Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, ir ATS1 priešieškinį IES1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji suinteresuoti asmenys TAR3, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, antstolis Saulius Ramanauskas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas priėmė atsakovės ATS1 priešieškinio reikalavimus, kuriais ji prašo: 1) nutraukti jos ir ieškovo IES1 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo IES1 kaltės, neskiriant laikotarpio susitaikymui; 2) palikti šalims santuokines pavardes - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) automobilį Volkswagen Touran, valst . Nr. (duomenys neskelbtini) (1 530,00 Eur vertės) priteisti ieškovui IES1, o jai iš ieškovo - 765,00 Eur dydžio kompensaciją; 4) prievoles kreditoriams UAB „GelvoraSergel“, antstoliui Sauliui Ramanauskui ir TAR3, pripažinti asmeninėmis ieškovo IES1 prievolėmis.

Priešieškinyje nurodo, kad sutinka su ieškovo reikalavimu nutraukti santuoką, bet nesutinka, kad ji kalta dėl santuokos faktinio iširimo. Ieškovas nepateikia jokių jos neva netinkamo elgesio, dėl kurio iširo jų santuoka, įrodymų. Nors nurodo, kad jos kaltę įrodys rašytiniais įrodymais, lieka neaišku, kuris iš ieškinio priedų kokį neleistino elgesio epizodą galėtų įrodyti. Ieškovo kaltinimai abstraktūs ir nemotyvuoti. Ieškovui nepateikiant jos kaltės įrodymų, reikalavimas dėl priverstinio ikisantuokinės jos pavardės grąžinimo negali būti tenkinamas. Pažymi, kad dėl santuokos faktinio iširimo išimtinai kaltas tik pats ieškovas. Per trisdešimt santuokos metų, jis nuolat buvo neištikimas, grubus, nevengdavo ne tik psichinio, bet ir fizinio smurto. Po vieno tokių atvejų 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad spaudžiant ir sukant kaklą bei dešinį riešą jai padarytas minkštųjų audinių suspaudimas ir patempimas. Ji ieškovui visada atleisdavo, ir į policiją nesikreipdavo. Su ieškovu ilgą laiką buvo įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti. Panevėžio miesto savivaldybė (atstovaujama savivaldybės administracijos) 2025 m. kovo 13 d. su ieškovu sudarė socialinio būsto nuomos sutartį dėl dviejų kambarių buto nuomos. Nors sutartyje buvo nurodyta, kad tokio būsto paskirtis yra gyventi nuomininkui ir jai, kaip jo žmonai, ieškovas gyventi šiame būste jai neleido. Policija 2025 m. rugsėjo 23 d. surašė dėl to ieškovui administracinio nusižengimo protokolą už savavaldžiavimą. Ieškovas įvykdė administracinį nurodymą - sumokėjo 8,00 Eur baudą, bet savo elgesio nepakeitė. Dėl šios situacijos ji pareiškė ieškinį Panevėžio apylinkės teisme, pagal kurį iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Ilgalaikis trukdymas naudotis abiem išnuomotu socialiniu būstu, neabejotinai rodo, kad dėl jų santuokos iširimo yra kaltas tik ieškovas. Todėl santuoką prašo nutraukti dėl jo kaltės. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad automobilis Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė. Nors ieškovas sutuoktinių bendro turto prezumpciją bando paneigti teikdamas draudiko Seesam Insurance 2018 m. kovo 12 d. pranešimą, iš kurio matyti, kad už 2017 m. gruodžio 29 d. įvykusios autoavarijos metu patirtą turtinę ir neturtinę žalą, 2018 m. vasario 15 d. ieškovas gavo 4 722,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Tačiau atkreipia dėmesį, kad automobilį jis įsigijo 2020 m. rugpjūčio 8 d., t.y. praėjus beveik dvejiems su puse metų. Juolab, kad iš gautos draudimo išmokos, 1 531 Eur buvo skirta kito tuo metu turėto automobilio VW Sharan sugadinimams kompensuoti. Šios lėšos į CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto apimtį nepatenka. Dar reikėtų įrodyti, kad įsigydamas sekantį automobilį jis būtų kaip nors išreiškęs valią daiktą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn, ko jis net nebando pagrįsti. Sutiktų, kad nutraukus santuoką transporto priemonė liktų ieškovui, tačiau jai turėtų būti priteista kompensacija, sudaranti 1/2 automobilio rinkos vertės. Pagal portalo www.autoplius.lt duomenis, 2004 m. gamybos automobilio Volkswagen Touran vertė yra 1 530 Eur. Nors 2020 m. rugpjūčio 8 d. sutartyje nurodoma, kad automobilį ieškovas įsigijo už 800 Eur su „visais galimais gedimais“, bet automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir yra realiai eksploatuojamas. Iš to seka, kad jį įsigyjant prieš penkerius metus, būklė negalėjo būti kraštutinai bloga, todėl jai iš ieškovo priteistina 765 Eur dydžio kompensacija. Nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti, kad po santuokos nutraukimo, prievoles jo išvardintiems kreditoriams jie turi vykdyti solidariai. Pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš IES1 priteisė AB Swedbank naudai 6 880,29 Lt negrąžintų kreditų, taip pat delspinigius ir palūkanas. Prievolė atsirado iš 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2007 m. sausio 19 d. vartojimo kredito sutarčių, kuriomis bankas ieškovui bendrai paskolino 13 000 Lt. Teismo sprendimo pagrindu antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje 2010 m. sausio 11 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ pakeistas į naują išieškotoją UAB „Gelvora“. Paskutiniais turimais 2025 m. spalio 13 d. duomenimis, išieškoti lieka 1 129,96 Eur (nuo šios sumos toliau skaičiuojamos palūkanos) ir 98,98 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovė nurodo, kad abi vartojimo kredito sutartis atsakovas sudarė be jos žinios ir sutikimo, gautas lėšas jis panaudojo nežinia kaip, bet tik ne bendriems šeimos poreikiams. Ieškovui neįrodžius, kaip buvo panaudotos pagal vartojimo kreditų sutartis gautos lėšos, prievolė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „GelvoraSergel“ paliktina jam vienam asmeniškai. Prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui yra išvestinė iš prievolės atsiskaityti su UAB „GelvoraSergel“, todėl tais pačiais motyvais ją irgi prašo palikti vykdyti asmeniškai vienam ieškovui. Dėl prievolės TAR3, nurodo, kad ieškovas pateikė 2020 m. sausio 4 d. sutartį, pagal kurią ji esą jiems abiem iki 2026 m. gruodžio 31 d. skolina 1 500 Eur; bei mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti, kad ji buvo pervedusi savo broliui 1 210 Eur. Atsakovė tvirtina, kad apie šias ieškovo skolas sužinojo tik iš ieškinio. 2020 m. sausio 4 d. sutarties prierašas, kad pinigai skolinami abiem sutuoktiniams neatitinka tikrovės. Taip pat, tikrovės neatitinka ir susitarime, datuojamame „2021-2022-09.23“ įrašytas teiginys, kad esą „skolą abu sutuoktiniai prižadėjo grąžinti iki 2026-12-31 d.“. TAR3, kuri yra ieškovo sesuo, ji niekada nežadėjo įvykdyti jokios piniginės prievolės. Jos parašo nėra nei viename iš dviejų ieškovo pateiktų rankraštinių susitarimų. Apie tai, kad pagal Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, antstolis iš jos išieško 2,75 Eur VMI naudai, ji sužinojo tik iš ieškinio. Ketina išsiaiškinti šią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) IES1 ir ATS1 (pavardė iki santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini)) sudarė santuoką, jų santuoka įtraukta į apskaitą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą.CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, kad abu pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas. Ieškovas teigia, kad atsakovė nesirūpino šeimos gerove, piktnaudžiavo alkoholiu, kad daugiau rūpėjo linksmybės ir draugai, kad jo atžvilgiu elgėsi neleistinai, dėl ko buvo įspėta policijos, yra neištikima. Atsakovė nurodo, kad ieškovas jos atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, buvo grubus, neištikimas, gavus jų šeimos ilgai lauktą socialinį būstą ten apsigyveno vienas ir jai neleido jame apsigyventi, nors ji tokia teisę turi.

Teismo vertinimu, šalių vienas kito kaltinimai ilgai trunkančia neištikimybe, nėra įrodyti. Šalys jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui neteikė, o tokius kaltinimus vienas kitam grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais ir niekuo nepagrįstomis hipotezėmis. Argumentai dėl alkoholio vartojimo problemos taip pat grindžiami tik šalių paaiškinimais. Kad abu santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu patvirtino tiek jie patys, tiek ir trečiasis asmuo TAR3, tad spręsti, kad kurio nors vieno iš sutuoktinių alkoholio vartojimas nulėmė jų santuokinio gyvenimo pabaigą taip pat nėra pagrindo.

Atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo ieškovas, be kita ko, grindė ir ta aplinkybe, kad ji neleistinai elgiasi jo atžvilgiu dėl ko ji buvo įspėta policijos. Iš prie ieškinio pateikto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 15 d. rašto matyti, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. ieškovas kreipėsi į policiją dėl atsakovės elgesio. Dėl kokio tiksliai poelgio buvo kreiptasi į policiją ir kokią informaciją ši institucija tikrino iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, dėl duomenų stokos, nustatyti nėra galimybės. Atsakovė nurodė, kad ji buvo įspėta dėl bandymo patekti į jiems, kaip šeimai, skirtą socialinį būstą. Kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2025 m. rugsėjo 16 d. ieškovas kreipėsi dar kartą į policijos įstaigą su skundu, teigdamas, kad su žmona nebegyvena nuo 2025 m. kovo 13 d., tačiau dar gyvenant kartu 2025 m. sausio mėnesį ji grasino jį nustumti nuo laiptų, nurodė, kad kai gavo socialinį būstą ėmė dažnai pyktis, todėl jis nebenorėjo įsileisti jos į butą, nes galvojo, kad ji gali jį nunuodyti, nors to niekada nedarė ir nebandė, o galiausiai 2025 m. rugsėjo 11 d. ji nurodė, kad eis į visas institucijas, kad atgautų dalį buto. Policijos pareigūno apklausta atsakovė nurodė, kad vyras neduoda jai buto raktų, neįsileidžia jos gyventi kartu, nors eilėje dėl socialinio būsto jie buvo kartu, o jį gavus, prasidėjo nesutarimai. Ji paneigė, kad ieškovui grasinusi ar dariusi kokį nors spaudimą. Kaip jau minėta, šiuo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant objektyvių duomenų, kad ATS1 būtų grasinusi nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Pirmiau aptarti ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jo ir atsakovės santuoka iširo dėl jos kaltės, ar neleistino elgesio jo atžvilgiu. Tai, kad pradėjus gyventi skyrium, jis kreipėsi į policiją dėl jo nuomone, netinkamo savo sutuoktinės elgesio, savaime nepagrindžia tokių faktų. Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų duomenų sprendžiama, kad šalių abipusiai konfliktiniai santykiai tik paaštrėjo ieškovui vienašališkai nusprendus neleisti atsakovei apsigyventi socialiniame būste. Dėl ko ir buvo bandoma šią konfliktinę situaciją spręsti kreipiantis į policiją. Toks abipusių konfliktų sprendimas negali būti vertinamas kaip, kurios nors šalių netinkamas elgesys, kaip santuokos iširimo priežastis. O tik patvirtina, kad šalys racionaliai bendrauti nebenori, ir, nebesiekia atkurti šeiminių ryšių.

Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad ieškovas jos atžvilgiu gyvenant santuokoje elgėsi netinkamai, dėl ko būtent jis kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovė pateikė teismui 2014 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - kaklo ir dešinio riešo minkštųjų audinių suspaudimas bei dešinio riešo patempimas padaryti spaudžiant ir sukant kaklą bei dešinį riešą, aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovė policijos pareigūnams atlikusiems įvykio tyrimą atsisakė atskleisti jos sužalojimų aplinkybes. Pats atsakovės sužalojimo faktas, nesant kompetentingos institucijos procesinio sprendimo, patvirtinančio jos sužalojimo kaltininko tapatybės, neleidžia teismui vertinti, kad šie sužalojimai buvo padaryti būtent ieškovo. Juolab, kad po šio įvykio jie kartu pragyveno dar daugiau nei dešimtmetį. Nors atsakovės dukra VAK2 nurodė, kad pamena kaip atsakovė ir patėvis (ieškovas) pykosi, kaip buvo atvykusi į namus policija, kaip buvo subintuota mamos ranka, tačiau kokiomis tiksliai aplinkybėmis buvo sužalota mama ji nenurodė. Psichologinio smurto atvejų šios liudytojos paaiškinimai taip pat nepatvirtino. Ji nurodė, kad ieškovą ji vertino kaip tėvą, kad jis jai svarbus. Tai, kad gyvenant skyrium, ieškovo atžvilgiu, pagal atsakovės skundą buvo pradėta administracinio nusižengimo byla už tai, kad jis nesilaikė socialinio būsto nuomos sutarties, teismo vertinimu, patvirtina šalių abipusius konfliktinius santykius jau po pradėjimo gyventi skyrium, bet ne kurio nors vieno iš jų kaltę dėl santuokos iširimo.

Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Šalys pripažino, jog nebegyvena kartu, tik nurodė skirtingas gyvenimo skyrium pradžios datas. Ieškovas teigė, kad nebegyvena nuo 2024 m. vasaros pradžios – birželio mėnesio, atsakovė, kad nuo 2025 m. kovo mėnesio. Iš teismui teiktų šalių paaiškinimų galima spręsti, kad jų santuokinis gyvenimas pakankamai ilgą laikotarpį buvo sudėtingas, dažnu atveju sutuoktiniai stokojo šilto bendravimo, palaikymo, įsiklausymo į vienas kito poreikius, tą patvirtino ir kartu su jais gyvenusi atsakovės dukra bei ieškovo sesuo. Abu sutuoktiniai pripažino, kad jų bendras gyvenimas esant tokiems santykiams nėra galimas. Šalys santuokinių ryšių nepalaiko daugiau nei metai, bendro ūkio neveda ir nei vienas iš jų nemato galimybių ir nenori atkurti santuokos.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai daugiau nei metus negyvena kartu, nepalaiko šeiminių santykių, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką/panaikinus jos teisinę registraciją sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoką teismas nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį ieškovas siejo su neįgyvendintais lūkesčiais, kuriuos jis turėjo sudarydamas santuoką, ir sveikatos pablogėjimu dėl patiriamo streso. Tad ieškovo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinę žalą atmetamas.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tad atsakovei išreiškus norą pasilikti santuokinę pavardę, atmestinas ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai tenkintas priešieškinio reikalavimas palikti atsakovei santuokinę pavardę.

Taigi, po santuokos nutraukimo ieškovui IES1 paliktina jo prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovei ATS1 paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimų santuokoje įgytą automobilį pripažinti asmeniniu turtu

Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (LAT 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

Ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Eur. Tokį reikalavimą grindžia tuo, kad automobilis įsigytas už asmenines lėšas, t.y. už kompensaciją gautą už sveikatos sužalojimą, patirtą eismo įvykio metu.

Byloje nustatyta, kad automobilis Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas ieškovo vardu, įsigytas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Taigi automobilis įsigytas santuokos metu, šalys vedybų sutarties sudarę nebuvo, todėl šis turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Iš ieškovo pateiktos informacijos apie išmokėtas draudimo išmokas dėl 2017 m. gruodžio 29 d. įvykio matyti, kad už sugadintą automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam sumokėta 1 531 Eur, už sugadintus daiktus – 93 Eur, už gydymo ir transporto išlaidas - 98,50 Eur ir už padarytą neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo – 3 000 Eur.

Ieškovas tvirtino, kad būtent iš pirmiau paminėtos 3 000 Eur kompensacijos už neturtinę žalą sveikatai jis ir įsigijo automobilį.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad be kita ko, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo; taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (7 punktas). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teismo vertinimu, ieškovo pateikta draudimo įmonės informacija apie jam 2018 m. vasario 15 d., t.y. prieš daugiau nei du su puse metų iki ginčo automobilio įsigijimo jam išmokėtą 3 000 Eur kompensaciją už sveikatai padarytą žalą, nepatvirtina, kad iš bendrai draudimo bendrovės pervestos 4 722,50 Eur sumos, būtent 800 Eur buvo panaudoti automobilio įsigijimui 2020 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovas banko sąskaitų išrašų, kuriuose atsispindėtų šių lėšų judėjimas teismui neteikė bei patvirtino, jog už automobilį jis sumokėjo ne per banką, mokėjimo pavedimu, o grynaisiais pinigais.

Įvertinus laikotarpį praėjusį nuo kompensacijos išmokėjimo iki automobilio įsigijimo, taip pat ir tą aplinkybę, kad ieškovui be šios kompensacijos tuo pačiu metu buvo išmokėtos ir kitos draudimo išmoką sudarančios išmokos, kurios pirmiau aptarto teisinio reguliavimo prasme nepatenka į lėšas, vertintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe, taip pat atsižvelgus ir į tai, kad už automobilį buvo atsiskaityta grynais pinigais, nesant duomenų, paneigiančių, kad ši kompensacija galėjo būti išleista iki automobilio įsigijimo, spręsti, kad automobilio įsigijimui buvo panaudotos būtent minėtos kompensacijos lėšos nėra pagrindo. Pagal atsakovės paaiškinimus, šiam turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos pardavus kitą automobilį, ir lėšas iš bendrai gautos draudimo išmokos. Ieškovo sesuo TAR3 tvirtindama, kad automobilis tikrai įsigytas už kompensaciją už sveikatai padarytą žalą, kartu nurodė, kad šalys švaistė pinigus, juos leido alkoholiui ir rūkalams, o ji ne kartą juos įspėjo pasilikti kompensaciją rimtesniems pirkiniams. Kartu TAR3 nurodė, kad automobilio įsigijimo sandoryje nedalyvavo.

Jokių kitų rašytinių įrodymų aplinkybei, kad automobilis buvo įgytas iš asmeninių lėšų ir asmeninėn ieškovo nuosavybėn į bylą nėra pateikta. Pagal šalių paaiškinimus automobilis buvo naudojamas kaip šeimos turtas, atsakovė taip pat prisidėdavo prie jo išlaikymo, t.y. pildavo kurą, tad spręsti, kad įsigydamas šį automobilį, ieškovas siekė jį įsigyti būtent asmeninės nuosavybės teise taip pat nėra pagrindo.

Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šiam turtui įsigyti buvo panaudotos asmeninės lėšos ar lėšos, gautos realizavus asmeninį turtą, kad šalys aiškiai buvo išreiškusios valią šį turtą įsigyti ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia spręsti, kad šiam turtui įsigyti sutuoktiniai naudojo gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį ir po santuokos sudarymo gautas pajamas, kurios pagal įstatymų nustatytą sutuoktinių turto režimą priskiriamos prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Aplinkybės, jog ieškovas rūpinosi automobilio įsigijimu, šį turtą registravo savo vardu, juo naudojosi, užsiimdavo remontu, kai neneigė jog juo naudojosi kartu su atsakove kaip šeima, kad atsakovė pildavo kurą, nepaneigia sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Įvertinus tai, ieškovo reikalavimas pripažinti santuokos metu įgytą automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo asmenine nuosavybe, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas).

Kaip jau minėta, santuokos metu šalys įsigijo automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė teismui UAB „Verslavita“ konsultacinio pobūdžio išvadą dėl tikėtinos šio turto kainos. Joje nurodoma, kad galimos kainos analizė atlikta tiriant aktyvios pasiūlos rinkos panašaus turto pardavimo kainas pardavimo internetiniuose portaluose ir konstatuota, kad atsižvelgus į tokio turto vertę įtakojančius faktorius (būklę, gamybos metus, rinką ir kt.) galima automobilio kaina yra 900 Eur (su PVM). Atsakovės atstovas nurodė, kad jis su atstovaujamąja šio turto vertę 1 530 Eur nustatė atsižvelgus į internetinio puslapio autoplius.lt pateiktos skaičiuoklės rezultatus. Atstovas detalizavo, kad į skaičiuoklę įvedami tokie duomenys kaip automobilio modelis, gamybos metai, rida ir pan. Taigi priešingai nei UAB „Verslavita“ atsakovės pateikta turto vertė nustatyta be faktinės vertinamo turto apžiūros, neturint duomenų apie automobilio faktinę ridą ir be individualaus vertinimo.

Šalys skirti teismo ekspertizę šio turto vertei nustatyti teismo neprašė. Teismas susipažinęs tiek su vienos, tiek su kitos šalies pateiktais įrodymais dėl turto vertės, taip pat atsižvelgęs į tai, kad automobilis buvo įsigytas prieš šešerius metus už 800 Eur, sprendžia, jog nustatant turto vertę vadovausis UAB „Verslavita“ specialisto, atlikusio ir šio objekto natūroje apžiūrą, konsultacinėje išvadoje nurodyta kaina – 900 Eur, kuri teismo vertinimu labiau atitinka faktinę tokio turto vertę.

Atsakovės priešieškinyje siūlomas šio bendro turto padalinimo būdas, teismo vertinimu nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Remiantis šalių bendro turto lygių dalių principu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), atsakovei turi būti sumokėta pusės automobilio vertės kompensacija. Dėl šių aplinkybių bendras šalių turtas padalinamas priešieškinyje nurodyta tvarka - ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisiant automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, o atsakovei priteisiant 450 Eur, t.y. pusė šio turto vertės kompensaciją (CK 3.116, 3.117, 3.127 straipsniai).

Ieškovas ir atsakovė pirminiu ieškiniu prašomus padalinti namų apyvokos daiktus pasidalijo bendru sutarimu, ir pareiškė, jog dėl šio turto pretenzijų vienas kitam neturi. O galiausiai ieškovui pareiškus patikslintą ieškinį tokio reikalavimo jis jau nebepareiškė, tad teismas, atsižvelgęs į tai, kad šio klausimo sprendimas nebepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl prievolių kreditoriams

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).

Ieškovas prašo pripažinti, kad 1 129,96 Eur skolą kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ ir 98,98 Eur vykdymo išlaidas antstoliui Sauliui Ramanausku, o taip pat 2 710 Eur skolą jo seseriai TAR3 šeimos bendro pobūdžio skolomis ir, kad ieškovas su atsakove privalo jas įvykdyti solidariai.

Iš ieškovo pateiktos 2006 m. lapkričio 8 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui IES1 AB Hansa bankas suteikė 7 000 Lt (kas atitiktų 2 027,34 Eur) vartojimo kreditą. Galutinis kredito gražinimo terminas 2010 m. spalio 22 d. kredito paskirtis, kurią nurodė sutartį sudaręs ieškovas – automobiliui įsigyti. 2007 m. sausio 19 d. ieškovas su ta pačia bendrove pasirašė dar vieną vartojimo kredito vartojimo kredito sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) 6 000 Lt sumai (kas atitiktų 1 737,72 Eur), galutinis kredito grąžinimo terminas 2010 m. gruodžio 22 d. Atsakovė nei vienoje iš šių sutarčių nėra įvardyta nei kaip sutarties šalis, nei kaip laiduotoja. Nėra pateikta duomenų, jog vertinant kredito suteikimo galimybes buvo vertinamos ir sutuoktinės pajamos, finansiniai įsipareigojimai bei šiam tikslui atsakovė buvo davusi sutikimus. Ieškovas neteikė teismui įrodymų, kad apie šių vartojimo kredito sutarčių sudarymą jis apskritai buvo informavęs sutuoktinę, ir, kad ši būtų aiškiai išreiškusi sutikimą tokiam įsipareigojimui arba vėliau būtų sandorį patvirtinusi, ar, kad šios piniginės prievolės buvo prisiimtos šeimos interesais. Vien sutartyse nurodytas jų paėmimo tikslas nesudaro pagrindo spręsti, kad įsipareigojimus kreditoriui ieškovas prisiėmė esant sutuoktinės sutikimui ir šias lėšas panaudojo šeimos interesams. Ieškovas neteikė įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo, t.y. koks konkretus turtas buvo įsigytas, koks konkretus turtas buvo pagerintas. Teiginiai, kad buvo remontuojamas nekilnojamas turtas, nesant rašytinių įrodymų, jog šalys tokį turtą valdė nuosavybės (ar kitomis) teisėmis taip pat nepagrindžia tokios prievolės solidaraus pobūdžio. Kaip matyti, iš į bylą pateikto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas pagal šias sutartis kreditorei AB Swedbank (buvęs Hansa bankas) taip pat buvo priteistas tik iš ieškovo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko IES1, pradinis išieškotojas AB „Swedbank“, į naują išieškotoją – UAB „Gelvora“. Nei pirminė kreditorė, nei jos teisių perėmėja nesiekė per visą šį laikotarpį keisti prievolės pobūdžio į solidarią. Tokia pozicija nėra pareikšta ir atsiliepimuose.

Iš į bylą pateikto antstolio Sauliaus Ramanausko 2025 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl informacijos suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši vykdomoji byla užvesta 2010 m. sausio 11 d. pagal 2009 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), viso iš skolininko patvarkymo priėmimo dienai buvo išieškota 7 079,39 Eur, liko išieškoti 1 129,96 Eur skolos, 98,98 Eur vykdymo išlaidų. Byloje nėra pateikta duomenų, jog vykdant pakankamai ilgą laikotarpį išieškojimą būtų siekiama jį nukreipti į ieškovo sutuoktinės turtą ar į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovas pats patvirtino, kad šias prievoles kreditorei per 16 metų mokėjo tiktai jis. Jo teiginiai, kad iniciavus teisminį skyrybų procesą dabar prie skolos grąžinimo gali prisidėti ir atsakovė, nėra pagrįsti nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. O tik sustiprina vertinimą, kad ir pats ieškovas šią prievolę visus tuos metus laikė asmenine prievole, todėl jo ieškinio reikalavimas šią prievolę ir dėl jos netinkamo vykdymo, susidariusias išlaidas vykdymo procese pripažinti solidariosios sutuoktinių prievolėmis CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys prasme nėra pagrindo.

Esant aptartoms aplinkybėms šis ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas ir atitinkamai tenkinamas atsakovės priešieškinio reikalavimas prievoles kreditoriams UAB „GelvoraSergel“ ir antstoliui Sauliui Ramanauskui pripažinti asmeninėmis ieškovo IES1 prievolėmis. Teismas prievolių dydžio nedetalizuoja, nes akivaizdu, kad esant priverstiniam išieškojimui jis nuolat kinta.

Reikalavimą pripažinti 2 710 Eur skolą jo seseriai TAR3 ieškovo ir atsakovės šeimos bendro pobūdžio skola ir, kad jie privalo šią prievolę įvykdyti solidariai, ieškovas grindė trečiojo asmens TAR3 paaiškinimais ir 2020 m. sausio 4 d. ir 2021-2022 m. rugsėjo 23 d. skolos rašteliais – sutartimis, bei TAR3 mokėjimo pavedimais jam, o tiksliau į jo sąskaitą atliktais 2020 m. sausio 13 d. – 60 Eur sumai (paskirtis „papildymas“), 2021 m. rugsėjo 13 d. - 100 Eur sumai (paskirtis „papildymas“), 2022 m. birželio 28 d. – 300 Eur sumai (paskirtis „papildymas“), 2022 m. liepos 12 d. – 150 Eur sumai (paskirtis „papildymas“), 2022 m. rugsėjo 2 d. – 500 Eur sumai (paskirtis – „malkoms, angliams“), 2022 m. rugsėjo 23 d. – 100 Eur sumai (paskirtis „maistui“). 2020 m. sausio 4 d. skolos raštelyje, kurį prisipažino surašiusi pati TAR3, ir kurį pasirašė tik IES1 nurodoma, kad ji skolina broliui IES1 ir brolienei ATS1 1 500 Eur ir skolą grąžintina irgi grynais iki 2026 m. gruodžio 31 d. Skolos raštelyje - Susitarime, kurio data nurodyta „2021-2022-09.03“ vėl gi nurodoma, kad TAR3 dar skolina broliui IES1 ir ATS1 1 210 Eur. Raštelyje nurodoma, kad „pablogėjus finansiniai padėčiai broliui ir brolienei – palaipsniui perveda į brolio sąskaitą Priedai 6 vnt. bankiniai pavedimai. Šią skolą abu sutuoktiniai prižadėjo grąžinti iki 2026-12-31. IES1 ir ATS1 man TAR3 skoloje 2 710 Eur“ <...>“. Raštelyje nurodoma ir tai, kad šią skolą grąžinti turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir, kad dėl pratęsimo arba sąlygų tarsis atskirai. Šis skolos lapelis, kaip ir ankstesnis, yra pasirašytas TAR3 ir IES1. Trečiasis asmuo paaiškino, kad šiame lapelyje yra įrašyta bendra skola įskaitant ir ankstesniame lapelyje nurodytą 1 500 Eur sumą bei paminėtus mokėjimo pavedimus bendrai 1 240 Eur sumai.

Atsakovė nurodė, kad apie tokius lapelius nieko nežino, jokių paskolų jai TAR3 neteikė, tokių susitarimų tarp jų nebuvo. Dėl pavedimų taip nieko negalėjo paaiškinti, nes jai apie tai nebuvo žinoma.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (LAT 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).Teismo vertinimu, nei ieškovo paaiškinimai, nei jo sesers surašyti ir jo vienasmeniškai pasirašyti skolos lapeliai, bei į jo sąskaitą periodiškai atliekami mokėjimo pavedimai įvairioms sumoms, nepagrindžia, kad atsakovė kokia nors forma buvo įsipareigojusi šias sumas, kaip bendraskolė, grąžinti ieškovo seseriai, ar, kad apskritai tokių sumų perdavimo ieškovui faktai, atsakovei buvo žinomi.

Trečiojo asmens TAR3 paaiškinimai dėl ieškovo ir atsakovės, kaip sutuoktinių, įsipareigojimų grąžinti jai tam tikru laikotarpiu perduotus, ar į brolio sąskaitą pervestus pinigus, teismo vertinimu stokoja nuoseklumo. Tai TAR3 tvirtino, jog jos brolis niekada neprašydavo paskolinti pinigų, tai nurodė, jog ji norėdavo padėti ir padėjo pinigais jų šeimai. Tačiau atsakinėdama į atsakovės atstovo klausimus jau nurodė, kad perduodamas pinigų sumas, jų nelaikė dovana, o laikė paskola. Negalėjo paaiškinti kokie buvo ieškovo ir atsakovės bendri įsipareigojimai pagal jos surašytus skolos lapelius, koks buvo susitarimas dėl paskolos grąžinimo. Trečiasis asmuo tiesiog nurodė, kad nieko nesitikėjo, kad galvojo, jog jie gražins po truputį. Į teismo klausimus kodėl lapeliai nėra pasirašyti ir atsakovės, nors lapelyje yra tekstas, kad pinigai skolinami abiem ir perduodami abiem į rankas, trečiasis asmuo ėmė aiškinti apie atsakovės neraštingumą.

Teismo vertinimu, pinigų perdavimo aplinkybės tiek trečiojo asmens, tiek ieškovo taip pat nurodomos nenuosekliai ir prieštaringai. Nors atsakovas nurodė, kad jie su žmona prašydavo TAR3 kaip sesers pagalbos, kartu tvirtino, kad rašteliuose nurodytos sumos buvo paskola. Ieškovas tvirtino, kad sesuo skolino pinigus jos bute (duomenys neskelbtini). Po to, kad jis paėmė lapeliuose nurodytas sumas per šešis metus, iš 1 500 Eur paskolos yra grąžinęs 200 Eur, kada tai buvo nepamena gal 2024 m. birželį per jo gimtadienį. TAR3 teigė, jog skolino pinigus, nes 2019 m. rugsėjį broliui reikėjo remontuoti krosnį. Nors pati tvirtino, kad brolis 2020 metais įsigijo automobilį už dar 2018 m. jam pervestą draudimo išmoką, kas įvertinus išmokėtų kompensacijų dydį, leistų spręsti, kad skolintis jam nebuvo poreikio. TAR3 nurodė, kad pervesdavo pinigus, o po to pagal tas pervestas sumas surašė skolos lapelį, nes pamatė, kad tam nebus pabaigos. Tokia pozicija nepagrindžia, kad atliekant broliui mokėjimo pavedimus, egzistavo kažkoks ginčo šalių, kaip sutuoktinių, susitarimas su ieškovo seserimi dėl piniginių lėšų skolinimo ir konkretus įsipareigojimas dėl pinigų grąžinimo. Tokį vertinimą sustiprina ir tai, kad nė viename mokėjimo pavedime jo paskirtyje nėra nurodyta, kad pinigų suma yra pervedama kaip paskola. Dėl 2020 m. sausio 4 d. skolos lapelyje nurodytos sumos nei trečiasis asmuo, nei ieškovas negalėjo nurodyti kaip tokia pinigų suma perduota, neprisiminė.

Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad trečiojo asmens teikiamos broliui pinigų sumos, buvo skiriamos trečiojo asmens kaip neatlygintinė parama ieškovui, kaip broliui. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, kad norėjo padėti broliui, kad padėdavo ir jos mama, kad su vyru tarėsi ir jiems nebuvo svarbu ar bus grąžinti pinigai ar ne. Kam faktiškai buvo panaudoti sesers pervedami pinigai, ieškovas teismo vertinimu nepaaiškino. Teiginiai, kad pinigai vėl gi buvo reikalingi remontams, atsižvelgiant į pervedamas sumas ir jų periodiškumą, kad šalys savo vardu nekilnojamojo turto neturėjo, o gyveno nuomojamame būste, teismo vertinimu yra neįtikinami ir nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų dėl jų deklaruojamų pinigų šeimos poreikiams skolinimo ir abiejų sutuoktinių įsipareigojimo ieškovo seseriai nenuoseklumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad trečiąjį asmenį ir ieškovą sieja artimas giminystės ryšys, kad teikdama paaiškinimus TAR3 akivaizdžiai palaikė visais klausimais savo brolio poziciją, jos paaiškinimus dėl paskolų suteikimo ieškovui ir atsakovei, kaip bendraskoliams, vertina kritiškai ir sprendžia, kad jie nepagrindžia, jog į ieškovo banko sąskaitą nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. pervesti 1 210 Eur ir 2020 m. sausio 4 d. skolos lapelyje nurodyta 1 500 Eur suma buvo suteikti paskola ieškovui ir atsakovei, kaip šeimai, jų bendriems poreikiams. Teismas atitinkamoje apimtyje atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti, kad 2 710 Eur skola kreditorei TAR3 yra šeimos bendro pobūdžio skola ir ieškovas IES1 ir atsakovė ATS1 privalo ją įvykdyti solidariai ir atitinkamai tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą prievoles kreditorei TAR3 pripažinti asmeninėmis ieškovo IES1 prievolėmis.

Ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovės ATS1 2,75 Eur skola kreditoriui VMI yra jos asmeninio pobūdžio ir atsakovė privalo ją įvykdyti, atsižvelgus į tai, kad atsakovė šią prievolę teisminio nagrinėjimo metu įvykdė ir pateikė apie tai įrodymus – antstolio Aleksandro Ščiukino 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, tapo neaktualus, todėl nelikus ginčo objekto, šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 294 straipsnio 9 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 94 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos , bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovui ir atsakovei apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nei iš vienos iš jų nėra priteisiamos.

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 200 Eur jo patirtų transporto priemonės vertinimo išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės nebuvo patenkintas, kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmesti ieškovo išvestiniai reikalavimai dėl sutuoktinių pavardžių bei neturtinės žalos jam priteisimo. Ieškovo reikalavimai dėl prievolių kreditoriams pripažinimo solidariomis taip pat atmesti, teismui šias prievoles pripažinus ieškovo asmeninėmis prievolėmis. Netenkintas ta apimtimi, kuria prašė ieškovas, ir jo reikalavimas dėl automobilio. Tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl prievolių pripažinimo ieškovo asmeninėmis prievolėmis patenkinti, kaip ir reikalavimas automobilį priteisti ieškovui, o jai iš ieškovo kompensaciją, tik teismui sumažinus kompensacijos dydį į pagal į bylą pateiktus įrodymus nustatytą jo vertę. Atsižvelgiant į tai, kad materialiniu požiūriu reikšmingoje ginčo dalyje atsakovės pozicija buvo pripažinta pagrįsta, o ieškovo reikalavimai iš esmės atmesti, nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Esant šioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą ir tą pačią dieną įregistruotą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ATS1 palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, IES1 – jo turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Padalinti šalių bendrą turtą ir ieškovui IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti automobilį VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 900,00 (devynių šimtų eurų) Eur vertės.

Priteisti iš ieškovo IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją atsakovei ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Prievoles kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, pagal 2006 m. lapkričio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2007 m. sausio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei vykdymo išlaidas, susidariusias vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdymo veiksmus atlieka antstolis Saulius Ramanauskas, pripažinti asmeninėmis IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Prievolę kreditorei TAR3, gim. (duomenys neskelbtini), dėl 2 710 Eur skolos pripažinti asmenine IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2,75 Eur skola kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra jos asmeninio pobūdžio ir atsakovė ATS1 privalo ją įvykdyti, nutraukti (CPK 293 straipsnio 9 punktas).

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Santuokos apskaitos įrašas laikomas panaikintu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos įrašą įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.