Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00630-2026-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13

2026 m. rugsėjo 24 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Kompetencijų centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Rizikos cesija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“ dėl sprendimo panaikinimo viešajame pirkime, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovės pusėje –uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – UADB) „Rizikos cesija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LTG Kompetencijų centras“ (toliau – ir perkančioji organizacija) 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime „30518 Brokerių paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas), grąžinti ieškovę į Pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ginčijo atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 11.11 papunktį, pagal kurį pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepatikslino / nepaaiškino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo ir (ar) pasitelktų ūkio subjektų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir (ar) atitikimą kvalifikacijos reikalavimams ir (ar) atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams ir (ar) atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartams, o pakartotinas kreipimasis į tiekėją yra negalimas, vadovaujantis Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklėmis.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 17 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo sustabdė Pirkimo procedūras.

Atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ 2026 m. birželio 25 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 17 d. nutarties, prašydama panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodė, kad 2026 m. birželio 5 d. su Pirkimą laimėjusia tiekėja UADB „Aon Baltic“ sudarė Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis arba Pirkimo sutartis). 2026 m. liepos 2 d. atsakovė pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.

Ieškovė 2026 m. liepos 2 d. pateikė prašymą pritaikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę arba pakeisti pritaikytąją kita – sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą, kadangi 2026 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegali užtikrinti ieškovės interesų byloje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neinformavo jos apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą ir sprendimą sudaryti Sutartį; Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje iki 2026 m. birželio 17 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo atsakovė taip pat neskelbė jokios informacijos.

Ieškovė nurodė, kad perkančiajai organizacijai gavus paslaugas iš Pirkimo laimėtojo, net ir pripažinus Pirkimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, šalių grąžinimas į status quo (esama padėtis) Pirkimo sutarties vykdymui pažengus būtų iš esmės neįmanomas. Perkančiajai organizacijai gavus paslaugas, restitucijos taikymas, t. y. Sutarties šalių grąžinimas į iki Pirkimo sutarties sudarymo buvusią padėtį, nebūtų negalimas, nes suteiktų paslaugų de facto (faktiškai) nėra įmanoma grąžinti. Net ir taikant restituciją, alternatyvias sankcijas ir (ar) žalos atlyginimą, pažeistas ieškovės teises atstatyti visa apimtimi būtų neįmanoma. Draudimo brokerio paslaugos perkančiajai organizacijai turi būti teikiamos pagal perkančiosios organizacijos atskirai teikiamus užsakymus paslaugoms (Sutarties Specialiųjų sąlygų 4.3 punktas), o tai reiškia, kad vien tik Pirkimo sutarties sudarymas nelemia perkančiosios organizacijos neatidėliotino ir jos veiklai gyvybiškai būtino paslaugų poreikio.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovės UADB „Rizikos cesija“ ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi inter alia (be kita) atsakovės UAB „LTG Kompetencijų centras“ atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį, patenkino ieškovės UADB „Rizikos cesija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo sustabdė ginčo Pirkime sudarytos Sutarties vykdymą.

Atsižvelgdamas į atsakovės UAB „LTG Kompetencijų centras“ atskirojo skundo argumentus, teismas nurodė, kad ginčo dėl ieškovės UADB „Rizikos cesija“ ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo nėra. Todėl teismas dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakė.

Teismui nekilo abejonių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pradėjus vykdyti sudarytą Sutartį su nustatytu Pirkimo laimėtoju, t. y. nesustabdžius Pirkimo sutarties vykdymo, o galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu vis tik patenkinus ieškinio reikalavimus, reikšminga viešuoju pirkimu įsigytų paslaugų dalis gali būti suteikta. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad, nepritaikius byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą nuspręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų dėl siekiamų įsigyti paslaugų neatidėliotino poreikio. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepradėjus vykdyti sudarytos Sutarties, būtų padaryta akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga. Taigi, laikinas Pirkimo sutarties vykdymo stabdymas nepakenks ginčo Pirkimo tikslui. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje suteiktina pirmenybė viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu.

Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, teismo vertinimu, atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, užtikrina siekį apsaugoti viešąjį interesą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės UADB „Rizikos cesija“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išvadas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo preliminarų ieškinio pagrįstumą. Galutinis sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo priimtas dėl procesinio tiekėjos neveikimo, t. y. dėl prašomų dokumentų nepateikimo per nustatytą terminą. Teisinis reguliavimas įtvirtino pareigą tiekėjams viso Pirkimo metu tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o perkančiajai organizacijai – pareigą tikrinti pašalinimo pagrindų nebuvimą. Atsakovė pagrįstai kreipėsi į ieškovę, reikalaudama pateikti kompetentingos institucijos duomenis apie mokestinių prievolių vykdymą visą aktualų laikotarpį. Ieškovė taip pat neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Draudimo brokerio paslaugų nenutrūkstamas teikimas yra būtina sąlyga užtikrinant LTG grupės veiklos nepertraukiamumą, efektyvų rizikų valdymą, viešųjų lėšų racionalų panaudojimą ir valstybės interesų apsaugą. Atsakovė vidutiniškai gauna apie 20 draudimo konsultacijų užklausų per savaitę, o per metus administruojama apie 530 draudimo žalų. Toks veiklos mastas rodo, kad brokerio paslaugos reikalingos nuolatinei kasdienei veiklai užtikrinti ir negali būti laikomos vienkartinėmis ar atsitiktinėmis paslaugomis. Tinkamos draudimo apsaugos neužtikrinimas gali lemti reikšmingus neapdraustus nuostolius, kurie būtų dengiami iš atsakovės lėšų, taip pat gali neigiamai paveikti strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones prioritetas suteiktas išimtinai ieškovės privatiems interesams. Ieškovė nepateikė duomenų, kokius realius nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ji patirtų. Ieškovė taip pat neįrodė, kad ji, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, parastų galimybę ginti savo teises kitais būdais, pavyzdžiui, reikalaudama nuostolių atlyginimo, arba patirtų kokių kitų itin didelių ir nekompensuojamų pasekmių. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos siekiamam tikslui bei prieštarauja ekonomiškumo principui, o tai laikytina viešojo intereso pažeidimu.

Ieškovė UADB „Rizikos cesija“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Atsakovės daromos prielaidos apie tariamą ieškinio nepagrįstumą nėra paremtos realiais duomenimis ar konkrečiais įrodymais, tačiau tėra pačios atsakovės interpretacijos dėl galimo teismo sprendimo rezultato.

Nors atsakovės teigimu, draudimo brokerio paslaugų nenutrūkstamas teikimas yra būtina sąlyga užtikrinant LTG grupės veiklos nepertraukiamumą, tačiau jokių tokius teiginius įrodančių duomenų apeliantė nepateikė. Kartu su atskiruoju skundu pateikti priedai – „LTG grupė draudimo poreikio nustatymo taisyklės“ ir „Draudžiamųjų įvykių stebėsenos ir administravimo procesas“, tačiau kokias nutartimi nustatytas aplinkybes ar skunde nurodytus argumentus šie duomenys turėtų patvirtinti ar paneigti atskirajame skunde taip pat nenurodyta.

Tik sustabdžius Pirkimo sutarties vykdymą ieškovės teisės ir teisėti interesai galėtų būti apginti. Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Net ir taikant restituciją, alternatyvias sankcijas ir (ar) žalos atlyginimą, pažeistas ieškovės teises atstatyti visa apimtimi būtų neįmanoma.

Šiuo metu neegzistuoja viešasis interesas kuo greičiau užtikrinti Pirkimo objekto įsigijimą, kadangi draudimo paslaugas perkančioji organizacija įsigyja ir gauna sudarytų draudimo sutarčių, tačiau ne Sutarties dėl draudimo brokerio paslaugų pagrindu.

Trečiasis asmuo UADB „Aon Baltic“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Teismas nepagrįstai neatliko savarankiško preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, apsiribodamas formaliu konstatavimu, kad šalys šio klausimo neva neginčija. Atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, vadovaudamasis išimtinai Pirkimo sąlygų bei Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių nuostatomis. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas išimtinai dėl ieškovės pažeisto rūpestingo ir atidaus tiekėjo veikimo standarto ir byloje ieškovė tokių savo veiksmų pasekmes nepagrįstai bando perkelti atsakovei. Ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir byloje gauta nepriklausomos kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – išvada.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškovei nebus apsunkintas – palankaus teismo sprendimo atveju ji galės savo pažeistas teises ginti kitais teisių gynimo būdais (reikalauti žalos atlyginimo).

Byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones kiltų reali ir negrįžtama grėsmė neįgyvendinti Pirkimo objektu siekiamų tikslų, susijusių su viešuoju interesu. Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo pirmoje ir apeliacinėje instancijoje trukmę, gali užtrukti apie 6 mėnesius. Šį laikotarpį LTG grupė liktų be draudimo brokerio paslaugų, negalėtų tinkamai administruoti savo draudimo portfelio, vykdyti draudimo viešųjų pirkimų bei užtikrinti tinkamos draudimo apsaugos strateginės reikšmės infrastruktūros projektams, t. y. negalėtų taikyti šių jos veiklai itin reikšmingų rizikos valdymo priemonių, dėl to galėtų kilti reali grėsmė jos vykdomos veiklos tęstinumui užtikrinti.

Draudimo brokerio paslaugų sustabdymas kelia riziką ne tik atsakovei, bet ir viešajam interesui – LTG grupės valdomai strateginės reikšmės geležinkelių infrastruktūrai, riedmenims ir vykdomiems valstybės bei Europos Sąjungos finansuojamiems projektams, kadangi tinkamos draudimo apsaugos neužtikrinimas gali lemti reikšmingus neapdraustus nuostolius, neigiamai paveikti strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, bei netgi turėti įtakos neužtikrinant tinkamo veiklos tęstinumo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties (jos dalies) dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus duomenis – „LTG grupė draudimo poreikio nustatymo taisyklės“ ir „Draudžiamųjų įvykių stebėsenos ir administravimo procesas“.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad pateikti nauji duomenys yra LTG įmonių grupės vidaus teisės aktai, kurie iš esmės reikšmingų aplinkybių nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti nepatvirtina. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės kartu su skundu pateiktų įrodymų nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis).

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

Viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

Tiek apeliantės UAB „LTG Kompetencijų centras“, tiek trečiojo asmens UADB „Aon Baltic“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino ieškinį preliminariai pagrįstu. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatyme keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad reiškiami reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti.

Pirmiau pateiktos išvados nepaneigia ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II matoma aplinkybė dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atmesto ieškovės UADB „Rizikos cesija“ ieškinio. Ši aplinkybė savaime nėra pagrindas ieškinį pripažinti preliminariai nepagrįstu ar pripažinti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Visų pirma, pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Antra, ieškovei nepalankus teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje savaime nepagrindžia ieškinio nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-738-790/2023, 17 punktas; 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-591-516/2024, 18 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės bei trečiojo asmens argumentus, kuriais iš esmės įrodinėjamas atsakovės priimto sprendimo atmesti UADB „Rizijos cesija“ pasiūlymą Pirkime teisėtumas, teismas vertina (šiuo atveju įvertino) ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės. Todėl sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apskųstoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pradėjus vykdyti sudarytą Sutartį su nustatytu Pirkimo laimėtoju, reikšminga viešuoju pirkimu įsigytų paslaugų dalis gali būti suteikta, pagrįstai įvertinta kaip patvirtinantį grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo situacija viešajame pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad, nesustabdžius Pirkimo sutarties vykdymo, atsakovė ir trečiasis asmuo lauktų sprendimo ginčo byloje įsiteisėjimo ir nepradėtų vykdyti Pirkimo sutarties. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, nepritaikius byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

Nesutikdamas su teismo pozicija dėl grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, trečiasis asmuo atsiliepime į skundą teigia, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ji galės savo pažeistas teises ginti kitais teisių gynybos būdais – reikalauti žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Vien tai, kad, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė galėtų savo teises ginti, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, savaime neįrodo, jog neegzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Ginčo viešuoju pirkimu atsakovė siekia įsigyti draudimo brokerio paslaugas. Atsakovės teigimu, įsigyjamos paslaugos yra būtina sąlyga užtikrinti LTG įmonių grupės veiklos nepertraukiamumą, efektyvų rizikų valdymą, viešųjų lėšų racionalų panaudojimą ir valstybės interesų apsaugą. Tačiau tokie argumentai savaime nepatvirtina siekiamų įsigyti paslaugų neatidėliotino poreikio. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties, būtų padaryta akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga. Be to, pagal Pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų 4.3 papunktį draudimo brokerio paslaugas atsakovei numatyta teikti pagal perkančiosios organizacijos atskirai teikiamus užsakymus paslaugoms. Tai patvirtina, kad šiuo metu neegzistuoja viešasis interesas kuo greičiau užtikrinti Pirkimo objekto įsigijimo. Be to, draudimo paslaugas perkančioji organizacija įsigyja ir gauna sudarytų draudimo sutarčių, tačiau ne sutarties dėl draudimo brokerio paslaugų pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepritaikius byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Kita vertus, civilinio proceso įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, sprendimas pirmosios instancijos teisme jau yra priimtas, dėl to byloje kilęs ginčas, jei vienas iš bylos dalyvių skųstų sprendimą apeliacine tvarka, turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 1–3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus atsakovė turės galimybę grąžinti Pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atskirąjį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantė ir apeliantės skundą palaikantis trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo ir atitinkamai atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.