Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-777-544/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07039-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.1.3; 3.3.2.6.1; 3.4.6.11 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVIS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elniaragė“ (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-17439-1052/2026 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elniaragė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0036/26/00557, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Adomaitienė, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.Teismas n u s t a t ė:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėPareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elniaragė“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0036/26/00557: 1) 2026 m. kovo 23 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti S-26-36-19717; 2) 2026 m. kovo 23 d. įpareigojimą atlikti veiksmus Nr. S-26-36-19748; 3) 2026 m. kovo 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-36-19749. Reikalavimo užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0036/26/00557 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas, nes, antstolei pradėjus priverstinį 2025 m. liepos 25 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2700 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) vykdymą, jame nurodytus statinius pareiškėja būtų priversta nugriauti, nors šios pareigos neturi, nes įstatymas ją numato tik žemės savininkui, naudotojui. Toks priverstinis Privalomojo nurodymo įvykdymas, nesustabdžius jo vykdymo, pažeistų teisingumo principą ir būtų nesuderinamas su skunde nurodytomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas).Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka, nes prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne su konkrečiu skundžiamu antstolės veiksmu ar žala, kuri gali atsirasti nesustabdžius vykdymo veiksmų, o su Inspekcijos išduoto Privalomojo nurodymo teisėtumu. Pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kurio pagrindu antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0036/26/00557, yra galiojantis, todėl privalomas vykdyti. Be to, pareiškėja neįrodė, kaip nesustabdžius vykdymo veiksmų jai palankaus teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Antstolė Audronė Adomaitienė pareiškėjos prašymo prašė netenkinti, nes antstolės veiksmai neturi įtakos Privalomojo nurodymo galiojimui. Pareiga vykdyti Privalomąjį nurodymą pareiškėjai išlieka, nes vykdomasis dokumentas nėra apskųstas ar jo vykdymas sustabdytas. Privalomajame nurodyme yra aiškiai nurodytas asmuo, kuris turi įvykdyti įpareigojimą atlikti veiksmus, t. y. UAB „Elniaragė“. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, nors ir nurodo, kad skundžia antstolės veiksmus, tačiau iš esmės kelia tik su vykdomojo dokumento teisėtumu susijusius klausimus, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti netenkinamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartimi nutarta atmesti pareiškėjos UAB „Elniaragė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai, jog ji nėra daiktų, kuriuos reikalaujama pašalinti iš valstybinės žemės sklypo Privalomuoju nurodymu, savininkė, nėra pagrįsti. Pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje nėra. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog Privalomasis nurodymas yra apskųstas teismui, kad vieši duomenys apie valstybinės žemės nuomos santykius buvo pakeisti ar panaikinti. Pareiškėjos argumentai, jog ji nemoka žemės nuomos mokesčio ir nevaldo šio sklypo, deklaratyvūs. Pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėja UAB „Elniaragė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, sustabdant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0036/26/00557 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Elniaragė“ skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Prašymo tenkinimas ir vykdomosios bylos sustabdymas apsaugotų trečiųjų asmenų, kurie iš tikrųjų naudojasi nurodytais pašalinti statiniais ir įrenginiais, teises ir laikinai sureguliuotų teisinę padėtį iki kol teismas išspręstų ginčą šioje byloje. Teismas tinkamai neįvertino, kokias pasekmes gali sukelti atsisakymas stabdyti vykdymo veiksmus, ir to, kad vykdomosios bylos sustabdymas ar laikinas vykdymo veiksmų atidėjimas neigiamų pasekmių jokių asmenų interesams nesukels, bet padės apsaugoti nuo nepagrįstų didelių finansinių nuostolių. Antstolio naudojimasis teise sustabdyti vykdomąją bylą ar atsisakyti ją sustabdyti (ar atidėti vykdymo veiksmus) iš esmės negali būti vykdomas vien tik formaliai ir visais atvejais privalo būti grindžiamas susiklosčiusių aplinkybių visumos vertinimu. Egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, anstolei pradėjus priverstinį Privalomojo nurodymo vykdymą, jame nurodytus statinius pareiškėja būtų priversta nugriauti, nors šios pareigos neturi, kadangi įstatymas ją numato tik žemės savininkui, naudotoju, o ji tokia nėra, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytų pareigų nepažeidė ir neturi būti atsakinga už naudojimo pažeidimus bei jų šalinimą. Nesustabdžius vykdymo veiksmų ir pareiškėjai šalinant statinius bei įrenginius ginčo vietoje, būtų pažeidžiami tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų asmenų (gyventojų) interesai, kurie faktiškai ir naudojasi ginčo teritorija. Pareiškėja prašo vykdymo veiksmus stabdyti tik apibrėžtam laikotarpiui – iki kol bus išnagrinėta byla, tai nesukels neigiamų padarinių, priešingai, vykdomosios bylos nesustabdymas sukeltų neproporcingai didelių neigiamų padarinių pareiškėjai. Atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, vykdymo veiksmų sustabdymas yra visiškai pagrįstas.Teismask o n s t a t u o j a:Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybiųByloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolei Audronei Adomaitienei išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą dėl 2025 m. liepos 25 d. vykdomojo dokumento Nr. ŽPN-2700 priverstinio vykdymo ir 2025 m. liepos 25 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2700 dėl įpareigojimo atlaisvinti užimtą ir naudojamą 6605,05 kv. m. valstybinės žemės plotą. Nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių, antstolė 2026 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-26-36-19717 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0036/26/00557, surašė 2026 m. kovo 23 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo aktą Nr. S-26-36-19749 bei 2026 m. kovo 23 d. patvarkymą Nr. S-26-36-19748, kuriuo įpareigojo per 15 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos skolininkę UAB „Elniaragė“ įvykdyti privalomąjį nurodymą. 2026 m. balandžio 14 d. skolininkė skundu kreipėsi į antstolę, prašydama panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0036/26/00557 priimtus: 1) 2026 m. kovo 23 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-36-19717; 2) 2026 m. kovo 23 d. Įpareigojimą atlikti veiksmus Nr. S-26-36-19748; 3) 2026 m. kovo 23 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-36-19749 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0036/26/00557 iki bus išnagrinėtas skundas vykdomojoje byloje.Antstolė 2026 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. S-26-36-24625 2026 m. balandžio 13 d. skundo netenkinimo ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0036/26/00557 perdavė nagrinėti apylinkės teismui, kuris šioje byloje skundžiama nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumoApeliantė nurodo, kad egzistuoja pagrindas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kadangi taip būtų apsaugoti trečiųjų asmenų interesai, būtų išvengta neigiamų pasekmių (statinių ir įrenginių nugriovimo, kurių iš esmės pareiškėja nugriauti net neturi pareigos ir teisės), o pats vykdymo procesas faktiškai nuo to nenukentėtų, nes laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti iki skundo išnagrinėjimo.CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste nurodo, kad pareiškėja UAB „Elniaragė“, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0036/26/00557‚ vykdomoje pagal Inspekcijos Privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-2700, tikėtinai nepagrindė pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino skundo pagrįstumo. Priešingai išvadai padaryti jokio pagrindo nesuteikia pareiškėjos argumentai apie trečiųjų asmenų teisėtų interesų galimą pažeidimą bei tai, kad jai žemės sklypas nepriklauso ir ji juo nesinaudoja. Šiuo aspektu pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra susijęs tik su Privalomojo nurodymo pagrįstumu ir teisėtumu. Tačiau vien tai, kad apeliantė nesutinka su Privalomuoju nurodymu, nesudaro pagrindo stabdyti vykdomosios bylos veiksmus tam, kad išimtinai būtų patenkinti skolininko interesai.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog Privalomasis nurodymas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/26/00557, būtų ginčijamas, jis yra vykdomasis dokumentas, vadinasi, jis privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnio 10 dalis). Privalomajame nurodyme nurodoma, kad jis yra surašytas UAB „Elniaragė“, jis jai įteiktas nustatyta tvarka ir nepanaikintas, todėl apeliantės argumentai, jog ji neturi pareigos ir teisės vykdyti Privalomąjį nurodymą ir kad jis nepagrįstai priimtas vykdyti priverstine tvarka, yra nepagrįsti. Apeliantė nepateikė įrodymų, todėl tik deklaratyviai teigia, kad nesustabdžius Privalomo nurodymo vykdymo proceso ir jį toliau vykdant, nepagrįstai nukentėtų trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, o pats Privalomojo nurodymo įvykdymas pasunkėtų (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėja prašo iki bylos išnagrinėjimo, nepatvirtina, kad yra pagrindas tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Šioje vietoje pažymėtina, kad, nors dar ir neįsitesėjusia 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17439-1052/2026, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir nepanaikino ginčijamų patvarkymų ir nurodymų. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.Dėl procesinės bylos baigties Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio, 510 straipsnio 1, 8 dalies nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a :Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Ramunė Čeknienė