- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- A6.-14-946/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01244-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. U.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2016 m. gruodžio 10 d. , žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tokiais veiksmais S. U. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Mokesčių inspekcijos pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įsteigimo data 2016 m. vasario 10 d., vadovas ir akcininkas nuo 2016 m. gruodžio 10 d. - S. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-861-657/2022 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM bankroto byloje buvo pareiškusi 6057,98 Eur finansinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. iškeldamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nustatė, kad: „Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, todėl nustatyti įmonės finansinę situaciją pagal finansinės atskaitomybės duomenis šiuo atveju nėra galimybės. Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazių išrašai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Nustatyta, kad VMI prie FM 2018 m. bandė mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, tačiau 2021 m. gruodžio 28 d. antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą su 2021 m. lapkričio 29 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-21-72-32287 ir išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-21-72-32180. Antstolis išieškojimo negalimumo akte nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar ginklų nėra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra juridinių asmenų dalyvė, areštuotose bankų sąskaitose piniginių lėšų nelaiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI prie FM sudaro 6057,98 Eur sumą. Nustatyta, kad be VMI prie FM UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ir kitų kreditorių - viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. vasario 18 d. duomenimis atsakovė turi pradelstą 114,95 Eur įsiskolinimą fondo biudžetui. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2022 m. vasario 18 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų atsakovės ketinimus ir galimybes išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Nustatytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų, neteikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų, leidžia teismui spręsti, kad įmonė veiklos realiai nevykdo. Nustatyta, kad atsakovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Be VMI prie FM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, įsiskolinimas VMI prie FM yra ilgalaikis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, duomenų apie kitą turtą byloje nėra pateikta. Antstolis, vykdydamas išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio jos turto taip pat nenustatė. Įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per nustatytą terminą teismui nepateikė. Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali vykdyti turtinių prievolių, atsakovės finansinė būsena faktiškai atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą“.
Žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumoka mokesčių ir gavęs VMI prie FM sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, S. U. turėjo susipažinti su valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine būkle ir jau žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI prie FM interesų pažeidimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 2-5).
Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis (b. l. 6-9), VMI prie FM 2022 m. vasario 22 d. pareiškimo Nr. RNA-6763 nuorašas (b. l. 10-13), Juridinių asmenų registro integruoti duomenys (b. l. 14), VMI prie FM 2022 m. birželio 9 d. finansinio reikalavimo nuorašas (b. l. 15-17), Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas (b. l. 18-20).
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. U. ir institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta, prašymų negauta, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 31, 32, ANK 630 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Žemesnės instancijos teismas
S. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirbo nuo 2016 m. gruodžio 10 d. (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. balandžio mėnesio pagal pateiktas deklaracijas), todėl darytina pagrįsta išvada, kad jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. S. U., kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato, kad žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką ir įmonės mokumo atstatyti nepavyks, nesikreipė į teismą dėl bankroto pradėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą, Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d. ir tai įrodo faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareigos pateikti laiku pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.
Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2022 m. vasario 22 d. (VMI prie FM pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei), kadangi nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo ir anksčiau.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tokiais veiksmais S. U. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais veiksmais S. U. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. U., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į S. U. asmenybę (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta S. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl, atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant S. U. artimą minimaliai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog S. U. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
S. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
S. U. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB (buvęs AB (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB (buvęs (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-14-946/2023.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.