Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., jos atstovui advokatui A. M., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja paduotu teisme pareiškimu suinteresuotiems asmenims M. V., A. M., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR VRM prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji J. K. priėmė palikimą po motinos O. B. mirties 1998-01-17, t.y. gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama šį turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal J. B. gimimo liudijimo, santuokos sudarymo akto įrašo duomenis, nustatyta, kad ji yra palikėjos O. B. dukra. Pagal O. B. mirties liudijimo duomenis, ji mirė 1998-01-17. Pagal Varėnos seniūno pažymą O. B. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

2012-11-13 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-832-445/2012 buvo nustatytos aplinkybės, kad 2001- 02-28 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kurio pagrindu M. V. paveldėjo palikėjos O. B. piniginius indėlius. Šioje byloje buvo pateiktas M. V. 1998-06-17 prašymas, paduotas palikimo priėmimo vietos notarei dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Varėnos r.sav.1-ojo notarų biuro notaras R. M. 2012-10-30 liudijimu patvirtino, kad po O. B. mirties jos palikimą priėmė mirusios dukra M. V., o pagrindas yra 1998-06-17 Varėnos r.1-ojo notaro biuro notarės D. K. patvirtintas pareiškimas apie palikimo priėmimą.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą, pareiškiant ieškinį teisme per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė neteisėtai kitas asmuo (CK 5.8 str.). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas M. V. yra išduotas 2001-02-28, taigi nuo šio momento galėjo būti ginčijamas. Jeigu asmuo sužinojo apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą vėliau, tai galėjo nurodyti momentą, nuo kada sužinojo apie palikimo priėmimą, pagrįsti tokias aplinkybes įrodymais. Iki šios dienos išduotas nurodomas paveldėjimo teisės liudijimas nėra ginčijamas.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą ( CK 5.51 str.1 d.). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( CK 5.50 str.1 d.). Tokios įstatymo nuostatos reiškia, kad M. V., priėmė visą palikimą po motinos mirties, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tuo metu nustatytą ir galiojusį įstatymo terminą ( 6 mėnesius).

Tai, kad pareiškėja J. K. moka nustatytus mokesčius už palikėjos O. B. nekilnojamąjį turtą, jį prižiūri, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad ji palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis O. B. vardu nėra įregistruotos daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkio statinius. Tokios aplinkybės nurodo, kad O. B. savo vardu nekilnojamojo turto neturi, nes registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai (CK 4.253 str.1 d.). Įregistravus nekilnojamąjį daiktą palikėjos vardu bus sukurtos sąlygos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šią palikimo dalį. Paveldėjimo teisinius santykius turi teisę sukurti įstatyminis įpėdinis, kurio vardu yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

LR CPK 445 str. nustato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti reiškiamas tik nuginčijus M. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisėje yra nustatyta speciali paveldėjimo teisės ginčijimo tvarka ir terminai ( CK 5.8 str.), todėl įstatyminis įpėdinis, nenuginčijęs išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dėl palikimo priėmimo teisėtumo, neturi pagrindo įrodinėti, kad ir jis priėmė palikimą, tik kitu, įstatymo nustatytu būdu.

Palikimas negali būti priimamas pareiškėjos ir jos atstovo nurodomais pagrindais – vienam įstatyminiam įpėdiniui priėmus palikimą paduodant pareiškimą palikimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, o kitam įstatyminiui įpėdiniui - faktiškai pradėjus tą patį paveldimą turtą valdyti.

CK 5.50 str. 1 d. numato, kad neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, o tai reiškia, kad priėmus palikimą į piniginius indėlius yra priimtas visas palikimas ir įstatyminis įpėdinis įgijo teisę registruoti palikėjos teises į nekilnojamąjį turtą, priimti šį palikimą, notarui išduodant papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turtą.

Pareiškėjos J. K. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių ( asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), kadangi nėra nuginčytas M. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas. Teisė ginčyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindus pagal paveldjimą priklauso įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama ( CPK 294 str.2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str.1 d., 294 str.1, 2 d. , 445 str., teismas

nutaria:

Nutraukti pareiškėjos J. K. bylą.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.