- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-249-260/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalsuinteresuoto asmens N. N.apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-422-308/2013 pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V. teisių perėmėjams A. V. ir N. N.,A. M., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą supareiškimu (civilinė byla Nr. 2-154-445/2012, b.l. 2–4) ir patikslintu pareiškimu (b.l. 2–4) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, t. y. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1998 m. sausio 17 d., mirties, priėmė palikimą, t. y. gyvenamąjį namą su ūkiniais ir kitais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama šį turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant sutvarkyti O. B. priklausiusio turto nuosavybės dokumentus ir įregistruoti nuosavybės teises į faktiškai priimtą palikimą. Pareiškėja nurodė, kad ji yra O. B., kuri iki pat mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo jai faktiškai priklausę gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, dukra. O. B. nuosavybės teisės į šiuos pastatus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, tačiau šiuos duomenis patvirtina Varėnos seniūnijos pažyma apie namų valdą ir namų techninės apskaitos byla. Pareiškėja po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudariusį turtą. Pareiškėja kartu su motina jai faktiškai priklausiusiuose namuose gyveno nuo 1996 metų, po motinosmirties ir toliau liko gyventi tame pačiame name, namu naudojasi, rūpinasi juo ir disponuojakaip savo turtu. Be to, pareiškėja faktiškai priėmė visus likusius namų ūkio daiktus, kuriais taip pat naudojasi, nes nurodytuose namuosegyvena ir šiuo metu. Palikimą po O. B. mirties yra priėmusi pareiškėjos sesuo M. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą jai nebuvo išduotas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (civilinė byla Nr. 2-154-445/2012, b.l. 30–31) nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jei pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o juos teismas pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime (b.l. 12–13) nurodė su pareiškimu nesutinkantis. Nurodė, kad palikėjos O. B. valia buvo palikimą palikti vienai iš savo dukterų M. V.. O. B. valia buvo įgyvendinta galimiems įpėdiniams nesikreipiant dėl palikimo priėmimo ir paliekant teisę visą palikimą priimti įpėdinei M. V.. Kaip ir visi kiti įpėdiniai, taip ir pareiškėja nereiškė jokių pretenzijų į palikimą ar į M. V. jau paveldėtą turtą. Pareiškėja motinos namuose nuo 1996 metų apsigyveno bendru motinos ir visų vaikų susitarimu dėl pareiškėjai sudėtingos padėties. Be to, pareiškėjai namuose (duomenys neskelbtini) buvo leista pasilikti gyventi su teisėtos paveldėtojos M. V. sutikimu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neturi kitos gyvenamosios vietos.
Suinteresuotas asmuo M. V. (b.l. 14–16) nurodė su pareiškimu nesutinkanti, prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad jos motinos O. B. valia buvo visą turtą palikti suinteresuotam asmeniui M. V.. Nors motinos valia nebuvo įforminta testamentu, tačiau šią aplinkybę gali paliudyti visi suinteresuoti asmenys ir pati pareiškėja. Po O. B. mirties jos valia buvo įgyvendinta dėl palikimo priėmimo kreipusis į notarų biurą tik M. V., o kitiems įpėdiniams neatlikus jokių veiksmų palikimui priimti. Kadangi M. V. priėmė palikimą po savo motinosmirties, ji paveldėjo ir teisę įregistruoti motinai faktiškai nuosavybėsteise priklausiusius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ir nors statiniai iki šiol nėra įregistruoti M. V. vardu, tai nereiškia, kad ji prarado šią teisę. Pareiškėjai po motinosmirties namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo leista ir toliau gyventi atsižvelgiant į pareiškėjos socialinę padėtį, giminystės ryšį, todėl nors ir nesant rašytinio susitarimo, tarp pareiškėjos ir M. V. susiformavo panauda grįsti santykiai. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog ji rūpinosi turtu, kadangi ji jokių turto pagerinimo darbų neatliko, turtu nesirūpino, o priešingai, - namų valdoje buvusiusmedinius statinius išardė ir galimai juos sukūreno. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtų neteisingas bei neteisėtas, pažeidžiantis tiek suinteresuoto asmens, tiek ir kitų galėjusių paveldėti turtą asmenų teises ir teisėtus interesus. Vien dėl to, kad įpėdiniai stengėsi įgyvendinti motinos valią, pareiškėja negali nepagrįstai praturtėti prieš palikėjos valią ar kitų asmenų sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (b.l. 117–120)pareiškimą patenkino, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė 1998 m. sausio 17 d. mirusios motinos O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. K. yra palikėjos O. B., mirusios 1998 m. sausio 17 d., gyvenusios (duomenys neskelbtini), dukra. O. B. vardu nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nėra įregistruota, ji tik įregistruota kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja. Po O. B. mirties palikimą priėmė jos dukra M. V., kuriai 2001 m. vasario 28 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į piniginius indėlius. Teismas taip pat nustatė, kad 1998 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais už suvartotą elektros energiją buvo mokama O. B. vardu, o 2011 m. vasario ir 2012 m. birželio mėnesiais pareiškėja mokėjo mokestį už atliekų tvarkymą. Teismas, nustatęs, kad pareiškėja po motinos O. B. mirties ir toliau liko gyventi motinos valdytame gyvenamajame name, kuriame iki šiol gyvena, kad pareiškėja po motinos mirties namą tvarkė ir prižiūrėjo, kad iš karto po motinos mirties paveldėjo likusius asmeninius daiktus ir namų apyvokos reikmenis, sprendė, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudariusį turtą priėmė palikimą. Teismas kritiškai vertino suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, jog jie leido pareiškėjai gyventi name, kadangi suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų apie palikėjos sudarytą testamentą, pagal kurį teisės į gyvenamąjį namą būtų perėjusios tik jiems, ar kad jie būtų nuomos ar panaudos pagrindais leidę pareiškėjai gyventi minėtame name. Teismas nurodė nenustatęs jokių aplinkybių, kurios būtų draudę pareiškėjai paveldėti mirusios motinos palikimą. Teismas pažymėjo, kad jis gali nustatyti tik faktą, ar pareiškėja priėmė ar nepriėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, tačiau negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja būtų paveldėjusi kokį nors konkretų turtą, todėl netenkino pareiškėjos prašymo dalyje nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl konkretaus turto paveldėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
M. V. teisių perėmėja suinteresuotas asmuo N. N. skundu (b.l. 122–126) prašo panaikintipirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
Teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į visus byloje esančius dokumentus ir nurodytas aplinkybes, nagrinėdamas bylą absoliučiai nevertino turimų įrodymų bei jų visumos, nesistengė į byloje iškeltus klausimus įsigilinti iš esmės, skundžiamą sprendimą pagrindė tik vieninteliu faktu, t. y. kad pareiškėja po motinos mirties gyveno palikėjos turėtame name, tačiau nevertino suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja minėtame name gyveno panaudos pagrindais, palikimą priėmusiai seseriai leidus ir toliau gyventi name, dėl ko pareiškėjai atsirado pareiga rūpintis ir prižiūrėti minėtą turtą. Pareiškėjai suteikus gyvenamąją vietą dėl jos sunkios socialinės padėties ir neturėjimo kur gyventi, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma pagrįsta pripažinti asmenį priėmusiu palikimą faktiškai pradėjus valdyti turtą. Sprendžiant ginčus turi būti vadovaujamasi ne tik įstatymais, bet ir paprotine teise, atsižvelgiama į visuomenės moralės normas, todėl vien rašytinio dokumento dėl panaudos nebuvimas, neeliminuoja šių santykių buvimo fakto. Pareiškėjos pateikti mokėjimų už elektros energiją bei šiukšlių išvežimą kvitai nepatvirtina palikimo priėmimo fakto, kadangi pareiškėja, naudodamasi elektros energija už ją turėjo sumokėti kaip pirkėja, šiukšlių išvežimo paslaugos sietinos su nekilnojamojo turto išlaikymu, o šią pareigą nuomininkui ar panaudos gavėjui numato įstatymas.Nors teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja po motinos mirties paveldėjo namų apyvokos daiktus, tačiau tokia aplinkybė nėra įrodyta, o pats namų apyvokos daiktų paveldėjimas kaip toks veiksmas atskirtasnuo likusio turto paveldėjimo. 1964 metų redakcijos CK apyvokos daiktų paveldėjimas apibrėžiamas ne kaip paveldėjimas, o kaip daiktų perėjimas, dėl to toks namų apyvokos daiktų perėjimas negali būti laikomas palikimo priėmimu. O. B. išreiškus valią, kad visą turtą paveldėtų M. V., kartu buvo išreikšta valia ir dėl namų apyvokos daiktų paveldėjimo. Dalis šių daiktų tarpusavio vaikų susitarimu buvo pasidalinta, o kita dalis mažaverčių daiktų palikti namuose kaip apstatymo daiktai, būtini pareiškėjai ir kitiems ateityje į gimtuosius namus atvykstantiems asmenims užtikrinti bent minimalius poreikius.Teismas sprendimu konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą nurodydama, jog ji slaugė motiną, ją prižiūrėjo iki mirties, po motinos mirties likusi gyventi name juo naudojosi, rūpinosi atlikdama remontą – padarė priemenę, įrengė tualetą, ant sienų suklijavo tapetus, patiesė linoleumą ir sudėjo langus, tačiau pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir šie pareiškėjos pasisakymai neatitinka tikrovės. O. B. buvo palyginti stipri ir slaugos nereikalavo iki pat mirties, todėl pareiškėjai nereikėjo jos slaugyti. Pareiškėja savo lėšomis yra pakeitusi tik kelis namo langų stiklus, tačiau ne langus, o visi kiti darbai buvo atlikti O. B. ir M. V. lėšomis. Net ir tuo atveju, jei pareiškėja ir būtų atlikusi kokius nors remonto darbus, tai laikytina daiktu besinaudojančio asmens pareiga. Negalima tapatinti tiek palikimą priėmusiems asmenims, tiek pagal panaudą valdančių daiktą asmenims priskirtų rūpinimosi daiktu sąvokų, kadangi rūpinimosi sąvoka, taikytina palikimą priėmusiam asmeniui, turi aukštesnius reikalavimus, įstatymo įpareigotinai nepriskiriamus panaudos gavėjo pareigoms.Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, neatkreipė dėmesio, nesigilino ir teismui nesukėlė abejonių ar buvo netinkamai interpretuoti šie faktai bei aplinkybės: 1) teismas sprendimekonstatavo, kad suinteresuotas asmuo A. M. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą, tačiau civilinė byla buvo suformuota sujungiant dvi bylas į vieną, o prijungtoje byloje A. M. buvo pateikusi atsiliepimą, kuriame išsakė savo poziciją bei patvirtino, kad O. B. buvo palikimą palikti M. V., 2) teismas nevertino trijų suinteresuotų asmenų išdėstytos vienodos pozicijos, jog jų motinos O. B. valiabuvo visą savo turtą palikti M. V.. Šią valią, nors ir nebuvo sudarytas testamentas, konkliudentiniais veiksmais įgyvendino visi O. B. paveldėtojai, taip pat ir pareiškėja. Raštiško atsisakymo nebuvimas automatiškai nesuponuojavalios nepriimti palikimo neišreiškimo, kadangi nesikreipimas dėl palikimo priėmimo sukelia tokias pačiaspasekmes kaip ir atsisakymasnuo jo. Pareiškėja jokių pretenzijų dėl to, kad palikimą po motinosmirties priėmė tik M. V. nereiškė, įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo notarui nepateikė, vėliau neprašė atnaujinti termino palikimui priimti, 3) teismas neįvertino aplinkybės, kad palikimą sudarė ne tik gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, bet irpiniginis indėlis, paveldėjimo liudijimas į kurį buvo išduotas M. V., tačiau pareiškėja šio paveldėjimo teisėsliudijimo neginčijo, jokių pretenzijų dėl jo irpaveldėto indėlio nereiškė tuo patvirtindama, kad atsisako nuo palikimo, 4) pareiškėja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi praėjus 14 metų po O. B. mirties, o tai yra pakankamai ilgas ir neprotingaslaikotarpis asmeniui, norinčiam paveldėti turtą. Pareiškėja jau anksčiau galėjo kreiptis į teismą dėl šio fakto nustatymo, tačiau nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėja anksčiau jokių ketinimų ir pretenzijų į turtą neturėjo, 5) teismas nevertino aplinkybių visumos, kad O. B. mirties metu buvo gyvi net6 pirmos eilės paveldėtojai, kurie, išskyrus M. V., dėl paveldėjimo nesikreipė, o tai yra pakankamai rimta aplinkybė spręsti jei ne dėl palikėjos valios, tai dėl galimai buvusio tarp įpėdinių susitarimo dėl turto, 6) teismas posėdžio metu nesiėmė veiksmų aiškintisbei nevertino to, jog pareiškėja visiškai neprisidėjo prie palikėjos laidotuvių bei kapavietės įrengimo, nors pareiga laidoti palikėją yra įtvirtinta palikimą priėmusiemsįpėdiniams, 7) teisminio nagrinėjimo metu kaip pareiškėjos atstovė dalyvavo ir A. J., kuriai, kaip O. J., taip pat nesikreipusios dėl palikimo priėmimo, dukrai turėjo būti žinomos tikrosios aplinkybės, dėl kurių O. J. nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėmspatikslinti, 8) teismas konstatavo, kad sujungus dvi bylas į vieną M. V. byla buvo nutraukta nustačius, kad nėratikslo nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą, nes ji irtaip yra priėmusi palikimą pateikdama pareiškimą notarui. Tačiau teismas neteisingai vertina teismo nutartį ir pažeisdamas teisės normas nesivadovauja prejudicinę galią turinčiu 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu. Byla pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po palikėjos O. B. mirties įstatyminiai įpėdiniai atsisakė palikimo jos naudai nustatymo nutraukta ne dėl to, kad palikimas priimtas, o dėl to, kad tokio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių, kadangi palikimas yra priimtas ir per nustatytą terminą nenuginčytas. Nutartimi konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad palikimo negalima priimti iš dalies ar su sąlygomis, o jis nustatyta tvarka nėra nuginčytas, nebėra galimybių paveldėjimo teisės liudijimą nuginčyti, o kartu ir tikimybės, jog kas nors dar gali pretenduoti į palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosatsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 130–131) nurodė teismo sprendimu nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto neginčijanti ir prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 136–138) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliaciniame skundenurodytos aplinkybės dėl panaudos teisinių santykių nėra pagrįstos ir nepaneigia pareiškėjos, kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės statuso bei teisėspriimti palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pareiškėja savo motinos namuose apsigyveno dar iki motinos mirties, todėl šis faktasniekaip nepriklausė nuo suinteresuotų asmenų valios. Teismas sprendimenurodė, kodėl suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės vertintinoskritiškai, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netyrė jokių aplinkybių, susiklosčiusių tarp pareiškėjos ir M. V.. Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 574 straipsnio aiškinimo nepaneigia fakto, kad namų apyvokos reikmenystaip pat yra paveldimi, o pareiškėjai juospaveldėjus ji laikomapriėmusia palikimą. Nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja nesirūpino ir neslaugė motinos, kadangi pareiškėja tą darė pagal galimybes ir įsitikinimus, o namu rūpinosi ir juo naudojosi ne kaip suteiktu pagal panaudą, o kaip savo turtu. Nepagrįsti ir apeliantėsargumentai dėl to, kad pareiškėja neprisidėjo prie mamos laidojimo ir kapavietės įrengimo. Apeliantė nepagrįstai sutapatina du skirtingusdalykus, t.y. atsisakymą nuo palikimo ir nesikreipimą į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nėra atsisakiusi palikimo, o į notarą nesikreipė dėl to, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. Aplinkybė, kad į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja kreipėsi praėjus 14 metų po motinos mirties neturi jokiosreikšmės, o tik patvirtina faktą, kad pareiškėja visą tą laiką turtu naudojosi kaip savo. Visų galimų įpėdinių nesikreipimą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pati pareiškėja vertina tik kaip galimo susitarimo buvimą, bet ne kaip faktą. Be to, net jei toks susitarimas ir buvo, pareiškėja jame nedalyvavo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja, žinodama apie M. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą irjo neginčydama faktiškai atsisakė nuo palikimo, tačiau paveldėjimo teisėsliudijimas nebuvo ginčijamas dėl to, kad jis išduotas tik į piniginiusindėlius, o ginčo dėl jo nėra. Ginčas yrakilęs dėl gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, o paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą M. V. į šį turtą nėra išduotas, todėl nėra ir ką ginčyti. Nepagrįsti apeliantės teiginiai ir dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties motyvų prejudicinės reikšmės. Šios nutarties motyvai prejudicinės reikšmės neturi, nes teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyje nėra nustatytos jokios naujos aplinkybės, kurios nebūtų žinomos priimant ginčijamą sprendimą. Be to, pateiktas faktų interpretavimas prieštarauja Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarčiai, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo ginčyti M. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi ginčo turto paveldėjimo klausimas iki šiol nėra išspręstas. Be to, minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje jau yra konstatuotas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą faktas.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 130–131) prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti nuodugniai išnagrinėjus visas bylos procesiniuose dokumentuose išdėstytas bei kitas esamas aplinkybes ir nurodė, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja J. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos O. B., mirusios 1998 m. sausio 17 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apeliaciniame skunde teigiant, kad teismas nepagrįstai, remdamasis vien tik faktu dėl gyvenimo palikimą sudarančiame name neatsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. K. yra O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1998 m. sausio 17 d., dukra. Po O. B. mirties palikimą priėmė jos dukra M. V., kuriai 2001 m. vasario 28 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į piniginius indėlius (civilinė byla Nr. 2-154-445/2012, b.l. 4, 12–15). Be pareiškėjos ir palikimą priėmusios M. V. O. B. turėjo ir daugiau vaikų, kurie remiantis bylos duomenimis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jų motinos mirties, priėmimo. O. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo ir neturi, tačiau ji buvo nurodyta kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į kurį neįregistruotos, naudotoja (b.l. 5–6). Varėnos seniūnijos ūkinių knygų bei namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys patvirtina, kad O. B. vardu yra įrašyti pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-154-445/2012, b.l. 5–11). Byloje esančios sąskaitos (b.l. 37) patvirtina, kad O. B. vardu 1998 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais buvo sumokėta už suvartotą elektros energiją. Pareiškėjos vardu yra pateikiami apmokėjimui vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai atitinkamai už laikotarpius nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. (b.l. 38–40). Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudariusį turtą, t. y. gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas ir dėl palikimo priėmimo fakto (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 259 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1d.). Teismas sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos motina O. B. mirė 1998 m. sausio 17 d., todėl sistemiškai aiškinant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalis, 38 straipsnį, konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taikė tinkamas teisės normas. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimąįpėdinio valia įgyti nuosavybės teisęį palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valiąįgyti nuosavybės teisęį paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valiąįgyti nuosavybės teisęį palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamųįrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjos tolimesnis gyvenimas palikėjai priklausiusiame name po palikėjos mirties gali būti įvertintas kaip palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėja palikėjai priklausiusiame name gyveno panaudos pagrindais, todėl ji negali būti laikoma priėmusia palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Suinteresuotų asmenų teigimu, O. B. valią buvus turtą palikti tik vienai iš dukterų, taip pat esat galimam įpėdinių susitarimui nesikreipti į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu sudaryti sąlygas palikimą priimti tik M. V., būtent ji paveldėjo ir motinai priklausiusį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėlpareiškėja minėtame name gyveno tik šalių susitarimu panaudos pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, kritiškai vertina nurodytas aplinkybes. Visų pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, O. B. nebuvo sudariusi testamento, todėl savo valios dėl palikimą sudarančio turto paveldėjimo oficialiai nebuvo išreiškusi. Nei apeliantė, nei kiti byloje dalyvavę suinteresuoti asmenys jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jų nurodytas aplinkybes, kad O. B. valia buvo visą palikimą sudarantį turtą palikti tik vienai iš savo dukterų – M. V., nepateikė. Priešingai, teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja A. J. nurodė (b.l. 52), kad močiutė (O. B.) nekalbėjo, kam konkrečiai paliks palikimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog tokią palikėjos valią ar galimą įpėdinių susitarimą nepriimti palikimo, atsiradusio po O. B. mirties, patvirtina jų neveikimas nesikreipiant į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad nesikreipimas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo yra prilyginamas palikimo atsisakymui, kadangi, kaip matyti iš nurodytos kasacinio teismo praktikos, valia priimti palikimą gali būti išreikšta alternatyviais būdais, t. y. tiek kreipiantis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, tiek ir konkliudentiniais veiksmais pradėjus faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Taigi nepagrįstai yra teigiama, kad pareiškėja, nesikreipdama į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, atsisakė palikimo ir pripažino tik M. V. teisę į palikimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja ginčo name gyveno nuomos ar panaudos pagrindais. Pripažintina, kad tokių įrodymų nėra pateikta ir apeliacinės instancijos teismui, dėl ko nepagrįstais laikyti apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjos naudojimusi gyvenamuoju namu ir kitais ūkio pastatais panaudos pagrindais ir iš šių santykių kylančiomis pareiškėjos pareigomis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino M. V. ir pareiškėją siejančių tarpusavio teisinių santykių pobūdžio ir dėl jo nepasisakė, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė nepripažindamas tarp minėtų asmenų panaudos ar nuomos teisinių santykių egzistavimo fakto.
Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma bei byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismui nepripažinus, kad pareiškėja palikėjai priklausiusiame name gyveno ne nuomos ar panaudos pagrindais, byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja ir toliau po palikėjos mirties gyveno jai priklausiusiame name, kad šiame name ji gyvena ir šiuo metu, t. y. namu naudojasi daugiau kaip 15 metų, kad pareiškėja rūpinosi šiuo namu ir kitais pastatais, kad mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją ir vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, kad naudojosi ir kitais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, tik patvirtina, kad pareiškėja su šiuo turtu elgėsi kaip jo savininkė. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja visą šį laikotarpį, net ir pradėjus daugiau kaip 10 metų po palikėjos mirties, laiko save šio turto savininke, kadangi būtent pareiškėjos vardu yra pateikiami apmokėjimui vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai (b.l. 38–40). Nors, apeliantės teigimu, šis turtas kaip palikimo sudėtinė dalis turėtų priklausyti M. V., priėmusiai palikimą po O. B. mirties, tačiau mokėjimo pranešimai pateikiami ne jos vardu. Teismui nustačius, kad pareiškėja su palikimą sudarančiu turtu elgėsi kaip jo savininkė, kad turtą po palikėjos mirties pradėjo valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti, pagrįstai pripažino, kad pareiškėja palikimą po savo motinos O. B. mirties priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai namų apyvokos daiktų paveldėjimą laikė palikimo priėmimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik nurodė, kad pareiškėja po motinos O. B. mirties paveldėjo ir motinos likusius asmeninius daiktus ir namų apyvokos reikmenis ir tai ji padarė iš karto po motinos mirties per tuo metu galiojusį 6 mėnesių terminą palikimui priimti. Taigi teismas nekonstatavo, kad paveldėjusi namų apyvokos daiktus pareiškėja automatiškai paveldėjo ir kitą palikėjos turtą, tačiau šias aplinkybes laikė svarbiomis sprendžiant pareikšto pareiškimo pagrįstumo klausimą ir jas vertino visų kitų bylos aplinkybių kontekste. 1964 m. CK 574 straipsnyje, pagal kurį įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, yra įtvirtinta speciali įprasto namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo pagal įstatymą tvarka, kai nėra testamento arba kai namų apstatymo ir apyvokos reikmenys testamentu niekam nepaskirti. Kadangi nagrinėjamu atveju palikėja testamento nebuvo sudariusi, o apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad palikėjos valia buvo visą turtą, įskaitant ir namų apstatymo ir apyvokos reikmenis palikti tik vienai iš galimų įpėdinių, neįrodyta, pagrindo teigti, kad palikėja nepaveldėjo namų apyvokos daiktų, nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog ji po motinos mirties paveldėjo namų apyvokos daiktus, tačiau tuo pačiu apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad dalis namų apyvokos daiktų tarpusavio vaikų susitarimu buvo pasidalinta, o kita dalis mažaverčių daiktų palikti namuose kaip apstatymo daiktai, būtini pareiškėjai ir kitiems ateityje į gimtuosius namus atvykstantiems asmenims užtikrinti bent minimalius poreikius, kas leidžia pagrįstai tikėti, kad pareiškėja, po motinos mirties ir toliau gyvendama jai priklausiusiuose namuose, kuriuose buvo palikti nurodyti namų apyvokos reikmenys, jais, kaip užtikrinančiais jos poreikių patenkinimą, ji naudojosi ir tokiu būdu priėmė palikimą. Nurodyta aplinkybė yra svarbi vertinant pareiškėjos veiksmus priimant palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, kadangi ji tik patvirtina faktą, kad palikėjos namuose pareiškėja elgėsi kaip savo.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas sprendimu konstatavo aplinkybes, jog pareiškėja slaugė motiną, ją prižiūrėjo iki mirties, po motinos mirties likusi gyventi name juo naudojosi, rūpinosi atlikdama remontą – padarė priemenę, įrengė tualetą, ant sienų suklijavo tapetus, patiesė linoleumą ir sudėjo langus. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra nurodytos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, aprašant pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje šių aplinkybių nenurodė, jomis priimdamas skundžiamą sprendimą nesirėmė, todėl argumentai dėl jų neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir dėl jų išsamiai nepasisakytina.
Apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, neatkreipė dėmesio, netinkamai interpretavo ar jam abejonių nesukėlė apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir tam tikri faktai, taip pat, kad teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į visus byloje esančius dokumentus ir nurodytas aplinkybes, nagrinėdamas bylą absoliučiai nevertino turimų įrodymų bei jų visumos, nesistengė įsigilinti į byloje iškeltus klausimus iš esmės, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgęs į visus pirmiau nurodytus argumentus, nepagrįstais laiko šiuos apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė visas su nagrinėjama byla susijusias reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos kai kurios aplinkybės, kurios, apeliantės teigimu, turėjo būti įvertintos nagrinėjamoje byloje (pavyzdžiui pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikas, aplinkybė, jog teismas nurodė byloje nesant pateikto A. M. atsiliepimo, kad teismas nesiėmė veiksmų aiškintis bei nevertino to, jog pareiškėja visiškai neprisidėjo prie palikėjos laidotuvių bei kapavietės įrengimo ir kt.), iš esmės yra nesusijusios su nagrinėjama byla dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti fakto nustatymo, o visas kitas aplinkybes, nurodytas byloje dalyvaujančių asmenų, teismas tinkamai įvertino skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsiaiškino ir nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidėįrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis) ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinį skundąatmeta, o skundžiamą2013 m. rugsėjo 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.