- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-2723-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37071-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatytmo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė M. P. ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo J. P. nepilnamečio sūnaus V. P. išlaikymui 600 Lt dydžio periodines išmokas; nustatyti, kad atsakovas J. P. bendrauja su sūnumi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 dienų, pranešęs motinai M. P. apie būsimo bendravimo su sūnumi laiką, vietą ir trukmę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu priteisė iš atsakovo J. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. P. po 300 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-02 sprendimu patenkino M. P. ir J. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko V. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. P. Nutraukus santuoką, ieškovė su nepilnamečiu vaiku neteko gyvenamojo būsto, kas pablogino jos turtinę padėtį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesio alga buvo 800 Lt, o šiuo metu ji yra 1 000 Lt. Šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai yra išaugę. Priteista išlaikymo suma – 300 Lt – antroje klasėje besimokančiam vaikui yra per maža, šios pinigų sumos nepakanka nepilnamečio vaiko aprūpinimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendime, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo aptartas bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimas. Ieškovė mano, kad tikslinga nustatytai, kad atsakovas J. P. bendrauja su sūnumi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 dienų, pranešęs motinai M. P. apie būsimo bendravimo su sūnumi laiką, vietą trukmę.
Atsiliepimas
Atsakovas J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės darbo užmokestis padidėjo nuo 850 Lt iki 1 000 Lt, todėl ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis liko tokia pat. Be to, pagal nurodytus teismo sprendimus atsakovui tenka pareiga vykdyti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2005-12-12 kredito sutartį, sudarytą tarp AB SEB banko ir atsakovo dėl 160 000 Lt kredito suteikimo. Nors ši prievolė buvo solidari buvusių sutuoktinių prievolė, tačiau atsakovas vykdo ją vienas. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis dėl vykdomos prievolės pablogėjo. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovei neatsirado jokių papildomų išlaidų vaiko išlaikymui. Padidėjusios išlaidos vaiko aprūpinimui negali būti tapatinamos su papildomomis išlaidomis vaiko priežiūrai. Todėl atsakovas nesutinka su ieškiniu šioje dalyje. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikiams tenkinti skiriamų išlaidų paskaičiavimą, kur nurodyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui turi skirti 850 Lt per mėnesį. Teismui nagrinėjant bylą 2011 metais, ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui būtina skirti 800 – 900 Lt. Todėl darytina išvada, kad situacija nepasikeitė. Ieškovės teiginys, kad vaiko poreikiai yra išaugę, nėra pagrįstas. Atsakovo manymu, ieškovė turi pateikti įrodymus, kad vaiko poreikiai išaugo dvigubai ir pateikto tokių poreikių pagrindimą. Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka, tačiau pažymi, kad iš ieškovės pusės niekada nebuvo jokių pretenzijų ir konfliktinių situacijų dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-01-08 išvadoje nurodė, kad ieškovė M. P. ir nepilnametis sūnus V. P. gyvena ieškovės tėvams priklausančiame vieno kambario bendrabučio tipo su daliniais patogumais bute. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Mažametis V. P. mokosi Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos 2 klasėje, lanko šokių ir dailės būrelius bei futbolo klubo „Granitas“ treniruotes. Motinos teigimu yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Nepilnametis sakė, kad myli ir mamą ir tėvą. Su tėvu susitinka, pas jį svečiuojasi, kartu nuvažiuoja į PC „Akropolis“, tėvas nuperka žaislų ir saldumynų. Ieškovė dirba laborante IĮ „ADITYVAS“, gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas J. P. gyvena jam priklausančiame name, dirba betonuotoju UAB „ALVORA“. Atsakovas dirba Baltarusijoje, retai būna namuose. Kai būna Lietuvoje, susitinka su nepilnamečiu V. P., pasiima jį į savo namus. Nuo teismo sprendimo priėmimo, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, papildomus ugdymo būrelius, vaiko poreikiai pasikeitė, be to, priteistas išlaikymo dydis šiuo metu nėra pakankamas net būtiniausius vaiko poreikius patenkinti. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, sunku būtų užtikrinti jos vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis V. P. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės M. P. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. P. (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 23). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1494-845/11 iš atsakovo J. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. P. po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė M. P. dirba S. K. IĮ „ADITYVAS“ jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio sudarė vidutiniškai apie 800 Lt. Nuo 2013-01-01 ieškovės darbo užmokestis pakilo iki 1 000 Lt. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė RENAULT MEGANE COUPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų.
Atsakovas J. P. dirba UAB „Alvora“ betonuotoju. Jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 1 300 Lt. Atsakovas turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 1550518010985-19. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės – automobiliai AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL ASCONA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo J. P. vardu yra įregistruotas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matoma, kad nurodytas žemės sklypas yra apsunkintas hipoteka. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį.
Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė. Per tą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, papildomus ugdymo būrelius, vaiko poreikiai išaugo, nepriklausomai nuo to, kad nepilnametis šalių vaikas specialiųjų poreikių neturi. 2011-06-23 sprendimu priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą, todėl jo ketinimas teikti savo nepilnamečiam vaikui po 300 Lt kas mėnesį yra per maža suma, kuri neatitinka net minimalių vaiko poreikių, tėvo turtinės padėties bei formuojamos teismų praktikos. Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – išlaikytinį.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2012-08-01 yra 850 Lt, o nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad šiuo metu šalių sūnus yra dešimties metų ir poreikiai yra padidėję, tačiau jis neturi specialiųjų poreikių, į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, iš atsakovo nepilnamečio vaiko V. P. naudai priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2013-11-08, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė M. P. (CK 3.185 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas J. P. bendrauja su sūnumi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 dienų, pranešęs motinai M. P. apie būsimo bendravimo su sūnumi laiką, vietą ir trukmę. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo, tenkina ieškinį šioje dalyje. Teismas ieškinį patenkinęs iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimu iš J. P. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. P. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė iš J. P. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. P. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2013-11-08, iki V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai M. P., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą nukreipė vykdyti skubiai. Nustatė J. P. ir nepilnamečio sūnaus V. P. bendravimo tvarką: atsakovas J. P. bendrauja su sūnumi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 dienų, pranešęs motinai M. P. apie būsimo bendravimo su sūnumi laiką, vietą ir trukmę. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš J. P. 216 Lt žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš J. P. į valstybės biudžetą 612,14 Lt išlaidų už M. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiku poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikiu ir tėvu galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant CK 3.192 straipsnyje nustatytas teisės normas, nustatant ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymo poreikius, būtina įvertinti įrodymus apie atsakovės ir ieškovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį jis galėtų mokėti sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis tik po 300 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taikant CK 3.201 str. 1 d. nuostatas, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra nepagrįstas vien šio aspektu, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, o atsakovo - ne. Be to, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1494-845/11, kuriuo buvo priteistas 300 Lt išlaikymas, bei po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4911-808/2013, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovui tenka pačiam vykdyti 2005-12-12 kredito sutarties Nr. 1550518010985-19, sudarytos tarp AB SEB banko ir atsakovo dėl 160 000 Lt kredito suteikimo, sąlygas ir periodiškai grąžinti bankui kreditą bei palūkanas. Šioje kredito sutartyje atsakovo ir ieškovės prievolės yra solidarios, tačiau atsakovas prievoles vykdo už save ir už atsakovę. Pagal pateiktą teismui su šiuo atsiliepimu 202-07-19 pažymą Nr. 07.04.04.0623730 laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-07-16 atsakovas sumokėjo bankui 824,74 EUR kredito dalį ir 4 139,96 EUR palūkanų, viso 4 964,70 EUR. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Šiuo atveju, atsakovo finansinės prievolės apsprendžia atsakovo turtinę padėtį, kuri pablogėjo, kadangi atsakovas vykdo prievoles pats, negaudamas jokios paramos iš ieškovės, kuri taip pat turi prievolę pagal nurodytą kredito sutartį.
Pagal 2013-07-11 pažymą Nr. 27 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (ieškinio priedas) konstatuotina, kad 2013 metais nuo sausio 1 d. ieškovei dirbant S. K. individualiojoje įmonėje „ADITYVAS“ padidėjo jos darbo užmokestis nuo 850 Lt iki 1000 Lt. Todėl darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė - turtinė padėtis pagerėjo, ieškovės darbo užmokestis padidėjo 250 lt sumai, t. y. maždaug trečdaliui. Tuo tarpu, atsakovo turtinė padėtis liko tokia pati. Šią aplinkybę patvirtina 2013-12-10 UAB „Alvora“ išduota pažymą Nr. 2013/65 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Darė išvadą, kad ieškovei neatsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos.
Teismo sprendime yra konstatuojama, kad po teismo sprendimo, kurio buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė. Per tą laikotarpį vaikas pradėjo lankyti mokyklą, papildomus ugdymo būrelius, vaiko poreikiai išaugo, nepriklausomai nuo to, kad vaikas specialiu poreikiu neturi. Atkreipė dėmesį, kad aukščiau nurodyti pirmos instancijos teismo pagrindai neatitinka CK 3.201 str. 2 d. nuostatų, kadangi padidėjęs vaiko aprūpinimas nėra tapatinamas su papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Kitų pagrindų pirmos instancijos teismo sprendime nėra nurodyta. Neturint jokių įrodymų apie nepilnamečio sūnaus V. P. papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimą, atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais.
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1494-845/11 2011 metais, ieškovė teikė teismui argumentus, jog nepilnamečiui sūnui išlaikyti yra būtinos 800 - 900 Lt išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šia aplinkybė nustatyta ir ją teismas nurodė 2011-06-23 sprendime. Analizuojat teismo nustatytas ir šiuo ieškiniu naujai pateiktas aplinkybes apie reikalingą pinigų sumą vaikui išlaikyti, darytina išvada, kad iš esmės suma nepasikeitė. Tokiu būdu, visiškai neaiškus ir lieka nepagrįstu teismo teiginys, jog „nepilnamečio sūnaus poreikiai yra išaugę“. Iš naujai pateiktų paskaičiavimų matosi, kad pinigine išraiška šalių sūnaus poreikiai liko tokie patys. Ši aplinkybė, atsakovo manymu, yra svarbi, kadangi pagal CK 3.201 str. 2 d., nėra jokio pagrindo didinti priteisto išlaikymo dydžio, kadangi išlaikymo išlaidos nepadidėjo. Teismas priteisė po 500 Lt periodines išmokas, t. y. padidino vaiko išlaikymo dydis net 70 procentų. Neaišku, kokiems vaiko poreikiams tenkinti bus panaudotos papildomai padidinto išlaikymo dydžio dalis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą. Priteisti iš apelianto išlaidas už suteiktą ieškovei antrinę teisinė pagalbą. Teismas visiškai pagrįstai pasisakė, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir pasisakė, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Taip pat teismas pagrįstai pasisakė, kad tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį. Išvadą teikianti institucija pasisakė, kad M. P. ieškinys pareikštas nepilnamečio V. P. interesais, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, papildomus ugdymo būrelius, vaiko poreikiai pasikeitė, be to, priteistas išlaikymo dydis šiuo metu nėra pakankamas net būtiniausius vaiko poreikius patenkinti.
Akivaizdu, kad už 300 Lt neįmanoma nupirkti tiek pat prekių ir paslaugų, kiek jų buvo galima nupirkti 2011 metais. Skundžiamame sprendime teismas taip pat pasisakė, kad 2011-06-23 sprendimu priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik minimaliu fiziologinių poreikių tenkinimu ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir stengtis įgyti naujus.
Apeliantas dirba betonuotojo darbą. Betonuotojo profesija darbo rinkoje paklausi ir gerai apmokama. Spaudoje, internete gausu skelbimų siūlančių darbą betonuotojams, nurodomas atlyginimas apie 5000 Lt, su visomis socialinėmis garantijomis, karjeros galimybėmis, apgyvendinimu, jeigu atvykstama iš kitų miestų. Gausu darbo pasiūlymų tiek darbui Lietuvoje tiek ir užsienyje. Kadangi profesija paklausi, yra realios galimybės dirbti ir individualiai. Šios aplinkybės reiškia, kad J. P. turi realias galimybes dirbti ir gauti ženkliai didesnes darbo pajamas, nei matosi iš teismui jo pateiktų dokumentų apie pajamas. Apeliantas sveikas ir patrauklaus darbo rinkoje amžiaus. Kaip matosi iš apelianto pateiktų pažymų, ženklią jo pajamų dalį sudaro pajamos už prastovas. Kadangi prastovų daug, taigi yra galimybė dirbti ir uždirbti papildomai.
Teismas teisingai įvertino, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą, todėl jo ketinimas teikti savo vaikui po 300 Lt kas mėnesį yra per maža suma, kuri neatitinka net minimalių vaiko poreikių, tėvo turtinės padėties bei formuojamos teismų praktikos
M. P. mano, kad apeliantas dalį savo pajamų nuslėpė, jos turimomis žiniomis apelianto pajamos ženkliai didesnės nei pateiktos teismui. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos klausimą, J. P. teigė, kad jam labai dažnai reikia vykti į darbą Baltarusijoje, todėl prašė teismo įpareigoti pateikti įrodymus apie išmokas susijusias su komandiruotėmis. J. P. pateiktas dokumentas visiškai neatspindi gausių komandiruočių. Mano, kad pateiktas dokumentas apima per trumpą laikotarpį ir iš šio dokumento negalima spręsti apie gautų pajamų mastą. Prašo įpareigoti apeliantą pateikti išsamius dokumentus apie visas J. P. gautas pajamas su išsamiu pajamų detalizavimu už dviejų metų laikotarpį.
Apeliantas turtinės padėties pagerėjimą sieja su minimalaus darbo užmokesčio, kurį gauna ieškovė, padidinimu. M. P. teigimu jos turtinė padėtis tikrai nepagerėjo. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, pripažinti J. P. asmenine nuosavybe, o J. P. po santuokos nutraukimo įsipareigojo sumokėti M. P. 10 000 Lt per keturis metus nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos kiekvieną mėnesį mokant po 208 Lt. Nutraukiant santuoką, padalinto turto dalis t. y. žemės ir namo dalis, kuri priklausė M. P., apeliantui atiteko nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. J. P. įgijo nuosavybės teises į visą žemės sklypą ir visą namą, o M. P., jai priklausančios bendro turto dalies dar negavo ir mokant po 208 Lt, greitai dar neatgaus.
Nutraukus santuoką M. P. su nepilnamečiu sūnumi neteko būsto. Būsto netekimas ženkliai pablogino M. P. turtinę padėtį. J. P. turtinė padėtis, įgijus visą žemės sklypą ir visą namą, ženkliai pagerėjo.
Vertinant turtinę padėtį, ir galimybę mokėti išlaikymą svarbi aplinkybė yra ta, kad pagal 2005-12-12 kredito sutartį Nr. 1550518010985-19, sudarytą tarp AB SEB Vilniaus banko (dabar AB SEB bankas) ir J. P. dėl 160 000 Lt kredito suteikimo, pataruoju metu mokėtinos sumos bankui ženkliai mažesnės. J. P. šiais metais mokėtinos sumos lyginant su praeitais metais mažesnės apie 250 Lt per mėnesį. Prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 04 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. P. apeliacinį skundą atmesti. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių ieškovė dalinai atleista, į valstybės biudžetą, pagal VGTPT pažymas Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinio skundo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį buvimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo skundžiamą sprendimą, nustatė, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir atsakovo mokamo išlaikymo padidinimas iki 500 Lt būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Apeliantas (atsakovas), skųsdamas minėtą sprendimo dalį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymą iki 500 Lt ir apeliantas galėtų kas mėnesį mokėti anksčiau priteistą 300 Lt išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą ir išlaikymo sumą padidino nuo 300 Lt iki 500 Lt. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 3K-7-24/2013, yra išaiškinta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, todėl toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymą iki 500 Lt, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodė, kad tik ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, o atsakovo nepasikeitė. Pažymėjo, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovui vienam tenka pareiga vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Nurodė, kad teismo nurodyti sprendime pagrindai dėl vaiko išlaikymo būtinumo, neatitinka CK 3.201 str. 2 d. nuostatų, nes nepateikti duomenys apie nepilnamečio sūnaus papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimą.
Vertinant, ar padidėjo vaiko, kuriam 2011-06-23 sprendimu iš tėvo priteistas 300 Lt išlaikymas per vieną mėnesį, būtini poreikiai, pažymėtina, kad 2011-06-23 vaikui buvo beveik 6 metai, o į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė kreipėsi 2013-11-08, kai vaikui buvo jau 8 metai. Akivaizdu, kad 6 metų vaiko ir 8 metų vaiko poreikiai, kai jau vaikas lanko mokyklą, skiriasi, nes vaiko poreikiai mitybai, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuo 2011-06-23 ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir 300 Lt išlaikymas sūnui realiai nėra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad per tą laiką vaikas pradėjo lankyti mokyklą, papildomus ugdymo būrelius, nepaisant to, kad vaikas specialių poreikių neturi. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad 2011-06-23 sprendimu priteistas išlaikymas (300 Lt) nėra pakankamas net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl padidino atsakovo savo nepilnamečiam sūnui V. mokamą išlaikymo sumą iki 500 Lt, kadangi ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Pasak apelianto, tik ieškovės turtinė padėtis žymiai pasikeitė ir geresnė nei atsakovo, palyginus su 2011 metais, atsakovo priešingai – ji visiškai nepasikeitė, kadangi jis vienas turi vykdyti prievolę bankui, nors teismo patvirtintoje taikos sutartyje, nurodyta, kad tokia prievolė yra solidari. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog asmeniškai atsakovas vykdo prievoles pagal kredito sutartį Bankui, tikėtinai susiję su aplinkybe, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimu patvirtintą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str.), būtent atsakovui J. P. asmeninės nuosavybės teise paliktas santuokoje įgytas nekilnojamas turtas – žemės sklypas ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovė nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto nėra įsigijusi ir gyvena jos tėvams priklausančiame vieno kambario bendrabučio kambaryje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentu, jog pastaraisiais metais mažėjant palūkanų normai, apelianto mokama suma Bankui pagal Kredito sutartį tik mažėjo. Lyginant 2011-06-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime nurodytą atsakovo darbo užmokesčio sumą bei šioje byloje pateiktus duomenis apie jo darbines pajamas, taip pat matyti šių pajamų augimas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Baltarusijoje, todėl vertinant jo turtinę padėtį, nėra labai tikslūs jo pateikti duomenys apie tikrąją turtinę padėtį.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei su nepilnamečiu vaiku netekus būsto, darytina išvada, kad ieškovė turtinė padėtis tikrai nepagerėjo. Tai, kad ieškovės darbo užmokestis nuo 850 Lt padidėjo iki 1000 Lt, tikrai nelaikytina esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į kainų pokyčius bei nustatytą minimalios vidutinės mėnesinės algos dydį, ieškovės po padidinimo gaunama per vieną mėnesį užmokesčio suma nelaikytina esmingai padidėjusia ir pakeitusia turtinę padėtį.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors atsakovas deklaruoja 1300 Lt pajamas iš darbinės veiklos, tačiau sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad jo profesija yra darbo rinkoje paklausi ir gerai apmokama, bei gausu tokio darbo pasiūlymų tiek darbui Lietuvoje tiek ir užsienyje. Kadangi atsakovas gyvena ir dirba Baltarusijoje, todėl spręstina, kad jo gaunamos pajamos tikėtinai yra didesnės nei deklaruojamos. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas kaip jau pasisakyta, ne tik nuosavybės teise valdo nekilnojamą turtą, bet ir turi įsigijęs ne vieną automobilį, moka paskolą bankui, todėl šie duomenys leidžia teigti, jog realios pajamos yra didesnės. Pažymėtina, kad tai galėtų būti susiję su jo darbo pobūdžiu.
Abu tėvai turi teikti vienodą išlaikymą, o nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam nepilnamečiui vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tai, kad atsakovo teigimu jis šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti sūnui atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius vystymosi poreikius. Todėl, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu leidžia mokėti tik anksčiau priteistą išlaikymo dydį, bei šiuo pagrindu keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors atsakovas turi dar vieną vaiką D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau apeliaciniame skunde aplinkybių, susijusių su šio vaiko išlaikymu, nenurodė bei nepateikė duomenų apie jo motinos turtinę padėtį. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą šioje byloje, iš esmės antro vaiko gimimas nėra pagrindu nedidinti išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui Valentin, gim. 2005-07-30. Pagal Kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, imama vidutinė mėnesinė alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą tenkintinas (CPK 93 str.). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjai M. P. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje. Pareiškėja atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Pažymoje Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal 2014-07-29 Tarnybos sprendimą sudaro 430 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. P. (duomenys neskelbtini) 430 Lt (keturis šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinė pagalbą.