Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-166-879/2026

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-07-31Panevėžio apylinkės teismas
  2. AN2-166-879/2026Nutartis · 2026-09-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
AN2-166-879/2026
Teisminio proceso Nr.
4-8-3-15185-2026-5
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-166-879/2026 Teisminio proceso Nr. 4-8-3-15185-2026 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.5; (S) 21.11.11

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Š. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu (Nr. 30-ANR_N-5360-2026), (toliau – Institucijos nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda - 360 eurų bauda kartu su administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2026 m. balandžio 20 d., 15 val. 38 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – krovininį automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelių eismo taisyklių 1 priede, nurodyto ženklo Nr. 204 (STOP), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nurodančio, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Tai yra, prieš judėdamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš STOP liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą., tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimus. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, R. Š. pateikė skundą, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. skundas netenkintas.Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026-07-31 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 19 d. nutarimą ir taikant ANK 34 str. 6 d., neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) arba paskirti švelnesnę. Pareiškėjas skunde teigia, kad teismas nesivadovavo teisingumo bei protingumo principais, todėl netinkamai individualizavo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2026 m. sausio 22 d. pradėjo savo darbinę veiklą - krovinių gabenimą, administracinio nusižengimo padarymo metu jo sunkiasvorės transporto priemonės vairavimo įgūdžiai dar nebuvo reikiamai susiformavę, stokojo patirties, nepastebėjo KET 1 priede, nurodyto ženklo Nr. 204 (STOP), dėl savo padaryto nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nusižengimų neturi, praeityje nėra teistas, kas rodo, jog šis KET reikalavimų pažeidimas yra atsitiktinis jo gyvenime, o ne netinkamo elgesio praeityje pasekmė, ką visiškai neteisingai konstatavo teismas savo nutartyje. Padarytas nusižengimas nėra tyčinis piktnaudžiavimas jam suteikta teise vairuoti, o įvykdytas dėl neatsargumo, neatidumo ir dėl patirties stokos. R. Š. taip pat teigia, kad jis yra naujai įsteigtos transporto įmonės, užsiimančios krovinių gabenimu, vienintelis darbuotojas, tad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina įmonės veiklai, o jos netekus įmonė negalės vykdyti veiklos ir turimų įsipareigojimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas V. K. su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutarties panaikinimo ir Institucijos nutarimo pakeitimo nesutinka. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Jų nuomone, R. Š. paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. Š. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai, kad jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra dirbantis, teisė vairuoti būtina darbo funkcijoms atlikti, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. Asmens prisipažinimas ir gailėjimasis, nėra laikoma išskirtine aplinkybe, kad galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. R. Š. paskirta nuobauda - bauda ir administracinio poveikio priemonė, siekia įstatyme numatytą minimumą, todėl nelaikytina per griežta ir neteisinga, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo R. Š. neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 421 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu R. Š. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas ir reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, todėl neskirti/sušvelninti administracinio poveikio priemonę, nėra jokio pagrindo, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.R. Š. apeliacinis skundas netenkinamasANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju R. Š.apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 2 mėnesiams arba šį terminą sutrumpinti. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinama skundžiama apylinkės teismo nutartis.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 360 iki 560 eurų. Pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju R. Š. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta minimali - 360 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam - 6 mėnesių terminui.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo netaikyti jam administracinio poveikio priemonės, arba jos terminą sutrumpinti, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga vykdyti įmonės, užsiimančios krovinių gabenimu, veiklą, nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė KET 1 priede, nurodyto ženklo Nr. 204 (STOP), ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad trumpalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti ir vykdyti įmonės veiklą, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo R. Š.puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga įmonės veiklai ir turimiems įsipareigojimams vykdyti, o vairuodamas automobilį pažeidžiant KET, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, teismų praktikoje nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas vykdyti įmonės veiklą, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad R. Š. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, kuriais keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys nėra atsitiktinis ir iš esmės atskleidžia neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja gana neigiamai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šis nusižengimas nėra atsitiktinis. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, R. Š.už įvairius KET pažeidimus administracine tvarka baustas 3 kartus (greičio viršijimas; automobilio vairavimas neprisisegus saugos diržo; vairavimas automobilio, kuris neįregistruotas ir, kuriam neatlikta techninė apžiūra). Nors aptariamą administracinį nusižengimą R. Š. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau aptarti duomenys patvirtina, kad R. Š.periodiškai daro administracinius nusižengimus. Esant šiems duomenims, daroma išvada, kad R. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri buvo nustatyta minimaliam terminui – 2 mėn., buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jos naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Apibendrinant, apygardos teismas daro išvadą, kad R. Š. skunde nurodomų aplinkybių visuma – darbinės funkcijos, vykdoma įmonės veikla, galima žala įmonei ir kt., visiškai nelaikytinos išskirtinėmis teismų praktikos kontekste, net atvirkščiai – tai gan įprastinės, daugumos žmonių gyvenimui būdingos aplinkybės. Tuo tarpu jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, galiojančių nuobaudų neturėjimas, jau buvo įvertintos skiriant R. Š. administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokia administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatyta ANK 421 straipsnyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė R. Š.. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jas vertino tinkamai, nes R. Š. paskyrė minimalios trukmės sankcijoje (ANK 421 str. 2 d.) numatytą administracinio poveikio priemonę. Tai, kad buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties išvadoms, jog administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra individualizuota tinkamai, o byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo poveikio priemonė galėtų būti neskiriama ar jos terminas būtų trumpinamas. Dėl to skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,n u t a r i a :palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja Daina Vaidachavičienė