Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 2 metams.

Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros.

Iš jo buvo priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 7999,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajam A. G. 30011,25 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. buvo nuteistas už tai, kad 2025 m. vasario 6 d. apie 12.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), sėdėdamas automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė vairuotojo vietoje sėdinčiam A. G. į pilvo srities kairįjį šoną, tuo dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su vidaus organų sužalojimais nukentėjusiajam A. G. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.2. Teismo nukentėjusiajam A. G. priteista 30000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, nei teismų praktikos. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam tokią sumą, išsamiai neišnagrinėjo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, nuosprendyje nurodydamas tik bendro pobūdžio teiginius, kad tokia nukentėjusiojo prašoma priteista suma yra pagrįsta. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokia nuosprendžio motyvacija yra netinkama, kadangi neturtinės žalos dydis turi būti grindžiamas aiškiais motyvais ir bylos įrodymų visuma. Be to, liekamieji negrįžtami sužalojimo padariniai nukentėjusiam nebuvo nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama nuteistojo S. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Prašoma jam už padarytą nusikaltimą paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam A. G. priteistą neturtinę žalą. Šie reikalavimai grindžiami tuo, kad nepaisant stipraus girtumo, S. G. savo kaltę pripažino, jis tiesioginės tyčios sunkiai sužaloti A. G. neturėjo, o nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka nei teismų praktikos, nei CK nuostatų. Šiais klausimais teisėjų kolegija toliau ir pasisako.

Dėl tyčios formos

6. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginė tyčia gali būti apibrėžta ir neapibrėžta. Veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingus padarinius gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-13-976/2018). Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

7. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo A. G. sveikata sunkiai sutrikdyta buvo vienu nuteistojo S. G. dūriu jam į pilvo kairį šoną. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis S. G. įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 3,83 promilės girtumas) ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis suvokė, jog vieną kartą durdamas nukentėjusiajam į pilvą, gali pažeisti šią gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį, kurioje išsidėstę pakankamai svarbūs žmogaus vidaus organai, taip keldamas realų pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nukentėjusįjį sužaloti ir to siekė. Byloje nustatyta, kad S. G. veiksmais nukentėjusiajam A. G. buvo padaryta gili (apie 18 cm) ilgio durtinė pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda (pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 14 d. specialisto išvadą), taip pat įvykio metu nukentėjusysis buvo apsirengęs striukę, kurioje buvo rasta kiaurymė (pagal 2025 m. vasario 20 d. apžiūros protokolą). Tai įrodo, kad nuteistojo S. G. dūris peiliu nukentėjusiajam į pilvą buvo stiprus (kaip minėta, buvo pradurta A. G. striukė, jo kiti drabužiai bei jam padaryta net 18 cm gylio žaizda), bei kartu paneigia nuteistojo versiją, jog jis tenorėjo nukentėjusįjį tik „pagąsdinti“. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad S. G. siekė nukentėjusįjį sužaloti ir smogdamas jam peiliu stiprų smūgį ir padarydamas jam kiauryminį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su vidaus organų pažeidimu nukentėjusiajam A. G. sunkiai sutrikdė sveikatą. Taigi, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad nuteistasis S. G. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam S. G. buvo paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu.

9. Nuteistajam S. G. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, buvo skirtas laisvės atėmimas 3 metams (atkreiptinas dėmesys, kad šio BK straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų). Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo. Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam buvo paskirta bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad S. G. padarė vieną, tyčinį, sunkų, baigtą, smurtinį ir pakankamai pavojingą visuomenei nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi. Taip pat yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. G. praeityje buvo teistas – iš jo teistumo istorijos matyti, kad jis anksčiau buvo teistas taip pat ir už smurtines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, už vagystes, o paskutinius du kartus – už transporto priemonių vairavimą išgėrus. Negana to, S. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairiausius administracinius nusižengimus, tarp jų – už neblaivaus buvimą viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos bei kitus. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis nevengia girtauti, turi priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų ir įvykio metu buvo paprasto girtumo būsenoje (pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. specialisto išvadą). Tad stiprus jo girtumas įvykio metu jo baudžiamosios atsakomybės nešalina, o kaip tik skundžiamame nuosprendyje teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors S. G. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nepaisant savo dar pakankamai jauno bei darbingo amžiaus, jis Lietuvos Respublikoje niekur oficialiai nedirba nuo 2021 m. liepos mėnesio. Visa tai leidžia jį charakterizuoti labiau neigiamai. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė jam vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam skirtą bausmę neturi.

Dėl neturtinės žalos dydžio

10. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašė priteisti jam 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti, buvo tenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, įvertino tai, kad nuteistojo S. G. veiksmais nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis nurodė, jog po sužalojimo jam buvo atlikta operacija, po jos jis ilgai gydėsi, jautė bei tebejaučia skausmą, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis S. G. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgė į jo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi).

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose bei neatsižvelgė į šio klausimo teisingam išsprendimui svarbių aplinkybių visumą, todėl prašo jį sumažinti. Šie apelianto argumentai, kolegijos nuomone, yra iš dalies pagrįsti, todėl šis jo prašymas iš dalies tenkinamas.

12. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis, t. y. teismas, nustatydamas šį dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Vis tik, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti – kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022).

13. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistojo S. G. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su vidaus organų sužalojimais. Dėl to neginčijama, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą. Tačiau, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, neigiamos pasekmės sveikatai, sveikatos pablogėjimas turi būti ne tik tiesiog deklaruotas, bet ir įrodytas teismui pateiktais duomenimis (medicininiais dokumentais). Kaip matyti iš byloje esančių A. G. medicininių dokumentų, susijusių su jo sužalojimo gydymu, iškart po traumos 2025 m. vasario 6 d. A. G. buvo atlikta operacija, po kurios jis buvo gydomas ligoninėje, o 2025 m. vasario 14 d. jis jau buvo išleistas gydytas ambulatoriškai. Jo būklė išrašant buvo patenkinama, žaizdos gijo pirminiu būdu, rekomenduotas tausojantis režimas, korseto nešiojimas, perrišimai kas 2 dienas. Po to sekusių A. G. žaizdų perrišimų metu 2025 m. vasario 17, 19 ir 20 dienomis medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad nukentėjusiojo pooperacinio gydymo eiga sklandi, žaizdos sugijo pirminiu būdu, jo būklė gera. Byloje esantys medicininiai dokumentai rodo, kad A. G. laikinai nedarbingas buvo iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio dėl pilvo skausmo, jam buvo taikomas medikamentinis gydymas, rekomenduotas tausojantis režimas, korseto nešiojimas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. G. parodė, kad, anot gydytojų, pilvo skausmą jis dar gali jausti kelis metus. Tačiau, šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl sužalojimo kilusias kažkokias rimtas, pavojingas, negrįžtamas ar ilgalaikes pasekmes, liekamojo pobūdžio žalą, negalią, netektą darbingumą, reikalingą nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikį ir pan. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad nukentėjusysis A. G. įvykio metu patyrė ir iš karto po jo jautė žymius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, tačiau, kita vertus, byloje nėra duomenų apie jam kilusias ypatingai sunkias pasekmes, sudėtingą ar ilgalaikį jų gydymą, sunkesnius liekamuosius reiškinius jo sveikatai.

14. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal formuojamą teismų praktiką, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 EUR iki 40 000 EUR: didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, 2K-101-677/2015, 2K-244-942/2015, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017, 2K-17-648/2017, 2K-300-222/2017, 2K-100-696/2018, 2K-143-1073/2020). Pavyzdžiui, nukentėjusiajam nustačius vienos akies visišką aklumą, jam buvo priteista 20000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015); dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų išsivysčiusio smegenų suspaudimo, pabrinkimo, komos, dešinio plaučio uždegimo, jam buvo priteista 20000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-604-788/2015); konstatavus, kad nukentėjusiajam po įvykio išsivystė epilepsija, kad jis prarado 55 procentus darbingumo, dėl sveikatos būklės uždrausta vairuoti transporto priemonę, negalima būti prie ugnies ar vandens šaltinių, jam priteista 23000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017); dėl nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu ir muštine žaizda pakaušio dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju pusrutuliu, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties ir abiejų kaktinių skilčių sumušimo, pakauškaulio ir pleištakaulio lūžių ir po to sekusių sudėtingų operacijų jam priteista 40000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Taigi, teismų praktikoje 30000 Eur ir didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos gerokai sudėtingesniais ir labiau komplikuotais atvejais, kuomet nukentėjusiojo sveikatai padaroma daug didesnė žala, sukeliamos gerokai sunkesnės ir dažnu atveju jau negrįžtamos pasekmės.

15. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nukentėjusiojo A. G. patirtus sužalojimus, jo gydymo eigą, nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jam iš nuteistojo priteisė 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad ir apelianto prašoma priteisti 5000 Eur suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per maža, nes visgi nukentėjusiajam buvo sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis – pilvas, jis buvo operuotas, laikinai nedarbingas. Be viso to, nuteistasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turės visas sąlygas bei galimybes dirbti. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydžius sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, aptartas aplinkybes sugretinusi su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš nuteistojo nukentėjusiajam A. G. priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 15000 Eur. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

16. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 30 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. G. pagal 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 208,33 Eur.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nukentėjusiajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sprendžiant šį klausimą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies – dėl reikalavimo sumažinti nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo dalyvavimas pasitelkiant atstovą apeliaciniame procese yra viena iš nukentėjusiojo savo teisių gynimo procese formų, o nuteistojo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, laikytina, kad nukentėjusysis (šiuo atveju – valstybė) turi teisę į minėtų išlaidų dalies atlyginimą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo apimtį ir turinį, išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau atitinkamai sumažina iki 100 Eur, kadangi nuteistojo skundas, kaip minėta, tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija mano, kad tokia išlaidų suma už nukentėjusiajam A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra protinga ir proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį:

Sumažinti iš nuteistojo S. G. nukentėjusiajam A. G. priteistą 30000 Eur sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti iki 15000 (penkiolikos tūkstančių) Eur, ir nustatyti, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos turi būti mokamos nuo 15011,25 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo S. G. išieškoti valstybei 100 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajam A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.