- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- A2-530-547/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00595-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- N. N., J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V., A. M., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. N. (mirusios pareiškėjos-suinteresuoto asmens M. V. teisių perėmėja) prašymą dėl proceso atnaujinimo Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-788-445/2012, pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: M. V., A. M., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. V. teisių perėmėja N. N. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-788-455/2012 (perregistruota į 2-422-308/2013) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir atnaujinus procesą, bylą pagal M. V. 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą (civ. b. Nr. 2-832-445/2012) nagrinėti tik dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog po M. V. motinos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties įpėdiniai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nesikreipdami dėl palikimo priėmimo išreiškė savo valią atsisakyti O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo dalies M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai nustatymo.
Pareiškėja N. N. (mirusios pareiškėjos-suinteresuoto asmens M. V. teisių perėmėja) nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu M. V. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto: 1) jog M. V. motinos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998 m. sausio 17 d., valia buvo visą turtą palikti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini); 2) jog po M. V. motinos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties įpėdiniai, visi kartu nesikreipdami dėl palikimo priėmimo išreiškė savo valią atsisakyti O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai; 3) jog po M. V. motinos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties įpėdiniai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nesikreipdami dėl palikimo priėmimo išreiškė savo valią atsisakyti O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo dalies M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, nustatymo. Minėtu pareiškimu buvo prašoma pareiškimą sujungti su civiline byla Nr. 2-788-200/2012, nagrinėjama pagal pareiškėjos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pastaroji, t. y. J. K., po motinos O. B. mirties priėmė O. B. palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Civilines bylas sujungus į vieną, 2012 m. lapkričio 13 d. Varėnos rajono apylinkės teismas nutartimi bylą pagal M. V. pareiškimą nutraukė, konstatuodamas, jog juridinio fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių, kadangi palikimą priėmė M. V. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu. Minėta nutartis įsiteisėjusi, apskųsta nebuvo.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi byla pagal J. K. pareiškimą, taip pat buvo nutraukta. J. K. apskundus atskiruoju skundu 2012 m. gruodžio 7 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį, Kauno apygardos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, kuris 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (civilinė byla 2-422-308/2013) priėmė sprendimą patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priėmė 1998 m. sausio 17 d. mirusios motinos O. B. palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
2014 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-249-260/2014 Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs M. V. teisių perėmėjos N. N. apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio 2013 m. rugsėjo 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo, Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nuo 2014 m. vasario 25 d. paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios M. V. 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai. Šios, nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties, tapusios aiškiomis aplinkybės, patvirtinančios, kad J. K., kaip ir M. V., taip pat laikytina O. B. turto paveldėtoja, nuginčija bei naikina 2012 m. lapkričio 13 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos nagrinėjant M. V. pareiškimą, motyvus, jog juridinio fakto nustatymas nesukurs teisnių pasekmių, nes palikimas priimtas, o paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nenuginčytas. Tokiu būdu 2014 m. vasario 25 d. Kauno apygardos nutartis kartu nuginčija ir 2012 m. lapkričio 13 d. teismo nutartimi priimtą sprendimą.
Atsižvelgiant į 2014 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nutartį, įsigaliojančią nuo jos priėmimo dienos, konstatuotina, jog pasekmės M. V., o šiuo atveju jos teisių perėmėjai ir turto paveldėtojai N. N., priešingai nei buvo pasisakyta 2013 m. lapkričio 13 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi, vis dėl to kyla. Teismui pripažinus, jog J. K. taip pat yra teisėta O. B. turto paveldėtoja, keičiasi M. V. paveldimo turto apimtis, todėl ginant asmens turtines teises ir teisėtus interesus, klausimo pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. M. V. pareiškimą išsprendimas iš esmės yra svarbus ir sukeliantis pasekmes nustatinėjant paveldėto turto dalis.
Pareiškėja konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis yra naujai atsiradusi, naujai paaiškėjusi aplinkybė, apie kurią pareiškėjai nagrinėjant jos 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą nebuvo žinoma, ir kaip apie ateities įvykį negalėjo būti žinoma, kas yra pakankamas pagrindas civilinėje byloje Nr. 2-788-445/2012 pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo procesą atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, J. B. pateikė atsiliepimą į N. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad susiklosčiusios bei esančios aplinkybės yra pakankamos procesui LR CPK 366 straipsnio pagrindu atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į prašymą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir norodo, kad neprieštarauja pateiktam prašymui, tenkinti jį ar ne paliko spręsti teismui, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos N. N. (M. V. teisių perėmėjos) prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-09-27 sprendimu buvo patenkintas pareiškėjos J. K. pareškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo suinteresuotiems asmenims M. V., A. M., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui. Kauno apygardos teismo 2014-02-25 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-09-27 sprendimas paliktas nepakeistas.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nagrinėjamu atveju Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. teisėjo D. Žilionio priimta nutartis, kuria pareiškėjos J. K. byla buvo nutraukta buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. 2013-03-19 Kauno apygardos teismo nutartimi minėta Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartis buvo panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas K. Lukošiūnas 2013-09-27 sprendimu patenkino pareiškėjos J. K. pareškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo suinteresuotiems asmenims M. V., A. M., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui, minėtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka - Kauno apygardos teismo 2014-02-25 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-09-27 sprendimas paliktas nepakeistas.
Bylos duomenimis, mirus O. B., po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi suinteresuotas asmuo M. V., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos piniginius indėlius, o pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad po motinos, O. B., mirties ji priėmė palikimą – palikėjos vardu neįregistruotą nekilnojamąjį turtą – faktiniu šio turto valdymu. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai du tos pačios eilės įpėdiniai priėmė palikimą skirtingais palikimo priėmimo būdais. Taigi tokia situacija reiškia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygeverčiais būdais. O. B. mirties momentui galiojusio LR CK 587 str. (1964 m. redakcija) buvo nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arbai kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, todėl šiuo atveju galimi du paveldėjimo būdai – vienai iš įpėdinių M. V. kreipusis su pareiškimu į notarų biurą, o kitai įpėdinei – J. K. nusistačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą paveldėjo jį faktiškai pradėdama valdyti. Paveldėjimo atsiradimo momentui galiojusio 1964 m. redakcijos CK 600 str. 1 d. nurodo, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Šiuo atveju paveldimą turtą bei paveldimo turto dalis turi nustatyti notaras. Dėl to teismas, priėmęs sprendimą pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, tik nustatė ar pareiškėja J. K. priėmė ar nepriėmė palikimą jį faktiškai pradėdama valdyti, o negali nustatyti fakto, kad ji būtų priėmusi kokį tai konkretų turtą. Vienai iš įpėdinių M. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į O. B. palikimą (piniginius indėlius). J. K. teisminiu keliu nusistatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, todėl kartu su kita O. B. turto paveldėtoja M. V. (šiuo atveju M. V. teisių perėmėja N. N.), įgyja teisę paveldėti mirusios motinos O. B. likusį palikimą.
Pareiškėjos M. V. teisių perėmėjos N. N. prašyme nurodyto reikalavimo, jog po M. V. motinos, O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties įpėdiniai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nesikreipdami dėl palikimo priėmimo išreiškė savo valią atsisakyti O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo dalies M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai nustatymo, teisme nenagrinėtinas, nes kaip jau nurodyta, turto dalis nustato notaras, vadovaudamasis teisės aktais. Prašomas nustatyti faktas nenagrinėtinas teisme, nes CK normos reglamentuoja paveldėjimo klausimus, kaip turi būti atsisakoma palikimo priėmimo, kaip palikimas priimamas. CPK 445 str. nurodoma, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys A. M. ir J. B. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nėra prilyginama palikimo atsisakymui kieno nors naudai, kadangi įstatymas CK 5.60 str. 3 d. numato, kad palikimo atsisakymas (kaip ir palikimo priėmimas) gali būti išreiškiamas taip pat tik aktyviais veiksmais, paduodant pareiškimą apie atsisakymą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Todėl teismas laiko, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pareiškėjos nurodyto įstatyminio pagrindo procesui atnaujinti pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. Nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą ir priimant teismo nutartį 2012-11-13 visos šios aplinkybės jau buvo žinomos, kadangi pareiškėjos motina mirė 1998-01-17 ir per šešis mėnesius įpėdiniai turėjo priimti palikimą arba atsisakyti jį priimti. Pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė, kad bet kuris iš M. V. brolių ir seserų turi teisę kreiptis į notarą ar kitu būdu priimti palikimą po motinos mirties. Todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia.
Kalbant apie proceso atnaujinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
Įvertinus pareiškėjos nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, darytina išvada, kad ji neatitinka nurodytų kriterijų, leidžiančių atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 370 str. 3 d.
nutarė:
Atmesti pareiškėjos prašymą.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-788-445/2012 (perregistruota į 2-422-308/2013).
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.