Panevėžio apylinkės teismo nutartis

NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-311-1082/2026Teisminio proceso Nr. 4-08-3-15903-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.9.4;21.10.4; PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 28 d.PanevėžysPanevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam TRA1 , jo atstovei pagal įstatymą ATR1 , įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo TRA1 (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, irn u s t a t ė : Skundžiamu Institucijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimu TRA1 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 225 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2026 m. birželio 1 d., 21.46 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorolerį „Piaggio Typhoon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavo didindamas motorolerio variklio apsukas ir tyčia kėlė motorolerio priekinį ratą ir važiavo tik ant galinio rato. Taip chuliganiškai vairuodamas motorolerį, turėdamas chuliganiškas paskatas, šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, tokiu vairavimu keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui. Šiais sąmoningai atliekamais chuliganiškais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, aiškiai parodė nepagarbą visuomenei, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkto reikalavimus.Pareiškėjas skundu prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės visai neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. TRA1 vertinimu, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra perteklinis ir neatitinka proporcingumo principo. Skundas grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu TRA1 buvo 16 metų amžiaus nepilnametis, todėl, Pareiškėjo nuomone, skiriant administracinio poveikio priemonę turėjo būti individualiai įvertintas jo amžius, asmenybė, gyvenimo sąlygos, mokymosi ir kitos reikšmingos aplinkybės bei paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumas. Teigiama, kad skundžiamame nutarime šios aplinkybės iš esmės nebuvo įvertintos ir nebuvo motyvuota, kodėl būtent 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas yra būtinas administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Pareiškėjo nuomone, tai, kad savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taip pat, kad jis nebuvo baustas, administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, visa tai vertinant kartu su jo jaunu amžiumi, sudaro pagrindą taikyti švelnesnę, o ne minimalią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Skunde taip pat akcentuojama, kad dėl TRA1 veiksmų asmenys nenukentėjo, turtas nebuvo sugadintas, eismo įvykis ar kitos realios pasekmės nekilo, pats pažeidimas truko trumpai, ir TRA1 , išgirdęs pareigūnų garsinį signalą, nedelsdamas sustojo, todėl šios aplinkybės, nors ir nepaneigia padaryto pažeidimo, tačiau turi reikšmės sprendžiant dėl taikomos poveikio priemonės proporcingumo. Skunde taip pat nurodoma, kad TRA1 gyvena kartu su jį prižiūrinčia močiute ATR1 , kuriai dėl nuolatinės jos priežiūros poreikio padeda buityje (atveža maisto ir kt.). Pareiškėjas profesionaliai sportuoja, lanko dziudo treniruotes, siekia sportinių rezultatų ir dalyvauja varžybose, vykstančiose ne tik Panevėžyje, bet ir kituose Lietuvos bei užsienio miestuose. Transporto priemonė jam taip pat reikalinga nuvykti į mokymosi įstaigą. Pareiškėjo vertinimu, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui neproporcingai apribotų jo kasdienę veiklą ir galimybes siekti sportinių tikslų.Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.Pareiškėjas ir jo atstovai prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais.Skundas tenkinamas.Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas paties nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto skundu iš esmės neginčija, kaip ir baudos už jį paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl TRA1 skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – ir prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant šios administracinio poveikio priemonės terminą arba jos apskritai neskiriant. Būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako.Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 2 dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, <...> Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. <...> Taigi, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai reiškia, kad būtent už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimančiai institucijai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.Vadovaujantis ANK 44 straipsniu, nepilnamečiui skiriama bauda lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, tačiau ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo nepilnametystę, paskirta pusė minimalios ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudos – 225 Eur, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam 12 mėnesių terminui.Pareiškėjas gi mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia jaunu amžiumi, nepilnametyste, kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, sunkinančių aplinkybių nebuvimu, tuo, kad administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, taip pat aplinkybėmis, kad dėl jo veiksmų nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti asmenys, sugadintas turtas, pažeidimas truko trumpai, o išgirdęs policijos pareigūnų garsinį signalą jis nedelsdamas sustojo. Taip pat akcentuojamos Pareiškėjo mokymosi, sportinės veiklos bei pagalbos jį prižiūrinčiai močiutei aplinkybės. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir posėdžio metu išklausęs Pareiškėjo bei jo atstovų paaiškinimų, su skunde išdėstytais teiginiais sutinka.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-266-919/2019, 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024).Pažymėtina, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar jo artimųjų interesai, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau akcentuotina, kad kiekvienu atveju būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nusižengimo padarymo aplinkybės, TRA1 charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.Teismas neabejoja, kad TRA1 padarė šiurkštų KET pažeidimą, tačiau pažymėtina ir tai, jog skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą TRA1 padarė būdamas nepilnametis ir pirmą kartą, administracine tvarka nebuvo baustas, neteistas, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. TRA1 yra gimnazijos moksleivis, gyvena su močiute, savarankiškų pajamų neturi, sportuoja. Dėl padaryto nusižengimo jis savo kaltę pripažino iš karto ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Administracinio nusižengimo byloje duomenų, kurie TRA1 charakterizuotų neigiamai, nėra. Padarytas administracinis nusižengimas nors ir laikomas pavojingu, neigiamų pasekmių kitiems asmenims, jų turtui nesukėlė, kiti KET reikalavimai pažeisti nebuvo. Pastebėtina ir tai, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad pavojingi administraciniame kaltinime aprašyti veiksmai buvo padaryti gatvelėje tarp degalinės ir parduotuvės vėlyvą vakarą (apie 21.46 val.), kur nėra aktyvaus eismo. Be to, nėra jokių duomenų, kad TRA1 veiksmai būtų sukrėtę, šokiravę kokius tai asmenis ar sukėlę kam nors realų pavojų. Jam nusižengimo padarymo metu tebuvo 16 metų, administracinės atsakomybės jis nevengė, neginčijo ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jis kritiškai įvertino savo elgesį, kas rodo jo atsakingą požiūrį į netinkamą savo elgesį.Nors visos aukščiau nurodytos aplinkybės nepaneigia TRA1 kaltės, nepateisina jo poelgio, tačiau, teismo manymu, jos sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad pas jį nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio.Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog TRA1 paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių nagrinėjamu atveju yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui ir asmenybei. Todėl įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad TRA1 prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo bei nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos jo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios.Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad nors asmens veikla ir faktinė socialinė ir ekonominė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės visiško neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.Teismas, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, jog Pareiškėjas nors ir padarė pavojingą nusižengimą, tačiau šis nusižengimas laikytinas daugiau atsitiktinio pobūdžio, už administracinį nusižengimą jis baudžiamas pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų TRA1 nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje ir galėtų sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi jis liktų tinkamai nenubaustas. Teismo vertinimu, 6 mėnesius taikoma administracinio poveikio priemonė, taikant ją kartu su paskirta bauda, turės pakankamą prevencinį poveikį.Remiantis aukščiau išdėstytu, skundžiamas Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,n u t a r i a :Pareiškėjo TRA1 skundą tenkinti.Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – TRA1 pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.Kitą Institucijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.Teisėja Rita Dirkė