Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38897-599/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prevencinį ieškinį atsakovei antstolei Nemirai Šiugždaitei – Stakeliūnei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea In“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ prašė priimti papildomą procesinį sprendimą ir priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 3 185,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, kuriuo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo priteista dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl nustatytų aplinkybių

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-38897-599/2018, kuria bylą pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prevencinį ieškinį atsakovei antstolei Nemirai Šiugždaitei – Stakeliūnei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tretieji asmenys UAB „GJ baldai“, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Idea In“, buvo nutraukta, nurodė, kad:

10.1. teismui patikrinus Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad ieškovė jau ne kartą teikė ieškinius su analogiškais ieškinio reikalavimais, t. y. prevencinius ieškinius, ir visais atvejais šiuos ieškovės ieškinius buvo atsisakyta priimti remiantis iš esmės tapačiais motyvais, t. y. kad ieškovė ginčija antstolio veiksmus ginčo teisenos, o ne CPK 510-512 straipsnių numatyta tvarka, be to, ieškovės reikalavimai negali būti laikytini prevencinio ieškinio dalyku, kadangi jie reiškiami iš esmės tik siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nėra nei prevencinio ieškinio pagrindo, nei dalyko, todėl ieškovės ieškinius buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28705-599/2018, 2018-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31945-989/2018, 2018-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31965-854/2018);

10.2. teismas sprendė, kad jau ne kartą atsisakyta priimti analogišku pagrindu reiškiamus ieškovės prevencinius ieškinius; ieškovės prevenciniai ieškiniai buvo reiškiami tik siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. jie neturėjo prevencinio ieškinio pagrindo ir dalyko, todėl darytina išvada, kad ir šiuo atveju prevencinis ieškinys negalėjo būti priimtas, o ši civilinė byla yra nutrauktina;

10.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-24 nutartis, kuria ieškovės prevencinį ieškinį buvo atsisakyta priimti motyvuojant tuo, kad šiuo atveju nėra nei prevencinio ieškinio dalyko, nei pagrindo, buvo apskųsta atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2446-565/2018 atskirąjį skundą tenkinti atsisakė ir sutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-24 nutartyje išdėstytais motyvais dėl atsisakymo priimti prevencinį ieškinį bei papildomai nurodė, kad šiuo atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, kadangi ieškovės paduotas ieškinys nėra nagrinėtinas teisme ginčo teisenos tvarka. Todėl remiantis aukščiau išdėstytu ir šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikytinas, o civilinės bylos Nr. e2-38897-599/2018 nagrinėjimas yra nutrauktinas.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ viso prašė priteisi 3 185,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, teikė įrodymus, patvirtinančius nurodytas išlaidas. Prašyme nurodyta, kad: 2018-07-13 atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-10 nutarties parengimas, pateikimas teismui per EPP 8.5 val. – 925,65 Eur; 2018-07-23 teismų praktikos analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas, pateikimas per EPP 11,25 val. – 1 225,13 Eur; 2018-08-02 atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas 3 val. – 326,70 Eur; 2018-08-24 nuomonės dėl prašymo taikyti antstolei baudą parengimas ir pateikimas teismui per EPP 2,25 val. – 245,03 Eur; 2018-08-25 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas 0,25 val. – 27,23 Eur; 2018-09-04 pasirengimas teismo posėdžiui 2 val. – 217,80 Eur; 2018-09-04 atstovavimas teismo posėdyje 2 val. – 217,80 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

13. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, suprantami kaip dalyvaujantys byloje asmenys (teisminio proceso dalyviai), kurie nereiškia savarankiško pobūdžio materialiųjų reikalavimų konkrečiame ginče, tačiau priimamas teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms ir pareigoms ateityje (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. CPK 47 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-205-459/2019, nutarties 38 punktą; Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-260-524/2018; Šiaulių apygardos teismo 2017-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-69-440/2017, nutarties 14 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2011-06-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2535-553/2011) laikomasi pozicijos, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, jog tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016 17 ir 22 punktus).

14. Nagrinėjamu atveju byloje buvo priimtas procesinis sprendimas – nutraukti bylą, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra aktualios CPK 94 straipsnio nuostatos, kurios numato, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

15. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad:

15.1. teismas, priimdamas papildomą sprendimą: a) vadovavosi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais; b) tuo, kad civilinės bylos nagrinėjimas netruko ilgą laiką (nuo 2018-07-10 iki 2018-11-12, t. y. tik apie 4 mėnesius); c) trečiojo asmens atstovė dalyvavo tik viename teismo posėdyje; d) nagrinėjant bylą nebuvo sprendžiami itin sudėtingi teisės taikymo klausimai; e) trečiojo asmens procesinių dokumentų turinys nėra itin sudėtingas. Teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies priteisdamas 1 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje prašymą atmetė. Pagal nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neįvertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo;

15.2. nutraukus bylą, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi procesinę teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 94 straipsnio taisykles. Nagrinėjamu atveju apeliantė neteisingai aiškina CPK nuostatas, tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Kredito unijai teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą yra tiek pat palankus, kiek būtų palankus teismo sprendimas atmesti ieškinį;

15.3. apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-12 nutartyje, kuria civilinė byla Nr. e2-38897-599/2018 pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prevencinį ieškinį atsakovei antstolei Nemirai Šiugždaitei – Stakeliūnei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tretieji asmenys UAB „GJ baldai“, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Idea In“, buvo nutraukta, išdėstytas aplinkybes neturi pagrindo ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ procesinio elgesio byloje vertinti kaip tinkamo. Toje nutartyje nustatyta, kad ieškovė jau ne kartą teikė ieškinius su analogiškais ieškinio reikalavimais, t. y. prevencinius ieškinius, ir visais atvejais šiuos ieškinius buvo atsisakyta priimti remiantis iš esmės tapačiais motyvais, t. y. kad ieškovė ginčija antstolio veiksmus ginčo teisenos, o ne CPK 510-512 straipsnių numatyta tvarka, be to, ieškovės reikalavimai negali būti laikytini prevencinio ieškinio dalyku, kadangi jie reiškiami iš esmės tik siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nėra nei prevencinio ieškinio pagrindo, nei dalyko ir pan. (detaliai nutarties motyvai nurodyti šio nutarties 10 punkte). Taigi nagrinėjamu atveju procesinę bylos baigtį lėmė ne ieškinio dalyko išnykimas, o netinkamas ieškovės naudojimasis procesinėmis teisėmis. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės kaltės, nesąžiningai ir be pagrindo šiai pareiškus prevencinį ieškinį;

15.4. vertinant trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovės – advokatės atliktus procesinius veiksmus bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus kriterijus (2.1-2.10 punktai), taip pat rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius (8 punktas), nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos minėtų Rekomendacijų nuostatos. Skundžiamo papildomo sprendimo turinys patvirtina tai, kad buvo įvertinta aplinkybė ir dėl bylos sudėtingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu teisėtai ir teisingai išsprendė klausimą dėl trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės rašytinio proceso tvarka nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.