Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2S-775-544/2026Teisminio proceso Nr. 2-47-3-15071-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.2.7.1; 3.4.6.11; 3.5.24 (S) PANEVĖŽIO apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5157-1264/2026 pagal pareiškėjo A. J. 2026 m. birželio 11 d. skundą dėl antstolės Gintarės Bandžienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Gintarė Bandžienė, išieškotoja B. K.. Teismas n u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. I. Ginčo esmėPareiškėjas (skolininkas) A. J. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) 2026 m. birželio 11 d. pateikė skundą dėl antstolės Gintarės Bandžienės (toliau – ir antstolė)n veiksmų, kurį antstolės nurodymu patikslino, prašydamas nutraukti jo atžvilgiu atliekamą baudos skaičiavimą pagal antstolės 2026 m. birželio 8 d. patvarkymą dėl mokėtinos skolos perskaičiavimo už teismo sprendimo nevykdymą, skiriant po 5 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, nes sprendimas nevykdomas dėl išieškotojos B. K. (toliau – ir išieškotoja) kaltės.Nurodė, kad su išieškotoja konfliktuoja, nesusitaria dėl sprendimo vykdymo, nes ji nėra suinteresuota teismo sprendimo įvykdymu, nors pati skundžiasi, jog vanduo bėga į jos žemę. Lietvamzdis montuojamas ant jam priklausančio stogo, bet pietinėje stogo pusėje montuojant lietvamzdį reikalingas išieškotojos sutikimas, kurio ji per 4 mėnesių teismo nustatytą terminą nedavė. Žiemos metu ir pavasarį apskardinimo darbų atlikti negalėjo dėl nepalankių oro sąlygų. Nurodė, kad pietinėje pusėje montuojamas lietvamzdis nėra iki galo funkcionalus, reikia jį pajungti, užbaigti montavimą, o išieškotoja tam trukdo. Nurodė, kad su išieškotoja stengėsi bendradarbiauti, rašė jai trumpąsias žinutes, tačiau ji pareiškėjo mobilųjį numerį užblokavo. Nurodė, kad kitas antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl to paties sprendimo priverstinio vykdymo pagal kitą teismo nutartį sudarant jam (skolininkui) sąlygas atlikti matavimus ir sumontuoti vendens nubėgimo sistemą. Antstolė 2026 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-185 skolininko skundą tenkino iš dalies ir perskaičiavo teismo paskirtos baudos dydį, jį sumažindama iki 835 Eur, skundo dalį, kuria jis prašė iš esmės ir visa apimtimi panaikinti baudą, atmetė ir šią skundo dalį su vykdomąja byla ir patvarkymu perdavė teismui.Nurodė, kad telefonu susisiekus su skolininku jis žodžiu nurodė, jog nesutinka su antstolės paskaičiuota teismo nustatyta bauda iš esmės, kadangi dėjo visas maksimalias pastangas sprendimui įvykdyti, tačiau jo vykdyti negalėjo ne dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, antstolė baudos už teismo sprendimo nevykdymą skaičiavimo pradžią nustatė ne nuo teismo sprendime numatyto 4 mėnesių termino pabaigos, bet nuo 2025 m. gruodžio 5 d., kada įsiteisėjo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-414-1024/205 dėl išieškotojos įpareigojimo sudaryti sąlygas skolininkui vykdyti teismo sprendimą, ir iki 2026 m. gegužės 21 d., kada skolininkas kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo, įpareigojančio išieškotoją sudaryti jam (skolininkui) sąlygas atlikti matavimus ir sumontuoti vendens nubėgimo sistemą, priverstinio vykdymo. Nurodė, kad aplinkybė, jog kitas antstolis nuo 2026 m. gegužės 21 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0047/26/00737 dėl išieškotojai skirtų įpareigojimų priverstinio vykdymo, nepateisina skolininko teismo sprendimo nevykdymo jos vykdomoje byloje nuo 2025 m. gruodžio 5 d. iki 2026 m. gegužės 20 d.. Pažymėjo, kad antstolis nevykdo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, kad skolininko argumentai dėl nebendradarbiavimo nėra vykdomosios bylos dalykas, todėl išieškotojos veiksmų vertinimas nepatenka į šio skundo nagrinėjimo ribas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėTelšių apylinkės teismas Telšių rūmai 2026 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punkto 510 straipsnio 2 dalies pagrindais vadovaujantis šiais motvyais: Pareiškėjo skundas neatitinka CPK 111 straipsnyje procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, yra painus, iš jo turinio nėra aišku kada ir koks antstolės priimtas dokumentas (patvarkymas, nurodymas ar pan.) skundžiamas bei kokio konkrečiai rezultato pareiškėjas siekia, nenurodyti galimai neteisėti antstolės veiksmai.Pareiškėjo skundas neturi esminių skundo elementų, kuriuos numato Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija), 56 punktas. Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimui privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, todėl teismas negali taikyti trūkumų šalinimo instituto, kadangi ištaisius trūkumus būtų nagrinėjamas skundas, dėl kurio nebuvo pasisakyta ikiteismine tvarka. Nurodė, kad ir antstolis, nustatęs skundo trūkumus, turi teisę taikyti trūkumų šalinimo institutą. Pažymėjo, kad ne visi patvarkymai, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai (-as), gali būti skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo objektu. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentaiPareiškėjas A. J. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis ir motyvais:Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes antstolei pateiktame skunde aiškiai suformuluotas prašymas nutraukti jo atžvilgiu taikomą baudos skaičiavimą po 5 Eur į dieną, kadangi teismo sprendimas nevykdomas dėl išieškotojos kaltės.Antstolės dokumento pavadinimas (patvarkymas, nurodymas) neturi reikšmės, nes jis nėra teisininkas ir jam svarbus rezultatas, o ne teisinių sąvokų tikslūs pavadinimai. Skunde aiškiai nurodė pagrindą, kuriuo remdamasis prašė nutraukti baudos skaičiavimą, nes nurodė, kad išieškotoja jam trukdė įvykdyti teismo sprendimą, 4 mėnesius nedavė sutikimo darbams atlikti, vilkina procesą, nes iš to tikisi gauti naudos, o stogo apskardinimo darbų žiemą ir pavasarį dėl nepalankaus oro negalėjo vykdyti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės veikmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimoApeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė registruoto laiško kaimynei B. K. kopiją. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad atskirajame skunde apeliantas neprašė priimti naują įrodymą ir pridėti prie bylos. Be to, pateikė laišką, kuris jau yra pridėtas prie vykdomosios bylos Nr. 0185/26/00876, kuri antstolės yra perduota teismui kartu su skundu ir patvarkymu, todėl pakartotinai spręsti dokumento pridėjimo prie bylos klausimo nėra pagrindo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsBylos duomenimis antstolė Gintarė Bandžienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0185/26/00876 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-414-1024/2025, kuriuo vykdomas Kauno apygardos teismo sprendimas, pagal kurį skolininkas įpareigotas per 4 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti jam priklausančio ūkinio pastato stogo lietaus nuotekų nuvedimo sistemą (lietvamzdžius), kad lietaus vanduo nebėgtų į išieškotojos valdomą žemės sklypą. Nurodyta, kad, skolininkui neįvykdžius šių įpareigojimų per teismo nustatytą terminą, jam skiriama 5,00 Eur bauda už įpareigojimo nevykdymą, skaičiuojant už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio įpareigojimo įvykdymo.2026 m. birželio 8 d. antstolės patvarkyme dėl mokėtinos skolos perskaičiavimo Nr. S-26-185-16105 nurodoma, kad teismo paskirta 5 Eur bauda skolininkui pradedama skaičiuoti nuo 2025 m. gruodžio 5 d. iki įpareigojimo įvykdymo datos; nurodoma, kad nurodytai dienai baudos dydis yra 925 Eur (185 dienos po 5 Eur, gruodis 26 d.; sausis 31 d; vasaris 28 d.; kovas 31 d.; balandis 30 d.; gegužė 31 d.; birželis 8 d.); skolininkas informuotas, kad paskirtos baudos dydis yra kintamas ir įvykdžius teismo sprendimą jis bus perskaičiuotas iki sprendimo įvykdymo dienos.Skolininkas 2026 m. birželio 11 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kurį pagal 2026 m. birželio 15 d. antstolės patvarkymą dėl trūkumų šalinimo ir telefoninį prašymą, patikslino, prašydamas nutraukti jo atžvilgiu atliekamą baudos skaičiavimą pagal antstolės 2026 m. birželio 8 d. „Patvarkymą dėl mokėtinos skolos perskaičiavimo“ už teismo sprendimo nevykdymą, skiriant po 5 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, nes sprendimas nevykdomas dėl išieškotojos kaltės.Antstolė 2026 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-185 skolininko skundą tenkino iš dalies ir perskaičiavo teismo paskirtos baudos dydį, nurodydama, kad bauda skaičiuojama už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 6 d. iki 2026 m. gegužės 21 d. ir yra 835 Eur; skolininko skundo dalį, kuria jis prašė iš esmės ir visa apimtimi panaikinti paskirtą baudą, atmetė ir šią skundo dalį su skundžiamu patvarkymu ir vykdomąją byla perdavė teismui. Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai 2026 m. liepos 7 d. nutartimi skolininko skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punkto, 510 straipsnio 2 dalies pagrindais, o skolininkas, nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Dėl ginčo esmėsApeliantas skunde nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti jo skundą dėl antstolės veiksmų dėl to, kad jis neatitinka esminių jam keliamų reikalavimų, kad yra painus, kad neaišku, kokius neteisėtus antstolės veiksmus jis skundžia, nes skunde aiškiai nurodė, jog jis prašo antstolę panaikinti ir nutraukti jam teismo paskirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą skaičiavimą, nes jo negalėjo vykdyti dėl išieškotojos kaltės, kuri visaip trukdo vykdyti sprendimą, per teismo nurodytą 4 mėnesių terminą nedavė sutikimo darbams užbaigti iki žiemos laikotarpio. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka.Ypatingosios teisenos bylas, tarp kurių yra ir bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo, teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, XXXI skyrius).CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Viena iš vykdomosios bylos šalies – skolininko – teisių yra apskųsti antstolio veiksmus (CPK 643 straipsnio 5 punktas). Todėl apeliantas, būdamas vykdomosios bylos šalimi (skolininku), turi teisę pateikti teismui skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo). Nors kiekvienas suinteresuotasasmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vertinti, ar apelianto (skolininko) pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo) nagrinėtinas teisme CPK 510 straipsnio tvarka ir koks procesinis sprendimas dėl to turi būti priimtas (CPK 443 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto 3 punkto nuostatas ir dėl to padarė neteisėtą išvadą, kad šiais teisiniais pagrindais galima atsisakyti priimti skolininko A. J. skundą dėl antstolės veiksmų (neveikimo).CPK 137 straipsnyje numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (1 dalis) ir jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos tvarkos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visa apimtimi atsisakė priimti skolininko skundą dėl antstolės veiksmų (neviekimo), nors vykdomąją bylą vykdanti antstolė skolininko skundą dėl 2026 m. birželio 8 d. patvarkymo Nr. S-26-185-16105, kuriuo bauda buvo paskaičiuota nuo 2025 m. gruodžio 6 d. iki 2026 m. birželio 8 d., panaikinimo priėmė, iš dalies patenkino, baudos dydį perskaičiavo už trumpesnį laikototapį nuo 2026 m. gruodžio 6 d. iki 2026 m. gegužės 21 d.. Antstolė su 2026 m. birželio 22 d. patvarkymu pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti tik skolininko skundo dėl antstolio veiksmų dalį, kuria jis prašė iš esmės ir visa apimti panaikinti antstolės patvarkymą skaičiuoti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, tvirtindamas, kad sprendimo negalėjo vykdyti dėl išieškotojos kaltės. Todėl bet kuriuo atveju tik šioje dalyje teismas galėjo vertinti apelianto kreipimosi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų sąlygas ir prielaidas.Minėta, kad bylos duomenys rodo, jog skolininkas minėtoje vykdomojoje byloje 2026 m. birželio 11 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašė visiškai nutraukti jo atžvilgiu baudos skaičiavimą už teismo sprendimo nevykdymą, nes jis nustatytu terminu neįvykdė teismo sprendimo dėl išieškotojos kaltės. Kaip matyti iš 2026 m. birželio 22 d. patvarkymo Nr. S-26-185 turinio, antstolė skolininko 2026 m. birželio 11 d. skundą dėl antstolio veiksmų po trūkumų pašalinimo priėmė, jo reikalavimą vertino, išsprendė per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir priėmė patvarkymą tenkinti iš dalies (sutrumpinti laikotarpį, už kurį skaičiuojama bauda už teismo sprendimo nevykdymą), o skundo dalies dėl jam priskaičiuotos baudos visiško panaikinimo netenkino ir šią skundo dalį su patvarkymu ir vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kaip tą numatė CPK 510 straipsnio 3 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė minėtų faktinių aplinkybių neatitinkančią ir minėtam teisiniam reguliavimui prieštaraujančią išvadą, kad antstolės patvarkymu nepatenkinta skundo dėl antstolės veiksmų dalis yra nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ir kad nesilaikyta šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, antstolės patvarkymu nepatenkinta skolininko skundo dalis, kai skundas pateiktas antstolei laikantis tokiems ginčams nagrinėti nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nesant kitų procesinių kliūčių, nagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, nes tą aiškiai numato CPK 510 straipsnio 3 dalis. Todėl antstolė, vertindama, kad skolininkas pateikė skundą dėl jos veiksmų (neveikimo), turėjo teisinį pagrindą ir pareigą persiųsti skolininko skundo dalį, kurios patvarkymu nepatenkino, nagrinėti apylinkės teismui.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne antstolio nepatenkinto skundo dalies gavimo stadijoje, jei tam nustatytų faktinį ir teisinį pagrindą, galėtų vertinti, ar byla (ne)nagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, tačiau tokiu atveju turėtų spręsti dėl bylos nutraukimo vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas neatitinka CPK 111 straipsnio, Instrukcijos 56 punkto reikalavimų, keliamų skundo dėl antstolio veiksmų turiniui, bei kad skundo turinys neaiškus, neįmanoma identifikuoti kada priimtas ir koks antstolės patvarkymas skundžiamas ir kokio rezultato pareiškėjas siekiama, o teismas termino trūkumams pašalinti nustatyti negali dėl šiai bylų kategorijai taikomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti ir taip pat nesudarė nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti skolininko skundo dėl antstolio veiksmų dalį, kurios nepatenkino antstolė savo patvarkymu.Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, kas palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).Sutiktina, kad 2026 m. birželio 11 d. skolininko antstolei pateiktas skundas nevisiškai atitiko tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Tačiau su tikslu pašalinti skundo trūkumus vykdomąją bylą vykdanti antstolė 2026 m. birželio 15 d. priėmė patvarkymą dėl trūkumų šalinimo Nr. S-26-185-16662, kuriuo įpareigojo skolininką nurodyti, kokį konkretų antstolės procesinį veiksmą ar atsisakymą atlikti procesinį veiksmą skolininkas skundžia, dėl kokio konkretaus laikotarpio ar kokios konkrečios apskaičiuotos baudos dalies skolininkas nesutinka bei pateikti teiginius ir reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat ėmėsi papildomų veiksmų skundo dalykui ir pagrindui nustatyti. Vykdomosios bylos duomenys rodo, kad skolininkas trūkumus pašalino, antstolė skundą išnagrinėjo priimdama 2026 m. birželio 22 d. „Patvarkymą dėl skundo“ Nr. S-26-185, kuriame aiškiai nurodytas vykdomosios bylos numeris, bylos šalys, skundžiamas antstolės patvarkymas, išdėstyti ir antstolės patikslinti skolininko skundo argumentai, taip pat kad skolininko reikalavimas yra nutraukti jam teismo paskirtos baudos skaičiavimą už teismo sprendimo nevykdymą, nes jo įvykdyti negalėjo dėl pačios išieškotojos kaltės. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms ir teismui perduotai vykdomajai bylai Nr. 0185/26/0087, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti, kad yra tokio pobūdžio kliūčių, kurios trukdo tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos baigčiai, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Dėl procesinės bylos baigtiesApibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų, 510 straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti antstolės perduotą teismui nagrinėti patvarkymu nepatenkintą skolininko skundo dėl antstolio veiksmų dalį. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. J. 2026 m. birželio 11 d. skundo dalies dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Ramunė Čeknienė