Panevėžio apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-184-768/2026 Teisminio proceso Nr. 4-8-3-15580-2026-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.13; 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. O. Z. (toliau – ir Apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria buvo netenkintas Apeliantės skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,n u s t a t ė :Bylos esmėM. O. Z. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5071 straipsnį administracine nuobauda – 50 Eur bauda, už tai, kad 2025 m. kovo 18 d. 17 – 17. 30 val. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės konsultacijų poliklinikos kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), pažemino E. P. (toliau – ir Nukentėjusioji) garbę ir orumą.Nesutikdama su šiuo nutarimu Apeliantė pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skundą iš esmės grindė aplinkybėmis, jog byloje neįrodyta, kad Apeliantė nukentėjusios atžvilgiu pasakė įžeidžiančius žodžius. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo netenkintas Apeliantės skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu. Apylinkės teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. T. ir E. J. parodymus, darė išvadą, kad Apeliantės kaltė įrodyta, jos veika atitinka ANK 5071 straipsnį.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu Apeliantė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – administracinę teiseną nutraukti; arba, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų (vertintų) kitaip, perkvalifikuoti veiką ir atleisti nuo nuobaudos paskyrimo.Apeliantė teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė pačios (duomenys neskelbtini) E. P. atliktus neteisėtus veiksmus (neteisėtas prisijungimas prie duomenų E-sveikatos sistemoje) bei provokuojantį elgesį, kuris pasireiškė tuo, kad Nukentėjusioji su kažkuo (ne su apsaugos darbuotojais) kalbėjosi telefonu, be to, pateiktame vaizdo įraše matyti ne auka, o agresyvi, dominuojanti darbuotoja, kuri demonstruoja agresiją prieš pacientus, iš vaiko rankų išplėšia tyrimų lapelį, vaikui užduoda provokuojančio pobūdžio klausimus apie mamą, nagrinėjant skundą teisme spekuliavo praeitimi, stengiantis ją (Apeliantę) pateikti kaip konfliktuojantį asmenį. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi neobjektyviais, „užterštais“ liudytojų parodymais. Atsiliepime į apeliacinį skundą Nukentėjusioji analizuoja Apeliantei inkriminuotos veikos sudėtį, pateikia įžeidimo sampratą teismų praktikoje, cituoja teismų praktiką analogiškose situacijose, vertina pasakytų žodžių pobūdį ir byloje ištirtus įrodymus.Nukentėjusioji, kaip ypač reikšmingą aplinkybę nurodo tai, kad liudytoja L. T. yra atsitiktinė pacientė, kuri iki įvykio nepažinojo nei Apeliantės, nei Nukentėjusiosios ir nėra su jomis susijusi. Ji detaliai apibūdino Apeliantės išvaizdą, ant rankos laikytus kailinius, šalia buvusią mergaitę ir Apeliantės žodžius, t. y., aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik pati jas suvokusi. Liudytojo parodymai nešališki ir patikimi.Apeliantės elgesys - pakeltu tonu reiškiami reikalavimai, vis didėjantis pyktis, primygtinis „tu paimsi vis tiek kraują“, niekinantys kreipiniai „žiurke“, „ubage“, demonstratyvus pabrėžimas, kiek kainuoja jos drabužiai, sukėlė stiprų išgąstį ir stresą. Kabinete buvusi valytoja, nepakeldama triukšmo, iš patalpų išėjo dar konfliktui nepasibaigus, taigi ji su agresyviai nusiteikusia Apeliante liko viena. Tokioje situacijoje vis labiau pykstančio paslaugų gavėjo žodinis puolimas sukelia ne tik pažeminimo jausmą, bet ir realią baimę dėl savo saugumo.Nukentėjusioji teigia, kad iškarto po įvykio jos būseną matė su šalimis nesusijusi liudytoja L. T., kuri, įėjusi į kabinetą duoti kraujo matė „labai susinervinusią (duomenys neskelbtini), kuriai drebėjo rankos, verkė, buvo labai išsigandusi tos moters“. Taigi išgąstis ir stresas nėra jos subjektyvus teiginys, ar, kaip teigia Apeliantė, „demonstracija“ - būseną savo akimis matė nešališkas asmuo, neturintis jokio intereso bylos baigtimi.Neigiami išgyvenimai nesibaigė įvykio dieną. Nukentėjusioji teigia, kad dar net kelias dienas po įvykio „purtėsi“ - negalėjo nurimti, jautė įtampą ir nerimą, o patirtas pažeminimas ir išgąstis nuolat grįždavo jai dirbant tame pačiame kabinete ir aptarnaujant kitus pacientus. Dėl patirto streso po įvykio buvo priversta vartoti raminamuosius preparatus, kad galėtų nusiraminti ir toliau tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas.Be to, ji buvo įžeista matant ir girdint kitiems asmenims - Apeliantės mažametei dukrai, kabinete dirbusiai valytojai, prie kabineto laukusiai pacientei. Tai sustiprino pažeminimo poveikį, nes jos garbė ir orumas buvo sumenkinti aplinkinių akyse, t. y. būtent ta forma, kurią teismų praktika laiko įžeidimo esme.Pažymi, kad Apeliantė pati cituoja po įvykio jos pasakytus žodžius „dabar man jau vienodai, noriu tik ramiai dirbti“. Šie žodžiai nepaneigia, o patvirtina, kokį ilgalaikį poveikį įvykis turėjo: patirtas išgąstis paveikė taip, kad ji, siekdama išvengti pasikartojančių konfliktų, nebereikalauja laikytis anksčiau nuosekliai taikytos tvarkos. Tai ne „emocinis šantažas“, o tiesioginis patirto streso padarinys.Apeliacinis skundas iš esmės nukreiptas ne į nutarties motyvų paneigimą, o į Nukentėjusiosios diskreditavimą: ji kaltinama „melu“, „emociniu teroru prieš vaiką“, „manipuliavimu“, „kompromituojančios informacijos rinkimu“ ir pan. Nė vienas iš šių teiginių nesusijęs su ANK 5071 straipsnio sudėties požymiais, t. y. su vieninteliu bylai reikšmingu klausimu - ar Apeliantė pasakė Nukentėjusiajai įžeidžiančius žodžius. Į šį klausimą Apeliacinis skundas neatsako, o konkretūs liudytojų parodymai apie žodį „žiurkė“, apeliaciniame skunde iš esmės net neanalizuojami.Apeliacinio skundo teisinis pagrindas nurodytas netiksliai: Apeliantė remiasi ANK 641 straipsniu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kurie reglamentuoja apylinkės teismo, nagrinėjančio skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ribas ir įgaliojimus, tuo tarpu apygardos teismo įgaliojimus nagrinėjant apeliacinį skundą nustato ANK 652 ir 653 straipsniai. Prašymas nutraukti teiseną nurodant „ANK 617 str. 1 d. 1 p.“ taip pat pateiktas be tinkamo teisinio pagrindo - aplinkybes, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, nustato ANK 5651 straipsnis. Šie netikslumai rodo, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas nuoseklia teisine argumentacija.Apeliantė kelia faktų ginčą, tačiau neteikia jokių objektyvių duomenų, paneigiančių apylinkės teismo nustatytas aplinkybes. Pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pažeidėjas, nesudaro pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį naikinti, o subjektyvus situacijos vertinimas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, negali paneigti teismo išvadų (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-338-928/2023, 11 p.).Nukentėjusios nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad argumentai dėl galimo Apeliantės ir jos dukters duomenų peržiūrėjimo e. sveikatos sistemoje nepaneigia inkriminuoto nusižengimo sudėties (nutarties 14 p.). Asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimas yra atskiras teisinis santykis, kurį vertina kitos kompetentingos institucijos ir kuris nėra šios bylos dalykas. Jis niekaip nesusijęs su klausimu, ar Apeliantė pasakė Nukentėjusiajai įžeidžiančius žodžius. Be to, Apeliantės argumentacija šioje dalyje logiškai prieštaringa. Įvykio metu Apeliantė apie jokią tariamą duomenų peržiūrą nežinojo ir negalėjo žinoti - apie tai ji, jos pačios teigimu, sužinojo vėliau, iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rašto. Pati Apeliantė nurodo, kad tariamo duomenų naršymo motyvas buvo „rinkti kompromatą“, t. y. jis susijęs su po įvykio vykusiais procesais. Vadinasi, šios aplinkybės negalėjo nei išprovokuoti Apeliantės elgesio, nei sukelti jos susijaudinimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nei turėti kokios nors įtakos įvykio eigai. Teiginys apie Nukentėjusiosios „išankstinį neobjektyvumą“ taip pat nepagrįstas. Nutartis grindžiama ne vien Nukentėjusiosios parodymais, o įrodymų visuma, įskaitant su šalimis nesusijusios liudytojos L. T. parodymus (nutarties 11 p.).Tai, ar Nukentėjusiajai konflikto metu pavyko prisiskambinti apsaugai ar gydytojai ir su kuo ji kalbėjo telefonu, neturi jokios reikšmės ANK 5071 straipsnio sudėčiai. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad Nukentėjusioji kalbėjo telefonu rodo, kad ji ieškojo pagalbos - tai dera su jos nurodytu išgąsčiu. Nepakeltas vieno adresato ragelis ir pokalbis su kitu asmeniu vienas kitam neprieštarauja - „melo“ čia nėra.Pačios Apeliantės teigimu, jos pateikiamas vaizdo įrašas pradėtas daryti tik likus maždaug minutei iki jos išėjimo iš kabineto. Toks fragmentas neužfiksuoja konflikto pradžios, kai, liudytojų parodymais, buvo pasakyti įžeidžiantys žodžiai, todėl jis objektyviai negali paneigti nustatytų aplinkybių. Selektyviai pasirinktas paskutinės minutės įrašas nėra „objektyvus įrodymas“ apie visą įvykį. Be to, Nukentėjusioji pažymi, kad Apeliantės pateiktas vaizdo įrašas apima tik baigtinę nurodyto įvykio dalį, kai prieš tai nurodyti Apeliantės išsakyti įžeidinėjimai jau buvo pasakyti.Aplinkybė, kad įrašo darymo metu Apeliantė jau buvo be viršutinių drabužių, nepaneigia, o patvirtina Nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytą įvykių eigą: abi liudytojos parodė, kad Apeliantė į kabinetą įėjo laikydama kailinius ant rankos (L. T. - „per ranką buvo persimetusi galimai kailinukus“; E. J. - „persvėrusi ant savo rankos laikė kailinius“), ir konfliktas kilo būtent dėl reikalavimo viršutinius drabužius palikti rūbinėje arba koridoriuje. Tuo tarpu apylinkės teismo nutartimi konflikto iniciatorė nustatyta ne „iškraipant chronologiją“, o liudytojų parodymais: į mandagų prašymą palikti drabužius pirmoji pakeltu tonu sureagavo būtent Apeliantė (nutarties 9-10 p.). Be to, apylinkės teisme Apeliantė pati nurodė, kad jos filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip ji Nukentėjusiąją vadina „nesveika“ (nutarties 3 p.), - taigi net ir jos pačios Apeliantės aptariamas vaizdo įrašo turinys patvirtina žeminančių kreipinių vartojimą.Nukentėjusiosios išgąstis nustatytas ne vien jos parodymais - nešališka liudytoja L. T. matė jos drebančias rankas, ašaras ir didelį išgąstį. Apeliantės deklaruojamas Nukentėjusiosios elgesys (garsiau padėti įrankiai, pasakymas „aš nesikrutinsiu“), net jei toks buvo, užfiksuotas paskutinę minutę, t. y., jau po įžeidimų, laikytinas natūralia įžeisto, išsigandusio žmogaus reakcija, o ne „agresija“.Argumentas, kad „realaus pavojaus atveju kviečiama policija numeriu 112“, teisiškai nereikšmingas: ANK 5071 straipsnio sudėčiai nėra būtinas nei policijos iškvietimas, nei grėsmė fiziniam saugumui. Nukentėjusioji, kaip pripažįsta ir pati Apeliantė, telefonu ieškojo pagalbos.Šioje byloje sprendžiamas Apeliantės, o ne Nukentėjusiosios elgesio teisėtumas. Net jei Nukentėjusioji, jau po patirtų įžeidimų, mergaitės paklausė „Tavo mama visą laiką tokia?“, toks klausimas nėra nei Apeliantės įžeidimas, nei provokacija, nes jis, Apeliantės pačios nurodymu, užduotas įrašo pabaigoje, t. y., po to, kai įžeidimai jau buvo pasakyti. Šis klausimas veikiau atspindi tai, kaip Apeliantės elgesį suvokė jį patyręs asmuo.Kaltinimai „tyčiniu emociniu teroru prieš vaiką“ yra nepagrįsta hiperbolė. Konfliktą mažamečio vaiko akivaizdoje eskalavo pati Apeliantė pakeltu tonu reikalaudama paslaugos ir įžeidinėdama (duomenys neskelbtini). Tyrimų lapelio (siuntimo) klausimas taip pat nesusijęs su inkriminuota veika. Nutartyje Apeliantės praeities įvykiai nebuvo vertinami ir jais nesiremta. Aplinkybė, kad Apeliantės bendravimas su kitais medikais buvo ramus, nepaneigia šio įvykio metu Nukentėjusiajai pasakytų įžeidžiančių žodžių. Teiginiai apie kitų asmenų nuomonę apie Apeliantę, neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje.Apeliantės pozicija dėl liudytojos L. T. yra iš esmės prieštaringa. Apylinkės teisme Apeliantė teigė, kad L. T. yra „tiesioginė Nukentėjusiosios kolegė“ (nutarties 3 p.). Teismas nustatė, kad tai netiesa - liudytoja nepažinojo nė vienos iš šalių (nutarties 9, 11 p.). Apeliaciniame skunde Apeliantė jau pati L. T. vadina „paciente“ ir „atsitiktine“ liudytoja. Taigi Apeliantė faktiškai pripažįsta, kad jos pirminis teiginys buvo neteisingas, o tai savaime kelia abejonių jos pateikiamos įvykio versijos patikimumu.Apeliantės nurodomo prieštaravimo dėl įvykio vietos nėra. L. T. parodė, kad girdėjo pokalbio pradžią, kai Apeliantė su dukra prie kabineto durų ruošėsi įeiti, o vėliau girdėjo triukšmą „už durų“ (nutarties 9 p.), t. y. iš kabineto. Tai visiškai dera su Nukentėjusiosios ir E. J. parodymais, kad konfliktas vyko kabinete. Apeliacinio skundo teiginys, esą L. T. nurodė, kad triukšmas vyko koridoriuje, liudytojos parodymus iškraipo. Tai, kad L. T. po konflikto užėjo į kabinetą duoti kraujo, yra natūralu - ji buvo eilėje laukianti pacientė, (įžeidžiančius žodžius ji išgirdo pati dar iki įeidama į kabinetą, todėl vėlesnis pokalbis su Nukentėjusiąją negalėjo „užteršti“ jos suvokimo. E. J. iš patalpos išėjo dar konfliktui nepasibaigus ir koridoriuje kalbėjosi ne su Nukentėjusiąją, o su kita paciente (nutarties 10 p.). Jokių duomenų apie tai, kad liudytojos buvo paveiktos, Apeliantė nepateikia - tai tik jos prielaida.Reikalavimas viršutinius drabužius palikti rūbinėje ar už procedūrų kabineto durų yra įprastas įstaigos vidaus tvarkos reikalavimas. Byloje nustatyta, kad rūbinė tuo metu veikė (nutarties 10 p.). Klausimas, ar šis reikalavimas pagrįstas, nėra šios bylos dalykas, nes, kaip minėta, nepasitenkinimas paslaugos teikimo sąlygomis nepateisina įžeidinėjimų (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-338-928/2023, 17 p.). Apeliantė, nesutikdama su reikalavimu galėjo kreiptis į įstaigos administraciją. Tai, kad po įvykio Nukentėjusioji siekdama išvengti konfliktų, šio reikalavimo griežtai nebetaiko, ne „griauna jos įvaizdį“, o, kaip nurodyta šio atsiliepimo 23 punkte, patvirtina ilgalaikį įvykio poveikį jai. Tai, kad Apeliantė net ir apeliacinės instancijos teisme Nukentėjusiosios išgyvenimus vadina „emociniu šantažu“, rodo, jog ji nesuvokia savo elgesio neteisėtumo ir tęsia Nukentėjusiosios menkinimą.Apeliantė nenurodo, pagal kurį ANK straipsnį veika turėtų būti perkvalifikuota. Kaip matyti iš įstatymų leidėjo valios (šio atsiliepimo 8 p.), ANK 5071 straipsnis priimtas būtent tam, kad viešąsias paslaugas teikiančių asmenų įžeidimai nebebūtų kvalifikuojami kaip bendro pobūdžio viešosios tvarkos pažeidimai. ANK 5071 straipsnis šiuo atveju yra specialioji norma, todėl veika kvalifikuota teisingai. Apeliantei paskirta minimali ANK 5071 straipsnio sankcijoje numatyta bauda - 50 Eur. Švelnesnės nuobaudos ši sankcija nenumato, todėl ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo pakeisti Nutartį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nėra.Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnio 1 dalis) byloje taip pat nėra: Apeliantė nusižengimo nepripažįsta ir nesigaili, o ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta aplinkybė netaikytina, nes Nukentėjusiosios veiksmai (prašymas laikytis įstaigos tvarkos) buvo teisėti.Nėra ir pagrindo veiką vertinti kaip nereikšmingą. Taikant teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-68-574/2024, 8 p.) matyti, kad: veika padaryta sveikatos priežiūros įstaigoje, jos darbuotojai vykdant tiesiogines funkcijas; įžeidžiantys žodžiai pasakyti pakeltu tonu, ne kartą, siekiant priversti suteikti paslaugą; veika padaryta mažamečio vaiko ir kitų asmenų akivaizdoje; Nukentėjusiajai sukelti ryškūs ir ilgiau trukę neigiami padariniai, dėl kurių jai prireikė raminamųjų preparatų; Apeliantė ir apeliaciniame skunde tęsia Nukentėjusiosios menkinimą. Šių aplinkybių visuma rodo, kad minimalios baudos paskyrimas yra proporcinga ir būtina poveikio priemonė.ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę iš kaltu pripažinto asmens išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sisteminė šių nuostatų analizė rodo, jog nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo klausimas administracinio nusižengimo byloje yra teisiškai sureguliuotas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-350- 957/2023, 9 p.).Sprendžiant dėl išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą nagrinėta byla ir koks skundo nagrinėjimo rezultatas. Kai apeliacinis procesas inicijuotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo skundas atmetamas, nukentėjusiojo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiamos iš to asmens, nes atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvio dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-651/2024, 21 p. - nukentėjusiajai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens priteista 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą; taip pat žr. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartį byloje Nr. 11-12-963/2023 - nukentėjusiajam priteista 500 Eur). Apeliacinį procesą inicijavo Apeliantė. Apeliaciniame skunde ginčijamos faktinės aplinkybės, pateikiamas vaizdo įrašo kryptingas vertinimas ir keliami nauji, Nukentėjusiosios asmenį ir profesinę reputaciją tiesiogiai žeminantys kaltinimai (melas, „emocinis teroras prieš vaiką“, neteisėtas duomenų naršymas, „kompromato rinkimas“). Apeliaciniame skunde keliami klausimai tiesiogiai susiję su Nukentėjusiosios interesais, todėl, siekdama veiksmingai apginti savo teises, ji pagrįstai pasinaudojo profesionalia advokato pagalba. Atsiliepimui parengti reikėjo išanalizuoti Apeliacinio skundo aštuonis faktinius epizodus, palyginti juos su bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, atlikti ANK 5071 straipsnio taikymo teismų praktikos analizę. Nukentėjusioji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 400 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184, 9 ir 12.6 punktus, už kitų procesinių dokumentų administracinio nusižengimo byloje parengimą rekomenduojamas maksimalus atlygintinų išlaidų dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje. Šiuo metu taikytinas dydis sudaro 1051,28 Eur (0,4 x 2 628,20 Eur), t. y. prašoma suma reikšmingai mažesnė už rekomenduojamą maksimalų dydį. Teismų praktikoje 400 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nesudėtingoje administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjamoje rašytinio proceso tvarka, pripažįstama protinga ir pagrįsta (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-4-635/2024, 37 p.). Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti iš Apeliantės Nukentėjusiajai 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosApeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.). Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių, tai yra, ar Apeliantė padarė administracinį nusižengimą, nurodytą Institucijos nutarime. Apeliantė nesutinka su Institucijos bei apylinkės teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jos atsakomybės pagal ANK 5071 straipsnį.Išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamų procesinių sprendimų, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktų duomenų visumą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog M. O. Z. buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 5071 straipsnį, o apeliacinio skundo argumentai priešingų išvadų daryti neleidžia. Skunde Apeliantė nepateikė jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui ar jo neįvertinti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apygardos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas įvertino įrodymus bei pritaikė įstatymą tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Apeliantė, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad 2025 m. kovo 18 d. 17 – 17. 30 val. VšĮ „(duomenys neskelbtini) respublikinė ligoninė“ konsultacijų poliklinikos kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp paslaugų gavėjos - Apeliantės ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios Nukentėjusiosios. Ginčo dėl to, ar apskritai įvyko konfliktas, nėra, tačiau ginčijama aplinkybė, ar Apeliantė pažemino Nukentėjusiąją pavadindama ją „Nabage“, „Žiurke“. Vienas pagrindinių skundo argumentų yra tai, kad Apeliantė apkalbama įtakotų ir paveiktų liudytojų, mačiusių konfliktą. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo įvertintus įrodymus, su tokiais Apeliantės skundo motyvais nesutinka. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys subjektyvūs, Apeliantės palankiai jai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti, todėl tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl Apeliantės kaltės, nekeičia.Apygardos teismui nekyla abejonių tuo, ar Apeliantė išsakė Nukentėjusios atžvilgiu žeminančius žodžius. Šioje byloje nustatytos ir apklaustos liudytojos L. T. (pašalinis asmuo) ir E. J. (įstaigos valytoja – kurjerė), kurios nėra asmeniškai pažįstamos su Nukentėjusiąja, patvirtino byloje nustatytas esmines aplinkybes apie konfliktą, netikėti užfiksuotais jų parodymais nėra jokio pagrindo. Apeliantės teiginiai, kad šios liudytojos galėjo būti paveiktos, nepagrįsti duomenimis, todėl vertinami kaip Apeliantės prielaidos. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad Nukentėjusioji būtų provokavusi Apeliantę. Šiuo nagrinėjamu atveju Nukentėjusioji reikalavo, kad Apeliantė laikytųsi poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių, t. y. reikalavimas palikti paltus už kabineto durų arba rūbinėje buvo teisėtas ir aiškiai suprantamas, todėl negali būti laikomas provokuojančiu elgesiu. Priešingai, byloje nustatyta, kad konfliktą išprovokavo pati Apeliantė, nes buvo nepatenkinta tuo, kad nebus teikiamos paslaugos, jeigu nepaliks palto už procedūrinio kabineto durų arba rūbinėje. Toliau sekę veiksmai, kuomet Nukentėjusioji atsisakė suteikti paslaugą Apeliantei, t. y. Nukentėjusios trumpas pokalbis su Apeliantės dukra, Apeliantės asmeninių duomenų peržiūra, įvertinti tiek apylinkės teismo, tiek VšĮ „Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė“ administracijos, šie veiksmai laikytini įvykusio konflikto pasekme ir neturi jokios reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui bei nešalina Apeliantės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nukentėjusioji prašo priteisti iš Apeliantės išlaidas atstovo advokato paslaugoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti. Prie atsiliepimo pridėta 2026 m. spalio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 00704/2026 ir 2026 m. spalio 19 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1216613, patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nukentėjusioji advokatui Arnoldui Šukaičiui sumokėjo 400 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos audžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal Apeliantės skundą. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. Apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo tiesiogiai susiję su Nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji savo procesinę teisę teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą įgyvendino pasinaudodama advokato paslaugomis. Turėtos išlaidos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo pagrįstos įrodymais, pateiktas atsiliepimas yra išsamus, todėl akivaizdu, kad jo parengimas pareikalavo ne mažų laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, kad Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, apylinkės teismo nutartis yra pripažįstama teisėta ir pagrįsta, Nukentėjusios patirtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Apeliantės.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,n u t a r i a :Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą ir M. O. Z. apeliacinio skundo netenkinti. Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. O. Z.nukentėjusiajai E. P. priteisti 400 (keturi šimtai) Eur proceso išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.Teisėjas Donatas Jatužis