- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2-738-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00649-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fegda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti tarptautinio viešojo pirkimo, siekiant sukurti dinaminę pirkimo sistemą „Kelių asfalto sluoksnių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą ribojančiu konkurenciją ir neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras, uždraudžiant akcinei bendrovei (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – ir Direkcija, Perkančioji organizacija) atlikti bet kokius su Pirkimu susijusius veiksmus. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes išrinkus Pirkimo laimėtoją ir sudarius sutartį su nepagrįstai Pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju, ieškovei reikėtų papildomai reikalauti pripažinti Perkančiosios organizacijos ir tokio tiekėjo sudarytą sutartį negaliojančia, tai sukeltų papildomas išlaidas ir žalą tiek ieškovei, tiek Perkančiajai organizacijai ir tiekėjui. Be to, tokia situacija prieštarautų ir tiekėjų teisių gynybos veiksmingumui, nes dėl neteisėtų Perkančiosios organizacijos sprendimų būtų pažeisti sąžiningų tiekėjų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Fegda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje sustabdė Pirkimo procedūras bei uždraudė Perkančiajai organizacijai atlikti bet kokius su Pirkimu susijusius veiksmus.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.
6. Teismas sutiko su ieškove, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų ir atsakovei sudarius bei pradėjus vykdyti Pirkimo sutartį būtų iš esmės apsunkintos ieškovės galimybės grįžti į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas ieškovės galimai pažeisto intereso apsaugai.
7. Teismo vertinimu, Pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti bei vykdyti Pirkimo sutartį šioje Pirkimo stadijoje atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovei būtų užtikrinta galimybė grįžti į aukščiau nurodytą Pirkimo stadiją, o atsakovė veiktų atitinkamai, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimu būtų nustatytas atsakovės skundžiamų veiksmų teisėtumas. Taip pat būtų užkirstas kelias galimiems ateityje kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo, priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė AB Lietuvos automobilių kelių direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys yra akivaizdžiai prima facie (liet. preliminariai) nepagrįstas:
8.1.2. Viešųjų pirkimų tarnyba, kitame ieškovės skelbtame pirkime įvertinusi analogišką kvalifikacijos reikalavimą ir nepriklausomumo sąvoką, 2023 m. kovo 29 d. Vertinimo išvadoje Nr. 4S-340 (7.4Mr) nenustatė jokių pažeidimų bei konstatavo, kad atsakovė pagrindė nustatyto nepriklausomos laboratorijos reikalavimo būtinumą.
8.1.3. Poreikį Pirkimo sąlygose nustatyti ginčijamą reikalavimą lėmė tai, kad tik taip atsakovė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsakovės pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas su kuriuo bus sudaroma paslaugų sutartis, yra patikimas; tik taip atsakovė gali įsigyti paslaugas, kurios atitiktų jos poreikius ir leistų pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai naudoti lėšas, dėl to atsakovės nustatytas reikalavimas atitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas .
8.1.4. Ieškovė pasirinko neleistiną teisių gynybos būdą, nes teismo reikalauja to, ko pagal VPĮ nuostatas reikalauti negali; reiškiamas reikalavimas nėra įtvirtintas kaip leistinas VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, neatsižvelgė ir neįsigilino į Pirkimo specifiką, nes iki dinaminės pirkimo sistemos sukūrimo nėra vykdomi jokie konkretūs pirkimai bei nėra ir negali būti sudarytos viešojo pirkimo sutartys. Nagrinėjamu atveju atsakovė dar nėra sukūrusi dinaminės pirkimo sistemos, kurios pagrindu galėtų būti vykdomi konkretūs pirkimai ir sudaromos viešojo pirkimo sutartys. Atitinkamai, kol nėra įvertintos pirmosios (iki dinaminės pirkimo sistemos sukūrimo pateiktos) paraiškos ir nėra sukurta dinaminė pirkimo sistema, atsakovė net nežino ir negali žinoti, kokie tiekėjai bus įtraukti į dinaminę pirkimo sistemą ir vėliau galės būti kviečiami pateikti pasiūlymus konkrečiuose pirkimuose. Vien ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad net teoriškai (nors visiškai nepagrįstai) atsakovė negali siekti sudaryti sutarties su konkrečiu tiekėju. Jei teismas patenkintų ieškovės ieškinį ir pripažintų ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis ir ribojančiomis konkurenciją, Pirkimo rezultatai turėtų būti anuliuoti, Pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos, o pati dinaminė pirkimo sistema turėtų būti kuriama iš naujo skelbiant naują pirkimą, kuriame ieškovė turėtų teisę dalyvauti.
8.3. Teismas netinkamai vykdė jam tenkančią pareigą patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, nes išimtinai vadovavosi tik ieškovės selektyviai pateiktais argumentais ir įrodymais, o atsakovei net nesuteikė procesinės galimybės pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat teismo išvados apie tariamą skubos nebuvimą įsigyti paslaugas nėra grindžiamos Pirkimo sąlygų analize, viešai prieinama informacija apie atsakovės vykdomas viešųjų pirkimų rangos sutartis bei atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto ir Perkančiosios organizacijos, funkcijas, skirtas viešojo intereso užtikrinimui.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „Fegda“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais papildomais argumentais:
9.1. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės yra netaikomos tik išskirtinai išimtiniais atvejais. Atsakovė šiuo atveju jokių išskirtinių ir specifinių aplinkybių neįrodinėja, o tik akcentuoja, kad greitos pirkimo procedūros yra susijusios su viešojo intereso apsauga, tačiau teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, jog šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.
9.2. Ieškovės ieškinys yra tinkamai pagrįstas, ieškovė yra pasirinkusi tinkamą teisių gynimo būdą, todėl išvados dėl prima facie (liet. Iš pirmo žvilgsnio) ieškinio nepagrįstumo objektyviai negalima daryti. Tuo tarpu atsakovės atskirojo skundo argumentai yra labiau susiję ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimu, o su ieškinio pagrįstumu iš esmės, dėl ko negali būti vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą:
9.2.1. Atsakovė siekia, kad ieškovė (ir kiti tiekėjai, kurie verčiasi statybos veikla) negalėtų tikrinti jokių statybos darbų, atliekamų pagal sutartis su atsakovę, o tai yra akivaizdus konkurencijos ribojimas ir nepalankių sąlygų sudarymas konkrečiai ūkio subjektų grupei.
9.2.2. Ieškovės turima akreditacija patvirtina, kad jos laboratorija yra nešališka, tai pažymėjo ir Nacionalinis akreditacijos biuras byloje esančioje išvadoje. Taigi, neegzistuoja jokios prielaidos tam, kad ieškovės laboratorija nebūtų laikoma objektyvia, nepriklausoma ar nešališka. Visi atsakovės argumentai dėl tariamų grėsmių yra nepagrįsti, ginčijama sąlyga jokio didesnio užtikrintumo atsakovei dėl tiekėjų nešališkumo nesukuria, o atlieka tik vieną funkciją – riboja konkurenciją. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuria remiasi atsakovė, buvo pateikta ne byloje, o pagal atsakovės subjektyviai suformuluotus paaiškinimus, dėl ko ja remtis nėra jokio pagrindo. Be to, ginčo klausimu yra gauta kita, priešinga Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuri pateikta vertinant ginčo sąlygos formuluotę.
9.2.3. Ieškovė pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą, nes reikalavimas pripažinti viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis ir yra reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti VPĮ reikalavimų neatitinkančias sąlygas panaikinimo.
9.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nėra grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir klaidina dėl dabartinių dinaminės pirkimo sistemos sąlygų reikšmės, nes šios dinaminio pirkimo sistemos sąlygos bus taikomos visiems konkretiems pirkimams, kurie bus vykdomi sukurtoje dinaminėje pirkimo sistemoje. Kvalifikaciniai, pašalinimo pagrindų ir kiti dabartinėse dinaminės pirkimo sistemos sąlygose įtvirtinti reikalavimai nebebus keičiami. Norėdamas dalyvauti konkrečiame pirkime, kiekvienas tiekėjas pirmiausia turės būti priimtas į dinaminę pirkimo sistemą, o tam, kad tiekėjui būtų leista dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, jis turės atitikti tuos reikalavimus, kurie yra dabartinėje pirkimo sąlygų redakcijoje, dėl ko dinaminės pirkimo sistemos organizavimo tvarka neturi jokios reikšmės skundžiamų sąlygų teisėtumo vertinimui dabartinėje stadijoje.
9.4. Nagrinėjamu atveju grėsmės atsiradimo tikimybė yra vienareikšmiška, nes nesustabdžius Pirkimo procedūrų tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jų teisėtumo, atsakovė gali sukurti dinaminę pirkimo sistemą, pateikti kvietimą konkrečiame pirkime ir sudaryti konkrečiame pirkime sutartį pagal neteisėtas dinaminio pirkimo sistemos sąlygas.
9.5. Atsakovė nepateikė nei vieno argumento bei jį pagrindžiančio įrodymo, kuris patvirtintų, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė realiai patirs kokią nors žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
3. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė Direkcija pateikė duomenis – Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. kovo 29 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-340 (7.4Mr) bei ieškovės su atsakove sudarytų ir galiojančių sutarčių sąrašą.
4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.
5. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai jau yra pateikti į nagrinėjamą civilinę bylą pirmosios instancijos teisme kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir esant poreikiui su šiais dokumentais susipažinti, šių įrodymų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nėra sprendžiamas.
6. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. liepos 27 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Nurodytos aplinkybės, anot apeliantės, patvirtina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, dėl ko jis ir buvo atmestas, bei tai, jog nepaisant atsakovei palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovei pateikus apeliacinį skundą bei laikinąsias apsaugos priemones palikus galioti, būtų pažeistas viešasis interesas ir sukelta kur kas didesnė žala nei ji būtų, jei skundžiama nutartis būtų panaikinta. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovė pateikė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą.
7. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę, kaip ir teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pažymėtina, kad tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys taip pat turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai turi atspindėti ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.
8. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, atsižvelgdama į po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitusią faktinę situaciją, paaiškinimuose pakartotinai išdėstė savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo bei dėl viešojo intereso pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ieškovei, nepateikė iš esmės naujų argumentų dėl ginčo baigties, atsakovės rašytiniai paaiškinimai pridedami prie bylos. Tačiau atsakovės kartu su rašytiniais paaiškinimais teikiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinės instancijos teismas neprideda prie bylos. Minėta, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas bylą, gali naudotis informacinių sistemų ir registrų duomenis, be kita ko, ir duomenimis, esančiais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos pateikto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuris yra pasiekiamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje įvardytos viešųjų pirkimų bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, inter alia (liet. be kita ko), viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė tarptautinio viešojo pirkimo, siekiant sukurti dinaminę pirkimo sistemą „Kelių asfalto sluoksnių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos“ procedūras bei uždraudė Perkančiajai organizacijai atlikti bet kokius su Pirkimu susijusius veiksmus. Teismas tokį procesinį sprendimą motyvavo ieškinio preliminariu pagrįstumu bei nutarė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti, taip pat įvertino, jog nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Atsakovė tvirtina, kad ieškinys yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas, nes ieškovė pasirinko neleistiną savo teisių gynybos būdą, kuris neįtvirtintas kaip leistinas VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje.
12. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.). Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimas preliminariai gali būti vertinamas kaip pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti atsakovei, kad ieškovė pasirinko neleistiną ir neįmanoma civilinių teisių gynimo būdą, pareikšdama reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų 5 priedo eil. Nr. 1 įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir ribojančiu konkurenciją. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su atsakovės Pirkimo sąlygų 5 priedo eil. Nr. 1 įtvirtintu kvalifikacijos reikalavimu, numatančiu, jog kiekvienai pirkimo objekto daliai laboratoriniai tyrimai ir bandymai turi būti atliekami nepriklausomoje ir Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotoje laboratorijoje (turi atitikti LST EN ISO IEC 17025 arba lygiaverčių standartų reikalavimus), įrodinėja, kad toks atsakovės Pirkimo sąlygose įtvirtintas draudimas dėl laboratorijos nepriklausomumo – teikti kontrolinių bandymų paslaugas subjektams, kurie kartu verčiasi ir statybos veikla, riboja konkurenciją ir sudaro nepalankias sąlygas konkrečiai ūkio subjektų grupei. Taigi, ieškovė nesutinka su atsakovės tarptautiniame viešajame pirkime priimtu sprendimu (Pirkimo sąlyga), jį ginčija, nurodo faktinius ir teisinius argumentus dėl ginčijamos sąlygos neteisėtumo, šiuos argumentus pagrindžia teismų praktikoje pateikiamomis teisės aiškinimo taisyklėmis, prie ieškinio prideda reikiamus įrodymus. Toks teisių gynimo būdas nėra negalimas ar neįmanomas. Priešingai, ieškovės suformuluotas reikalavimas iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnyje numatytus tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo būdus.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo Viešųjų pirkimų tarnybos kitame ieškovės skelbtame pirkime pateikta 2023 m. kovo 29 d. Vertinimo išvada Nr. 4S-340 (7.4Mr), kurioje, anot apeliantės, buvo įvertintas analogiškas kvalifikacijos reikalavimas ir nepriklausomumo sąvoka, bei dėl ieškovės nurodomo poreikio Pirkimo sąlygose nustatyti ginčijamą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė atskirajame skunde pateikia argumentus, kuriais grindžia ieškovės reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą, t. y. įrodinėja, kad jos nustatytas reikalavimas dėl laboratorijos nepriklausomumo yra teisėtas, būtinas, atitinkantis VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, tačiau šie apeliantės nurodomi argumentai sudaro civilinės bylos nagrinėjimo dalyką (atsakovė šiuos argumentus nurodo ir atsiliepime į ieškinį) ir nelemia išvados, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Nurodomų atsakovės argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs abiejų šalių reiškiamus argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei pritaikęs VPĮ nuostatas.
15. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
16. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, nes sustabdžius Pirkimo procedūras ir negalint sukurti dinaminės pirkimo sistemos bei jos pagrindu vykdyti konkrečių pirkimų, ji neturės galimybės patikrinti ir priimti tiekėjų (kasmet atsakovė įgyvendina iki 300 viešojo pirkimo rangos darbų sutarčių) atliktų rangos darbų, dėl ko rangos sutartyse numatyti darbai nebus užbaigti suplanuotu laiku ir visuomenė negalės nevaržomai naudotis valstybinės reikšmės keliais.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
10. Atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia sukurti dinaminę pirkimo sistemą „Kelių asfalto sluoksnių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos“, kurios pagrindu būtų atrenkami tiekėjai iš sudaryto kvalifikuotų tiekėjų sąrašo ir kurie vėliau būtų kviečiami dalyvauti konkrečiame viešajame pirkime ir sudaryti pirkimo sutartis. Nors Pirkimo objekto svarba tiek visuomenei, tiek ir Perkančiajai organizacijai nėra kvestionuojama, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad tai susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius tarptautinio viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės viešasis interesas. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jai sutrukdė įsigyti rangos darbų laboratorinių bandymų paslaugas naudojantis anksčiau sukurta dinamine pirkimo sistema ar anksčiau sudarytų sutarčių pagrindu ir (ar) kitais alternatyviais būdais. Atskirajame skunde nenurodytos ir konkrečios rangos sutartys ir (ar) projektai, kuriuose atsakovei jau kilo poreikis atlikti laboratorinių bandymų paslaugas ir kad ji dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių to padaryti negalėjo. Priešingai, pati atsakovė nurodė, kad ji dar nėra sukūrusi dinaminės pirkimų sistemos, kurioje galėtų vykdyti konkrečius pirkimus dėl laboratorinių bandymų paslaugų įsigijimo, o tai patvirtinta, jog jokia reali žala dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei nekyla.
11. Nėra pagrindo pritarti atsakovei ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįsigilino į Pirkimo specifiką, jog iki dinaminės pirkimo sistemos sukūrimo nėra vykdomi jokie konkretūs pirkimai bei nėra ir negali būti sudarytos jokios viešojo pirkimo sutartys. Nagrinėjamu atveju nesustabdžius ginčijamo Pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas, ar iš esmės pasunkėtų, nes atsakovei sukūrus dinaminę pirkimo sistemą ir joje paskelbus konkrečius pirkimus, viešojo pirkimo sutartys su tiekėjais galėtų būti sudarytos pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas, dėl ko grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį praktiškai taptų neįmanomas ar itin apsunkintas.
12. Atsakovė viešojo intereso pažeidimą sieja ir su tuo, kad jai nebuvo suteikta procesinė galimybė pirmosios instancijos teisme pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nenustatyta pareiga teismui, kuris sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apie tai informuoti kitus proceso dalyvius. Kiekvienu atveju teismas įvertina, ar pakanka pateiktų duomenų išnagrinėti prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar būtina informuoti apie pateiktą prašymą atsakovą. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teismas paprastai nagrinėja tokio pobūdžio prašymus, nedelsdamas ir apie juos nepranešęs priešingai šaliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareikštas prašymas būtų išskirtinis, dėl ko būtų būtina nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir taikyti išimtį – informuoti atsakovę apie gautą prašymą ir suteikti teisę jai pateikti atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teisė pateikti argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pažeista, nes ji ja pasinaudojo pareikšdama atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs apeliantei apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jį išnagrinėjęs, nepažeidė proceso teisės normų ar juo labiau viešojo intereso.
17. Kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nelemia ir atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, priėmimo. Visų pirma, pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Antra, ieškovei nepalankus teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje savaime nepagrindžia ieškinio nepagrįstumo ar juo labiau, įvertinus galimo apeliacinio proceso pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁹ straipsnis), nepagrindžia viešojo intereso pažeidimo.
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.
14. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.