskirstymo tvarką. Į terminus įtraukiamas ir nuo atsakovės veiksmų priklausantis derinimas, tačiau jos pastabų pateikimas, apimtis ar turinys savaime nesudaro pagrindo terminus pratęsti. Taigi, tiekėjui tenka ir atsakovės veiksmų nulemto vėlavimo rizika, o už terminų praleidimą numatytos atitinkamai 500 Eur ir 10 000 Eur baudos. Ieškovės vertinimu, tai pažeidžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje numatytos 600 000 Eur premijos, kurios mokėjimas siejamas su tinkamu, visišku, kokybišku ir savalaikiu Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos (toliau – GMP IS) sukūrimu, įdiegimu ir perdavimu, ieškovė teigė, kad ginčijamas mechanizmas suteikia atsakovei pernelyg plačią diskreciją ir neužtikrina pakankamo teisinio tikrumo tiekėjams. Premijos skyrimas siejamas su vertinamaisiais kriterijais („nežymiais ar formaliais neatitikimais“, „dideliu arba nuolatiniu sutarties sąlygos vykdymo trūkumu“, esminiais ar pakartotiniais sutarties pažeidimais ir neišspręstais atsakovės reikalavimais). Ieškovės vertinimu, net ir įvykdžius nustatytas sąlygas, atsakovė turi teisę, bet ne pareigą premiją sumokėti. Kadangi premija sudaro apie 10 proc. sutarties vertės, skirtingi tiekėjų lūkesčiai ją gauti gali lemti nevienodą pasiūlymų kainodarą, iškraipyti kainų palyginamumą ir konkurenciją.

Dėl sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktyje nustatyto mokėjimų stabdymo, jei paslauga ar jos dalis neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų, ieškovė nurodė, kad ginčijama nuostata nenustato nei minimalaus neatitikties reikšmingumo kriterijaus, nei stabdomos mokėti sumos santykio su trūkumo svarba, todėl mokėjimai galėtų būti stabdomi ir dėl nežymių, formalių ar ginčijamų neatitikimų. Be to, tokie neatitikimai pagal sutarties 5.2.4 papunktį savaime nepanaikina teisės į premiją, todėl pagrindiniam atlygiui suteikiama mažesnė apsauga. Ieškovės teigimu, ginčijamas mokėjimų stabdymo mechanizmas sukuria ir reikšmingą pinigų srautų bei 24 mėnesių trukmės projekto finansavimo riziką, todėl tiekėjas ją turi įtraukti į pasiūlymo kainą kaip papildomą rizikos priedą. Ieškovės vertinimu, vienkartinis sutartyje numatytas avansas šios rizikos nepašalina, nes neužtikrina pinigų srautų stabilumo visą sutarties vykdymo laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino įrodymus, neatsakė į esminius ieškovės argumentus, dalies išvadų nemotyvavo, kitas pagrindė paviršutiniškai, taip pažeisdamas CPK 183, 185, 260, 263 ir 270 straipsnių reikalavimus. Neaiškias, dviprasmiškas bei tarpusavyje prieštaraujančias Pirkimo sąlygas teismas nepagrįstai pateisino sisteminiu aiškinimu, užuot įvertinęs jų aiškumą ir atitiktį VPĮ. Šiuo atveju motyvavimo trūkumus patvirtina ne vien ieškovės nesutikimas su bylos baigtimi, bet ir negalėjimas suprasti konkrečių teismo išvadų faktinio ir teisinio pagrindo. Tai, kartu su netinkamu materialiosios teisės normų taikymu ir nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos, sudaro pagrindą panaikinti sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).

Vertindamas reikalavimą savarankiškai gauti „Motorola Solutions“ DIMETRA API prieigą, teismas nepagrįstai susiaurino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 taikymo apimtį. Aplinkybė, kad prieigos nereikalaujama turėti teikiant pasiūlymą, o jos neturėjimas nesukelia sutartinės atsakomybės, nėra pakankama byloms atriboti. Nutartyje suformuluotas bendrasis rizikos paskirstymo principas nėra apribotas išimtinai tik pasiūlymo tinkamumo vertinimo stadija. Jeigu perkančioji organizacija galėjo užsitikrinti prieigos suteikimą, bet to nepadarė, papildomos išlaidos ir konkurencijos ribojimas negali būti perkeliami tiekėjams. Todėl reikėjo įvertinti, kam priskirta prieigos negavimo rizika, kas ją kontroliuoja ir kaip ji veikia tiekėjų konkurencinę padėtį.

Teismo išvada, kad nepakanka duomenų apie prieigos suteikimo priklausomybę nuo subjektyvaus „Motorola Solutions“ komercinio sprendimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 45, 47 bei 48 punktams. UAB „Nordic Software“ susirašinėjime su „Motorola Solutions“ nurodyta, kad licencijos negali būti išduotos, kol pardavimų atstovas nepatvirtina „verslo galimybės“ egzistavimo. Atsakovės pateiktoje brošiūroje nurodytoje paraiškos formoje taip pat prašoma paaiškinti, kodėl gamintojai būtų naudinga priimti pareiškėją į kūrėjų programą ir kokią vertę ji gautų. Aktualūs dokumentai patvirtina, kad šis mechanizmas nepasikeitė, todėl teismas turėjo paaiškinti, kokiais įrodymais grindžia priešingą išvadą.

Teismo akcentuotos aplinkybės – sankcijų už TETRA integracijos neįgyvendinimą netaikymas ir galimybė įvykdyti pagrindinę Pirkimo objekto dalį – savaime nepašalina konkurencijos ribojimo. Galimybės įvykdyti dalį sutarties priklausomybė nuo trečiojo asmens sprendimo jau rengiant pasiūlymą veikia tiekėjo apsisprendimą dalyvauti Pirkime, kainodarą ir konkurencinę padėtį. Formalus leidimas dalyvauti neužtikrina veiksmingos konkurencijos, jeigu tiekėjas negali lygiavertiškai pretenduoti į visą Pirkimo objektą.

Teismas nepagrįstai iš ieškovės reikalavo įrodyti realias TETRA integracijos sąnaudas, jų santykį su 50 000 Eur atlygiu ir tiekėjų ekonominio pranašumo dydį, nors tam reikalinga informacija nepateikta Pirkimo dokumentuose ir neprieinama neturint API prieigos. Informacijos trūkumas, kurį ieškovė ir ginčijo, negalėjo būti panaudotas jos nenaudai: nenustačius sąnaudų, nėra pagrindo spręsti, kad atlygis tinkamai jas kompensuoja, įskaitant pagrįstą pelną, ar neiškraipo konkurencijos.

Vertindamas sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčius, teismas neatsakė į argumentą dėl šalių teisių ir pareigų asimetrijos. Pagal 4.2 papunktį tiekėjui nenumatytas paslaugų, etapo ar periodo suteikimo termino pratęsimas, o pagal 5.5.3.1 papunktį atsakovės mokėjimo terminas gali būti automatiškai pratęstas jai laiku negavus lėšų iš trečiojo asmens. Taigi, objektyviai panaši, nuo šalies nepriklausanti vėlavimo rizika paskirstyta skirtingai. Ieškovė reikalavo ne tapačių šalių teisių, bet tokio skirtumo objektyvaus pateisinimo ir proporcingumo įvertinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.186 straipsnio 3 dalį.

Techninės specifikacijos PVR-35 ir PVR-36 papunkčiuose nustatyti atsakovės pastabų pateikimo terminai įskaičiuojami į bendrus 30 kalendorinių dienų ir 6 mėnesių dokumentų parengimo bei suderinimo terminus. Atsakovei išnaudojus visą pastaboms skirtą laiką, tiekėjui jo lieka mažiau, tačiau atitinkamas pratęsimas nenumatytas. Teismas šią galimybę pripažino, bet nepagrįstai vertino tik kaip teorinę būsimo vėlavimo riziką ir reikalavo techniniais ar organizaciniais duomenimis įrodyti terminų nepakankamumą. Ieškovė ginčijo ne galimybę jų laikytis kiekvienu atveju, o nuo atsakovės veiksmų priklausančios laiko rizikos perkėlimą tiekėjui. Todėl reikėjo įvertinti rizikos paskirstymo proporcingumą ir šalių interesų pusiausvyrą, o ne reikalauti įrodyti konkretų būsimą vėlavimą.

Dėl 600 000 Eur premijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 2026 m. gegužės 29 d. paaiškinimas pašalina sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.3 papunkčio neaiškumą. Formuluotė „turi teisę, bet ne pareigą“ suteikia atsakovei diskreciją spręsti dėl premijos išmokėjimo net ir įvykdžius premijos gavimo sąlygas. Atsakovės vėliau pateiktas priešingas šios nuostatos aiškinimas sutarties formuluotės nepakeitė, todėl jos sukuriamas teisinis neapibrėžtumas išliko. Teismas nepaaiškino, kaip šią formuluotę suderino su išvada apie privalomą premijos mokėjimą. Be to, 5.2.4 papunktyje atskirti nežymūs ir reikšmingi neatitikimai bei 10.2 papunktyje apibrėžti dideli ar nuolatiniai trūkumai nepašalina savarankiško 5.2.5 papunkčio pagrindo nemokėti premijos dėl „pagrįstų ir neišspręstų reikalavimų dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo“ neapibrėžtumo. Nenustačius objektyvių reikalavimo pagrįstumo kriterijų, net ginčijamas reikalavimas dėl santykinai nereikšmingo pažeidimo gali lemti visos premijos neišmokėjimą. Sisteminis aiškinimas į šį konkretų ieškovės argumentą neatsako.

Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą ekonominiais skaičiavimais ar specialistų vertinimais įrodyti premijos dydžio neproporcingumą, nors ieškovė ginčijo reikšmingo ekonominio skatinimo mechanizmo derinį su neaiškiomis jo taikymo sąlygomis, o ne izoliuotai vertinamą 600 000 Eur sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025, vertinant ekonominio naudingumo kriterijus, taip pat pabrėžta realios pridėtinės vertės ir jai suteikiamos ekonominės vertės proporcingumo būtinybė. Ieškovė neprivalėjo apskaičiuoti hipotetinio pasiūlymo kainos pokyčio – teismas pirmiausia turėjo įvertinti mechanizmo aiškumą, objektyvumą ir galimybę visiems tiekėjams vienodomis sąlygomis nustatyti jo ekonominę reikšmę.

Teismas neįvertino, kad reikšmingas premijos dydis kartu su neapibrėžtomis jos mokėjimo sąlygomis gali lemti nevienodas tiekėjų galimybes įvertinti premijos gavimo tikimybę ir, atitinkamai, iškraipyti jų pasiūlymų kainodarą. Ankstesnių sutartinių santykių su atsakove turintis ar jos taikomus skatinimo mechanizmus geriau žinantis tiekėjas gali tiksliau įvertinti premijos gavimo tikimybę, o kiti tiekėjai turi remtis vien prieštaringais Pirkimo dokumentais, todėl tą pačią riziką į pasiūlymo kainą gali įtraukti skirtingai. Aplinkybė, kad premija nėra pasiūlymų vertinimo kriterijus, šio poveikio nepaneigia. Viešųjų pirkimų tarnyba ją pripažino kainodaros elementu, kuriam taikomi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintoje Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 4 punkto reikalavimai neriboti konkurencijos ir nesudaryti skirtingų dalyvavimo sąlygų. Teismas šio vertinimo neaptarė ir nepatikrino mechanizmo poveikio pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį bei 35 straipsnio 4 dalį.

Dėl sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunkčio teismas nepagrįstai sutapatino mokėjimų stabdymo sąlygos aiškumą rengiant pasiūlymą su konkrečiu naudojimusi šia teise vykdant sutartį. Bendrieji sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimai riboja netinkamą teisės įgyvendinimą, tačiau nepašalina atsakovės pareigos iš anksto aiškiai apibrėžti jos pagrindus ir apimtį. Tiekėjas iš Pirkimo dokumentų turi galėti nustatyti, kokie neatitikimai ir kokia apimtimi gali lemti mokėjimų stabdymą. Jei šios ribos priklauso nuo būsimo atsakovės vertinimo ir abstrakčių principų taikymo, tiekėjas negali pakankamai tiksliai įvertinti stabdymo apimties, trukmės, apyvartinio kapitalo poreikio bei finansavimo sąnaudų ir tinkamai nustatyti pasiūlymo kainos.

Mokėjimų stabdymo mechanizmas nepagrįstai vertintas atskirai nuo bendro sutarties rizikos paskirstymo. Argumentas, kad 5.2.4 ir 5.5.4 papunkčiai reglamentuoja skirtingos paskirties mokėjimus, neatsako į ieškovės nurodytą apsaugos nenuoseklumą: nežymūs ar formalūs neatitikimai nepanaikina teisės į papildomą premiją, tačiau gali lemti pagrindinio atlygio sustabdymą. Be to, tiekėjui nustatomi griežti terminai be atitinkamo pratęsimo mechanizmo, o atsakovei suteikiamos galimybės atidėti ar sustabdyti piniginių prievolių vykdymą. Teismas turėjo įvertinti ne tik kiekvieną nuostatą atskirai, bet ir bendrą jų poveikį šalių teisių bei pareigų pusiausvyrai ir tiekėjo galimybei iš anksto racionaliai įvertinti sutarties vykdymo finansinę riziką.

Teismo išvada, kad nebuvo galima nustatyti, kokia prašomų priteisti išlaidų dalis teko konkretiems procesiniams veiksmams, prieštarauja pateiktiems įrodymams. PVM sąskaitų faktūrų Nr. TGSLT2602487 ir Nr. TGSLT2602833 prieduose kiekviena paslauga nurodyta atskirai, įvardijant jos suteikimo datą, atliktą darbą ir sugaištą laiką. Kiekvieno procesinio veiksmo kainą buvo galima tiesiogiai apskaičiuoti. Net ir laikant išlaidų detalizavimą nepakankamu, tai nepateisino jų sumažinimo daugiau kaip tris kartus.

Priteista 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta individualizuotu paslaugų vertinimu. Teismas apsiribojo bendrais teiginiais apie bylos nesudėtingumą, argumentų pasikartojimą, šalutinius procesinius klausimus ir išlaidų nedetalizavimą, tačiau nenurodė, kokią sumą pripažino pagrįsta už kiekvieną dokumentą.

Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai nereiškia, kad kiekvienu atveju priteistina suma turi būti už juos mažesnė. Šiuo atveju visa 18 595,19 Eur suma pagrįsta dokumentuotu darbo laiku ir vienodu sutartu įkainiu, o maždaug 24 proc. skirtumą nuo apskaičiuotos 14 989 Eur sumos pateisina realus bylos sudėtingumas bei papildomų paslaugų apimtis. Byla apėmė keturias savarankiškas, atskiros techninės ir teisinės analizės reikalavusias Pirkimo sąlygas. Atsakovės atsiliepimas į ieškinį sudarė 25 puslapius, triplikas – 34 puslapius, o šešių pagrindinių procesinių dokumentų bendra apimtis – 86 puslapius. Papildomo darbo pareikalavo tarptautinis ginčo elementas – JAV bendrovės „Motorola Solutions“ API suteikimo kriterijų, susirašinėjimo ir anglų kalba pateiktų paaiškinimų analizė. Visų keturių ginčytų sąlygų įvertinimas atsakovės naudai taip pat patvirtina jos teisinės gynybos tinkamumą ir veiksmingumą.

Išlaidų pagrįstumą papildomai patvirtina ieškovės nurodytos didesnės bylinėjimosi išlaidos. Jos 2026 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodyta 30 793,74 Eur suma, iš kurios 22 437,80 Eur sudaro atlygis advokatams be PVM.

Atsakovė nepagrįstai sutapatina galimybę aritmetiškai apskaičiuoti apskaityto darbo kainą su išlaidų pagrįstumo ir atlygintinumo nustatymu. PVM sąskaitos faktūros, laiko apskaitos ataskaitos ir vienodas 175 Eur valandinis įkainis patvirtina atsakovės ir jos atstovų tarpusavio atsiskaitymus, tačiau savaime neįrodo, kad visa 18 595,19 Eur suma priteistina iš ieškovės pagal CPK 98 straipsnį ir Rekomendacijas.

Atskirose apskaitos eilutėse nurodytas susipažinimas su ieškovės procesiniais dokumentais, jų analizė ir atsakomųjų dokumentų rengimas nelaikytini savarankiškomis atlygintinomis paslaugomis. Be to, tų pačių paslaugų rengimo etapų išskaidymas į kelis panašius įrašus, pavyzdžiui, atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimo apskaitymas keturiais įrašais, nepatvirtina viso nurodyto laiko būtinumo ir protingumo.

Teismas pakankamai motyvavo 6 000 Eur išlaidų priteisimą: įvertino ginčo apimtį ir sudėtingumą, pagrindinių procesinių dokumentų pobūdį, argumentų pasikartojimą, šalutiniams procesiniams klausimams suteiktas paslaugas bei pateiktų duomenų detalumą. Pripažinęs, kad atsiliepimui į ieškinį ir triplikui parengti reikėjo pirkimo dokumentų, šalių pozicijų, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos analizės, teismas kartu nustatė, jog ginčas apsiribojo keturiomis pirkimo sąlygomis, nebuvo itin sudėtingas, o vėlesniuose dokumentuose plėtoti jau išdėstyti argumentai. Teismas nekonstatavo, kad konkretūs darbai apskritai buvo nereikalingi, bet, įvertinęs paslaugų visumą ir tarpusavio ryšį, visą prašomą sumą pripažino neatitinkančia būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo kriterijų.

Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai yra maksimalios ribos, o ne automatiškai priteistinos sumos. Konkretus atlyginimas nustatomas pagal Rekomendacijų 2 punkto kriterijus, įskaitant bylos sudėtingumą, paslaugų pobūdį ir darbo laiko sąnaudas. Atsakovės skaičiavimas grindžiamas pernelyg formaliu procesinių veiksmų atskyrimu ir maksimalių koeficientų taikymu kiekvienam dokumentui, nors atskiruose dokumentuose buvo plėtojama viena bendra pozicija, remiantis panašiais argumentais. Atsakovė nepagrindė ir išimtinių aplinkybių, leidžiančių viršyti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

Atsakovė bylos sudėtingumą iš esmės grindžia atlikto darbo kiekiu, o ne išskirtinai sudėtingais teisiniais ar faktiniais klausimais. Būtinybė analizuoti „Motorola Solutions“ API integraciją, premijos, mokėjimų stabdymo ir dokumentų derinimo mechanizmus bei bendrovės paaiškinimus anglų kalba taip pat neįrodo išskirtinio bylos sudėtingumo. Teismas šios analizės poreikį pripažino, tačiau atsakovė nepaaiškino, kokių papildomų teisinių ar faktinių problemų kilo ir kokios papildomos sąnaudos buvo objektyviai būtinos.

Teismas tinkamai motyvavo sprendimą: atskleidė ginčijamų sąlygų turinį, palygino bylą su kasacinio teismo nagrinėta situacija, įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, susirašinėjimą ir „Motorola Solutions“ partnerystės programos dokumentus, pasisakė dėl konkurencijos bei įrodinėjimo naštos. Ieškovė išsamiai kritikuoja konkrečius sprendimo motyvus, todėl jos teiginys apie jų nebuvimą prieštaringas. Nesutikimas su sisteminiu sąlygų aiškinimu yra materialiosios teisės taikymo klausimas, o galimus motyvavimo trūkumus apeliacinės instancijos teismas gali pašalinti nekeisdamas teisingo bylos rezultato.

Teismas pagrįstai atribojo nagrinėjamą bylą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 vertintos situacijos pagal trijų aplinkybių visumą: API prieigos nereikia turėti pateikiant pasiūlymą; ji nėra kvalifikacijos, pasiūlymo atitikties ar vertinimo kriterijus; TETRA integracijos neįgyvendinimas nelaikomas netinkamu visos sutarties vykdymu ir nesukelia sutartinės atsakomybės. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktį tai neturi įtakos ir premijos išmokėjimui. Ankstesnėje kasacinėje byloje prieigos neturėjimas kliudė pasiūlymo tinkamumui ir pirkimo laimėjimui, todėl skiriasi ne tik reikalavimo taikymo momentas, bet ir jo teisinės bei ekonominės pasekmės.

Sprendimo išvada dėl „Motorola Solutions“ prieigos suteikimo mechanizmo pagrįsta konkrečiais įrodymais. Partnerystės programoje vertinami objektyviai patikrinami pareiškėjo teisinio statuso, draudimo, technologinės kompetencijos, patirties, vaidmens kuriant sprendimą, atsakomybės už produktą ir įsipareigojimo laikytis API licencijos sąlygų kriterijai. Paraiškoje esantys komerciniai klausimai savaime nepaneigia šių kriterijų objektyvumo. Ieškovės pateiktas 2020 m. susirašinėjimas susijęs su kitu pirkimu ir ankstesnėmis aplinkybėmis, o aktuali partnerystės programos brošiūra patvirtinta 2024 m. Vėlesnis UAB „Nordic Software“ susirašinėjimas neatskleidžia visos paraiškos nagrinėjimo eigos ir galutinio sprendimo, todėl neįrodo, kad prieiga nesuteikiama išimtinai dėl subjektyvios komercinės valios. Ieškovė nepateikė duomenų, kad šiame Pirkime būtų kreipusis dėl API prieigos ir savarankiškai bandžiusi ją gauti; ji remiasi ankstesniu atsisakymu ir kitos bendrovės nebaigtu susirašinėjimu. Net ir darant prielaidą, kad prieigos suteikimo mechanizmas nepasikeitė, tai nepaneigtų esminio bylų skirtumo – šiame Pirkime prieigos negavimas neturi įtakos pasiūlymo tinkamumui, laimėjimui, sutartinei atsakomybei ar premijai.

Teismas neneigė ieškovės teisės ginčyti sutartinio pobūdžio reikalavimą, tačiau teisinio suinteresuotumo pripažinimas neatleidžia nuo pareigos įrodyti jo neteisėtumą. Ieškovė nepagrindė, kaip konkrečiai API sąlyga paveikė ar galėjo paveikti jos apsisprendimą dalyvauti Pirkime, pasiūlymo kainą ar konkurencinę padėtį. Teismas pripažino, kad API prieigą turintis tiekėjas gali geriau žinoti integracijos techninius aspektus ir sąnaudas, tačiau viešųjų pirkimų teisė reikalauja nesukurti nepagrįstų privilegijų, o ne pašalinti visus rinkoje egzistuojančius pasirengimo ir informuotumo skirtumus. Tokio skirtumo pavadinimas „struktūriniu“ nepakeičia pareigos įrodyti realų konkurencijos iškraipymą.

Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl integracijos sąnaudų ir 50 000 Eur atlygio. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius ieškovė, teigianti, kad ši suma neatitinka sąnaudų ir iškraipo konkurenciją, turėjo tai pagrįsti. Tai nėra objektyviai neįmanomas įrodinėjimas: profesionali informacinių technologijų rinkos dalyvė, pasitelkusi integracijos partnerį, galėjo pateikti bent apytikrį rinkos kainos ar analogiškų projektų sąnaudų vertinimą, ekonominius skaičiavimus ar specialistų išvadas. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad sumos apskaičiavimo metodikos neatskleidimas savaime nepažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, nes tiekėjams žinomas atlygio dydis, mokėjimo sąlyga ir tai, kad ši suma neįtraukiama į pasiūlymų vertinimą. Pirkimo dokumentų aiškumo pareiga ir procesinė įrodinėjimo našta yra skirtingi klausimai, todėl pirmoji nepanaikina ieškovės pareigos pagrįsti konkurencijos ribojimą.

Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčiuose nustatyta dokumentų derinimo tvarka yra aiški, o tiekėjui tenkanti rizika proporcinga. Techninės specifikacijos PVR-35 ir PVR-36 papunkčiai nustato pastabų pateikimo terminus ir derinimo ciklus, o 2026 m. gegužės 29 d. paaiškinimai pašalina tiekėjo atsakomybę už atsakovės kaltės ar vėlavimo nulemtą termino praleidimą. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nenustatė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nes tiekėjai iš anksto žino derinimo procedūrą ir gali į ją atsižvelgti planuodami darbus.

Dokumentų pateikimo ir mokėjimo terminai reglamentuoja skirtingos prigimties prievoles, todėl skirtingi jų rizikos valdymo mechanizmai savaime nepažeidžia CK 6.186 straipsnio 3 dalies. Tiekėjo vėlavimas tiesiogiai veikia sistemos sukūrimą ir įdiegimą, o atsakovės mokėjimo vėlavimas dėl trečiųjų asmenų lėšų pervedimo tokio poveikio neturi. 5.5.3.1 papunktyje numatytas tik mokėjimo termino pratęsimas iki 60 kalendorinių dienų, atsakovei laiku negavus lėšų; jis siejamas su jos nekontroliuojamomis viešojo finansavimo procedūromis, įskaitant 3.3 papunktyje numatytą finansavimą. Tiekėją savo ruožtu saugo atsakomybės netaikymas dėl atsakovės vėlavimo. Teismas pripažino, kad atsakovei išnaudojus pastaboms skirtą laiką tiekėjui lieka mažiau laiko taisymams, tačiau ieškovė neįrodė, jog dėl dokumentų apimties, sudėtingumo ir derinimo ciklų bendri 30 dienų bei 6 mėnesių terminai nepakankami. Net ginčijant rizikos paskirstymo mechanizmą būtina pagrįsti jo neproporcingumą konkrečiais duomenimis. Ieškovė, kaip profesionali rinkos dalyvė, galėjo pateikti apytikrį analogiškų dokumentų rengimo trukmės vertinimą; vien teorinės vėlavimo galimybės nepakanka.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.3 papunkčio formuluotė „turi teisę, bet ne pareigą“, aiškinama kartu su 5.2.4–5.2.6 papunkčiais ir 2026 m. gegužės 29 d. paaiškinimais, nesuteikia atsakovei neribotos diskrecijos nemokėti premijos. Paaiškinimuose aiškiai nurodyta, kad ji negali atsisakyti mokėti tiekėjui, įvykdžiusiam 5.2.3 papunkčio sąlygas, kai nėra 5.2.5 papunkčio nemokėjimo pagrindų; su tuo sutiko ir Viešųjų pirkimų tarnyba. 5.2.6 papunkčio nuostata, kad premija nėra privalomas mokėjimas ir jos skyrimas nesukuria teisėto lūkesčio ją gauti, vertintina šių sąlygų kontekste, o ne kaip absoliuti atsakovės pasirinkimo laisvė. Izoliuotas formuluotės aiškinimas prieštarautų CK 6.193 straipsniui ir ignoruotų visą premijos mokėjimo sistemą.

Premijos nemokėjimo pagrindas dėl „pagrįstų ir neišspręstų reikalavimų dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo“ yra objektyviai patikrinamas. Reikalavimo pagrįstumą konkretina sutarties specialiųjų sąlygų 9 skyriuje nustatyti netesybų pagrindai ir dydžiai, įskaitant 9.10.1 bei 9.10.2 papunkčiuose numatytas 500 Eur ir 10 000 Eur baudas, todėl atsakovė negali savavališkai sukurti pažeidimo ir juo pagrįsto reikalavimo. Reikalavimas laikomas išspręstu šalims susitarus arba įsiteisėjus teismo ar arbitražo sprendimui; iki tol jo neišspręstumas yra objektyvi proceso būsena. Sutarties 10.2 papunktyje skaitiniais kriterijais konkretinamas didelis ar nuolatinis trūkumas, o aptariamą savarankišką pagrindą konkretina 9 skyriaus netesybų sistema. Tai, kad nuostatos taikymas reikalauja nustatyti konkretų faktą, o ne vien pritaikyti skaitinį kriterijų, savaime nepažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies.

Premijos sąlygų aiškumas ir jos dydžio ekonominis pagrįstumas yra savarankiški klausimai, kuriuos ieškovė kėlė byloje, o teismas atskirai išnagrinėjo. Papildomas ekonominis skatinimas nėra draudžiamas, jo modelio pasirinkimas priklauso atsakovės ekonominei bei organizacinei diskrecijai, kurios teismas negali pakeisti vien dėl galimo kitokio modelio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022 57 punktą ekonominių pirkimo parametrų nepagrįstumą turi įrodyti juos ginčijantis tiekėjas. Ieškovė nepateikė skaičiavimų, specialistų vertinimų ar rinkos analizės, patvirtinančių premijos dydžio neproporcingumą. Viešųjų pirkimų tarnybos pastaba dėl Metodikos 4.5 punkto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025 taip pat susijusios su premijos santykiu su papildoma ekonomine nauda; šio klausimo iškėlimas neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos. Prielaida, kad ankstesnių santykių su atsakove turintys tiekėjai geriau prognozuos premijos gavimą, nepagrįsta įrodymais. Premijos dydis, mokėjimo sąlygos ir nemokėjimo pagrindai iš anksto vienodai paskelbti, premija neįtraukiama į pasiūlymų vertinimą, o visiems tinkamai ir laiku sutartį įvykdžiusiems tiekėjams taikomos vienodos jos gavimo sąlygos.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktis aiškiai sieja mokėjimų stabdymą su konkrečia reikalavimų neatitinkančia paslauga ar jos dalimi ir laikotarpiu iki neatitikties pašalinimo. Jis nesuteikia teisės stabdyti mokėjimų už kitas tinkamai suteiktas paslaugas ar tęsti sustabdymą pašalinus trūkumą; tai patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Sąlyga aiškintina kartu su CK 6.58 straipsnio priešpriešinių prievolių vykdymo taisyklėmis, pagal kurias stabdymo apimtis turi būti proporcinga neįvykdytai prievolės daliai, o teisė įgyvendinama sąžiningai ir protingai. Atsakyme į pretenziją taip pat paaiškinta, kad priešpriešinių piniginių reikalavimų atveju mokėjimas gali būti stabdomas tik iki jų išsprendimo ir tik jų apimtimi. Tai bendrojo civilinio reguliavimo konkretinimas, o ne išskirtinė atsakovės privilegija. Sąlygos aiškumo vertinimas negali būti atskirtas nuo jai taikomų įstatymo normų, o teorinė nesąžiningo taikymo galimybė neįrodo pačios sąlygos neteisėtumo. Ieškovė objektyviais duomenimis nepaneigė CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalimis grindžiamos sąžiningumo prezumpcijos.

Prieštaravimo tarp 5.2.4 ir 5.5.4 papunkčių nėra, nes premija siejama su galutiniu visos sutarties rezultatu, o mokėjimų stabdymas – su einamuoju atsiskaitymu už netinkamai suteiktą konkrečią paslaugą. Nežymių neatitikimų vertinimas baigus sutartį ir mokėjimo sulaikymas, kol konkrečios dalies trūkumas nepašalintas, turi skirtingą paskirtį, todėl jiems pagrįstai taikomos skirtingos sąlygos. Taip pat netapatintina tiekėjo terminų laikymosi pareiga ir atsakovės teisė sustabdyti mokėjimą: pastaroji priklauso nuo tiekėjo kontroliuojamos aplinkybės – paslaugos atitikties reikalavimams. Dėl to netaikytina analogija su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022, kurioje vertintos iš anksto neapibrėžtos ir tiekėjo nekontroliuojamos rizikos. Ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl ginčijamos sąlygos kredito įstaigos atsisakytų finansuoti projektą, finansavimas būtų neįmanomas ar tiekėjas negalėtų įvertinti įsipareigojimų. Teiginius apie visiškai neprognozuojamus pinigų srautus papildomai paneigia 5.6 papunktyje numatytas avansas ir 5.5.1–5.5.3 papunkčiuose nustatyta atsiskaitymo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Nustatyta, kad VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba 2026 m. gegužės 4 d. paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ 7647137.

Ieškovė 2026 m. gegužės 14 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų. Pretenzijoje ieškovė prašė: 1) panaikinti arba pakeisti Techninės specifikacijos 14 priedo „Išorinė integracija su TETRA“ nuostatas taip, kad atsakovė užtikrintų tiekėjams integracijai reikalingą ,,Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API prieigą, o jos gavimo rizika nebūtų perkeliama tiekėjams; 2) panaikinti sutarties specialiųjų sąlygų 4 priedo nuostatą, pagal kurią garantinis aptarnavimas apima GMP IS atnaujinimą pasikeitus teisės aktams; 3) pakeisti sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčius, reglamentuojančius dokumentų parengimo ir suderinimo terminus; 4) panaikinti sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio nuostatas dėl 600 000 Eur premijos tiekėjui; 5) pakeisti sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktį, reglamentuojantį mokėjimų sustabdymą. Ieškovė taip pat prašė nutraukti Pirkimą ir jį paskelbti iš naujo pagal pakeistas sąlygas.

Ieškovė 2026 m. gegužės 25 d., dar neišnagrinėjus pretenzijos, pateikė atsakovei prašymą paaiškinti ir patikslinti Pirkimo dokumentus. Jame, be kita ko, buvo pateikti klausimai dėl TETRA integracijos, dokumentų rengimo ir derinimo bei kitų Pirkimo sąlygų.

Atsakovė 2026 m. gegužės 29 d. atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą, laikydamasi pozicijos, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra aiškios, turi būti aiškinamos sistemiškai ir nepažeidžia tiekėjų interesų. Tą pačią dieną atsakovė taip pat pateikė atsakymus į ieškovės ir kitų tiekėjų klausimus dėl Pirkimo dokumentų.

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais Techninės specifikacijos 14 priedo „Išorinė integracija su TETRA“ 2 punktą, sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčius, sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio nuostatas dėl 600 000 Eur premijos tiekėjui; ir sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktį.

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, be kita ko, ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino API prieigos priklausomybę nuo gamintojos sprendimo ir jos poveikį tiekėjų konkurencijai, dokumentų parengimo ir suderinimo sąlygomis tiekėjui perkeltą riziką, premijos mokėjimo sąlygų neaiškumą bei mokėjimų sustabdymo sąlygos proporcingumą. Atsakovė savarankišku apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, teigdama, kad pateikti dokumentai leido nustatyti suteiktas teisines paslaugas ir jų kainą, o išlaidos sumažintos nepagrįstai, neatsižvelgus į atliktų darbų apimtį ir bylos sudėtingumą.

Dėl Techninės specifikacijos 14 priedo „Išorinė integracija su TETRA“ 2 punkto

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnis), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 31 punktas).

Perkančiosios organizacijos privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl ginčijamos API prieigos sąlygos, iš esmės rėmėsi jos reikšme tiekėjo dalyvavimui Pirkime ir sutarties vykdymui. Teismas nustatė, kad prieiga prie API nėra tiekėjų kvalifikacijos, pasiūlymų atitikties ar jų vertinimo kriterijus, o jos neturėjimas neužkerta kelio pateikti pasiūlymą, laimėti Pirkimą ir įvykdyti pagrindinę sutarties dalį. Šiuo aspektu teismas akcentavo papildomą TETRA integracijos pobūdį ir tai, kad jos neįgyvendinimas nelaikomas sutarties pažeidimu. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė integracijos sąnaudų santykio su už ją nustatytu 50 000 Eur atlygiu ir iš to kylančio nepagrįsto ekonominio pranašumo prieigą prie API turintiems tiekėjams.

Ieškovė, nesutikdama su šiuo vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 pateiktų išaiškinimų taikymo apimtį ir nepakankamai įvertino API prieigos priklausomybę nuo gamintojos komercinio sprendimo. Ieškovės teigimu, papildomas integracijos pobūdis ir sankcijų už jos neįgyvendinimą netaikymas nepašalina tiekėjams perkeliamos prieigos negavimo rizikos bei jos poveikio kainodarai ir galimybėms vienodomis sąlygomis konkuruoti Pirkime. Ieškovė taip pat nesutinka su jai nustatyta pareiga įrodyti integracijos sąnaudas ir prieigą turinčių tiekėjų ekonominio pranašumo dydį, teigdama, kad tam reikalinga informacija jai neprieinama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas. Svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija įvardija pirkimo sąlygą, bet sąlygos turinys. Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 46 punktas). Teisėjų kolegija vertina ginčijamos API prieigos sąlygos teisinį pobūdį, atsižvelgdama į jos turinį ir ryšį su papildomą TETRA funkcionalumą reglamentuojančiomis Pirkimo dokumentų nuostatomis.

Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 14 priedo „Išorinė integracija su TETRA“ 1 punkte numatyta, kad diegiant programinės įrangos radijo ryšio funkcionalumą tiekėjas turi naudoti Lietuvos viešojo saugumo ir PT skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo (,,Motorola Solutions“ DIMETRA 9.0.2) sąsajas (API), užtikrinančias keitimąsi duomenimis tarp GMP IS ir Lietuvos viešojo saugumo ir PT skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo; 2 punkte nustatyta, kad, diegdamas programinės įrangos radijo ryšio funkcionalumą, tiekėjas turi naudoti Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo „Motorola Solutions“ DIMETRA sąsajas (API). Integracijai reikalingą teisėtą prieigą prie API dokumentacijos tiekėjas turi gauti ir naudoti pagal „Motorola Solutions“ nustatytas sąlygas. Šiame priede pateikta nuoroda į bendrovės partnerystės programą. Už integracinės sąsajos „Radijo ryšys“ įgyvendinimą nustatytas fiksuotas 50 000 Eur be PVM atlygis (Pirkimo specialiųjų sąlygų 9 priedo ,,Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2 punktas; sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.1.2 papunktis). Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje numatyta, kad integracinės sąsajos „Radijo ryšys“ įgyvendinimas arba neįgyvendinimas neturi įtakos premijos išmokėjimui.

Perkančiosios organizacijos 2026 m. gegužės 29 d. Pirkimo sąlygų paaiškinimuose, kurie laikomi sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi (VPĮ 2 straipsnio 39 dalis), atsakydama į 25 klausimą, perkančioji organizacija patvirtino, kad neįgyvendinus TETRA integracijos, tiekėjas nebus laikomas pažeidusiu sutartį. Atsižvelgiant į šalių bendradarbiavimo ir sąžiningumo tikslus, tikimasi, jog tiekėjai sąžiningai naudosis teisėmis ir sieks įgyvendinti Techninės specifikacijos 14 priede aprašytą integraciją ir sieks atlikti veiksmus, reikalingus gauti prieigą prie ,,Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API dokumentacijos. Perkančioji organizacija papildomai paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo Techninės specifikacijos 14 priede įtvirtintos sąlygos dėl integracijos su TETRA (radijo ryšys) ir sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio nuostatos, kurių 5.2.1.2 papunktyje numatyta, jog integracinės sąsajos „Radijo ryšys“ kaina yra įkainota iš anksto – 50 000 Eur be PVM, o integracinės sąsajos „Radijo ryšys“ įgyvendinimas arba neįgyvendinimas neturi įtakos premijos išmokėjimui, turi būti vertinamos sistemiškai. Integracinės sąsajos „Radijo ryšys“ neįgyvendinimas neturi įtakos sutarties vykdymo tinkamumo vertinimui ir nelaikoma sutarties pažeidimu, taip pat ši dalis įkainota iš anksto ir visų tiekėjų atžvilgiu vienodai ir nepatenka į tiekėjų pasiūlymų vertinimą bei palyginimą. Pirkimo sąlygų 8 priedo 4 lentelės 29 pozicijoje yra išskirtos įkainuotinos „Integracinės sąsajos“, tokios kaip: ESPB IS, BPC IS ir kt., bei pateiktas baigtinis jų sąrašas, kuriame integracija su TETRA nėra numatyta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais atitinkamas reikalavimas vienu metu gali būti kvalifikuojamas tiek kaip techninės specifikacijos, tiek kaip sutarties vykdymo sąlyga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 85 punktas).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijama Techninės specifikacijos 14 priedo 2 punkto nuostata reglamentuoja tiekėjo pareigas vykdant sutartį, tačiau pažymi, kad jos teisinis pobūdis turi būti vertinamas atsižvelgiant į šios nuostatos turinį, paskirtį ir sisteminį ryšį su kitomis Pirkimo dokumentų sąlygomis. Nors ieškovė ginčija tik Techninės specifikacijos 14 priedo 2 punktą, ši nuostata negali būti vertinama atsietai nuo to paties priedo 1 punkte nustatyto reikalavimo įgyvendinti TETRA integraciją. Techninės specifikacijos 14 priedo 1 punkte apibrėžtas reikalaujamas funkcionalumas, t. y. integracija su „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklu naudojant atitinkamą API sąsają, o ginčijamame 2 punkte nustatytas šios integracijos techninis įgyvendinimo būdas, įpareigojant tiekėją užtikrinti teisėtą prieigą prie API dokumentacijos ir naudoti atitinkamą sąsają. Taigi, ginčijama nuostata ne tik konkretizuoja perkamam objektui keliamus techninius reikalavimus, bet ir apibrėžia tiekėjo veiksmus, kuriuos jis turės atlikti įgyvendindamas numatytą funkcionalumą. Šiuo aspektu ji turi tiek techninės specifikacijos reikalavimo, tiek sutarties vykdymo sąlygos požymių.

Sprendžiant dėl ginčijamos sąlygos teisėtumo reikšminga ir tai, kad aptariami reikalavimai nustatyti papildomam funkcionalumui. Tokį integracijos pobūdį patvirtina Pirkimo sąlygų visuma: už jos įgyvendinimą numatytas atskiras 50 000 Eur be PVM atlygis, o jos neįgyvendinęs tiekėjas vien dėl šios priežasties nepraranda teisės į atlygį už tinkamai įvykdytą pagrindinę sutarties dalį ir į premiją, tačiau negauna atlygio už neatliktą integraciją. Pirkimo dokumentų paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad integracijos neatlikimas nelaikomas sutarties pažeidimu ir neturi įtakos tinkamam jos vykdymui. Taigi, konkrečių techninių reikalavimų nustatymas šiam funkcionalumui nepaneigia jo papildomo pobūdžio. Nors integracijos neįgyvendinimas savaime nelaikomas sutarties pažeidimu, ją įgyvendinantis tiekėjas privalo užtikrinti nustatytą sistemų sąveiką ir teisėtą API naudojimą. Šiais reikalavimais apibrėžiamas siekiamas papildomas rezultatas ir jo įgyvendinimo sąlygos, kurių laikymasis reikšmingas sprendžiant dėl atskiro atlygio išmokėjimo.

Atsižvelgdama į aptartą nuostatų turinį ir jų tarpusavio ryšį, papildomą TETRA integracijos pobūdį, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ginčijama sąlyga pagal turinį turi tiek techninės specifikacijos reikalavimo, tiek sutarties vykdymo sąlygos požymių. Ja apibrėžiami papildomam funkcionalumui keliami techniniai reikalavimai ir tiekėjo pareigos juos įgyvendinant, o ne nustatomi reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai. Taigi, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam ginčijamos sąlygos teisiniam kvalifikavimui, kartu jį patikslindama tuo aspektu, kad ši sąlyga turi ne tik sutarties vykdymo sąlygos, bet ir techninės specifikacijos reikalavimo požymių.

Pažymima, kad ginčijama sąlyga nenustato tiekėjui pareigos turėti teisėtą prieigą prie API jau pasiūlymo pateikimo metu. Pagal aptartų Pirkimo dokumentų nuostatų visumą ši prieiga reikalinga papildomai TETRA integracijai įgyvendinti, tačiau nėra tiekėjų atrankos ar pasiūlymų tinkamumo vertinimo sąlyga. Šiuo atveju tokią išvadą pagrindžia specialus integracijos režimas, atskiras atlygis ir aiškiai nustatytos jos neįgyvendinimo pasekmės. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiekėjas, kuris pasiūlymo pateikimo metu neturi teisėtos prieigos prie API ar negali užtikrinti jos gavimo, vien dėl šios aplinkybės nepraranda galimybės dalyvauti Pirkime, jį laimėti ir tinkamai įvykdyti pagrindinę sutarties dalį.

Ieškovė, ginčydama Techninės specifikacijos 14 priede nustatytą tiekėjo pareigą pasirūpinti API prieiga, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino joje pateiktų išaiškinimų taikymo apimtį. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas vertino reikalavimą tiekėjui gauti ir naudoti „Motorola Solutions“ DIMETRA tinklo API. Teismas reikalavimą kvalifikavo kaip techninės specifikacijos reikalavimą, nuo kurio priklausė pasiūlymo tinkamumo vertinimas. Teismas nustatė, kad prieigos suteikimas priklausė nuo gamintojos subjektyvaus vertinimo pagal į pirkimo sąlygas neįtrauktus kriterijus; ieškovei prieiga nesuteikta dėl verslo plėtros intereso nebuvimo, o ne nepakankamos kompetencijos. Pasiūlymo tinkamumo susiejimas su tokių kriterijų atitiktimi pripažintas pažeidžiančiu skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei nepagrįstai ribojančiu konkurenciją (nutarties 44–48 punktai). Nors nebuvo nustatyta, ar anksčiau įsigytos API iš tiesų yra atviros, bylos duomenų pakako pripažinti, kad pagal pradinio pirkimo sąlygas perkančioji organizacija galėjo užsitikrinti prieigos suteikimą tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad nepasinaudojimo šia galimybe padariniai – papildomos prieigos gavimo išlaidos, padidėjusi pirkimo kaina ir konkurencijos ribojimas – negali būti perkeliami naujo pirkimo dalyviams. Teismas pabrėžė protingo rizikos paskirstymo būtinybę, o pernelyg didelės rizikos perkėlimą tiekėjui susiejo su lygiateisiškumo principo pažeidimu (nutarties 49–55 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys patvirtina API prieigos suteikimo priklausomybę nuo gamintojo „Motorola Solutions“ komercinio sprendimo. Byloje pateiktas ieškovės partnerės UAB „Nordic Software“ 2026 m. susirašinėjimas su „Motorola Solutions“ dėl API prieigos. Jame nurodyta, kad licencijos negali būti išduotos, kol „Motorola Solutions“ pardavimų atstovas nepatvirtina „verslo galimybės“ egzistavimo. Ieškovė taip pat pateikė 2020 m. susirašinėjimą dėl prieigos suteikimo kitame pirkime. Atsakovė pateikė „Motorola Solutions“ 2024 m. rugpjūčio mėnesio leidimo partnerystės programos brošiūrą. Joje nurodyti pareiškėjo teisinio statuso, draudimo, technologinės kompetencijos, patirties, vaidmens kuriant sprendimą, atsakomybės už produktą ir įsipareigojimo laikytis API licencijos sąlygų kriterijai. Paraiškos formoje taip pat prašoma paaiškinti, kuo pareiškėjo priėmimas į programą būtų naudingas „Motorola Solutions“ ir kokią vertę bendrovė iš to gautų. Šie duomenys įrodo, kad prieigai gauti nepakanka atitikti techninius ar profesinius reikalavimus – gamintoja vertina ir bendradarbiavimo komercinę naudą. Todėl teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad tokiai priklausomybei nustatyti nepakanka įrodymų. Bendrųjų partnerystės sąlygų viešumas savaime neužtikrina, kad jas atitinkantis tiekėjas gaus API prieigą.

Visgi, nors tiek kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, tiek šiuo atveju API prieigos suteikimas priklauso nuo trečiojo asmens – gamintojo „Motorola Solutions“ – nustatytų sąlygų ir jos komercinio sprendimo, teisėjų kolegijos vertinimu, esminis kasacinio teismo nagrinėtos situacijos ir šios bylos skirtumas yra API prieigos negavimo rizikos paskirstymas. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nuo gamintojo sprendimo suteikti prieigą priklausė tiekėjo galimybė pateikti tinkamą pasiūlymą ir įgyvendinti privalomą Pirkimo objektą. Nagrinėjamu atveju prieiga reikalinga papildomai, atskirai apmokamai integracijai, kurios neįgyvendinimas nelaikomas sutarties pažeidimu. Taigi, gamintojo atsisakymo padariniai tenka abiem šalims: tiekėjas negauna atlygio už nesukurtą integraciją, o atsakovė negauna papildomo funkcionalumo ir negali vien dėl to taikyti tiekėjui sutartinės atsakomybės ar atsisakyti mokėti atlygį už tinkamai įvykdytą pagrindinę sutarties dalį bei premiją, jeigu įvykdytos jos gavimo sąlygos. Vadinasi, tiekėjui nustatyta pareiga pasirūpinti API prieiga nereiškia, kad jam perkeliama visa nuo gamintojo sprendimo priklausanti rizika. Būtent šis prieigos negavimo padarinių skirtumas, o ne vien jos gavimo momentas ar sąlygos priskyrimas sutarties vykdymui, neleidžia kasacinio teismo išvados dėl ankstesniame pirkime nustatytos sąlygos neteisėtumo automatiškai taikyti nagrinėjamam ginčui.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ginčijama TETRA integracija, priešingai nei nustatyta Pirkimo dokumentuose, yra būtina pagrindiniam Pirkimo objektui funkcionuoti. Ieškovė neatskleidė ginčijamo reikalavimo sąsajų su kitomis Techninės specifikacijos nuostatomis, kurios pagrįstų, kad neįgyvendinus šios integracijos nebūtų galima pasiekti pagrindinio Pirkimo rezultato ar užtikrinti tinkamo jo veikimo. Nesant tokių argumentų ir juos pagrindžiančių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti Pirkimo dokumentuose aiškiai apibrėžto papildomo integracijos pobūdžio ar savo iniciatyva išplėsti nagrinėjamo ginčo ribų, vertindama visos perkamos sistemos techninę architektūrą ir atskirų jos funkcionalumų tarpusavio priklausomybę.

Ieškovė, be kita ko, ginčijamos sąlygos poveikį konkurencijai sieja su tuo, kad API prieigą turintis tiekėjas, tikėdamasis atlygio už papildomą integraciją, gali pasiūlyti mažesnę pagrindinės sutarties dalies kainą. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien galimybė pateikti pasiūlymą ir sankcijų už integracijos neatlikimą netaikymas šio argumento nepaneigia. Nors TETRA integracija nėra savarankiškas pasiūlymų vertinimo kriterijus ir nesuteikia papildomų vertinimo balų, tiekėjas, formuodamas pasiūlymo kainą, gali atsižvelgti ir į tikėtinas pajamas iš jos įgyvendinimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios galimybės egzistavimas savaime nepatvirtina nepagrįsto API prieigą galinčio pasiūlyti tiekėjo konkurencinio pranašumo.

Pažymima, kad tiekėjai, konkuruodami dėl sutarties sudarymo, pasirenka skirtingą pelno maržą, darbų organizavimo būdus ir atskirų darbų pelningumą vertina pagal bendrą tikėtiną sutarties ekonominį rezultatą. Nagrinėjamu atveju TETRA integracija neįtraukta į tiekėjų įkainojamų integracinių sąsajų sąrašą, o už jos įgyvendinimą iš anksto nustatytas visiems tiekėjams vienodas 50 000 Eur be PVM atlygis. Šiam atlygiui gauti tiekėjas turi įgyvendinti papildomą funkcionalumą ir patirti su tuo susijusias sąnaudas, kurių dydis gali skirtis priklausomai nuo konkretaus tiekėjo galimybių ir API prieigos gavimo sąlygų. Todėl vien aplinkybė, kad API prieigą turintis tiekėjas gali tikėtis gauti papildomą 50 000 Eur atlygį, savaime nepatvirtina, jog visa ši suma sudaro jo ekonominę naudą, kurią jis galėtų panaudoti mažindamas pagrindinės sutarties dalies pasiūlymo kainą. Kartu neatmestina, kad skirtingos tiekėjų galimybės įgyvendinti papildomą integraciją gali turėti įtakos jų kainodarai, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti apie nepagrįsto konkurencinio pranašumo egzistavimą.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti konkrečias TETRA integracijos įgyvendinimo sąnaudas ir jų santykį su už šią integraciją numatytu 50 000 Eur be PVM atlygiu. Pažymėtina, kad šios sąnaudos neapsiriboja vien techniniais sistemų susiejimo darbais, bet gali apimti ir teisėtos API prieigos gavimo, gamintojo nustatytų reikalavimų įvykdymo bei kitų su integracijos įgyvendinimu susijusių veiksmų sąnaudas. Kaip minėta, API prieigos suteikimas priklauso nuo „Motorola Solutions“ komercinio sprendimo, priimamo atsižvelgiant į konkretaus tiekėjo atitiktį gamintojo nustatytiems reikalavimams. Taigi, integracijos įgyvendinimo sąnaudos gali priklausyti nuo individualių tiekėjo aplinkybių ir trečiojo asmens komercinių sąlygų, apie kurias byloje nėra pakankamai duomenų. Nors ieškovė neturi API prieigos ir negali tiksliai įvertinti su jos gavimu susijusių sąnaudų, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė disponuotų konkrečiomis gamintojo komercinėmis sąlygomis, leidžiančiomis nustatyti skirtingų tiekėjų integracijos įgyvendinimo sąnaudas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šių duomenų nebuvimas ir dėl to išliekantis neapibrėžtumas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamos sąlygos neteisėtumo. Nors neatmestina, kad skirtingos tiekėjų galimybės gauti API prieigą gali lemti nevienodas integracijos įgyvendinimo sąnaudas ir atitinkamai turėti įtakos jų pasiūlymų kainodarai, tokia galimybė, nesant ją pagrindžiančių konkrečių duomenų ir atsižvelgiant į pirmiau aptartą papildomą integracijos pobūdį bei jos neįgyvendinimo padarinius, nėra pakankama išvadai, kad ginčijama sąlyga suteikia API prieigą turintiems tiekėjams nepagrįstą konkurencinį pranašumą, peržengiantį sąžiningos tiekėjų konkurencijos ribas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytais ieškovės argumentais ginčijamos sąlygos neteisėtumas nepagrįstas.

Dėl sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčių

Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtais sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčius, reglamentuojančius dokumentų parengimo ir suderinimo terminus. Teismas atsižvelgė į nustatytą dokumentų derinimo tvarką bei atsakovės paaiškinimą, kad tiekėjui netaikoma atsakomybė už atsakovės nulemtą vėlavimą. Galimybę, kad dokumentų derinimas apsunkins nustatytų terminų laikymąsi, teismas įvertino kaip savaime nepakankamą ginčijamų sąlygų neteisėtumui konstatuoti ir pažymėjo, kad terminų nepakankamumas nepagrįstas konkrečiais techniniais ar organizaciniais duomenimis.

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su aptartu vertinimu, nurodydama, kad jos argumentai susiję pirmiausia su sutartinės rizikos paskirstymu. Pasak ieškovės, atsakovei išnaudojus visą pastaboms pateikti skirtą laiką, tiekėjui lieka mažiau laiko dokumentams parengti ir patikslinti, tačiau jų suderinimo terminas nepratęsiamas. Atsakomybės netaikymas už atsakovės nulemtą vėlavimą šios problemos neišsprendžia, nes nepakeičia prievolės įvykdymo termino. Ieškovė taip pat remiasi šalių teisių ir pareigų asimetrija, teigdama, kad tiekėjui termino pratęsimas nenumatytas, o atsakovės mokėjimo terminas pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.3.1 papunktį gali būti pratęstas laiku negavus trečiojo asmens lėšų.

Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas Techninėje specifikacijoje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir derinimo reikalavimais per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo privalo parengti ir su pirkėju suderinti projekto reglamentą, kuriam reikalavimai nurodyti Techninės specifikacijos REZ-1.1 punkte. Rengdamas reglamentą, tiekėjas privalo įsivertinti, kad pirkėjas gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl reglamento turinio, o reglamento derinimas vykdomas Techninės specifikacijos PVR-35 ir PVR-36 punktuose nustatyta tvarka. Visi reglamento rengimo, teikimo, derinimo, tikslinimo ir galutinio suderinimo veiksmai, įskaitant galimus pirkėjo pastabų teikimo ir derinimo laikotarpius bei derinimo ciklus, laikomi įskaitytais į šiame punkte nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Pirkėjo pastabų pateikimas, jų apimtis ar turinys nelaikomi pagrindu pratęsti šiame punkte nustatytą terminą.

Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.2 papunktyje numatyta, kad tiekėjas Techninėje specifikacijoje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir derinimo reikalavimais per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo privalo parengti ir su pirkėju suderinti detalios analizės ir projektavimo dokumentus, kuriems reikalavimai nurodyti Techninės specifikacijos REZ-2.1 punkte. Rengdamas analizės dokumentus, tiekėjas privalo įsivertinti, kad pirkėjas gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl analizės dokumentų turinio, o analizės dokumentų derinimas vykdomas Techninės specifikacijos PVR-35 ir PVR-36 punktuose nustatyta tvarka. Visi analizės dokumentų rengimo, teikimo, derinimo, tikslinimo ir galutinio suderinimo veiksmai, įskaitant galimus pirkėjo pastabų teikimo ir derinimo laikotarpius bei derinimo ciklus, laikomi įskaitytais į šiame punkte nustatytą 6 mėnesių terminą. Pirkėjo pastabų pateikimas, jų apimtis ar turinys nelaikomi pagrindu pratęsti šiame punkte nustatytą terminą.

Pagal Techninės specifikacijos PVR-35 punktą dokumentinių rezultatų derinimo trukmė priklauso nuo dokumento apimties. Užsakovas pastabas pateikia per 5 darbo dienas, jeigu dokumento apimtis yra iki 10 lapų. Jei dokumento apimtis yra didesnė, užsakovas pastabas teikia per 5–10 darbo dienų. Konkretus pastabų teikimo terminas turi būti suderintas kiekvienam didesnės negu 10 lapų apimties dokumentui atskirai. Užsakovo pastabų teikimas rezultatams ir kitoms pateiktims turi būti vykdomas akumuliuotai (visi projekto komandos atsakingi asmenys teikia pastabas bendrai viename dokumente). Techninės specifikacijos PVR-36 punkte numatyta, kad visi projekto dokumentai turi būti suderinti 2 derinimo ciklų apimtyje. Rezultatai yra laikomi priimtais, jei yra gaunamas patvirtinimas iš užsakovo, jog rezultatai yra tinkami, arba jei per numatytą terminą užsakovas nepateikia jokio atsakymo dėl rezultato tinkamumo.

Remiantis sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.4 papunkčiu, bendras paslaugų teikimo terminas, įskaitant paslaugų testavimą ir priėmimą į eksploataciją – 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį terminą įskaičiuojamos visos su sutarties vykdymu susijusios ir paslaugų tinkamam įgyvendinimui būtinos veiklos, įskaitant, bet neapsiribojant, projekto inicijavimu, analize ir projektavimu, diegimu (sistemos kūrimu ir konfigūravimu), testavimu, naudotojų mokymais bei kitos su paslaugų įgyvendinimu susijusios veiklos. Bendras paslaugų teikimo terminas nepratęsiamas.

Sutarties specialiųjų sąlygų 9.10.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjui praleidus specialiųjų sąlygų 4.1.1 papunktyje nustatytą reglamento parengimo ir suderinimo terminą, tiekėjas privalo pirkėjai sumokėti 500 Eur baudą. Sutarties specialiųjų sąlygų 9.10.2 papunktyje numatyta, kad tiekėjui praleidus specialiųjų sąlygų 4.1.2 papunktyje nustatytą analizės dokumentų parengimo ir suderinimo terminą, tiekėjas privalo pirkėjai sumokėti 10 000 Eur baudą.

Perkančiosios organizacijos 2026 m. gegužės 29 d. Pirkimo sąlygų paaiškinimuose, atsakant į 1 klausimą, nurodyta, kad tiekėjai privalo įsivertinti Pirkimo sąlygose ir Techninėje specifikacijoje numatytų pastabų teikimo ir derinimo terminus tiek analizės dokumentų rengimo etape, tiek bendrame paslaugų teikimo termine. Tuo atveju, jei dėl nuo perkančiosios organizacijos kaltės ar jai nesilaikant numatytų terminų, tiekėjas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, jo atžvilgiu atsakomybė nebus taikoma šioje apimtyje ir atitinkamos trukmės atžvilgiu. Tuo pačiu tiekėjai privalo įsivertinti, kad sutartyje ir Techninėje specifikacijoje numatyta derinimo ir pastabų teikimo tvarka turi užtikrinti, jog tiekėjas tinkamai suteiks paslaugas, kai jau pradiniams ir derinimo tikslais teikiamiems rezultatams keliamas lūkestis dėl tinkamos jų kokybės.

Ginčijamos sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčių nuostatos kvalifikuotinos kaip sutarties vykdymo sąlygos, nes jomis nustatomi vykdant sutartį rengiamų dokumentų parengimo ir suderinimo terminai. Šios nuostatos aiškinamos kartu su Techninės specifikacijos PVR-35 ir PVR-36 punktuose nustatyta dokumentų derinimo bei priėmimo tvarka, atsakomybę už terminų praleidimą reglamentuojančiomis sąlygomis ir perkančiosios organizacijos pateiktais jų paaiškinimais.

Iš pirmiau aptartos Pirkimo sąlygų visumos matyti, kad Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyta, jog per 30 kalendorinių dienų ir 6 mėnesių terminus dokumentai turi būti ne tik parengti, bet ir suderinti. Vadinasi, atsakovės atliekama dokumentų peržiūra nuo pat pradžių įtraukta į atitinkamo įsipareigojimo įvykdymo laiką. Tiekėjas dokumentų rengimą, pateikimą ir tikslinimą turi planuoti atsižvelgdamas į visą atsakovei pastaboms pateikti skirtą terminą. Šiuo aspektu pažymima, kad atsakovės pasinaudojimas šiuo terminu savaime nėra tiekėjui nustatyto termino sutrumpinimas ar papildoma, iš anksto neatskleista sutarties vykdymo sąlyga.

Teisėjų kolegija iš aptartų Pirkimų sąlygų taip pat nustatė, kad dokumentų derinimo trukmė nėra palikta vien atsakovės nuožiūrai. Jos pastabų pateikimo terminai apibrėžti pagal dokumentų apimtį, pastabos teikiamos konsoliduotai, nustatyti du derinimo ciklai. Be to, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsakymo dėl rezultato tinkamumo, rezultatas laikomas priimtu. Šios taisyklės saisto abi šalis ir leidžia tiekėjui iš anksto numatyti derinimo eigą. Pirkimo sąlygų nuostata, kad pirkėjo pastabos nesudaro pagrindo pratęsti termino, aiškinama kartu su aptartais apribojimais – ji nesuteikia atsakovei teisės neribotai kartoti derinimo procedūrą ar pastabomis nustatyti naujus, Pirkimo dokumentuose nenumatytus reikalavimus.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad dokumentų parengimo ir suderinimo tvarka yra pakankamai apibrėžta. Tokį vertinimą atitinka ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje, atsižvelgus į pastabų pateikimo terminus, jų konsolidavimą, derinimo ciklus ir rezultatų priėmimo taisyklę, nenustatyta VPĮ 35 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kita vertus, ieškovė pagrįstai pažymi, kad sąlygų aiškumas savaime nereiškia jomis nustatyto rizikos paskirstymo proporcingumo.

Šiame kontekste pažymima, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog viešojo pirkimo sutartyse šalims gali tekti tam tikra, protingai paskirstyta rizika, tačiau ji neturi lemti akivaizdžios šalių nelygybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 54 punktas).

Nagrinėjamu atveju tiekėjui pagal Pirkimo dokumentus tenka pareiga per bendrą nustatytą terminą ne tik parengti dokumentus, bet ir suderinti juos su atsakove. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės atliekamų derinimo veiksmų trukmė gali turėti įtakos tiekėjui faktiškai liekančiam dokumentų tikslinimo laikui, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina neproporcingo sutarties vykdymo rizikos paskirstymo. Kaip minėta, Pirkimo dokumentuose reglamentuota dokumentų derinimo procedūra, nustatyti atsakovės pastabų pateikimo terminai, jų pateikimo tvarka ir derinimo ciklai, taip pat numatytos dokumentų priėmimo pasekmės atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsakymo. Taigi, atsakovės veiksmai derinimo procese nėra palikti vien jos nuožiūrai, o tiekėjas turi galimybę iš anksto įvertinti šios procedūros eigą ir planuoti savo veiksmus. Be to, ieškovė nepateikė konkrečių techninių ar organizacinių duomenų, kurie pagrįstų, kad nustatyti terminai, atsižvelgiant į dokumentų pobūdį, apimtį ir derinimo tvarką, yra objektyviai nepakankami. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dokumentų rengimo ir tikslinimo trukmės reikšmė vertinama sprendžiant dėl ginčijamų sąlygų proporcingumo, todėl iš ieškovės nereikalaujama įrodyti konkretaus būsimo sutarties vykdymo termino praleidimo, tačiau ji turi pagrįsti, kodėl nustatyta dokumentų derinimo tvarka ir terminai lemia neproporcingą rizikos paskirstymą.

Pasisakydama dėl vėlavimo, kurį lemtų atsakovės pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad 2026 m. gegužės 29 d. paaiškinimas dėl atsakomybės netaikymo savaime nepratęsia dokumentų parengimo ir suderinimo terminų. Visgi, šis paaiškinimas apriboja tiekėjui tenkančią atsakomybę, t. y. atsakovė negali taikyti jam netesybų už tą termino praleidimo dalį, kurią nulėmė jos kaltė ar vėlavimas. Vadinasi, tiekėjui tenka pareiga planuoti darbus pagal nustatytą derinimo procedūrą, tačiau jis neprivalo besąlygiškai atsakyti ir už atsakovės netinkamą pareigų vykdymą. Toks aiškinimas atitinka ir bendrąją CK 6.206 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu tiek, kiek jį nulėmė jos pačios veiksmai ar neveikimas arba įvykis, kurio rizika jai tenka.

Ieškovės argumentas dėl šalių teisių ir pareigų asimetrijos taip pat nesudaro pagrindo kitaip įvertinti ginčijamas sąlygas. Ieškovė šalių teisių ir pareigų asimetriją grindžia sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 papunktyje nustatytu paslaugų etapo ar periodo suteikimo termino nepratęsimu ir 5.5.3.1 papunktyje numatyta atsakovės mokėjimo termino pratęsimo galimybe, jai laiku negavus trečiojo asmens lėšų. Pažymima, kad ieškovės lyginamais atvejais skiriasi aplinkybės, dėl kurių keliamas termino pratęsimo klausimas. Dokumentų parengimui ir suderinimui iš karto nustatytas bendras terminas, apimantis tiek tiekėjo darbą, tiek atsakovės atliekamą peržiūrą, todėl atsakovei pateikus pastabas per jai skirtą laiką, dokumentai derinami pagal iš anksto nustatytą tvarką – neatsiranda papildomas, į bendrą terminą neįskaičiuotas derinimo laikotarpis. O mokėjimo termino pratęsimas siejamas su tuo, kad atsakovė laiku negauna atsiskaitymui skirtų lėšų. Taigi, vienu atveju kalbama apie numatytos procedūros atlikimą laiku, kitu – apie lėšų negavimą numatytu laiku. Jeigu pati atsakovė nesilaiko dokumentų derinimo terminų ir dėl to vėluoja tiekėjas, taikomos pirmiau aptartos jo atsakomybę ribojančios nuostatos. Dėl šių priežasčių vien skirtingos terminų pratęsimo taisyklės nepatvirtina, kad dokumentų parengimo ir suderinimo sąlygomis tiekėjui nustatyta neproporcinga rizika. Atsižvelgiant į aptartą dokumentų derinimo tvarką ir tiekėjo atsakomybės už termino praleidimą ribas, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamomis sąlygomis tiekėjui nustatyta neproporcinga sutarties vykdymo rizika.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamomis dokumentų parengimo ir suderinimo sąlygomis nustatytas neproporcingas rizikos paskirstymas neįrodytas.

Dėl sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus dėl sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio dėl premijos mokėjimo neteisėtumo. Teismas nusprendė, kad sutarties specialiųjų sąlygų nuostatos, aiškinamos kartu su atsakovės 2026 m. gegužės 29 d. paaiškinimu, nesuteikia atsakovei teisės savo nuožiūra atsisakyti mokėti premiją tiekėjui, įvykdžiusiam jos gavimo sąlygas. Teismas taip pat nelaikė pagrįstais ieškovės argumentų dėl premijos dydžio neproporcingumo ir jos poveikio tiekėjų konkurencijai.

Ieškovės teigimu, formuluotės, kad pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą mokėti premiją ir premija nėra privalomas mokėjimas, išlieka prieštaringos, nepaisant atsakovės pateikto paaiškinimo. Ieškovė taip pat ginčija premijos nemokėjimo pagrindo, siejamo su pagrįstais ir neišspręstais reikalavimais dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo, apibrėžtumą. Be to, ieškovė nurodo, kad reikšmingas premijos dydis kartu su neaiškiomis jos gavimo sąlygomis gali iškreipti pasiūlymų kainodarą, o atsakovė turėjo pagrįsti šio skatinimo mechanizmo ekonominę naudą ir jos santykį su numatytomis išlaidomis.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.3 papunktyje nustatyta, kad pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą sumokėti tiekėjui 600 000 Eur dydžio premiją, jeigu tiekėjas tinkamai, visiškai ir kokybiškai sukuria, įdiegia ir perduoda pirkėjui veikiančią GMP IS, atitinkančią sutartyje, Techninėje specifikacijoje ir kituose Pirkimo dokumentuose nustatytus funkcinius, techninius ir veikimo reikalavimus, taip pat suteikia visas su GMP IS sukūrimu ir įdiegimu susijusias paslaugas per sutartyje nustatytą terminą arba anksčiau. Paslauga laikoma tinkamai įvykdyta, kai ji yra įdiegta pirkėjo infrastruktūroje ar sutartoje aplinkoje, sėkmingai užbaigti testavimo ir priėmimo procedūrų etapai, pašalinti kritiniai ir didelio reikšmingumo neatitikimai, šalys pasirašo galutinį perdavimo–priėmimo aktą, o tiekėjas pateikia garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.1.3 papunktį premija, nurodyta šių sąlygų 5.2.3 papunktyje, yra 600 000 Eur be PVM.

Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktį nežymūs ar formalūs sutarties vykdymo neatitikimai, kurie neturi esminės įtakos GMP IS funkcionalumui, saugumui, veikimo stabilumui, suderinamumui ar naudojimui pagal paskirtį ir yra tiekėjo per protingą terminą ištaisyti, nelaikomi sutarties pažeidimais ir neturi įtakos tiekėjo teisei į premiją. Integracinės sąsajos „Radijo ryšys“ įgyvendinimas arba neįgyvendinimas neturi įtakos premijos išmokėjimui. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.5 papunktyje nustatyta, kad premija nemokama, jeigu tiekėjas yra padaręs didelį arba nuolatinį esminės sutarties sąlygos vykdymo trūkumą, esminį ar pakartotinį sutarties pažeidimą arba jeigu pirkėjas turi pagrįstų ir neišspręstų reikalavimų dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6 papunktį premija nelaikoma privalomu mokėjimu, o jos skyrimas nesukuria tiekėjui teisėto lūkesčio ją gauti.

Sutarties specialiųjų sąlygų 10.2.1 papunktyje nustatyta, kad, tiekėjo vėlavimui viršijus 30 kalendorinių dienų, toks pažeidimas laikomas dideliu esminės sutarties sąlygos vykdymo trūkumu, vertinamu pagal sutarties specialiųjų sąlygų 10.1.1.1 papunktį. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 10.2.2 papunktį, jeigu tiekėjas vėluoja parengti ir suderinti reglamentą daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, toks pažeidimas laikomas dideliu esminės sutarties sąlygos vykdymo trūkumu. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 10.2.3 papunktį, jeigu tiekėjas vėluoja parengti ir suderinti analizės dokumentus daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, toks pažeidimas laikomas dideliu esminės sutarties sąlygos vykdymo trūkumu.

Sutarties specialiųjų sąlygų 10.2.4 papunktyje nustatyta, kad, jeigu pirkėjas, vykdydamas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, per sutarties galiojimo laikotarpį ne mažiau kaip tris kartus raštu nustato, jog tiekėjas nesilaikė kibernetinio saugumo reikalavimų ir (ar) papildomų kibernetinio saugumo reikalavimų, jeigu jie taikomi, ir tiekėjas kiekvienu atveju per pirkėjo nustatytą terminą nepašalina nustatytų neatitikimų, ketvirtas ir kiekvienas paskesnis toks atvejis laikomas nuolatiniu esminės sutarties sąlygos vykdymo trūkumu.

Perkančioji organizacija 2026 m. gegužės 29 d. paaiškinimuose, atsakydama į 2 klausimą, nurodė, kad sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.3 papunkčio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos kartu su šių sąlygų 5.2.4–5.2.5 papunkčiais. Pagal šias nuostatas premijos mokėjimas siejamas su tinkamu ir kokybišku GMP IS sukūrimu bei įdiegimu, funkcinių, techninių ir veikimo reikalavimų atitiktimi, terminų laikymusi, sėkmingu testavimo etapų užbaigimu, kritinių ir didelio reikšmingumo neatitikimų pašalinimu, galutinio perdavimo–priėmimo akto pasirašymu bei garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo pateikimu. Nežymūs ar formalūs sutarties vykdymo neatitikimai, kurie neturi esminės įtakos GMP IS funkcionalumui, saugumui, veikimo stabilumui, suderinamumui ar naudojimui pagal paskirtį ir yra tiekėjo per protingą terminą ištaisyti, nelaikomi sutarties pažeidimais ir neturi įtakos tiekėjo teisei į premiją. Premija nemokama, jeigu tiekėjas iš esmės yra pažeidęs sutartį ir turėtų būti įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą; analogiškos aplinkybės nurodytos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 91 straipsnyje. Premija taip pat nemokama, jeigu perkančioji organizacija turi neišspręstų priešpriešinių piniginių reikalavimų, tačiau šis pagrindas taikomas tik iki jų išsprendimo ir tik jų apimtimi. Perkančioji organizacija paaiškino, kad nuostata, pagal kurią ji turi teisę, bet ne pareigą mokėti premiją, negali būti aiškinama kaip leidžianti jos nemokėti tiekėjui tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus. Paaiškinimuose nurodyta, kad viešųjų pirkimų praktikoje ir teisiniame reglamentavime teisės suteikimą įtvirtinančios nuostatos suprantamos kaip susijusios su perkančiajai organizacijai priskirta kompetencija, tačiau kartu įpareigojančios, jeigu atsiranda šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Kaip pavyzdys pateikta perkančiosios organizacijos teisė reikalauti netesybų tiekėjui vėluojant, kuri tokiu atveju suprantama kaip privalomas veiksmas. Nuostatos dalis dėl pareigos mokėti premiją nebuvimo paaiškinta taip, kad perkančioji organizacija negali būti verčiama mokėti premijos, jeigu neįvykdytos sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.2–5.2.5 papunkčių nuostatos.

Ginčijamos sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio nuostatos kvalifikuojamos kaip sutarties kainodaros ir atsiskaitymo sąlygos, kuriomis tiekėjo teisė į papildomą atlygio dalį siejama su sutartyje nustatytų jos vykdymo rezultatų pasiekimu. Šios nuostatos nenustato tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir nėra savarankiškas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Metodika) (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.), nuostatos suponuoja pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti aiškias kainodaros taisykles, leidžiančias tiekėjams suprasti sutartinio atlygio apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas bei tinkamai įvertinti su sutarties vykdymu susijusias ekonomines aplinkybes. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos pirkimo dokumentuose ir sutartyje (4.1 papunktis), užtikrinti aiškų atsiskaitymą su tiekėju (4.2 papunktis), nesudaryti galimybių taikyti alternatyvius kainos apskaičiavimo būdus ar taisykles (4.3 papunktis), dirbtinai neriboti konkurencijos ir nesudaryti skirtingų sąlygų tiekėjams dalyvauti pirkime (4.4 papunktis), užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą ir pirkimų principų laikymąsi (4.5 papunktis), taip pat nenustatyti pernelyg didelės sutarties kainos padidėjimo rizikos pirkimo vykdytojui ar tiekėjui nepalankių veiklos sąlygų (4.6 papunktis). Pagal Metodikos 9 punktą atskiroms sutarties dalims gali būti taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo būdai, o 10.7 papunktis leidžia nustatyti ir kitus Metodikoje atskirai neįvardytus kainos apskaičiavimo būdus, jeigu jie atitinka Metodikos 4 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Taigi, Metodika savaime nedraudžia nustatyti papildomos, nuo konkrečių sutarties vykdymo rezultatų priklausančios atlygio dalies. Tokio kainodaros mechanizmo teisėtumas vertinamas ne vien pagal galimybę taikyti Metodikoje atskirai neįvardytą kainos apskaičiavimo būdą, bet ir pagal jo atitiktį Metodikos 4 punkte įtvirtintiems reikalavimams, įskaitant kainodaros taisyklių aiškumą, vienodų sąlygų tiekėjams užtikrinimą ir racionalų lėšų panaudojimą.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.3 papunktyje premijos mokėjimas susietas su konkrečių sąlygų visuma: tinkamu sistemos sukūrimu, įdiegimu ir perdavimu, nustatytų funkcinių, techninių ir veikimo reikalavimų įvykdymu, paslaugų suteikimu per nustatytą terminą arba anksčiau, sėkmingu testavimo ir priėmimo procedūrų užbaigimu, kritinių bei didelio reikšmingumo neatitikimų pašalinimu, galutinio perdavimo–priėmimo akto pasirašymu ir garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo pateikimu. Šios sąlygos apibrėžia konkrečius sutarties vykdymo rezultatus, kurių pasiekimas sudaro pagrindą spręsti dėl papildomo atlygio mokėjimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.3 papunktyje vartojama formuluotė „turi teisę, bet ne pareigą“ aiškintina sistemiškai, kartu su 5.2.4 ir 5.2.5 papunkčiais bei atsakovės 2026 m. gegužės 29 d. pateiktu Pirkimo dokumentų paaiškinimu. Pastarajame atsakovė aiškiai nurodė, kad negali atsisakyti mokėti premijos tiekėjui, tinkamai įvykdžiusiam visas jos gavimo sąlygas, jeigu nėra nustatytų premijos nemokėjimo pagrindų. Taigi, aptariama formuluotė nesuteikia atsakovei neribotos diskrecijos spręsti dėl premijos išmokėjimo, o jos taikymas siejamas su iš anksto nustatytomis sąlygomis. Tokį aiškinimą patvirtina ir ginčijamų nuostatų tarpusavio ryšys. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.3 papunktyje nustatytos premijos gavimo sąlygos, 5.2.4 papunktyje reglamentuojama tam tikrų sutarties vykdymo neatitikimų reikšmė premijos mokėjimui, o 5.2.5 papunktyje apibrėžti jos nemokėjimo pagrindai. Šios nuostatos sudaro vientisą premijos mokėjimo reglamentavimą, pagal kurį sprendimas dėl papildomo atlygio priklauso nuo nustatytų sutarties vykdymo aplinkybių, o ne vien atsakovės subjektyvios valios.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.5 papunktyje nustatyti premijos nemokėjimo pagrindai taip pat susieti su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir sutarties vykdymo reikalavimais. Šiame papunktyje nurodytų pagrįstų ir neišspręstų reikalavimų dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo buvimas vertinamas pagal tokių reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą. Atsakovės 2026 m. gegužės 29 d. paaiškinime nurodyta, kad neišspręstų priešpriešinių piniginių reikalavimų pagrindas ir apimtis turi būti apibrėžti. Taigi, vien atsakovės pareikštas reikalavimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti mokėti premiją.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje vartojamų vertinamųjų sąvokų turinys taip pat atskleidžiamas pagal konkrečius kriterijus. Nežymūs ar formalūs neatitikimai vertinami atsižvelgiant į jų poveikį sistemos funkcionalumui, saugumui, stabilumui, suderinamumui ir naudojimui pagal paskirtį, taip pat į jų pašalinimo tvarką. Be to, sutarties 10.2 papunktyje dideli ir nuolatiniai vykdymo trūkumai siejami su sutarties vykdymo pažeidimais ir jų nepašalinimu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šių nuostatų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios nuostatos dėl vartojamų vertinamųjų sąvokų yra nepakankamai aiškios ar suteikia atsakovei neribotą sprendimo laisvę.

Įvertinusi ginčijamų nuostatų turinį, jų tarpusavio ryšį ir atsakovės pateiktą Pirkimo dokumentų paaiškinimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad premijos mokėjimo sąlygos yra pakankamai aiškios ir apibrėžtos. Pirkimo dokumentuose nustatyti premijos dydis, jos gavimo sąlygos ir nemokėjimo pagrindai, o atsakovės paaiškinime konkretizuota jų taikymo tvarka. Toks reglamentavimas leidžia tiekėjams iš anksto įvertinti premijos gavimo sąlygas ir atsižvelgti į jas rengiant pasiūlymus. Todėl ginčijamos nuostatos atitinka Metodikos 4.1–4.3 papunkčiuose nustatytus kainodaros taisyklių aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas premijos mokėjimo mechanizmas taip pat atitinka Metodikos 4.4 papunktyje įtvirtintą reikalavimą užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tiekėjams. Premijos dydis, jos gavimo sąlygos ir nemokėjimo pagrindai buvo iš anksto nustatyti ir vienodi visiems Pirkimo dalyviams. Teisė į premiją siejama su konkrečių sutarties vykdymo rezultatų pasiekimu, o ne su ankstesniais tiekėjų sutartiniais santykiais su atsakove ar kitomis su Pirkimo objektu nesusijusiomis aplinkybėmis. Nors tiekėjai, atsižvelgdami į savo patirtį, turimus išteklius ir individualiai vertinamą premijos gavimo tikimybę, gali skirtingai formuoti pasiūlymų kainas, tokie skirtumai savaime nepatvirtina konkurencinės nelygybės. Tai yra tiekėjų savarankiškų ekonominių sprendimų dalis, o ne ginčijamomis Pirkimo sąlygomis jiems suteikiamas nevienodas konkurencinis pranašumas.

Vertinant ginčijamo premijos mokėjimo mechanizmo atitiktį racionalaus lėšų panaudojimo reikalavimui, pirmiausia pažymėtina, kad premija nėra savarankiškas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ar į pasiūlymų palyginimą įtraukiama papildoma nauda. Ji yra sutarties kainodaros elementas – iš anksto nustatyta papildoma sutartinio atlygio dalis, kurios mokėjimas priklauso nuo būsimo sutarties vykdymo rezultato. Tiekėjai, rengdami pasiūlymus, savarankiškai vertina savo galimybes tinkamai įvykdyti sutartį, su tuo susijusias sąnaudas ir rizikas, taip pat tikimybę įgyti teisę į premiją. Vien aplinkybė, kad šis vertinimas gali skirtis, savaime nereiškia, jog pasirinktas kainodaros modelis iškreipia konkurenciją ar lemia neracionalų viešųjų lėšų naudojimą.

Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi ginčijamas Pirkimo sąlygas, nenustatė pagrindo konstatuoti jų aiškumo ir konkurencijos reikalavimų pažeidimo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad premija numatyta už tinkamą sutarties vykdymą pagal nustatytą terminą, nors tai yra pagrindinė tiekėjo sutartinė pareiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė reikšminga vertinant pasirinkto kainodaros mechanizmo ekonominę paskirtį, tačiau savaime nepatvirtina jo neteisėtumo. Tinkamas ir savalaikis sutarties vykdymas neabejotinai yra pagrindinė tiekėjo pareiga, tačiau viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas savaime nedraudžia perkančiajai organizacijai nustatyti papildomą ekonominę paskatą šiai pareigai įvykdyti, jeigu pasirinktas mechanizmas atitinka viešųjų pirkimų principus ir kainodaros taisyklėms keliamus reikalavimus. Tinkamas ir savalaikis sutarties vykdymas yra pagrindinė tiekėjo sutartinė pareiga, tačiau perkančioji organizacija, pasirinkdama sutarties kainodaros modelį, gali nustatyti papildomą ekonominę paskatą, skirtą tinkamam šios pareigos įvykdymui užtikrinti. Tokios paskatos pagrįstumas vertinamas pagal jos ekonominę paskirtį, siekiamus sutarties vykdymo rezultatus ir perkančiosios organizacijos interesą juos pasiekti.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad premijos mokėjimo mechanizmu siekiama sukurti papildomą tiekėjo ekonominį suinteresuotumą tinkamai organizuoti sutarties vykdymą, laiku sukurti, įdiegti ir perduoti sistemą, sėkmingai užbaigti jos testavimo bei priėmimo procedūras, pašalinti reikšmingus neatitikimus ir užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą. Šie rezultatai yra reikšmingi atsakovei, siekiančiai nustatytu laiku gauti tinkamai veikiančią sistemą ir sumažinti su netinkamu ar pavėluotu sutarties vykdymu susijusią riziką. Taigi, nors premijos gavimo sąlygos iš esmės sutampa su tiekėjui ir taip privalomais sutarties vykdymo reikalavimais, papildomo atlygio mokėjimas turi savarankišką skatinamąją paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia paskirtis yra suderinama su perkančiosios organizacijos siekiu užtikrinti tinkamą Pirkimo objekto įgyvendinimą ir savaime neprieštarauja racionalaus lėšų panaudojimo reikalavimui.

Šiame kontekste pažymima, kad pagrindinis sutartinis atlygis ir papildoma premija yra skirtingomis sąlygomis mokamos sutarties kainodaroje numatyto atlygio dalys. Pagrindinis atlygis mokamas už sutartyje nustatytų paslaugų suteikimą, o teisė į premiją atsiranda įvykdžius iš anksto apibrėžtas jos gavimo sąlygas. Taigi, premija nėra atlygis už savarankiškas papildomas paslaugas, bet papildoma ekonominė paskata tinkamai ir laiku įvykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Vien tai, kad tiekėjas už šių įsipareigojimų vykdymą gauna pagrindinį sutartinį atlygį, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali dalies bendro sutartinio atlygio mokėjimo susieti su konkrečių sutarties vykdymo rezultatų pasiekimu.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti ieškovės argumentams dėl 600 000 Eur premijos dydžio neproporcingumo. Perkančioji organizacija, pasirinkdama jos poreikius atitinkantį sutarties kainodaros modelį, turi diskreciją nustatyti papildomos ekonominės paskatos dydį, laikydamasi viešųjų pirkimų principų ir kainodaros taisyklėms keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju premijos dydis ir jos mokėjimo sąlygos buvo iš anksto apibrėžti ir vienodi visiems Pirkimo dalyviams, o premijos mokėjimas susietas su konkrečiais sutarties vykdymo rezultatais. Ieškovė nepateikė pakankamų argumentų ir juos pagrindžiančių duomenų, kurie leistų spręsti, kad būtent toks premijos dydis, atsižvelgiant į jos mokėjimo sąlygas ir skatinamąją paskirtį, lemia nepagrįstą viešųjų lėšų naudojimą ar tiekėjų konkurencijos ribojimą. Vien premijos dydžio reikšmingumas savaime nepatvirtina jos neproporcingumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ginčijamas premijos mokėjimo mechanizmas atitinka Metodikos 4 punkte įtvirtintus kainodaros taisyklių aiškumo, vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo ir racionalaus lėšų panaudojimo reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis.

Dėl sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunkčio

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktyje įtvirtintą mokėjimų sustabdymo mechanizmą, nusprendė, kad ginčijama nuostata yra pakankamai aiški, jos taikymo apimtis apribota konkrečios paslaugos ar jos dalies neatitiktimi sutartyje nustatytiems reikalavimams, o atsakovės teisė sustabdyti mokėjimus turi būti įgyvendinama laikantis sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Teismas taip pat nenustatė prieštaravimo tarp sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 ir 5.5.4 papunkčių, atsižvelgęs į tai, kad šios nuostatos reglamentuoja skirtingos paskirties mokėjimus. Įvertinęs ginčijamą sąlygą kartu su kitomis sutarties nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neproporcingą sutarties vykdymo rizikos paskirstymą tiekėjo nenaudai.

Ieškovė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sutapatino ginčijamos sąlygos aiškumą rengiant pasiūlymą su jos taikymo teisėtumu sutarties vykdymo metu. Ieškovės vertinimu, sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktyje neapibrėžti mokėjimų sustabdymo reikšmingumo kriterijai ir apimtis, todėl atsakovei suteikiama pernelyg plati diskrecija spręsti dėl mokėjimų sustabdymo. Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčijama nuostata prieštarauja sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunkčiui, pagal kurį nežymūs ar formalūs neatitikimai savaime neužkerta kelio išmokėti premiją. Be to, ieškovės teigimu, mokėjimų sustabdymo mechanizmas, vertinamas kartu su sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka ir nenumatyta galimybe pratęsti sutarties vykdymo terminą, lemia neproporcingą finansinės rizikos perkėlimą tiekėjui.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.1 papunktyje nustatyta, kad pagal sutartį atsiskaitoma už faktiškai įdiegtus ir pirkėjo priimtus paslaugų komponentus, kurių sudėtis, apimtis ir kainos (įkainiai) nurodyti sutarties prieduose. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.3.1 papunktį už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas ar faktiškai įdiegtą paslaugų komponentą apmokama per 30 dienų nuo atitinkamo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos gavimo dienos. Šiame papunktyje taip pat reglamentuojamas mokėjimo termino pratęsimas, jeigu Pirkėjas laiku negauna lėšų iš trečiųjų asmenų, tačiau bet kuriuo atveju mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo tinkamai pateiktų dokumentų.

Sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktyje nustatyta, kad pirkėjas turi teisę sustabdyti mokėjimus (visiškai arba iš dalies) už paslaugas ar jų dalį (komponentą), kuri neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų, iki neatitiktis bus pašalinta ir paslaugos ar jų dalis (komponentas) bus pripažintos atitinkančiomis reikalavimus. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.5 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas neturi teisės reikalauti delspinigių ar kitų kompensacijų dėl mokėjimų sustabdymo, kai mokėjimai sustabdomi dėl tiekėjo kaltės (neatitikties).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirmoji turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, savo prievolės nevykdo arba yra aišku, kad nustatytu terminu jos neįvykdys, kita šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą. CK 6.58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, vienai šaliai įvykdžius prievolę nevisiškai, kita šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė pirmoji šalis. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas teise sustabdyti prievolės vykdymą naudotis sąžiningai ir protingai. Atitinkami sąžiningumo ir protingumo reikalavimai įtvirtinti ir CK 6.207 straipsnio 3 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prievolės vykdymo sustabdymas galimas esant tarpusavyje susijusioms priešpriešinėms šalių pareigoms, o jo apimtis turi būti adekvati kitos šalies neįvykdytai ar netinkamai įvykdytai prievolės daliai. Šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Taigi, priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į šalių prievolių tarpusavio ryšį, neįvykdytos prievolės pobūdį ir sustabdymo apimties proporcingumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamos sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunkčio nuostatos turinys atitinka aptartą priešpriešinių prievolių vykdymo teisinį reguliavimą. Atsakovės teisė sustabdyti mokėjimus siejama su konkrečios paslaugos ar jos dalies neatitiktimi sutartyje nustatytiems reikalavimams, o mokėjimų sustabdymas taikomas iki šios neatitikties pašalinimo ir atitinkamos paslaugos ar jos dalies pripažinimo tinkama. Taigi, ginčijamoje nuostatoje apibrėžtas mokėjimų sustabdymo pagrindas, objektas ir trukmė. Be to, galimybė sustabdyti mokėjimus visiškai arba iš dalies nereiškia neribotos atsakovės diskrecijos, nes šios teisės įgyvendinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi atitikti CK 6.58 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus. Todėl mokėjimų sustabdymo apimtis turi būti pagrįsta nustatytos neatitikties pobūdžiu, reikšme ir jos poveikiu konkrečios paslaugos ar jos dalies tinkamam įvykdymui.

Teisėjų kolegija taip pat nenustato prieštaravimo tarp sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 ir 5.5.4 papunkčių. Pirmasis reglamentuoja papildomos premijos mokėjimo sąlygas ir nustato, kad nežymūs ar formalūs neatitikimai, neturintys esminės įtakos sistemos funkcionalumui, saugumui, veikimo stabilumui, suderinamumui ar naudojimui pagal paskirtį ir pašalinti per protingą terminą, savaime neužkerta kelio išmokėti premiją. Tačiau 5.5.4 papunktyje nustatytas mokėjimų sustabdymo mechanizmas taikomas vykdant einamąjį atsiskaitymą už konkrečią paslaugą ar jos dalį, kol nustatyta neatitiktis pašalinama ir atitinkama paslauga ar jos dalis pripažįstama tinkama. Taigi, šios nuostatos reglamentuoja skirtingus sutarties vykdymo ir atsiskaitymo aspektus, todėl jų taikymo sąlygų skirtumai savaime nereiškia vidinio sutarties prieštaringumo.

Ieškovės argumentai dėl neproporcingo finansinės rizikos paskirstymo taip pat vertintini atsižvelgiant į sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką. Kaip minėta, pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.1 papunktį atsiskaitoma už faktiškai įdiegtus ir priimtus paslaugų komponentus, o 5.5.3.1 papunktyje nustatyti mokėjimo terminai. Be to, sutarties specialiųjų sąlygų 5.6.1 papunktyje numatyta galimybė tiekėjui išsimokėti iki 10 procentų sutarties vertės avansą. Šios nuostatos apibrėžia sutarties vykdymo finansavimo ir atsiskaitymo sąlygas, pagal kurias tiekėjas gali iš anksto įvertinti mokėjimų periodiškumą, jų gavimo sąlygas ir su tuo susijusius finansavimo poreikius.

Šiame kontekste pažymima ir tai, kad tiekėjo pareiga laikytis sutartyje nustatytų paslaugų teikimo terminų bei atsakovės teisė sustabdyti mokėjimus už sutarties reikalavimų neatitinkančias paslaugas reglamentuoja skirtingas šalių prievoles. Sutarties vykdymo terminai apibrėžia laikotarpį, per kurį tiekėjas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o mokėjimų sustabdymo mechanizmas užtikrina atsakovės teisę atsiskaityti už tinkamai įvykdytas prievoles. Todėl aplinkybė, kad sutartyje nenumatytas automatinis jos vykdymo termino pratęsimas mokėjimų sustabdymo atveju, savaime nepatvirtina neproporcingo sutarties vykdymo rizikos paskirstymo. Šalių teisės ir pareigos konkrečiomis sutarties vykdymo aplinkybėmis turi būti įgyvendinamos laikantis sąžiningumo, protingumo ir bendrųjų prievolių vykdymo taisyklių.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentus, grindžiamus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022. Nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl viešojo pirkimo sąlygų, kuriomis tiekėjui teko iš anksto neapibrėžta papildomų darbų atlikimo rizika, susijusi su pirkimo dokumentų trūkumais ir jų neatitiktimi faktinei situacijai. Kasacinis teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos nustatytas reguliavimas sudarė prielaidas tiekėjui neatlygintinai atlikti papildomus darbus, kurių poreikis buvo žinomas dar iki sutarties sudarymo, o teisė gauti atlygį už tokius darbus iš esmės priklausė nuo perkančiosios organizacijos sprendimo juos pripažinti papildomais.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos iš esmės kitokios aplinkybės. Ginčijama sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunkčio nuostata reglamentuoja mokėjimų už sutartyje apibrėžtas paslaugas ar jų dalį sustabdymą, kai jos neatitinka nustatytų reikalavimų. Tiekėjo pareigos ir mokėjimų sustabdymo pagrindai yra apibrėžti Pirkimo dokumentuose, o šios teisės įgyvendinimas ribojamas priešpriešinių prievolių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių Pirkimo dokumentų trūkumų ar sutartinių prievolių neapibrėžtumo, dėl kurių tiekėjui tektų prisiimti iš anksto nežinomą papildomų darbų atlikimo ar jų neapmokėjimo riziką. Dėl šių esminių faktinių aplinkybių skirtumų ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai nesudaro pagrindo ginčijamą Pirkimo sąlygą pripažinti neteisėta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktyje nustatyto mokėjimų sustabdymo mechanizmo neteisėtumas ieškovės nurodytais pagrindais neįrodytas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą. Ieškovės teigimu, teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neatsakė į esminius jos argumentus, nepakankamai motyvavo padarytas išvadas, be kita ko, dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų aiškumo ir tarpusavio suderinamumo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad dėl šių trūkumų nėra galimybės suprasti pirmosios instancijos teismo išvadų faktinio ir teisinio pagrindo. Jos vertinimu, nurodyti trūkumai sudaro tiek CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tiek pagrindą panaikinti sprendimą dėl proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas teismo pareigą motyvuoti priimamą sprendimą, yra išskyręs dvejopas pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą pasekmes: absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024 45 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančio asmens argumentą. Sprendimo motyvų pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį, reikšmingus šalių argumentus ir tai, ar iš teismo sprendimo galima nustatyti jo išvadų faktinį bei teisinį pagrindą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, 29–30 paragrafai).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimus ir nurodė motyvus, kuriais grindė savo išvadas. Nors ne visi ginčo aspektai buvo aptarti vienodai išsamiai, iš teismo sprendimo turinio galima nustatyti jo išvadų faktinį ir teisinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių byloje kilusių faktinių ir teisinių klausimų, įvertino ginčijamų Pirkimo sąlygų turinį, jų aiškumą, tarpusavio suderinamumą bei atitiktį taikytinam teisiniam reguliavimui. Taigi, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kai kuriuos ginčo aspektus įvertino lakoniškiau, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba kad nebuvo atskleista ginčo esmė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiau įvertino ginčijamų Pirkimo sąlygų turinį, jų tarpusavio ryšį, reikšmingas bylos aplinkybes ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus. Be to, teisėjų kolegija, kitaip įvertinusi byloje pateiktus įrodymus dėl „Motorola Solutions“ DIMETRA API prieigos suteikimo priklausomybės nuo šios bendrovės komercinio sprendimo, nesutiko su atitinkama pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios aplinkybės įrodytumo. Vis dėlto, kaip išsamiai nurodyta pirmiau, aplinkybė, kad prieigos suteikimas priklauso nuo „Motorola Solutions“ komercinio sprendimo, savaime nelemia ginčijamos Pirkimo sąlygos neteisėtumo. Todėl skirtingas nurodytų įrodymų vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos galutinės išvados dėl šios Pirkimo sąlygos teisėtumo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius klausimus, iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų. Nenustatyta tokių proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingą šios ginčo dalies išsprendimą ir sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, iš dalies patenkino atsakovės prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės atsakovei priteisė 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai. Teismas nustatė, kad pagrindiniai atsakovės poziciją dėl ginčo esmės atskleidžiantys procesiniai dokumentai buvo atsiliepimas į ieškinį ir triplikas, o vėliau pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš dalies plėtoti ir detalizuoti jau išdėstyti argumentai. Be to, teismas vertino, kad byla nebuvo išskirtinio sudėtingumo, dalis teisinių paslaugų buvo susijusios su šalutiniais procesiniais klausimais, o atsakovė nepakankamai detalizavo prašomas atlyginti išlaidas pagal atskiras teisines paslaugas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad 6 000 Eur suma atitinka būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu. Jos teigimu, pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir jų prieduose nurodytos suteiktos teisinės paslaugos, jų atlikimo datos, darbo laikas ir taikytas valandinis įkainis, todėl teismas turėjo galimybę individualiai įvertinti patirtų išlaidų pagrįstumą. Atsakovė taip pat pažymi, kad teismas nenurodė, kurios konkrečios teisinės paslaugos buvo nebūtinos ar perteklinės, kokia apimtimi jų išlaidos sumažintos ir kokiais Rekomendacijų kriterijais vadovaujantis nustatyta priteistina suma. Atsakovės vertinimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo klausimų įvairovę, procesinių dokumentų apimtį ir atliktų teisinių veiksmų kiekį.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 87 punktas).

Atsakovė bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras ir jų išklotines: 2026 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2602487 už 2026 m. birželio 5–26 d. suteiktas teisines paslaugas, kurioms skirta 43 val. darbo, iš jų su nagrinėjama byla siejama 41,75 val. ir 8 840,56 Eur su PVM suma; 2026 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2602833 už 2026 m. liepos 8–24 d. suteiktas teisines paslaugas, kurioms skirta 46,25 val. darbo, iš jų su nagrinėjama byla siejama 45,5 val. ir 9 634,63 Eur su PVM suma. Atsakovės nurodyta bendra su šia byla susijusių teisinių paslaugų išlaidų suma sudaro 18 475,19 Eur su PVM, o kartu su sumokėtais žyminiais mokesčiais (120 Eur) – 18 595,19 Eur. Sąskaitų išklotinėse nurodyti atlikti darbai, jiems skirtas laikas ir taikytas 175 Eur be PVM valandinis įkainis.

Nors atskirų paslaugų kaina išklotinėse neišskirta, abiejose sąskaitose taikytas 175 Eur be PVM valandinis įkainis nustatomas bendrą teisinių paslaugų kainą be PVM padalijus iš nurodyto bendro valandų skaičiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga pateikti prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą tenka jų atlyginimo prašančiai šaliai. Todėl atsakovė turėjo aiškiai susieti prašomas priteisti sumas su konkrečiomis byloje suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Pateiktose išklotinėse darbai nurodyti pagal jų atlikimo datas, tačiau tam pačiam procesiniam dokumentui rengti skirtas laikas nesusumuotas, o atskirų paslaugų kaina neišskirta, todėl prašomų atlyginti išlaidų patikrinimas buvo apsunkintas. Vis dėlto, net ir kilus neaiškumų dėl atskiroms paslaugoms tenkančios sumos, tai savaime nepateisina atsakovės prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo daugiau nei tris kartus, neįvertinus visų byloje suteiktų teisinių paslaugų, jų būtinybės ir Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį, suteiktas teisines paslaugas ir pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pripažinti pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidas vos už kelių byloje pateiktų procesinių dokumentų parengimą. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti laimėjusios bylą šalies teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat ,,pralaimėjęs moka“ taisyklės esmę, iš naujo įvertina atsakovės prašytų priteisti teisinių išlaidų dydį ir pagrįstumą.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 330 248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo sudėtingumu, pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas – dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo – savo esme nėra išskirtinai sudėtingas, byloje nebuvo sprendžiama dėl naujų, anksčiau teismų nenagrinėtų teisinių klausimų. Vien ginčijamų sąlygų skaičius, procesinių dokumentų apimtis ir užsienio bendrovės pateiktos informacijos analizė tokios išvados nepagrindžia. Atsakovei palankus ginčo rezultatas taip pat savaime nepatvirtina visų jos patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo, o ieškovės nurodytos didesnės išlaidos nėra atsakovei atlygintinų išlaidų dydį lemiantis kriterijus. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas.

Pagal PVM sąskaitų faktūrų išklotines prašymui prisijungti prie bylos elektroninės kortelės parengti skirta 0,25 val.; prašymui nustatyti terminą pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengti – 0,25 val.; atsiliepimui į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengti – 6,75 val.; atsiliepimui į ieškinį parengti, įskaitant susipažinimą su ieškiniu, jo ir priedų analizę – 23,5 val.; lydraščiui dėl neviešos informacijos parengti – 0,75 val.; prašymui pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones parengti ir koreguoti – 8,5 val.; prašymui pripažinti bylos medžiagą nevieša parengti – 2,5 val.; triplikui parengti ir koreguoti, įskaitant susipažinimą su ieškovės dubliku ir jo analizę – 37,75 val.; užklausai bendrovei „Motorola Solutions“ parengti ir pateikti – 2,25 val.; rašytiniams paaiškinimams parengti, kartu su išklotinėje nurodytais susipažinimu su „Motorola Solutions“ atsakymu ir dokumentų vertimų organizavimu – 4,75 val. Iš viso šioms paslaugoms skirta 87,25 val.

Taikant 175 Eur be PVM (211,75 Eur su PVM) valandinį įkainį, prašymui prisijungti prie bylos elektroninės kortelės parengti skirtas 0,25 val. atitinka 52,94 Eur; prašymui nustatyti atsiliepimo pateikimo terminą parengti skirtas 0,25 val. – 52,94 Eur; atsiliepimui į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengti skirtos 6,75 val. – 1 429,31 Eur; atsiliepimui į ieškinį parengti, įskaitant ieškinio ir jo priedų analizę, skirtos 23,5 val. – 4 976,13 Eur; lydraščiui dėl neviešos informacijos parengti skirtos 0,75 val. – 158,81 Eur; prašymui pakeisti laikinąsias apsaugos priemones parengti ir koreguoti skirtos 8,5 val. – 1 799,88 Eur; prašymui pripažinti bylos medžiagą nevieša parengti skirtos 2,5 val. – 529,38 Eur; triplikui parengti ir koreguoti, įskaitant dubliko analizę, skirtos 37,75 val. – 7 993,56 Eur; užklausai bendrovei „Motorola Solutions“ parengti ir pateikti skirtos 2,25 val. – 476,44 Eur; rašytiniams paaiškinimams parengti, įskaitant „Motorola Solutions“ atsakymo analizę ir dokumentų vertimų organizavimą, skirtos 4,75 val. – 1 005,81 Eur. Pažymėtina, kad atskirai apskaičiuotų ir iki dviejų skaitmenų po kablelio suapvalintų teisinių paslaugų kainų suma sudaro 18 475,20 Eur, o bendrą šioms paslaugoms skirtą 87,25 val. skaičių padauginus iš 211,75 Eur valandinio įkainio (su PVM), gaunama 18 475,19 Eur suma. Taigi, susidaręs 0,01 Eur skirtumas yra nulemtas atskirų paslaugų kainų apvalinimo. Į PVM sąskaitas faktūras taip pat įtrauktas 120 Eur žyminis mokestis.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuriais remiantis imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės PVM sąskaitos faktūros apmokėtos 2026 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Taip pat nepriteisiamos atlyginti išlaidos už šias paslaugas: prašymo prisijungti prie bylos elektroninės kortelės parengimą (52,94 Eur), prašymo nustatyti atsiliepimo pateikimo terminą parengimą (52,94 Eur), lydraščio dėl neviešos informacijos parengimą (158,81 Eur). Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio, taiko Rekomendacijose nurodytus koeficientus ir 2026 m. I ketvirčio vidutinį darbo užmokestį (2 554,20 Eur). Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą (4 976,13 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (6 385,50 Eur) (Rekomendacijų 8.2 papunktis), todėl pripažįstama pagrįsta. Atsakovės prašoma priteisti suma už tripliko parengimą (7 993,56 Eur) sumažinama iki Rekomendacijose nustatyto dydžio – 3 831,30 Eur (Rekomendacijų 8.3 papunktis). Už atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą prašomos priteisti išlaidos (1 429,31 Eur), taip pat prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones parengimą (1 799,88 Eur) mažinamos iki Rekomendacijose nustatyto dydžio – po 1 021,68 Eur už kiekvieno prašymo parengimą (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša parengimą (529,38 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis), užklausos bendrovei „Motorola Solutions“ parengimą (2,25 val. – 476,44 Eur) (Rekomendacijų 8.18 papunktis), rašytinių paaiškinimų parengimą (1 005,81 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikomos pagrįstomis.

Taigi, pagrįstomis pripažįstamos 12 862,42 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (4 976,13 Eur + 3 831,30 Eur + 1 021,68 Eur + 1 021,68 Eur + 529,38 Eur + 476,44 Eur + 1 005,81 Eur). Prie šios sumos pridėjus 120 Eur žyminius mokesčius, sumokėtus už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (60 Eur) ir prašymą jas pakeisti (60 Eur), bendra pagrįstomis pripažintų atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 12 982,42 Eur (12 862,42 Eur + 120 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į nagrinėtos bylos pobūdį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, joms atlikti skirtą laiką ir procesinių dokumentų turinį, atitinka bylinėjimosi išlaidų būtinumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nutaria padidinti pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 6 000 Eur iki 12 982,42 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė esmines bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumo. Nors apeliacinės instancijos teismas papildė ir iš dalies patikslino pirmosios instancijos teismo motyvus, tai nekeičia teisingo ginčo išsprendimo rezultato, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepagrįstai sumažino jų dydį, tinkamai neįvertinęs pateiktų išlaidas pagrindžiančių įrodymų, suteiktų teisinių paslaugų apimties, pobūdžio ir būtinumo, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir padidinant atsakovei iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 6 000 Eur iki 12 982,42 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos už apeliacinio skundo parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos ir už skundą sumokėtas žyminis mokestis neatlyginami.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsiliepiant į skundą, atlyginimą. Pagal atsakovės pateiktą PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT2603509 išklotinę atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimui skirta 27,50 val., taikant valandinį įkainį, šių paslaugų kaina sudaro 4 812,50 Eur be PVM, arba 5 823,13 Eur su PVM. Išlaidos apmokėtos 2026 m. spalio 28 d, todėl taikomas 2026 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 2 628,20 Eur. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą sumažinamos iki Rekomendacijose nustatyto dydžio – 3 416,66 Eur (Rekomendacijų 8.11 papunktis), ir priteisiamos iš ieškovės.

Nors atsakovės apeliaciniu skundu pareikštas prašymas padidinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra procesinio pobūdžio ir jo išsprendimas nekeičia ginčo dėl materialiųjų reikalavimų rezultato, šis prašymas sudarė savarankišką atsakovės apeliacinio skundo dalyką. Todėl, sprendžiant dėl šio skundo parengimo išlaidų atlyginimo, atsižvelgiama į jo patenkinimo proporciją. Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo priteistą 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 18 595,19 Eur, o šia nutartimi ji padidinama iki 12 982,42 Eur, taigi, patenkinta 55,44 proc. apeliacinio skundo dalis ((12 982,42 Eur − 6 000 Eur) / (18 595,19 Eur − 6 000 Eur) × 100 proc.). Kadangi atsakovės reikalavimas patenkintas tik iš dalies, visų šio skundo parengimo išlaidų priteisimas iš ieškovės neatitiktų proporcingumo ir sąžiningumo principų. Todėl šalių išlaidos, patirtos dėl atsakovės pateikto skundo, paskirstomos pagal jo patenkinimo proporciją.

Ieškovė patyrė 2 067,38 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina atmestai šio skundo daliai proporcinga išlaidų suma – 921,22 Eur (2 067,38 Eur × 44,56 proc.).

Pagal atsakovės PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT2603509 išklotinę atsakovės apeliacinio skundo parengimui skirta 16,25 val. Taikant sąskaitoje nurodytą 175 Eur be PVM valandinį įkainį, šių paslaugų kaina sudaro 2 843,75 Eur be PVM, arba 3 440,94 Eur su PVM. Nurodyta suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsakovei iš ieškovės priteistina patenkintai atsakovės apeliacinio skundo daliai proporcinga išlaidų suma – 1 907,66 Eur (3 440,94 Eur × 55,44 proc.).

Taigi, atsakovei iš ieškovės priteisiama bendra apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5 324,32 Eur (3 416,66 + 1 907,66), o ieškovei iš atsakovės – 921,22 Eur. Įskaičius šias sumas, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 403,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (5 324,32 Eur − 921,22 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nurodant, kad iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“, juridinio asmens kodas 123502493, atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 235042580, priteisiama 12 982,42 Eur (dvylika tūkstančių devyni šimtai aštuoniasdešimt du eurai 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“, juridinio asmens kodas 123502493, atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 235042580, 4 403,10 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.